大義釋 12. Cūḷaviyūhasuttaniddesa 小集積經

12. Cūḷaviyūhasuttaniddesa 小集積經 

113.
Sakaṃ sakaṃ diṭṭhiparibbasānā, viggayha nānā kusalā vadanti;
Yo evaṃ jānāti [evaṃ pajānāti (sī.)] sa vedi dhammaṃ, idaṃ paṭikkosamakevalī so.

Sakaṃ sakaṃ diṭṭhiparibbasānāti. Santeke samaṇabrāhmaṇā diṭṭhigatikā; te dvāsaṭṭhiyā diṭṭhigatānaṃ aññataraññataraṃ diṭṭhigataṃ gahetvā uggahetvā gaṇhitvā parāmasitvā abhinivisitvā sakāya sakāya diṭṭhiyā vasanti saṃvasanti āvasanti parivasanti. Yathā agārikā gharesu vasanti, sāpattikā vā āpattīsu vasanti, sakilesā vā kilesesu vasanti; evameva santeke samaṇabrāhmaṇā diṭṭhigatikā, te dvāsaṭṭhiyā diṭṭhigatānaṃ aññataraññataraṃ diṭṭhigataṃ gahetvā uggahetvā gaṇhitvā parāmasitvā abhinivisitvā sakāya sakāya diṭṭhiyā vasanti saṃvasanti āvasanti parivasantīti – sakaṃ sakaṃ diṭṭhiparibbasānā.

Viggayha nānā kusalā vadantīti. Viggayhāti gahetvā uggahetvā gaṇhitvā parāmasitvā abhinivisitvā nānā vadanti vividhaṃ vadanti aññoññaṃ vadanti puthu [puthuṃ (sī.)] vadanti, na ekaṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti. Kusalāti kusalavādā paṇḍitavādā thiravādā ñāyavādā hetuvādā lakkhaṇavādā kāraṇavādā ṭhānavādā sakāya laddhiyāti – viggayha nānā kusalā vadanti.

Yo evaṃ jānāti sa vedi dhammanti. Yo imaṃ [idaṃ (sī. ka.)] dhammaṃ diṭṭhiṃ paṭipadaṃ maggaṃ jānāti so dhammaṃ vedi aññāsi apassi paṭivijjhīti – yo evaṃ jānāti sa vedi dhammaṃ.

Idaṃ paṭikkosamakevalī soti. Yo imaṃ dhammaṃ diṭṭhiṃ paṭipadaṃ maggaṃ paṭikkosati, akevalī so asamatto so aparipuṇṇo so hīno nihīno omako lāmako chatukko parittoti – idaṃ paṭikkosamakevalī so.

Tenāha so nimmito –

“Sakaṃ sakaṃ diṭṭhiparibbasānā, viggayha nānā kusalā vadanti;
Yo evaṃ jānāti sa vedi dhammaṃ, idaṃ paṭikkosamakevalī so”ti.

114.
Evampi viggayha vivādayanti, bālo paro akkusaloti cāhu;
Sacco nu vādo katamo imesaṃ, sabbeva hīme kusalāvadānā.

Evampi viggayha vivādayantīti. Evaṃ gahetvā uggahetvā gaṇhitvā parāmasitvā abhinivisitvā vivādayanti, kalahaṃ karonti, bhaṇḍanaṃ karonti, viggahaṃ karonti, vivādaṃ karonti, medhagaṃ karonti – “na tvaṃ imaṃ dhammavinayaṃ ājānāsi…pe… nibbeṭhehi vā sace pahosī”ti – evampi viggayha vivādayanti.

Bālo paro akkusaloti cāhūti. Paro bālo hīno nihīno omako lāmako chatukko paritto akusalo avidvā avijjāgato aññāṇī avibhāvī duppaññoti, evamāhaṃsu evaṃ kathenti evaṃ bhaṇanti evaṃ dīpayanti evaṃ voharantīti – bālo paro akkusaloti cāhu.

Sacco nu vādo katamo imesanti. Imesaṃ samaṇabrāhmaṇānaṃ vādo katamo sacco taccho tatho bhūto yāthāvo aviparītoti – sacco nu vādo katamo imesaṃ.

Sabbeva hīme kusalāvadānāti. Sabbevime samaṇabrāhmaṇā kusalavādā paṇḍitavādā thiravādā ñāyavādā hetuvādā lakkhaṇavādā kāraṇavādā ṭhānavādā sakāya laddhiyāti – sabbeva hīme kusalāvadānā.

Tenāha so nimmito –

“Evampi viggayha vivādayanti, bālo paro akkusaloti cāhu;
Sacco nu vādo katamo imesaṃ, sabbeva hīme kusalāvadānā”ti.

115.
Parassa ce dhammamanānujānaṃ, bālomako hoti nihīnapañño;
Sabbeva bālā sunihīnapaññā, sabbevime diṭṭhiparibbasānā.

Parassa ce dhammamanānujānanti. Parassa dhammaṃ diṭṭhiṃ paṭipadaṃ maggaṃ anānujānanto anānupassanto anānumananto anānumaññanto anānumodantoti – parassa ce dhammamanānujānaṃ.

Bālomako hoti nihīnapaññoti. Paro bālo hoti hīno nihīno omako lāmako chatukko paritto, hīnapañño nihīnapañño omakapañño lāmakapañño chatukkapañño parittapaññoti – bālomako hoti nihīnapañño.

Sabbeva bālā sunihīnapaññāti. Sabbevime samaṇabrāhmaṇā bālā hīnā nihīnā omakā lāmakā chatukkā parittā, sabbeva hīnapaññā nihīnapaññā omakapaññā lāmakapaññā chatukkapaññā parittapaññāti – sabbeva bālā sunihīnapaññā.

Sabbevime diṭṭhiparibbasānāti. Sabbevime samaṇabrāhmaṇā diṭṭhigatikā; te dvāsaṭṭhiyā diṭṭhigatānaṃ aññataraññataraṃ diṭṭhigataṃ gahetvā uggahetvā gaṇhitvā parāmasitvā abhinivisitvā sakāya sakāya diṭṭhiyā vasanti saṃvasanti āvasanti parivasanti. Yathā agārikā vā gharesu vasanti, sāpattikā vā āpattīsu vasanti, sakilesā vā kilesesu vasanti; evameva sabbevime samaṇabrāhmaṇā diṭṭhigatikā…pe… parivasantīti – sabbevime diṭṭhiparibbasānā.

Tenāha bhagavā –

“Parassa ce dhammamanānujānaṃ, bālomako hoti nihīnapañño;
Sabbeva bālā sunihīnapaññā, sabbevime diṭṭhiparibbasānā”ti.

116.
Sandiṭṭhiyā ceva navīvadātā, [cevanavevadātā (sī.), ce pana vivadātā (syā.)] saṃsuddhapaññā kusalā mutīmā;
Na tesaṃ koci parihīnapañño, diṭṭhī hi tesampi tathā samattā.

Sandiṭṭhiyā ceva navīvadātāti. Sakāya diṭṭhiyā sakāya khantiyā sakāya ruciyā sakāya laddhiyā anavīvadātā avodātā apariyodātā saṃkiliṭṭhā saṃkilesikāti – sandiṭṭhiyā ceva navīvadātā.

Saṃsuddhapaññā kusalā mutīmāti. Suddhapaññā visuddhapaññā parisuddhapaññā vodātapaññā pariyodātapaññā. Atha vā suddhadassanā visuddhadassanā parisuddhadassanā vodātadassanā pariyodātadassanāti – saṃsuddhapaññā. Kusalāti kusalā paṇḍitā paññavanto iddhimanto ñāṇino vibhāvino medhāvinoti – saṃsuddhapaññā kusalā. Mutīmāti mutimā paṇḍitā paññavanto iddhimanto ñāṇino vibhāvino medhāvinoti – saṃsuddhapaññā kusalā mutīmā.

Tesaṃ na koci parihīnapaññoti. Tesaṃ samaṇabrāhmaṇānaṃ na koci hīnapañño nihīnapañño omakapañño lāmakapañño chatukkapañño parittapañño atthi. Sabbeva seṭṭhapaññā visiṭṭhapaññā pāmokkhapaññā uttamapaññā pavarapaññāti – tesaṃ na koci parihīnapañño.

