小義釋 2.5~2.10

 2.5 Dhotakamāṇavapucchāniddesa 陀多迦問 

30.
Pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metaṃ, [iccāyasmā dhotako]
Vācābhikaṅkhāmi mahesi tuyhaṃ;
Tava sutvāna nigghosaṃ, sikkhe nibbānamattano.

Pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metanti. Pucchāmīti tisso pucchā – adiṭṭhajotanā pucchā, diṭṭhasaṃsandanā pucchā, vimaticchedanā pucchā…pe… imā tisso pucchā…pe… nibbānapucchā. Pucchāmi tanti pucchāmi taṃ yācāmi taṃ ajjhesāmi taṃ pasādemi taṃ, kathayassu meti – pucchāmi taṃ. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti. Brūhi metanti brūhi ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehīti – pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metaṃ.

Iccāyasmā dhotakoti. Iccāti padasandhi…pe… āyasmāti piyavacanaṃ garuvacanaṃ sagāravasappatissādhivacanametaṃ āyasmāti. Dhotakoti tassa brāhmaṇassa nāmaṃ saṅkhā samaññā paññatti vohāro nāmaṃ nāmakammaṃ nāmadheyyaṃ nirutti byañjanaṃ abhilāpoti – iccāyasmā dhotako.

Vācābhikaṅkhāmi mahesi tuyhanti tuyhaṃ vacanaṃ byappathaṃ desanaṃ anusāsanaṃ anusiṭṭhaṃ kaṅkhāmi abhikaṅkhāmi icchāmi sādiyāmi patthayāmi pihayāmi abhijappāmi. Mahesīti kiṃ mahesi bhagavā? Mahantaṃ sīlakkhandhaṃ esī gavesī pariyesīti mahesi…pe… kahaṃ narāsabhoti mahesīti – vācābhikaṅkhāmi mahesi tuyhaṃ.

Tava sutvāna nigghosanti tuyhaṃ vacanaṃ byappathaṃ desanaṃ anusāsanaṃ anusiṭṭhaṃ sutvā suṇitvā uggahetvā upadhārayitvā upalakkhayitvāti – tava sutvāna nigghosaṃ.

Sikkhe nibbānamattanoti. Sikkhāti tisso sikkhā – adhisīlasikkhā, adhicittasikkhā, adhipaññāsikkhā…pe… ayaṃ adhipaññāsikkhā. Nibbānamattanoti attano rāgassa nibbāpanāya, dosassa nibbāpanāya, mohassa nibbāpanāya, kodhassa nibbāpanāya, upanāhassa nibbāpanāya…pe… sabbākusalābhisaṅkhārānaṃ samāya upasamāya vūpasamāya nibbāpanāya paṭinissaggāya paṭipassaddhiyā adhisīlampi sikkheyya, adhicittampi sikkheyya, adhipaññampi sikkheyya. Imā tisso sikkhāyo āvajjanto sikkheyya, jānanto sikkheyya, passanto sikkheyya, paccavekkhanto sikkheyya, cittaṃ padahanto sikkheyya, saddhāya adhimuccanto sikkheyya, vīriyaṃ paggaṇhanto sikkheyya, satiṃ upaṭṭhapento sikkheyya, cittaṃ samādahanto sikkheyya, paññāya pajānanto sikkheyya, abhiññeyyaṃ abhijānanto sikkheyya, pariññeyyaṃ parijānanto sikkheyya, pahātabbaṃ pajahanto sikkheyya, bhāvetabbaṃ bhāvento sikkheyya, sacchikātabbaṃ sacchikaronto sikkheyya, ācareyya samācareyya samādāya vatteyyāti – sikkhe nibbānamattano. Tenāha so brāhmaṇo –

“Pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metaṃ, [iccāyasmā dhotako]
Vācābhikaṅkhāmi mahesi tuyhaṃ;
Tava sutvāna nigghosaṃ, sikkhe nibbānamattano”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