Diṭṭhī hi tesampi tathā samattāti. Tesaṃ samaṇabrāhmaṇānaṃ diṭṭhi tathā samattā samādinnā gahitā parāmaṭṭhā abhiniviṭṭhā ajjhositā adhimuttāti – diṭṭhī hi tesampi tathā samattā.

Tenāha bhagavā –

“Sandiṭṭhiyā ceva navīvadātā, saṃsuddhapaññā kusalā mutīmā;
Tesaṃ na koci parihīnapañño, diṭṭhī hi tesampi tathā samattā”ti.

117.
Na vāhametaṃ tathiyanti [tathivanti (syā.)] brūmi, yamāhu bālā mithu aññamaññaṃ;
Sakaṃ sakaṃ diṭṭhimakaṃsu saccaṃ, tasmā hi bāloti paraṃ dahanti.

Na vāhametaṃ tathiyanti brūmīti. Nāti paṭikkhepo. Etanti “dvāsaṭṭhidiṭṭhigatāni nāhaṃ etaṃ tacchaṃ tathaṃ bhūtaṃ yāthāvaṃ aviparītan”ti brūmi ācikkhāmi desemi paññapemi paṭṭhapemi vivarāmi vibhajāmi uttānīkaromi pakāsemīti – na vāhametaṃ tathiyanti brūmi.

Yamāhu bālā mithu aññamaññanti. Mithūti dve janā, dve kalahakārakā, dve bhaṇḍanakārakā, dve bhassakārakā, dve vivādakārakā, dve adhikaraṇakārakā, dve vādino, dve sallapakā; te aññamaññaṃ bālo [bālato (sī. ka.) evamaññesu chappadesupi topaccayantavasena] hīno nihīno omako lāmako chatukko parittoti, evamāhaṃsu evaṃ kathenti evaṃ bhaṇanti evaṃ dīpayanti evaṃ voharantīti – yamāhu bālā mithu aññamaññaṃ.

Sakaṃ sakaṃ diṭṭhimakaṃsu saccanti. “Sassato loko, idameva saccaṃ moghamaññan”ti – sakaṃ sakaṃ diṭṭhimakaṃsu saccaṃ. “Asassato loko, idameva saccaṃ moghamaññan”ti…pe… “neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā, idameva saccaṃ moghamaññan”ti – sakaṃ sakaṃ diṭṭhimakaṃsu saccaṃ.

Tasmā hi bāloti paraṃ dahantīti. Tasmāti tasmā taṃkāraṇā taṃhetu tappaccayā taṃnidānā paraṃ bālo hīno nihīno omako lāmako chatukko parittoti dahanti passanti dakkhanti olokenti nijjhāyanti upaparikkhantīti – tasmā hi bāloti paraṃ dahanti.

Tenāha bhagavā –

“Na vāhametaṃ tathiyanti brūmi, yamāhu bālā mithu aññamaññaṃ;
Sakaṃ sakaṃ diṭṭhimakaṃsu saccaṃ, tasmā hi bāloti paraṃ dahantī”ti.

118.
Yamāhu saccaṃ tathiyanti eke, tamāhu aññepi [aññe (sī. ka.)] tucchaṃ musāti;
Evampi viggayha vivādayanti, kasmā na ekaṃ samaṇā vadanti.

Yamāhu saccaṃ tathiyanti eketi. Yaṃ dhammaṃ diṭṭhiṃ paṭipadaṃ maggaṃ eke samaṇabrāhmaṇā “idaṃ saccaṃ tacchaṃ tathaṃ bhūtaṃ yāthāvaṃ aviparītan”ti, evamāhaṃsu evaṃ kathenti evaṃ bhaṇanti evaṃ dīpayanti evaṃ voharantīti – yamāhu saccaṃ tathiyanti eke.

Tamāhu aññepi tucchaṃ musātīti. Tameva dhammaṃ diṭṭhiṃ paṭipadaṃ maggaṃ eke samaṇabrāhmaṇā “tucchaṃ etaṃ, musā etaṃ, abhūtaṃ etaṃ, alikaṃ etaṃ, ayāthāvaṃ etan”ti, evamāhaṃsu evaṃ kathenti evaṃ bhaṇanti evaṃ dīpayanti evaṃ voharantīti – tamāhu aññepi tucchaṃ musāti.

Evampi viggayha vivādayantīti. Evaṃ gahetvā uggahetvā gaṇhitvā parāmasitvā abhinivisitvā vivādayanti, kalahaṃ karonti, bhaṇḍanaṃ karonti, viggahaṃ karonti, vivādaṃ karonti, medhagaṃ karonti – “na tvaṃ imaṃ dhammavinayaṃ ājānāsi…pe… nibbeṭhehi vā sace pahosī”ti – evampi viggayha vivādayanti.

Kasmā na ekaṃ samaṇā vadantīti. Kasmāti kasmā kiṃkāraṇā kiṃhetu kiṃpaccayā kiṃnidānā kiṃsamudayā kiṃjātikā kiṃpabhavā na ekaṃ vadanti nānā vadanti vividhaṃ vadanti aññoññaṃ [aññoññe (ka.)] vadanti puthu vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – kasmā na ekaṃ samaṇā vadanti.

Tenāha so nimmito –

“Yamāhu saccaṃ tathiyanti eke, tamāhu aññepi tucchaṃ musāti;
Evampi viggayha vivādayanti, kasmā na ekaṃ samaṇā vadantī”ti.

119.
Ekañhi saccaṃ na dutīyamatthi, yasmiṃ pajā no vivade pajānaṃ;
Nānā te saccāni sayaṃ thunanti, tasmā na ekaṃ samaṇā vadanti.

Ekañhi saccaṃ na dutīyamatthīti. Ekaṃ saccaṃ vuccati dukkhanirodho nibbānaṃ. Yo so sabbasaṅkhārasamatho sabbūpadhipaṭinissaggo taṇhakkhayo virāgo nirodho nibbānaṃ. Atha vā ekaṃ saccaṃ vuccati – maggasaccaṃ, niyyānasaccaṃ, dukkhanirodhagāminī paṭipadā, ariyo aṭṭhaṅgiko maggo, seyyathidaṃ – sammādiṭṭhi, sammāsaṅkappo, sammāvācā, sammākammanto, sammāājīvo, sammāvāyāmo, sammāsati, sammāsamādhīti – ekañhi saccaṃ na dutīyamatthi.

Yasmiṃ pajā no vivade pajānanti. Yasminti yasmiṃ sacce. Pajāti sattādhivacanaṃ. Pajānanti [pajānaṃ (sī. ka.), pajā (syā.)] yaṃ saccaṃ pajānantā ājānantā vijānantā paṭivijānantā paṭivijjhantā na kalahaṃ kareyyuṃ, na bhaṇḍanaṃ kareyyuṃ, na viggahaṃ kareyyuṃ, na vivādaṃ kareyyuṃ, na medhagaṃ kareyyuṃ, kalahaṃ bhaṇḍanaṃ viggahaṃ vivādaṃ medhagaṃ pajaheyyuṃ, vinodeyyuṃ, byantiṃ kareyyuṃ [byantīkareyyuṃ (sī. syā.)], anabhāvaṃ gameyyunti – yasmiṃ pajā no vivade pajānaṃ.

Nānā te saccāni sayaṃ thunantīti. Nānā te saccāni sayaṃ thunanti vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti. “Sassato loko, idameva saccaṃ moghamaññan”ti sayaṃ thunanti vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti. “Asassato loko…pe… neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā, idameva saccaṃ moghamaññan”ti sayaṃ thunanti vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – nānā te saccāni sayaṃ thunanti.

Tasmā na ekaṃ samaṇā vadantīti. Tasmāti tasmā taṃkāraṇā taṃhetu tappaccayā taṃnidānā na ekaṃ vadanti nānā vadanti vividhaṃ vadanti aññoññaṃ vadanti puthu vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – tasmā na ekaṃ samaṇā vadanti.

Tenāha bhagavā –

“Ekañhi saccaṃ na dutīyamatthi, yasmiṃ pajā no vivade pajānaṃ;
Nānā te saccāni sayaṃ thunanti, tasmā na ekaṃ samaṇā vadantī”ti.