第五 度多迦學童所問之義釋

一 尊者度多迦曰：
世尊！我問尊師請語我 大仙！尊師之語我期待
聞尊師〔說法〕音聲 可學自己之寂滅 （一○六一）
世尊！「我問尊師請語我」〔之句中〕，「我問」者，為明解未見之問、為令他合流
己見之問、為斷疑念之問之三問……乃至（六三頁以下參照）……此是三問……乃
至（四九頁以下參照）……是涅槃問。「我問尊師〕者，我問於尊師、乞於尊師、求
於尊師、信樂於尊師、請為我說。此是「我問尊師」〔之義〕。「世尊」者，是尊重之同
義語……乃至（一二頁以下參照）……「請語我〕者請語〔我〕，請言、示、施設、確
立、開顯、分別、說明。此是「世尊！我問尊師請語我」〔之義〕。
「尊者度多迦曰」〔之句中〕，曰「如斯」者，此是句之接續。「尊者」是敬語。度多
迦者，是彼婆羅門之名……乃至（一○頁參照）……稱呼。此是「尊者度多迦曰」〔之義〕。
「大仙！尊師之語我期待」者，我期待尊師之語、語路、說示、示教、教訓而期
待、欲、樂、冀求、希望、熱望。「大仙」者，由何之義而為大仙耶？世尊求大戒蘊、
覓求、遍求故是大仙……乃至（一二頁參照）……「人牛王於何處耶」？〔求、覓求、
遍求故是大仙〕。此是「大仙！尊師之語我期待」〔之義〕。
「聞尊師之音聲〕，聞尊師之語、語路、說示、示教、教訓、聽、把持、保持、
觀察。此是「聞尊師之音聲」〔之義〕。
「可學自己之寂滅」〔之句中〕，「可學」者，是增上戒學、增上心學、增上慧學之
三學……乃至（二五頁以下參照）……此是增上慧學。〔可學〕自己之寂滅者，為貪
之消滅、瞋之消滅、痴之消滅、忿之消滅、恨之消滅……乃至（四一頁參照）……
為一切不善行之寂、寂靜、寂滅、消滅、捨遣、安息亦學增上戒，亦學增上心，亦
學增上慧。顧念學此等三學，知而學、見而學、觀察而學、於心決意而學、以信信
解而學、勵精進而學、令現起念而學、等持心而學、以慧知解而學、知通應知通而
學、以信信解而學、遍知應遍知而學、捨斷應捨斷而學、修習應修習而學、作證應
作證而學，應行、應修行、應正行、應行正持。此是「可學自己之寂滅」〔之義〕。故
彼婆羅門言。
尊者度多迦曰：
世尊！我問尊師請語我 大仙！尊師之語我期待
聞尊師說法音聲 可學自己之寂滅
☸.....................................................................

31.
Tenahātappaṃ karohi, [dhotakāti bhagavā]
Idheva nipako sato;
Ito sutvāna nigghosaṃ, sikkhe nibbānamattano.

Tenahātappaṃ karohīti ātappaṃ karohi, ussāhaṃ karohi, ussoḷhiṃ karohi, thāmaṃ karohi, dhitiṃ karohi, vīriyaṃ karohi, chandaṃ janehi sañjanehi upaṭṭhapehi samuṭṭhapehi nibbattehi abhinibbattehīti – tenahātappaṃ karohi.

Dhotakāti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – dhotakāti bhagavā.

Idheva nipako satoti. Idhāti imissā diṭṭhiyā imissā khantiyā imissā ruciyā imasmiṃ ādāye imasmiṃ dhamme imasmiṃ vinaye imasmiṃ dhammavinaye imasmiṃ pāvacane imasmiṃ brahmacariye imasmiṃ satthusāsane imasmiṃ attabhāve imasmiṃ manussaloke. Nipakoti nipako paṇḍito paññavā buddhimā ñāṇī vibhāvī medhāvī. Satoti catūhi kāraṇehi sato – kāye kāyānupassanāsatipaṭṭhānaṃ bhāvento sato…pe… so vuccati satoti – idheva nipako sato.

Ito sutvāna nigghosanti ito mayhaṃ vacanaṃ byappathaṃ desanaṃ anusāsanaṃ anusiṭṭhaṃ sutvā suṇitvā uggaṇhitvā upadhārayitvā upalakkhayitvāti – ito sutvāna nigghosaṃ.

Sikkhe nibbānamattanoti. Sikkhāti tisso sikkhā – adhisīlasikkhā, adhicittasikkhā, adhipaññāsikkhā…pe… ayaṃ adhipaññāsikkhā. Nibbānamattanoti attano rāgassa nibbāpanāya, dosassa nibbāpanāya, mohassa nibbāpanāya, kodhassa nibbāpanāya, upanāhassa nibbāpanāya…pe… sabbākusalābhisaṅkhārānaṃ samāya upasamāya vūpasamāya nibbāpanāya paṭinissaggāya paṭipassaddhiyā adhisīlampi sikkheyya, adhicittampi sikkheyya, adhipaññampi sikkheyya. Imā tisso sikkhāyo āvajjanto sikkheyya, jānanto sikkheyya…pe… sacchikātabbaṃ sacchikaronto sikkheyya, ācareyya samācareyya samādāya vatteyyāti – sikkhe nibbānamattano. Tenāha bhagavā –