120.
Kasmā nu saccāni vadanti nānā, pavādiyāse kusalāvadānā;
Saccāni sutāni bahūni nānā, udāhu te takkamanussaranti.

Kasmā nu saccāni vadanti nānāti. Kasmāti kasmā kiṃkāraṇā kiṃhetu kiṃpaccayā kiṃnidānā saccāni nānā [nānāni (ka.)] vadanti, vividhāni vadanti, aññoññāni vadanti, puthūni vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – kasmā nu saccāni vadanti nānā.

Pavādiyāse kusalāvadānāti. Pavādiyāseti vippavadantītipi pavādiyāse. Atha vā sakaṃ sakaṃ diṭṭhigataṃ pavadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti. “Sassato loko, idameva saccaṃ moghamaññan”ti pavadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti. “Asassato loko…pe… neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā, idameva saccaṃ moghamaññan”ti pavadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti. Kusalāvadānāti kusalavādā paṇḍitavādā thiravādā ñāyavādā hetuvādā lakkhaṇavādā kāraṇavādā ṭhānavādā sakāya laddhiyāti – pavādiyāse kusalāvadānā.

Saccāni sutāni bahūni nānāti saccāni sutāni bahukāni nānāni vividhāni aññoññāni puthūnīti – saccāni sutāni bahūni nānā.

Udāhu te takkamanussarantīti udāhu takkena saṅkappena yāyanti nīyanti vuyhanti saṃharīyantīti. Evampi udāhu te takkamanussaranti. Atha vā takkapariyāhataṃ vīmaṃsānucaritaṃ sayaṃ paṭibhānaṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti. Evampi udāhu te takkamanussaranti.

Tenāha so nimmito –

“Kasmā nu saccāni vadanti nānā, pavādiyāse kusalāvadānā;
Saccāni sutāni bahūni nānā, udāhu te takkamanussarantī”ti.

121.
Na heva saccāni bahūni nānā, aññatra saññāya niccāni loke;
Takkañca diṭṭhīsu pakappayitvā, saccaṃ musāti dvayadhammamāhu.

Na heva saccāni bahūni nānāti na heva saccāni bahukāni nānāni vividhāni aññoññāni puthūnīti – na heva saccāni bahūni nānā.

Aññatra saññāya niccāni loketi aññatra saññāya niccaggāhā ekaññeva saccaṃ loke kathīyati bhaṇīyati dīpīyati voharīyati – dukkhanirodho nibbānaṃ. Yo so sabbasaṅkhārasamatho sabbūpadhipaṭinissaggo taṇhakkhayo virāgo nirodho nibbānaṃ. Atha vā ekaṃ saccaṃ vuccati maggasaccaṃ, niyyānasaccaṃ, dukkhanirodhagāminī paṭipadā, ariyo aṭṭhaṅgiko maggo, seyyathidaṃ – sammādiṭṭhi …pe… sammāsamādhīti – aññatra saññāya niccāni loke.

Takkañca diṭṭhīsu pakappayitvā, saccaṃ musāti dvayadhammamāhūti. Takkaṃ vitakkaṃ saṅkappaṃ takkayitvā vitakkayitvā saṅkappayitvā diṭṭhigatāni janenti sañjanenti nibbattenti abhinibbattenti. Diṭṭhigatāni janetvā sañjanetvā nibbattetvā abhinibbattetvā “mayhaṃ saccaṃ tuyhaṃ musā”ti, evamāhaṃsu evaṃ kathenti evaṃ bhaṇanti evaṃ dīpayanti evaṃ voharantīti – takkañca diṭṭhīsu pakappayitvā saccaṃ musāti dvayadhammamāhu.

Tenāha bhagavā –

“Na heva saccāni bahūni nānā, aññatra saññāya niccāni loke;
Takkañca diṭṭhīsu pakappayitvā, saccaṃ musāti dvayadhammamāhū”ti.

122.
Diṭṭhe sute sīlavate mute vā, ete ca [etesu (sī.)] nissāya vimānadassī;
Vinicchaye ṭhatvā pahassamāno, bālo paro akkusaloti cāha.

Diṭṭhe sute sīlavate mute vā, ete ca nissāya vimānadassīti. Diṭṭhaṃ vā diṭṭhasuddhiṃ vā, sutaṃ vā sutasuddhiṃ vā, sīlaṃ vā sīlasuddhiṃ vā, vataṃ vā vatasuddhiṃ vā, mutaṃ vā mutasuddhiṃ vā nissāya upanissāya gaṇhitvā parāmasitvā abhinivisitvāti – diṭṭhe sute sīlavate mute vā. Ete ca nissāya vimānadassīti. Na sammānetītipi vimānadassī. Atha vā domanassaṃ janetītipi vimānadassīti – diṭṭhe sute sīlavate mute vā ete ca nissāya vimānadassī.

Vinicchaye ṭhatvā pahassamānoti. Vinicchayā vuccanti dvāsaṭṭhi diṭṭhigatāni. Diṭṭhivinicchaye vinicchayadiṭṭhiyā ṭhatvā patiṭṭhahitvā gaṇhitvā parāmasitvā abhinivisitvāti – vinicchaye ṭhatvā. Pahassamānoti tuṭṭho hoti haṭṭho pahaṭṭho attamano paripuṇṇasaṅkappo. Atha vā dantavidaṃsakaṃ pahassamānoti – vinicchaye ṭhatvā pahassamāno.

Bālo paro akkusaloti cāhāti. Paro bālo hīno nihīno omako lāmako chatukko paritto akusalo avidvā avijjāgato aññāṇī avibhāvī amedhāvī duppaññoti, evamāha evaṃ katheti evaṃ bhaṇati evaṃ dīpayati evaṃ voharatīti – bālo paro akkusaloti cāha.

Tenāha bhagavā –

“Diṭṭhe sute sīlavate mute vā, ete ca nissāya vimānadassī;
Vinicchaye ṭhatvā pahassamāno, bālo paro akkusaloti cāhā”ti.

123.
Yeneva bāloti paraṃ dahāti, tenātumānaṃ kusaloti cāha;
Sayamattanā so kusalāvadāno, aññaṃ vimāneti tadeva pāva.

Yeneva bāloti paraṃ dahātīti. Yeneva hetunā yena paccayena yena kāraṇena yena pabhavena paraṃ bālato hīnato nihīnato omakato lāmakato chatukkato parittato dahati passati dakkhati oloketi nijjhāyati upaparikkhatīti – yeneva bāloti paraṃ dahāti.

Tenātumānaṃ kusaloti cāhāti. Ātumāno vuccati attā. Sopi teneva hetunā tena paccayena tena kāraṇena tena pabhavena attānaṃ ahamasmi kusalo paṇḍito paññavā buddhimā ñāṇī vibhāvī medhāvīti – tenātumānaṃ kusaloti cāha.

Sayamattanā so kusalāvadānoti. Sayameva attānaṃ kusalavādo paṇḍitavādo thiravādo ñāyavādo hetuvādo lakkhaṇavādo kāraṇavādo ṭhānavādo sakāya laddhiyāti – sayamattanā so kusalāvadāno.

Aññaṃ vimāneti tadeva pāvāti. Na sammānetītipi aññaṃ vimāneti. Atha vā domanassaṃ janetītipi aññaṃ vimāneti. Tadeva pāvāti tadeva taṃ diṭṭhigataṃ pāvadati “itipāyaṃ puggalo micchādiṭṭhiko viparītadassano”ti – aññaṃ vimāneti tadeva pāvada.

Tenāha bhagavā –

“Yeneva bāloti paraṃ dahāti, tenātumānaṃ kusaloti cāha;
Sayamattanā so kusalāvadāno, aññaṃ vimāneti tadeva pāvā”ti.

124.
Atisāradiṭṭhiyā so samatto, mānena matto paripuṇṇamānī;
Sayameva sāmaṃ manasābhisitto, diṭṭhī hi sā tassa tathā samattā.

Atisāradiṭṭhiyā so samattoti. Atisāradiṭṭhiyo vuccanti dvāsaṭṭhi diṭṭhigatāni. Kiṃkāraṇā atisāradiṭṭhiyo vuccanti dvāsaṭṭhi diṭṭhigatāni? Sabbā tā diṭṭhiyo kāraṇātikkantā lakkhaṇātikkantā ṭhānātikkantā, taṃkāraṇā atisāradiṭṭhiyo vuccanti dvāsaṭṭhi diṭṭhigatāni. Sabbāpi diṭṭhiyo atisāradiṭṭhiyo [sabbepi titthiyā atisāradiṭṭhiyā (syā.)]. Kiṃkāraṇā sabbāpi diṭṭhiyo vuccanti atisāradiṭṭhiyo? Te [tā (ka.)] aññamaññaṃ atikkamitvā samatikkamitvā vītivattitvā diṭṭhigatāni janenti sañjanenti nibbattenti abhinibbattenti, taṃkāraṇā sabbāpi diṭṭhiyo vuccanti atisāradiṭṭhiyo. Atisāradiṭṭhiyā so samattoti. Atisāradiṭṭhiyā samatto paripuṇṇo anomoti – atisāradiṭṭhiyā so samatto.

Mānena matto paripuṇṇamānīti. Sakāya diṭṭhiyā diṭṭhimānena matto pamatto ummatto atimattoti – mānena matto. Paripuṇṇamānīti paripuṇṇamānī samattamānī anomamānīti – mānena matto paripuṇṇamānī.

Sayameva sāmaṃ manasābhisittoti. Sayameva attānaṃ cittena abhisiñcati “ahamasmi kusalo paṇḍito paññavā buddhimā ñāṇī vibhāvī medhāvī”ti – sayameva sāmaṃ manasābhisitto.

Diṭṭhī hi sā tassa tathā samattāti. Tassa sā diṭṭhi tathā samattā samādinnā gahitā parāmaṭṭhā abhiniviṭṭhā ajjhositā adhimuttāti – diṭṭhī hi sā tassa tathā samattā.

Tenāha bhagavā –

“Atisāradiṭṭhiyā so samatto, mānena matto paripuṇṇamānī;
Sayameva sāmaṃ manasābhisitto, diṭṭhī hi sā tassa tathā samattā”ti.

125.
Parassa ce hi vacasā nihīno, tumo sahā hoti nihīnapañño;
Atha ce sayaṃ vedagū hoti dhīro, na koci bālo samaṇesu atthi.

Parassa ce hi vacasā nihīnoti parassa ce vācāya vacanena ninditakāraṇā garahitakāraṇā upavaditakāraṇā paro bālo hoti hīno nihīno omako lāmako chatukko parittoti – parassa ce hi vacasā nihīno. Tumo sahā hoti nihīnapaññoti. Sopi teneva sahā hoti hīnapañño nihīnapañño omakapañño lāmakapañño chatukkapañño parittapaññoti – tumo sahā hoti nihīnapañño.

Atha ce sayaṃ vedagū hoti dhīroti atha ce sayaṃ vedagū hoti dhīro paṇḍito paññavā buddhimā ñāṇī vibhāvī medhāvīti – atha ce sayaṃ vedagū hoti dhīro.

Na koci bālo samaṇesu atthīti. Samaṇesu na koci bālo hīno nihīno omako lāmako chatukko paritto atthi, sabbeva seṭṭhapaññā [aggapaññā seṭṭhapaññā (syā.)] visiṭṭhapaññā pāmokkhapaññā uttamapaññā pavarapaññāti – na koci bālo samaṇesu atthi.

Tenāha bhagavā –

“Parassa ce hi vacasā nihīno, tumo sahā hoti nihīnapañño;
Atha ce sayaṃ vedagū hoti dhīro, na koci bālo samaṇesu atthī”ti.

126.
Aññaṃ ito yābhivadanti dhammaṃ, aparaddhā suddhimakevalī te;
Evampi titthyā puthuso vadanti, sandiṭṭhirāgena hi tebhirattā.

Aññaṃ ito yābhivadanti dhammaṃ, aparaddhā suddhimakevalī teti. Ito aññaṃ dhammaṃ diṭṭhiṃ paṭipadaṃ maggaṃ ye abhivadanti, te suddhimaggaṃ visuddhimaggaṃ parisuddhimaggaṃ vodātamaggaṃ pariyodātamaggaṃ viraddhā aparaddhā khalitā galitā aññāya aparaddhā akevalī te, asamattā te, aparipuṇṇā te, hīnā nihīnā omakā lāmakā chatukkā parittāti – aññaṃ ito yābhivadanti dhammaṃ, aparaddhā suddhimakevalī te.

Evampi titthyā puthuso vadantīti. Titthaṃ vuccati diṭṭhigataṃ. Titthiyā vuccanti diṭṭhigatikā. Puthudiṭṭhiyā puthudiṭṭhigatāni vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – evampi titthyā puthuso vadanti.

Sandiṭṭhirāgena hi tebhirattāti. Sakāya diṭṭhiyā diṭṭhirāgena rattā abhirattāti – sandiṭṭhirāgena hi tebhirattā.

Tenāha bhagavā –

“Aññaṃ ito yābhivadanti dhammaṃ, aparaddhā suddhimakevalī te;
Evampi titthyā puthuso vadanti, sandiṭṭhirāgena hi tebhirattā”ti.

127.
Idheva suddhiṃ iti vādayanti, nāññesu dhammesu visuddhimāhu;
Evampi titthyā puthuso niviṭṭhā, sakāyane tattha daḷhaṃ vadānā.

Idheva suddhiṃ iti vādayantīti. Idha suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ, muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti. “Sassato loko, idameva saccaṃ moghamaññan”ti idha suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ, muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti. “Asassato loko…pe… neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā, idameva saccaṃ moghamaññan”ti idha suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – idheva suddhiṃ iti vādayanti.

Nāññesu dhammesu visuddhimāhūti. Attano satthāraṃ dhammakkhānaṃ gaṇaṃ diṭṭhiṃ paṭipadaṃ maggaṃ ṭhapetvā sabbe paravāde khipanti ukkhipanti parikkhipanti. “So satthā na sabbaññū, dhammo na svākkhāto, gaṇo na suppaṭipanno, diṭṭhi na bhaddikā, paṭipadā na supaññattā, maggo na niyyāniko, natthettha suddhi vā visuddhi vā parisuddhi vā, mutti vā vimutti vā parimutti vā, natthettha sujjhanti vā visujjhanti vā parisujjhanti vā, muccanti vā vimuccanti vā parimuccanti vā hīnā nihīnā omakā lāmakā chatukkā parittā”ti, evamāhaṃsu evaṃ kathenti evaṃ bhaṇanti evaṃ dīpayanti evaṃ voharantīti – nāññesu dhammesu visuddhimāhu.

Evampi titthyā puthuso niviṭṭhāti. Titthaṃ vuccati diṭṭhigataṃ. Titthiyā vuccanti diṭṭhigatikā. Puthudiṭṭhiyā [puthutitthiyā (sī. ka.) purimagāthāya pāṭhabhedo natthi] puthudiṭṭhigatesu niviṭṭhā patiṭṭhitā allīnā upagatā ajjhositā adhimuttāti – evampi titthyā puthuso niviṭṭhā.

Sakāyane tattha daḷhaṃ vadānāti. Dhammo sakāyanaṃ, diṭṭhi sakāyanaṃ, paṭipadā sakāyanaṃ, maggo sakāyanaṃ, sakāyane daḷhavādā thiravādā balikavādā avaṭṭhitavādāti – sakāyane tattha daḷhaṃ vadānā.

Tenāha bhagavā –

“Idheva suddhiṃ iti vādayanti, nāññesu dhammesu visuddhimāhu;
Evampi titthyā puthuso niviṭṭhā, sakāyane tattha daḷhaṃ vadānā”ti.

128.
Sakāyane vāpi daḷhaṃ vadāno, kamettha [kaṃ tattha (sī. ka.)] bāloti paraṃ daheyya;
Sayaṃva [sayameva (syā.)] so medhagamāvaheyya, paraṃ vadaṃ bālamasuddhidhammaṃ.

Sakāyane vāpi daḷhaṃ vadānoti. Dhammo sakāyanaṃ, diṭṭhi sakāyanaṃ, paṭipadā sakāyanaṃ, maggo sakāyanaṃ, sakāyane daḷhavādo thiravādo balikavādo avaṭṭhitavādoti – sakāyane vāpi daḷhaṃ vadāno.