“Tenahātappaṃ karohi, [dhotakāti bhagavā]
Idheva nipako sato;
Ito sutvāna nigghosaṃ, sikkhe nibbānamattano”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二 世尊宣示：「度多迦！
然而須熱心 茲〔佛教〕有智有念
由茲聞音聲 可學自寂滅」 （一○六三）
「然而須熱、心」者，須熱心、須努力、須勤勉、須精進、須堅固〔心〕、須精勤，
令生〔努力之〕欲、令發生、令現起、令起、令生起、此是「然而須熱、心」〔之義〕。
「世尊宣示：度多迦！」〔之句中〕，「度多迦」者，是世尊呼彼婆羅門之名。世尊者，此是
尊重同義語……乃至（一二頁以下參照）……是與作證共同施設者。此是「世尊宣示：度多迦！」〔之義〕。
「茲有智有念」〔之句中〕，「茲」者，是於此〔佛教之〕見，於此之忍（智）、於
此之意欲、於此之持說、於此之法、於此之律、於此之法與律、於此之宣說、於此
之梵行、於此之師〔佛〕教、於此之身體、於此之人界。有智者，是有智者、賢者、
有慧者、覺慧者、智者、辨知者、慧者。有念者，是由四原因而有念。〔即〕對於身
修習身隨觀念住而有念……乃至（三○頁以下參照）……言彼為有念。此是「茲有智有念」〔之義〕。
「由茲聞音聲」者，是由茲聞我語、語路、說示、示教、教訓、聽、聽取、把取、
保持、觀察。此是「由茲聞音聲」〔之義〕。
「可學自寂滅」〔之句中〕，「可學」者，是增上戒學、增上心學、增上慧學之三學
……乃至（二五頁以下參照）……此是增上慧學。「〔可學〕自寂滅」者，為貪之消滅、
瞋之消滅、痴之消滅、忿之消滅、恨之消滅……乃至（三九頁參照）……為一切不
善行之寂、寂靜、寂滅、消滅、捨遣、安息亦學增上戒，亦學增上心，亦學增上慧。
顧念此等三學而可學、知而學……乃至（一一二頁參照）……作證應作證而學，可
行、修行、正行、正持而行。此是「可學自寂滅」〔之義〕。
故世尊宣示。
世尊宣示：「度多迦！
然而須熱心 茲有智有念
由茲聞音聲 可學自寂滅」
☸.....................................................................

32.
Passāmahaṃ devamanussaloke, akiñcanaṃ brāhmaṇamiriyamānaṃ;
Taṃ taṃ namassāmi samantacakkhu, pamuñca maṃ sakka kathaṃkathāhi.

Passāmahaṃ devamanussaloketi. Devāti tayo devā – sammutidevā, upapattidevā, visuddhidevā. Katame sammutidevā? Sammutidevā vuccanti rājāno ca rājakumārā ca deviyo ca. Ime vuccanti sammutidevā. Katame upapattidevā? Upapattidevā vuccanti cātumahārājikā devā tāvatiṃsā devā yāmā devā tusitā devā nimmānaratī devā paranimmitavasavattī devā brahmakāyikā devā ye ca devā taduttari [tatrupari (syā.)]. Ime vuccanti upapattidevā. Katame visuddhidevā? Visuddhidevā vuccanti tathāgatasāvakā arahanto khīṇāsavā ye ca paccekabuddhā. Ime vuccanti visuddhidevā. Bhagavā sammutidevānañca upapattidevānañca visuddhidevānañca devo ca atidevo ca devātidevo ca sīhasīho nāganāgo gaṇigaṇī munimunī rājarājā. Passāmahaṃ devamanussaloketi manussaloke devaṃ passāmi atidevaṃ passāmi devātidevaṃ passāmi dakkhāmi olokemi nijjhāyāmi upaparikkhāmīti – passāmahaṃ devamanussaloke.

Ākiñcanaṃ brāhmaṇamiriyamānanti. Akiñcananti rāgakiñcanaṃ dosakiñcanaṃ mohakiñcanaṃ mānakiñcanaṃ diṭṭhikiñcanaṃ kilesakiñcanaṃ duccaritakiñcanaṃ, te kiñcanā buddhassa bhagavato pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammā, tasmā buddho akiñcano. Brāhmaṇoti bhagavā sattannaṃ dhammānaṃ bāhitattā brāhmaṇo – sakkāyadiṭṭhi bāhitā hoti, vicikicchā bāhitā hoti, sīlabbataparāmāso bāhito hoti, rāgo bāhito hoti, doso bāhito hoti, moho bāhito hoti, māno bāhito hoti, bāhitāssa honti pāpakā akusalā dhammā saṃkilesikā ponobhavikā sadarā dukkhavipākā āyatiṃ jātijarāmaraṇiyā.

Bāhitvā sabbapāpakāni, [sabhiyāti bhagavā]
Vimalo sādhusamāhito ṭhitatto;
Saṃsāramaticca kevalī so, asito tādi pavuccate sa brahmāti.

Iriyamānanti carantaṃ viharantaṃ iriyantaṃ vattentaṃ pālentaṃ yapentaṃ yāpentanti – akiñcanaṃ brāhmaṇamiriyamānaṃ.

Taṃ taṃ namassāmi samantacakkhūti. Tanti bhagavantaṃ bhaṇati. Namassāmīti kāyena vā namassāmi, vācāya vā namassāmi, cittena vā namassāmi, anvatthapaṭipattiyā vā namassāmi, dhammānudhammapaṭipattiyā vā namassāmi sakkaromi garuṃ karomi mānemi pūjemi. Samantacakkhūti samantacakkhu vuccati sabbaññutañāṇaṃ. Bhagavā sabbaññutañāṇena upeto samupeto upāgato samupāgato upapanno samupapanno samannāgato.

“Na tassa addiṭṭhamidhatthi [adiṭṭhamidhatthi (syā. ka.) mahāni. 156] kiñci, atho aviññātamajānitabbaṃ;
Sabbaṃ abhiññāsi yadatthi neyyaṃ, tathāgato tena samantacakkhū”ti.

Taṃ taṃ namassāmi samantacakkhu.

Pamuñca maṃ sakka kathaṃkathāhīti. Sakkāti sakko bhagavā sakyakulā pabbajitotipi sakko. Atha vā, aḍḍho [addho (syā. ka.)] mahaddhano dhanavātipi sakko. Tassimāni dhanāni, seyyathidaṃ – saddhādhanaṃ sīladhanaṃ hiridhanaṃ ottappadhanaṃ sutadhanaṃ cāgadhanaṃ paññādhanaṃ satipaṭṭhānadhanaṃ sammappadhānadhanaṃ iddhipādadhanaṃ indriyadhanaṃ baladhanaṃ bojjhaṅgadhanaṃ maggadhanaṃ phaladhanaṃ nibbānadhanaṃ. Imehi anekavidhehi dhanaratanehi aḍḍho mahaddhano dhanavātipi sakko. Atha vā, sakko pahu visavī alamatto sūro vīro vikkanto abhīrū acchambhī anutrāsī apalāyī pahīnabhayabheravo vigatalomahaṃsotipi sakko. Kathaṃkathā vuccati vicikicchā. Dukkhe kaṅkhā, dukkhasamudaye kaṅkhā, dukkhanirodhe kaṅkhā, dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya kaṅkhā, pubbante kaṅkhā, aparante kaṅkhā, pubbantāparante kaṅkhā, idappaccayatāpaṭiccasamuppannesu dhammesu kaṅkhā. Yā evarūpā kaṅkhā kaṅkhāyanā kaṅkhāyitattaṃ vimati vicikicchā dveḷhakaṃ dvedhāpatho saṃsayo anekaṃsaggāho āsappanā parisappanā apariyogāhanā chambhitattaṃ cittassa manovilekho. Pamuñca maṃ sakka kathaṃkathāhīti muñca maṃ pamuñca maṃ mocehi maṃ pamocehi maṃ uddhara maṃ samuddhara maṃ vuṭṭhāpehi maṃ kathaṃkathāsallatoti – pamuñca maṃ sakka kathaṃkathāhi. Tenāha so brāhmaṇo –

“Passāmahaṃ devamanussaloke, akiñcanaṃ brāhmaṇamiriyamānaṃ;
Taṃ taṃ namassāmi samantacakkhu, pamuñca maṃ sakka kathaṃkathāhī”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