Kamettha bāloti paraṃ daheyyāti. Etthāti sakāya diṭṭhiyā sakāya khantiyā sakāya ruciyā sakāya laddhiyā paraṃ bālato hīnato nihīnato omakato lāmakato chatukkato parittato kaṃ daheyya kaṃ passeyya kaṃ dakkheyya kaṃ olokeyya kaṃ nijjhāyeyya kaṃ upaparikkheyyāti – kamettha bāloti paraṃ daheyya.

Sayaṃva so medhagamāvaheyya, paraṃ vadaṃ bālamasuddhidhammanti. Paro bālo hīno nihīno omako lāmako chatukko paritto asuddhidhammo avisuddhidhammo aparisuddhidhammo avodātadhammoti – evaṃ vadanto evaṃ kathento evaṃ bhaṇanto evaṃ dīpayanto evaṃ voharanto sayameva kalahaṃ bhaṇḍanaṃ viggahaṃ vivādaṃ medhagaṃ āvaheyya samāvaheyya āhareyya samāhareyya ākaḍḍheyya samākaḍḍheyya gaṇheyya parāmaseyya abhiniviseyyāti – sayaṃva so medhagamāvaheyya paraṃ vadaṃ bālamasuddhidhammaṃ.

Tenāha bhagavā –

“Sakāyane vāpi daḷhaṃ vadāno, kamettha bāloti paraṃ daheyya;
Sayaṃva so medhagamāvaheyya, paraṃ vadaṃ bālamasuddhidhamman”ti.

129.
Vinicchaye ṭhatvā sayaṃ pamāya, uddhaṃsa [uddhaṃ so (syā.)] lokasmiṃ vivādameti;
Hitvāna sabbāni vinicchayāni, na medhagaṃ kubbati jantu loke.

Vinicchaye ṭhatvā sayaṃ pamāyāti. Vinicchayā vuccanti dvāsaṭṭhi diṭṭhigatāni. Vinicchayadiṭṭhiyā ṭhatvā patiṭṭhahitvā gaṇhitvā parāmasitvā abhinivisitvā vinicchaye ṭhatvā. Sayaṃ pamāyāti sayaṃ pamāya paminitvā. “Ayaṃ satthā sabbaññū”ti sayaṃ pamāya paminitvā, “ayaṃ dhammo svākkhāto… ayaṃ gaṇo suppaṭipanno… ayaṃ diṭṭhi bhaddikā… ayaṃ paṭipadā supaññattā… ayaṃ maggo niyyāniko”ti sayaṃ pamāya paminitvāti – vinicchaye ṭhatvā sayaṃ pamāya.

Uddhaṃsa lokasmiṃ vivādametīti. Uddhaṃso vuccati anāgataṃ. Attano vādaṃ uddhaṃ ṭhapetvā sayameva kalahaṃ bhaṇḍanaṃ viggahaṃ vivādaṃ medhagaṃ eti upeti upagacchati gaṇhāti parāmasati abhinivisatīti. Evampi uddhaṃsa lokasmiṃ vivādameti. Atha vā aññena uddhaṃ vādena saddhiṃ kalahaṃ karoti bhaṇḍanaṃ karoti viggahaṃ karoti vivādaṃ karoti medhagaṃ karoti – “na tvaṃ imaṃ dhammavinayaṃ ājānāsi…pe… nibbeṭhehi vā sace pahosī”ti. Evampi uddhaṃsa lokasmiṃ vivādameti.

Hitvāna sabbāni vinicchayānīti. Vinicchayā vuccanti dvāsaṭṭhi diṭṭhigatāni. Diṭṭhivinicchayā sabbe vinicchaye [sabbā vinicchitadiṭṭhiyo (syā.), sabbā vinicchayadiṭṭhiyo (ka.)] hitvā cajitvā pariccajitvā jahitvā pajahitvā vinodetvā byantiṃ karitvā anabhāvaṃ gametvāti – hitvāna sabbāni vinicchayāni.

Na medhagaṃ kubbati jantu loketi. Na kalahaṃ karoti, na bhaṇḍanaṃ karoti, na viggahaṃ karoti, na vivādaṃ karoti, na medhagaṃ karoti. Vuttañhetaṃ bhagavatā – “evaṃ vimuttacitto kho, aggivessana, bhikkhu na kenaci saṃvadati, na kenaci vivadati, yañca loke vuttaṃ tena ca voharati aparāmasan”ti. Jantūti satto naro mānavo poso puggalo jīvo jāgu jantu indagu manujo. Loketi apāyaloke…pe… āyatanaloketi – na medhagaṃ kubbati jantu loketi.

Tenāha bhagavā –

“Vinicchaye ṭhatvā sayaṃ pamāya, uddhaṃsa lokasmiṃ vivādameti;
Hitvāna sabbāni vinicchayāni, na medhagaṃ kubbati jantu loke”ti.
Cūḷaviyūhasuttaniddeso dvādasamo.

☸---------------------------------------------------------------------

第十二 小集積經之義釋

一 〔惡見者〕各自 遍住各自見
異執而自善 〔以作〕種種論
「如是知之者 乃是知法者
呵責於此者 不成完全者」 （八七六）
「惡見者各自，遍住各自見」，有惡見一部之沙門、婆羅門，彼等執六十二惡見
中任何之某惡見、執著、執受、執取、住著，住各自之見，共住、居住、遍住。

譬如在家者住家中，有罪者住罪中，有煩惱者住煩惱中，如斯有惡見一部之沙門、婆羅門，

彼等執六十二惡見中任何之某惡見、執著、執受、住著，住各自之見、共住、居住、遍住。

此是「遍住各自見」〔之義〕。
「異執而自善，以作種種論」〔之句中〕，「異執〕者是執、執著、執受、執取、住著。

種種論者，是論種種，論多種，論相異，廣論，不一論。「論」者，是語、話、說明、言說。

「善〔說〕」，是善說自己之主張，賢說、堅固說、真理說、說有因、說有相、說理由、說道理。

此是「異執而自善，以作種種論」〔之義〕。
「如是知之者，乃是知法者」，所知者是知法、了知、觀、通達此之法、見、行道、道。

此是「如斯知之者，乃是知法者」〔之義〕。
「呵責於此者，不成完全者」，呵責於此之法、見、行道、道者，此是不完全者，此不是完成者，此不是圓滿者，

是劣者、賤劣者、下劣者、卑賤者、劣小者、小者。此是「呵責於此者，不成完全者」〔之義〕。

故彼化人言：
〔惡見者〕各自 遍住各自見
異執而自善 〔以作〕種種論
如是知之者 乃是知法者
呵責於此者 不成完全者
二 〔彼等〕如斯之 異執而諍論
且言「他成愚 並是為不善」
彼等雖敘說 一切為自善
於彼等之中 何論是真實 （八七九）
「如斯異執而諍論」者，是斯執、執著、執受、執取、住著，〔而言：〕「汝不了知此法、律，〔我了知此法、

律，何以故汝何能了知此法、律耶？因汝是邪行道者。
我是正行道者，我〔言是伴義〕，汝〔言不伴義，〕應言於前汝乃言後於，應言於後汝言於前。

汝久習之〔說〕是令顛覆也。汝說之〔過患〕被指摘，汝被論破。

為令行解脫(汝)說之〔過患〕〕，或若能者顯論之」，然而諍論、爭鬥、口論、異執、諍論、確執。

此是「如斯異執而諍論。」
且言「他成愚，並是為不善」，如斯「言」是如斯語、如斯話、如斯說明，如斯言說：

「他是「成愚」、劣、賤劣、下劣、卑賤、劣小、小、不善、無知、乃至無明、無智、無辨知、有惡慧。」

此是「且言他成愚成不善」〔之義〕。
「於彼等之中，何論是真實？」彼等沙門、婆羅門之中，何論是真實耶？是事實耶？是如實耶？是如真耶？

是不顛倒耶？此是「於彼等之中，何論是真實」〔之義〕。
「彼等雖敘說，一切為〔自〕善」，彼等沙門、婆羅門主張說一切自己是善，說是賢，說是堅固，說是真理，

說因、說相、說理由、說道理。此是「彼等雖說一切是善」。故彼化人言：
〔彼等〕如斯之 異執為諍論
且言「他成愚 並是為不善」
彼等雖敘說 一切為自善
於彼等之中 何論是真實
三 若他人之法 不為承認者
愚者與劣者 賤劣之慧者
彼等之一切 遍住〔自見故〕
無他一切是 愚劣賤劣慧 （八八○）
「若他人之法，不為承認者」，是不認他人之法、見、行道、道、不隨觀、不同意、不隨喜者。