三 我見天與人之世界 動作無所有婆羅門
普眼者！我將禮尊師 釋迦〔佛〕！度我諸疑惑 （一○六三）
「我見天與人之世界」〔之句中〕，天者，是（一）世俗天、（二）生起天、（三）清淨天之
三天。（一）世俗天者云何？世俗天，是王、王子、王后。（二）生起天者云何？生起天者，
是四大王天、三十三天、夜摩天、都率天、化樂天、他化自在天、梵眾天及其上之
天。（三）清淨天者云何？清淨天者，是如來之弟子（聲聞）之阿羅漢漏盡者及辟支佛
（緣覺）。世尊是世俗天、生起天、清淨天中之天，是勝之天，天中之勝天。是獅子
中之獅子，是龍中之龍，眾主中之眾主，牟尼中之牟尼，王中之王。「我見天與人之
世界」者，於人問世間我見天、見勝之天、見天中之勝天、觀、眺、省思、普觀。
此是「我見天與人之世界」〔之義〕。
「動作無所有婆羅門」〔之句中〕，「無所有」者，是貪所有、瞋所有、痴所有、慢
所有、見所有、煩惱所有、惡行所有之捨斷。於佛世尊捨斷彼等諸所有、能根絕、
如截多羅樹頂而為滅無，於未來不生起者。故世尊是無所有者。「婆羅門」者，世尊
乃拒外七法故是婆羅門。〔即〕拒外有身見、拒外疑、拒外戒禁取、拒外貪、拒外瞋、
拒外痴、拒外慢。彼〔世尊〕拒外雜染而資再有有不安有苦報於未來資生老死諸惡不善法。
世尊宣示：「薩毘耶！
離垢斥一切諸惡 等持善〔心〕自住立
有諸功德越輪迴 無依止者婆羅門」
「動作」者，是有行、行作、動作、活動、護持、持續、維持。此是「動作無所有婆羅門」〔之義〕。
「普眼者我禮尊師」〔之句中〕，「尊師」者，是言世尊。「禮拜」者，是由身而禮拜，
由語而禮拜，由意而禮拜，由隨義之行道而禮拜，由法隨義之行道而禮拜，恭敬、
尊重、尊敬、奉事、敬重。「普眼者」〔之句中〕，「普眼」者，是一切知智。世尊具一
切知智、正具、達、正達、成、正成、具備。
彼不能見之物此世亦無何物
又不能識之物亦〔無〕不可知者
可能知之物一切此皆知通
旨此如斯之故如來是普眼者
此是「普眼者！我禮拜尊師」〔之義〕。
「釋迦〔佛〕！度我諸疑惑」〔之句中〕，「釋迦」者，是世尊由釋迦族出家故而為
釋迦。或又富者、大富者、具財者故亦為釋迦。彼有此等諸財、所謂、信財、戒財、
慚財、愧財、聞財、捨財、慧財、念住財、神足財、根財、力財、覺支財、道財、
果財、涅槃財。由此等多數之財寶而是富者、大富者、具財者故亦是釋迦。或又可
能者、權力者、有用者、勇者、英雄、戰士、無怖者、無懼者、無駭者、無財
走者、怖畏恐怖之捨斷者、身毛豎立之離去者故亦是釋迦。「疑惑」者，是疑。〔即〕
對苦猶豫（疑）、對苦之集猶豫、對後際猶豫、對前後際猶豫、對此緣性之諸緣起法
猶豫，是對所有如斯猶豫、疑問、猶豫性、疑念、疑、迷惑、二路、疑惑、多岐取、
不決定、不確定、不沉潛、心之硬直、意困惑。
「釋迦佛！度我諸疑惑」者，放我諸疑惑箭、請脫我、請度脫我、請拔取我、請
拔去我、請使我上起。此是「釋迦佛！度我諸疑惑」〔之義〕。故彼之婆羅門言：
我見天與人之世界 動作無所有婆羅門
普眼者！我禮拜尊師 釋迦〔佛〕！度我諸疑惑
☸.....................................................................

33.
Nāhaṃ sahissāmi pamocanāya, kathaṃkathiṃ dhotaka kañci loke;
Dhammañca seṭṭhaṃ ājānamāno, evaṃ tuvaṃ oghamimaṃ taresi.

Nāhaṃ sahissāmi [samīhāmi (ka.)] pamocanāyāti nāhaṃ taṃ sakkomi muñcituṃ pamuñcituṃ mocetuṃ pamocetuṃ uddharituṃ samuddharituṃ uṭṭhāpetuṃ samuṭṭhāpetuṃ kathaṃkathāsallatoti. Evampi nāhaṃ sahissāmi pamocanāya. Atha vā, na īhāmi na samīhāmi na ussahāmi na vāyamāmi na ussāhaṃ karomi na ussoḷhiṃ karomi na thāmaṃ karomi na dhitiṃ karomi na vīriyaṃ karomi na chandaṃ janemi na sañjanemi na nibbattemi na abhinibbattemi assaddhe puggale acchandike kusīte hīnavīriye appaṭipajjamāne dhammadesanāyāti. Evampi nāhaṃ sahissāmi pamocanāya. Atha vā, natthañño koci mocetā. Te yadi moceyyuṃ sakena thāmena sakena balena sakena vīriyena sakena parakkamena sakena purisathāmena sakena purisabalena sakena purisavīriyena sakena purisaparakkamena attanā sammāpaṭipadaṃ anulomapaṭipadaṃ apaccanīkapaṭipadaṃ anvatthapaṭipadaṃ dhammānudhammapaṭipadaṃ paṭipajjamānā moceyyunti. Evampi nāhaṃ sahissāmi pamocanāya.