此是「若他人之法，不為承認者」〔之義〕。
「愚者與劣者，賤劣之慧者」，是他者為愚者、劣者、下劣者、卑賤者、劣小者、小者、劣慧者、下劣慧者、

劣小慧者、小慧者。此「愚者與劣者，賤劣之慧者」〔之義〕。
「無他一切是，愚劣賤劣慧」，彼等沙門、、婆羅門是愚者、劣者、賤劣者、下劣者、卑賤者劣小者、小者。

一切是劣慧者、賤劣慧者、下劣慧者、卑賤慧者、劣小會者、小慧者。此是「無他一切是，愚劣賤劣慧」〔之義〕。
「彼等之一切，遍住〔自見故〕」，彼等一切之沙門、婆羅門，是惡見者。

彼等執六十二惡見中之任何某一惡見，執著、執受、執取、住著而住於各自之見，共住、居住、遍住。

譬如在家者住於家中，有罪者住於罪中，有煩惱者住於煩惱中，如斯彼等一切之沙門、婆羅門是惡見者，

彼等執六十二惡見中之任何某一惡見，執著、執受、執取、住著而住於各自之見，共住、居住、遍住。

此是「彼等之一切，遍住〔自
見故〕。」故世尊宣示：
若他人之法 不為承認者
愚者與劣者 賤劣之慧者
彼等之一切 遍住〔自見故〕
無他一切是 愚劣賤劣慧
四 若又依自見 此之淨白者
是善淨慧者 善者具慧者
如彼等之見 於被取著故
彼等中一人 無賤劣慧者 （八八一）
「若又依自見，此之淨白者」者，是依自己之見、自己之忍〔智〕、自己之意欲、自己之主張之淨白者、

遍白者、不雜染者。此「若又依自見，此之淨白者」〔之義〕。
「是善淨慧者，善者具慧者」〔之句中〕，「善淨慧者」是淨慧者、清淨慧者、遍淨
慧者、淨白慧者、遍白慧者。或又是淨見者、清淨見者、遍淨見者、淨白見者、遍
白見者。此是「善淨慧者。」「善者」是善者、賢者、慧者、覺慧者、智者、辨知者、有慧者。

此是「善淨慧者、善者。」

「具慧者」，是具慧者、賢者、慧者、覺慧者、智者、辨知者、有慧者。此是「是善淨慧者，善者具慧者。」
「彼等中一人，無賤劣慧者」者，於彼等沙門、婆羅門之中亦無一人之賤慧者、賤劣慧者、下劣慧者、

卑賤慧者、劣小慧者、小慧者。

或又一切是最高慧者、最勝慧者、最殊勝慧者、秀慧者、最上慧者、勝妙慧者、此是「彼等中一人，

無賤劣慧者」〔之義〕。
所謂「如彼等之見，為被取著故」，彼等沙門、婆羅門之見成為如彼之被取著，被正受，被把取，被執取，

被住著，被縛著，被信解。此成為「如彼等之見，為被取著故。」故世尊已宣：
若又依自見 此之淨白者
是善淨慧者 善者具慧者
如彼等之見 於被取著故
彼等中一人 無賤劣慧者
五 敵對者相互 言他是愚見
其〔見〕成如真 〔如真〕我不言
〔彼等〕各自見 以為是真實
故見他是愚。 （八八二）
「其〔見〕成如真，〔如真〕我不言」〔之句中〕，「不」者，是否定。「其見」者，是六十二惡見。

我不言、不說、不示、不施設、不確立、不開顯、不分別、不顯示，不說明其見是如實、如理、事實、如真、

不顛倒。此「如真我不言」〔之義〕。
「敵對者相互，言他是愚見」〔之句中〕，敵對者，是二人之人、是二人之爭鬥者，是二人之口論者，是二人之議論者，

是二人之諍論者，為二人之諍者、二人之論者、二人之談論者。

彼等相互以〔他之見〕是愚、劣、賤劣、下劣、卑賤、劣小，小， 如斯言、如斯語、如斯話、如斯說明、如斯言說。

此是「敵對者相互，言他是愚見。」
「彼等各自見，以為是真實」者，謂：「世間是常，唯此是真實，其他是虛妄」，已以各自之見為真實。

謂：「世間是無常。唯此是真實，其他是虛妄」已以各自之見為真實，謂：〔「世間是有邊」，「世間是無邊」，

「命與身是同一」，「命與身是相異」，「如來死後存在」，「如來死後不存在」，「如來死後存在，且不存在」，〕

「如來死後非存在，非不存在。唯此是真實，其他是虛偽」己以各自之見為真實。「故見他是愚。」

〔之句中〕，「故」者，故是其理由，是其因，是其緣，是其因緣，而「見」、觀、睹、眺、省思、普觀「他是愚」，

是劣、賤劣、下劣、卑賤、劣小、小、也。此是「故見他是愚」〔之義〕。故世尊已宣示：
敵對者相互 言他是愚見
其〔見〕成如真 〔如真〕我不言
〔彼等〕各自見 以為是真實

故見他是愚。
六 某人之所言 「是真實如真」
他人言其見 「是虛偽虛妄」
如斯彼等間 異執而諍論
何故諸沙門 不說一致耶 （八八三）
「某人之所言，是真實、如真」者，是某沙門、婆羅門是如斯言、如斯語、如斯話、如斯說明、如斯言所說之法、

見、行道、道，「此是真實、如理、事實、不顛倒。」
此是「某人之所言，是真實、如真。」
「他人言其見，是虛偽、虛妄」，是彼之法、見、行道、道，於某沙門、婆羅門，
如斯言、如斯語、如斯話、如斯說明、如斯言說：「此是虛偽，此是虛妄，此是不實，此是妄，此是不如實。」

此是「他人言其見，是虛偽、虛妄」〔之義〕。
「如斯〔彼等〕間，異執而諍論」者，則如斯取，把取，執，執取，住著而為諍論、爭鬥，口論，異執，諍論，

確執：「汝不了知此之法與律……乃至（二二六─二
二七頁參照）……或若能者當顯論之。」此是「如斯〔彼等〕間，異執而諍論」〔之義〕）。
「何故諸沙門，不說一致耶」〔之句中〕，「何故」者，是於何理由，於何之因，於何之緣，於何之因緣，於何之集，