Vuttañhetaṃ bhagavatā – “so vata, cunda, attanā palipapalipanno paraṃ palipapalipannaṃ uddharissatīti netaṃ ṭhānaṃ vijjati. So vata, cunda, attanā adanto avinīto aparinibbuto paraṃ damessati vinessati parinibbāpessatīti netaṃ ṭhānaṃ vijjatīti. Evampi nāhaṃ sahissāmi pamocanāya.

Vuttañhetaṃ bhagavatā –

“Attanā hi [attanāva (bahūsu) dha. pa. 165] kataṃ pāpaṃ, attanā saṃkilissati;
Attanā akataṃ pāpaṃ, attanāva visujjhati;
Suddhi asuddhi paccattaṃ, nāñño aññaṃ visodhaye”ti.

Evampi nāhaṃ sahissāmi pamocanāya.

Vuttañhetaṃ bhagavatā – “evameva kho, brāhmaṇa, tiṭṭhateva nibbānaṃ tiṭṭhati nibbānagāmimaggo tiṭṭhāmahaṃ samādapetā, atha ca pana mama sāvakā mayā evaṃ ovadiyamānā evaṃ anusāsiyamānā appekacce accantaniṭṭhaṃ nibbānaṃ ārādhenti ekacce nārādhentīti. Ettha kyāhaṃ, brāhmaṇa karomi? Maggakkhāyī, brāhmaṇa, tathāgato. Maggaṃ buddho ācikkhati. Attanā paṭipajjamānā mucceyyunti [muñceyyunti (syā.)]. Evampi nāhaṃ sahissāmi pamocanāya”.

Kathaṃkathiṃ dhotaka kañci loketi kathaṃkathiṃ puggalaṃ sakaṅkhaṃ sakhilaṃ sadveḷhakaṃ savicikicchaṃ. Kañcīti kañci khattiyaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vessaṃ vā suddaṃ vā gahaṭṭhaṃ vā pabbajitaṃ vā devaṃ vā manussaṃ vā. Loketi apāyaloke…pe… āyatanaloketi – kathaṃkathiṃ dhotaka kañci loke.

Dhammañca seṭṭhaṃ ājānamānoti dhammaṃ seṭṭhaṃ vuccati amataṃ nibbānaṃ. Yo so sabbasaṅkhārasamatho sabbūpadhipaṭinissaggo taṇhakkhayo virāgo nirodho nibbānaṃ. Seṭṭhanti aggaṃ seṭṭhaṃ viseṭṭhaṃ pāmokkhaṃ uttamaṃ pavaraṃ dhammaṃ ājānamāno vijānamāno paṭivijānamāno paṭivijjhamānoti – dhammañca seṭṭhaṃ ājānamāno.

Evaṃ tuvaṃ oghamimaṃ taresīti evaṃ kāmoghaṃ bhavoghaṃ diṭṭhoghaṃ avijjoghaṃ tareyyāsi uttareyyāsi patareyyāsi samatikkameyyāsi vītivatteyyāsīti – evaṃ tuvaṃ oghamimaṃ taresi. Tenāha bhagavā –

“Nāhaṃ sahissāmi pamocanāya, kathaṃkathiṃ dhotaka kañci loke;
Dhammañca seṭṭhaṃ ājānamāno, evaṃ tuvaṃ oghamimaṃ taresī”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

四 度多迦！我於世間 不能度脫疑惑者
但〔汝自〕了最勝法 如斯汝可度暴流 （一○六四）
「我不能令度脫」〔之句中〕，我不能由疑惑箭放汝、解放、令脫、令度脫、拔取、
拔去、起上。此是「我不能令度脫」〔之義〕。或又不信、不欲、懈怠而乏精進，向不
行道人說法我無力？不堪、不努力、不勵行、不努力、不盡力、不用力、不堅固心、
不精進。不生〔努力〕之欲、不令發生、不起、不令生起。此是「我不能令度脫」〔之
義〕。或又其他何人亦無可使脫。若彼等欲脫，〔彼〕由於己力勢、由於己力、由於
己精進、由於己發勤、由於己堅強力勢、由於己堅強力、由於己堅強精進力、由於
己堅強發勤，且自行道之正行道、隨順之行道、隨義之行道、法隨法之行道可令脫。
此是「我不能使度脫」〔之義〕。
即世尊已如斯說：「純陀！實彼自陷泥沼，其他無有道理可救出陷於泥沼。純
陀！實彼自不調御、不週伏、不寂滅、其他無有道理可調御、調伏令寂滅」。此是「我不能令度脫」〔之義〕。
又世尊已如斯說 自如行惡自污染
自如不行惡自淨 不可淨他各自淨
如斯亦是「我不能令度脫」〔之義〕。
又世尊如斯說。「如斯，婆羅門！涅槃存在。至涅槃是道亦存在。宣教者之我
亦存在。而我諸弟子受我如斯之教誡、如斯之教示、一部者令成滿究極涅槃，一部
者未成滿。婆羅門！此時我為何耶？婆羅門！如來是說道者，〔只〕被問而宣說道。
〔學人〕自行道而不可不解脫」。如斯亦是「我不能令度脫」〔之義〕。
「度多迦！我於世間不能度脫任何疑惑者」〔之句中〕，疑惑者，是有疑惑、猶豫、
栽（頑迷）、迷惑、疑之人。是剎帝利、婆羅門、毘舍、首陀、在家者、出家者、天、
人亦是。「於世間」者，是惡趣世間……乃至（一八頁參照）……而於處世間。此是
「度多迦！我於世間不能度脫任何疑惑者」〔之義〕。
「但汝且了最勝法」〔之句中〕，「最勝法」者，是不死、涅槃。是所有彼一切行之
止、一切依之捨遣、渴愛之盡滅、離貪、滅、涅槃。「最勝」者，是最高、最勝、最
殊勝、透逸、最上勝妙之法。「且了知」是且了知、識知、別知、通達。此是「但汝且了最勝法」〔之義〕。
「如斯汝可度暴流」，如斯汝可度欲流、有流、見流、無明流，可超越、可離越。
此是「如斯汝可度暴流」〔之義〕。故世尊宣示：
度多迦！我於世間 不能度脫疑惑者
但汝〔自〕了最勝法 如斯汝可度暴流
☸.....................................................................

34.
Anusāsa brahme karuṇāyamāno, vivekadhammaṃ yamahaṃ vijaññaṃ;
Yathāhaṃ ākāsova [ākāso ca (syā.)] abyāpajjamāno [abyāpajjhamāno (syā.)], idheva santo asito careyyaṃ.

Anusāsa brahme karuṇāyamānoti anusāsa brahme anuggaṇha brahme anukampa brahmeti – anusāsa brahme. Karuṇāyamānoti karuṇāyamāno anudayamāno [anuddayamāno (bahūsu)] anurakkhamāno anuggaṇhamāno anukampamānoti – anusāsa brahme karuṇāyamāno.

Vivekadhammaṃ yamahaṃ vijaññanti vivekadhammaṃ vuccati amataṃ nibbānaṃ. Yo so sabbasaṅkhārasamatho sabbūpadhipaṭinissaggo taṇhakkhayo virāgo nirodho nibbānaṃ. Yamahaṃ vijaññanti yamahaṃ jāneyyaṃ ājāneyyaṃ vijāneyyaṃ paṭivijāneyyaṃ paṭivijjheyyaṃ adhigaccheyyaṃ phasseyyaṃ sacchikareyyanti – vivekadhammaṃ yamahaṃ vijaññaṃ.

Yathāhaṃ ākāsova abyāpajjamānoti yathā ākāso na pajjati na gaṇhati [natthi… syā. … potthake] na bajjhati na palibajjhati, evaṃ apajjamāno agaṇhamāno abajjhamāno apalibajjhamānoti – evampi ākāsova abyāpajjamāno. Yathā ākāso na rajjati lākhāya vā haliddiyā [haliddena (syā.)] vā nīliyā [nīlena (syā.)] vā mañjeṭṭhāya vā evaṃ arajjamāno adussamāno amuyhamāno akilissamānoti [akiliyamāno (syā.)] – evampi ākāsova abyāpajjamāno. Yathā ākāso na kuppati na byāpajjati na patilīyati [patiṭṭhiyati (ka.)] na paṭihaññati, evaṃ akuppamāno abyāpajjamāno appatilīyamāno appaṭihaññamāno appaṭihatamānoti – evampi ākāsova abyāpajjamāno.