於何之生因，於何之發生因，「不說一致耶？」是種種說耶？多種說耶？相互〔相反〕說耶？廣說耶？語耶？話耶？

說明耶？言說耶？此是「何故諸沙門，不說一致耶」〔之義〕。

故彼化人言：
某人之所言 「是真實如真」
他人言其見 「是虛偽虛妄」
如斯彼等間 異執而諍論
何故諸沙門 不說一致耶
七 真理只為一 無有第二事
人人知解彼 不可為諍論
彼等種種〔見〕 自說稱真理
是故諸沙門 不說成一致 （八八四）
「真理只有一，無有第二事」者，即是說苦滅、涅槃。即所有一切行之止、一切
依之捨遣、渴愛之盡滅、離貪、滅、涅槃。或又一真理即說至道諦、出脫諦、苦滅
之行道、八支聖道，即正見、正思惟、正語、正業、正命、正精進、正念、正定。
此是「真理只有一，無有第二事」〔之義〕。
「人人知解彼，不可為諍論」〔之句中〕，「彼」者，是彼真理。「人人」者，是有
情之同義語。人人知解彼真理，了知、識知、別知、通達而不可爭鬥，不可口論，
不可異執，不可諍論，不可確執。應捨斷爭鬥、口論、異執、諍論、確執、除去
滅除、令之滅無。此是「人人知解彼，不可為諍論」〔之義〕。
「彼等種種見，自說稱真理」，彼等自行稱說種種真理，說、語、話、說明、言
說。〔即〕」「世間是常。唯此是真實、其他是虛妄」，自行稱說，說、語、話、說明、
言說：「世間是無常……乃至（五○頁參照）……『如來死後非存在，非不存在。唯
此是真實，其他是虛妄」而自行稱說、說、語、話、說明、言說。此是「彼等種種〔見〕，自說稱真理』」〔之義〕。
「是故諸沙門，不說成一致」〔之句中〕，「故」者，乃是故〔指〕彼理由，而彼之
因，彼之緣，彼之因緣，「不說為一致」，成為種種說、多種說、相異說、廣說、語、
話、說明、言說。此是「是故諸沙門，不說成一致」〔之義〕。故世尊宣示：真理只為一 無有第二事
人人知解彼 不可為諍論
彼等種種〔見〕 自說稱真理
是故諸沙門 不說成一致
八 諸多議論者 自說為是善
何故於種種 言說真理耶
諸多之真理 已〔由他〕聞耶
或又從彼等 自己思擇耶 （八八五）
「何故於種種，言說真理耶？」〔之句中〕，何故者，於何故是於何之理由，何之
因，何之緣，何之因緣，「說種種之真理耶？」於多種說耶？於相異說耶？廣說耶？
語、話、說明、言說耶？此是「何故於種種，言說真理耶？」〔之義〕。
「諸多議論者，自說是為善」〔之句中〕，「議論者」者，是為異論者亦議論者。或
又議論各自之惡見而語、話、說明、言說者，〔即〕「世間是常，唯此是真實，其他
是虛妄。」「世間是無常……乃至（五○頁參照）……如來死後非存在，非不存在，
只此是真實，其他是虛妄。」而議論、語、話、說明、言說者〔亦是議論者〕。「自說
是善」，說自己之主張是善，說是賢，說是堅固，說是真理，說有因，說有相，說有
理由，說有道理。此是「諸多議論者，自說為是善」〔之義〕。
「諸多之真理，已〔由他〕聞耶？」是以甚多之真理，以種種、多種、相異、而
廣由他聞耶？此是「諸多之真理，已〔由他〕聞耶」〔之義〕。
「或又從彼等，自己思擇耶？」又由〔自己〕之思擇、尋求、思惟而行，所導引、
被帶去而行耶？如斯是「或又從彼等，自己思擇耶」〔之義〕。或又思擇而歷練，從審
思、說、語、話、說明、言說使自理解之事耶？如斯亦是「或又從彼等，自己思擇耶」〔之義〕。

故彼化人言：
諸多議論者 自說為是善
何故於種種 言說真理耶
諸多之真理 已〔由他〕聞耶
或又從彼等 自己思擇耶
九 依想除諸常 世無多真理
遍計見思擇 言「真」「妄」二法 （八八六）
「無甚多種種之真理」者，種種甚多真理，並無有多種、相異、廣汎。此是「無甚多種種之真理」〔之義〕。
「於世間依想除諸常」者，是「依想」除去諸常執，此語、話、說明、言說世間一真理唯是苦滅、涅槃。

即所有一切行之止，一切依之捨遣、渴愛之盡滅、離貪、滅、涅槃。

或〔說〕一真理是道諦、出脫諦、至苦滅行道，所謂正見……乃至……正定。
此是「世間依想除諸常」〔之義〕。
「遍計於諸見思擇，〔彼等〕言二法，「是真理」「是虛妄」者，思擇，尋求，思惟，思擇，尋求，思惟而生諸惡見，

令發生、起、生起，如斯言、如斯語、如斯話、如斯說明、如斯言說：「我者是真理」，「汝者是虛妄」。

此「遍計於諸見思擇，〔彼等〕言二法，「是真理」、「是虛妄」〔之義〕。故世尊宣示：
依想除諸常 世無多真理
遍計見思擇 言「真」「妄」二法
十 見聞戒務覺 依此蔑視他
決定亦己見 〔不斷〕為喜悅
他為愚不善 （八八七）
「見、聞、戒、務、覺，依止於此等蔑視他」，見耶見淨耶？聞耶聞淨耶？戒耶戒淨耶？務耶務淨耶？覺耶覺淨耶？

而依止、近依、執、執取、住著。此是「見聞戒務覺，依此蔑視他」〔之義〕。蔑視者，是不尊敬亦是蔑視。

或又令生憂亦是蔑視。此是「見、聞、戒、務、覺，依此蔑視他」〔之義〕。
「決定立己見，〔不斷〕為喜悅」〔之句中〕，「決定」者，是六十二惡見。由決定見而立見決定，住立、執、執取、住著。

此是「立決定」。喜悅者，是滿足、笑、笑喜、悅意，令圓滿之思惟。

或又現齒而笑之。此是「決定立己見，〔不斷〕為喜悅」〔之義〕。
〔言己為真理〕，「他愚為不善」之言：「他是愚、劣、賤劣、下劣、卑賤、劣小、小，是不善，是無知、至於無明、

無智、無辨知、有惡慧」，如斯言、如斯語、如斯話、如斯說明、如斯言說。

此是「言他為愚不善」〔之義〕。故世尊宣示：
見務戒務覺 依此蔑視他
決定立己見 〔不斷〕為喜悅
他為愚不善。
一一 見他為愚故 故言自為善
彼自且說善 輕蔑他如斯
〔輕蔑〕而論議 （八八八）
「見他為愚故」者，是以他為愚，劣、賤劣、下劣、卑賤、劣小、小，以見、觀、
睹、眺、省思，普觀「故」，是其因、其緣、其理由、其發生因。此是「見他為愚故。」
「故言自為善」〔之句中〕，自者，是自己。彼於其因、其緣、其理由，其發生因，
自言「我自己是善、賢、有慧、有覺慧、有智、有辨知、有慧。」此是「故言自為善」〔之義〕。
「彼自且說善」，者自己於自己之主張，說是善，說賢，說堅固，說真理，且說是有因，說有相，說有理由，

說有道理。

此是「彼自且說善」（之義）。
「輕蔑他如斯而為論議」〔之句中〕，不尊故亦是輕蔑他。或又令生憂亦是輕蔑他。
「如斯而論議」，如斯〔輕蔑他〕而謂：「此者是邪見者，是顛倒見者」以論議彼之惡見。

此是「輕蔑他如斯而論議」〔之義〕。故世尊宣示：
見他為愚故 故言自為善
彼自且說善 輕蔑他如斯
〔輕蔑〕而論議。
一二 以過誤之見 彼已使完成
慢而且狂亂 自思是完全
自意與自認 是為第一人
彼之見如斯 而成被取著 （八八九）
「以過誤之見，彼已使完成」〔之句中〕，過誤之見者，是言六十二惡見。

以如何之理由言六十二惡見是過誤之見耶？彼之一切〔六十二〕見是超理由、超相、超因。

於其理由言六十二惡見是過誤之見。一切異學〔之見〕亦是過誤之見。

由如何之理由而一切異學〔之見〕亦是過誤之見耶？彼等〔異學〕相互超、超越、離越、生、令發生、起、令生起惡見。

於此之理由一切異學〔之見〕亦是過誤之見。

彼已使完成者，以過誤之見〔自〕為「完成、完全、高貴。」

此是「以過誤之見，彼已使完成。」
「慢而且狂亂，自思是完全」〔之句中，慢而且狂亂〕，是由慢而於自己之見中為狂、發狂、狂亂、增狂。

此是「慢而且狂亂。」「自思是完全者，思是完全，思是完成，思是高貴。

此是「慢而且狂亂，自思是完全」〔之義〕。
「自意與自認，是為第一人」者，是自向自己之心灌頂（自認）：

「我是善者，是賢者，是具慧者，是覺慧者，是有智者，是辨知者，是有慧者。」

此是「自意與自認，是為第一人」〔之義〕。
「彼之見如斯，而成被取著」，彼之其見如斯被取著，被正受，被把取，被執取，被住著，被縛著，被信解。

此是「彼之見如斯，而為被取著」〔之義〕。

故世尊宣示：
以過誤之見 彼已使完成
慢而且狂亂 自思是完全
自意與自認 是為第一人
彼之見如斯 而成被取著
一三 持他人之語 若成為賤劣
彼亦應共同 成賤劣慧者
或又自吠陀 之達人賢者
此在沙門中 愚者無一人 （八九○）
「持他人之語，若成為賤劣」，若依他人之言語，依語而（由他）為毀訾者，為被叱責者，為被誹謗者，

其人是愚、劣、賤劣、下劣、卑賤、劣小、小者。此是「持他人之語，若成為賤劣」〔之義〕。
「彼亦應共同，成賤劣慧者」，彼〔毀訾者〕亦與〔被毀訾者〕共同為劣慧者、賤劣慧者、下劣慧者、卑賤慧者、

劣小慧者、小慧者。此是「彼亦應共同，成賤劣慧者」〔之義〕。
「或又自吠陀，之達人賢者」，或又以自是吠陀之達人、賢者、具慧者、覺慧者、有智者、辨知者、有慧者，

此是「或又自吠陀，之達人賢者」〔之義〕。
「此在沙門中，愚者無一人」者，於沙門中，無有一人之愚者、劣者、賤劣者、下劣者、卑賤者、劣小者。

是一切最高慧者、最勝慧者、最殊勝慧者、秀慧者、最勝慧者、勝妙慧者。

此是「此在沙門中，愚者無一人」〔之義〕。故世尊宣示：
持他人之語 若成為賤劣
彼亦應共同 成賤劣慧者
或又自吠陀 之達人賢者
此在沙門中 愚者無一人
一四 「〔此我所〕宣說 以外之法者
人人背叛淨 不成完全者」
一般諸外學 〔常為〕如斯說
彼等持自見 貪以貪染故 （八九一）
「〔此我〕所宣說，以外之法者，人人背叛淨，不成完全者」，是此宣說以外之法、見、行道、道之人人，

乃違背淨道、清淨道、遍淨道、淨白道、遍白道，背反、誤失、落失，背反完全知，彼等不成完全者，

彼等不成完達者，彼等不成圓滿者，是劣者、賤劣者、下劣者、卑賤者、劣小者、小者。

此是「〔我〕所宣說，以外之法者，人人背叛淨，不成完全者」〔之義〕。
「一般諸外學，〔常為〕如斯說」〔之句中〕，外學之〔見〕是惡見。外學是惡見者。

一般之諸外學是語、話、說明、言說、廣說諸惡見。此是「一般諸外學，〔常為〕如斯說」〔之義〕。
「彼等持自見，貪以貪染故」，對自己之見，以被染，被染貪見貪。

此是「彼等持自見，貪以貪染者故」〔之義〕。故世尊宣示：
〔此我〕所宣說 以外之法者
人人背叛淨 不成完全者
一般諸外學 〔常為〕如斯說
彼等持自見 貪以貪染故
一五 茲〔我所〕言說 唯有說清淨
於他之諸法 未有言清淨
一般諸外學 如斯為住著
彼等〔之行法〕 堅論自己道 （八九二）
「茲〔我所〕言說，唯有說清淨」於此處說、語、話、說明、言說有淨、清淨、遍淨、脫、解脫、遍脫。

〔即〕說「世間是常，唯此是真實，其他是虛妄」，

於此處而說、語、話、說明、言說有淨、清淨、遍淨、脫、解脫、遍脫。說「世間是無常……
乃至（五○頁參照）……如來死後非存在非不存在。唯此是真實，其他是虛妄。」

於此處說、語、話、說明、言說淨、清淨、遍淨、脫、解脫、遍脫。此是「茲〔我所〕言說，唯有說清淨」〔之義〕。
「於他之諸法，未有言清淨」，除自己之師、法說、眾、見、行道、投、投出、
投棄一切之他說。〔即〕如斯言，如斯語，如斯話，如斯說明，如斯言說：「彼之師
不是一切知者，不能善說法，眾不善行道，見不賢善，行道不善施設，道不出〔三
界〕者。於此處無有淨、清淨、遍淨、脫、解脫、遍脫。於此是劣、賤劣、下劣、
卑賤、劣少、小。」而如斯言，如斯語，如斯話，如斯說明，如斯言說。此是「於他之諸法，未有言清淨」〔之義〕。
「一般諸外學，如斯為住著」〔之句中〕，外學〔之見〕是惡見。「外學」者，是惡見者。

一般諸外學廣住著諸惡見，住立、繫著、近住、縛著、信解。此是「一般諸外學，如斯為住著」〔之義〕。
「彼等〔之行法〕，堅論自己道」〔之句中〕，〔自己之〕法是自己之道。〔自己之〕見是自己之道。

〔自己之〕行道是自己之道。〔自己之〕道是自己之道。而以「堅論」自己之道，以堅固論，強固論，確立論。

此是「彼等〔之行法〕，堅論自己道」〔之義〕。
故世尊宣示：
茲〔我所〕言說 唯有說清淨
於他之諸法 未有言清淨
一般諸外學 如斯為住著
彼等〔之行法〕 堅論自己道
一六 堅論自己道 何以愚見他
言他之見愚 說是不淨法
彼之於當來 應自確固執 （八九三）
「堅論自己道」〔之句中〕，〔自己之〕法是「自己之道。」見是自己之道，行道是自己之道，道是自己之道。

論是以持自己之道，堅固而論，強固而論，確立而論。
此是「堅論自己道。」
「於此何以愚見他」〔之句中〕，「於此」是有關自己之見、自己之忍（智）、自己之意欲、自己之主張。

「他是愚」是劣、賤劣、下劣、卑賤、劣小、小。「何以見」，何可觀，何可睹，何可眺，何可省思，何可普觀。

此是「何以愚見他」〔之義〕。
「言他之〔見〕愚，說是不淨法，彼之於當來，應自確固執」者，是以「他是愚」，是劣、賤劣、下劣、卑賤、

劣小、小，是「不淨法」，乃不清淨法，不遍淨法，不淨白法，以若如斯說，如斯語，如斯說明，如斯言說，

〔彼〕自爭鬥、口論、異執、爭論、於當來確執，是應持來，應齎，應齎來，應引，應引來，應執，應執取，應住著。

此是「言他之見愚，說是不淨法，彼之於當來，應自確固執」〔之義〕。故世尊宣示：
堅論自己道 何以愚見他
言他之見愚 說是不淨法
彼之於當來 應確自固執
一七 決定為住立 且以自〔善〕量
彼更於世間 〔異執〕至諍論
一切決定捨 人世不確執 （八九四）
「決定為住立，且以自善量」〔之句中〕，決定者，是六十二惡見。

決定〔即〕決定其立見而住立、執、執取、住著。此「決定為住立。」「且以自〔善〕量」者，是以自量，自測。

〔即〕自量且測「此之師是一切知者」、自量且測「此之法是善說」、「此之眾是善行道」、「此之見是賢善」、

「此之行道是善施設」、「此之道能令出〔輪迴〕者」。此是「決定為住立，且以自〔善〕量」〔之義〕。
彼更於世間而至諍論〔之句中〕，「更」者，是於未來。自己之說置於未來、近、接近、執、執取、

住著至於自爭鬥、口論、異執、「諍論」確執。如斯則更為「彼於世間而為至諍論。」

或更謂「汝不了知此法、律……乃至（四五頁參照）……

或若能者顯論之」更與他之說為爭論、口論、異執、確執。如斯亦是「彼更於世間而至諍論。」
「一切決定捨，人世不確執」〔之句中〕，決定者，是六十二惡見。

一切決定捨棄見者，能棄、遍捨、棄捨、捨斷、除去、滅除，令之滅無。此是「一切之決定捨。」
「人於世間不確執」者，是不諍鬥，不口論，不異執，不諍論，不確執。即世尊如斯宣說：

「汝長爪！」如是使心解脫之比丘，任何人亦不雷同，任何人亦無諍論。唯於世間之所說不執取而言說。

「人」者，是有情、人、摩奴之子、人士、補特伽羅、命者、生者、生死者、根行者、摩奴所生者。

於世間是惡趣世間、人世間、天世間、蘊世間、界世間、處世間。此「人於世間，不確執」〔之義〕。

故世尊宣示：
決定為住立 且以自善量
彼更於世間 〔異執〕至爭論
一切決定捨 人世不確執
第十二 小集積經之義釋畢。