Idheva santo asito careyyanti. Idheva santoti idheva santo idheva samāno idheva nisinno samāno imasmiṃyeva āsane nisinno samāno imissāyeva parisāya nisinno samānoti, evampi – idheva santo. Atha vā, idheva santo upasanto vūpasanto nibbuto paṭippassaddhoti, evampi – idheva santo. Asitoti dve nissayā – taṇhānissayo ca diṭṭhinissayo ca…pe… ayaṃ taṇhānissayo…pe… ayaṃ diṭṭhinissayo… taṇhānissayaṃ pahāya diṭṭhinissayaṃ paṭinissajjitvā cakkhuṃ anissito, sotaṃ anissito, ghānaṃ anissito, jivhaṃ anissito, kāyaṃ anissito, manaṃ anissito, rūpe… sadde… gandhe … rase… phoṭṭhabbe… dhamme… kulaṃ… gaṇaṃ… āvāsaṃ… lābhaṃ… yasaṃ… pasaṃsaṃ… sukhaṃ… cīvaraṃ… piṇḍapātaṃ… senāsanaṃ… gilānapaccayabhesajjaparikkhāraṃ… kāmadhātuṃ… rūpadhātuṃ… arūpadhātuṃ… kāmabhavaṃ… rūpabhavaṃ… arūpabhavaṃ… saññābhavaṃ… asaññābhavaṃ… nevasaññānāsaññābhavaṃ… ekavokārabhavaṃ… catuvokārabhavaṃ… pañcavokārabhavaṃ… atītaṃ… anāgataṃ… paccuppannaṃ… diṭṭhasutamutaviññātabbe [diṭṭhaṃ, sutaṃ, mutaṃ, viññātaṃ, sabbe. mahāni. 46 passitabbaṃ] dhamme asito anissito anallīno anupagato anajjhosito anadhimutto nikkhanto nissaṭo [nissaṭṭho (syā.)] vippamutto visaṃyutto vimariyādikatena cetasā. Careyyanti careyyaṃ vihareyyaṃ iriyeyyaṃ vatteyyaṃ yapeyyaṃ yāpeyyanti – idheva santo asito careyyaṃ. Tenāha so brāhmaṇo –

“Anusāsa brahme karuṇāyamāno, vivekadhammaṃ yamahaṃ vijaññaṃ;
Yathāhaṃ ākāsova abyāpajjamāno, idheva santo asito careyyan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

五 梵者！悲愍請教授 我可識知遠離法
恰如虛空無障礙 可行無依茲寂靜 （一○六五）
「梵者！悲愍請教授」〔之句中〕，梵者！請教授，梵者！請教授者，乃梵者！請
攝取，梵者！請憐愍。此是「梵者！請教授」〔之義〕。悲愍者，是悲愍、哀愍、隨護、
攝取、憐愍。此是「梵者！悲愍請教授」〔之義〕。
「我可識知遠離法」〔之句中〕，遠離法者，是不死、涅槃。即是所有彼一切行之
止、一切依之捨遣、渴愛之盡滅、離貪、滅、涅槃。「我可識知」者，是我可知、可
識知、可別知、可所通達。此是「我可識知遠離法」〔之義〕。
「恰如虛空無障礙」者，是恰如虛空無著、無縛、無結縛，如斯無著、無縛、
不結縛。此是「如虛空無障礙」。譬如虛空而亦血赤色、而亦鬱金色、而赤青色、亦
深紅色而不染，如斯不染、不污、不昏迷、不染污。此亦是如「虛空無障礙」。譬如
虛空不怒、不恚怒、不拒斥、不害破，如斯是不怒、不恚怒、不拒斥、不被害破。此亦是「如虛空無障礙」。
「可行無依茲寂靜」〔之句中〕，「茲寂靜」者，是茲寂靜而坐於茲，而此坐為坐而
在此眾中坐。此是「茲寂靜」〔之義〕。或又於茲是寂、寂靜、寂滅而安息。此亦是「茲
寂靜」〔之義〕。無依〔之句中「依」者〕，是愛依、見依之二依……乃至（四○頁參照）
……此是愛依……乃至（四○頁參照）……此是見依。捨斷愛依、捨遣見依、不依
止眼、不依止耳、不依止鼻、不依止舌、不依止身、不依止意、不依止於色、聲、
香、味、觸、施主、眾、住居、利得、名聲、賞讚、安樂、衣服、食物、臥坐所、
病者之資具藥品、慾界、色界、無色界、慾有、色有、想有、無想有、非想非非想
有、一蘊有、四蘊有、五蘊有、過去、未來、現在，可見聞覺識不依止諸法、不依
著、不近著、不縛著、不信解、出離、棄遣、離脫、以不限定心而住。此是「無依」。
「可行」者，是可行、行作、動作、活動、護持、持續、維持。此是「可行無依茲寂靜」
〔之義〕。故彼婆羅門言：
梵者悲愍請教授 我可識知遠離法
恰如虛空無障礙 可行無依茲寂靜
☸.....................................................................

35.
Kittayissāmi te santiṃ, [dhotakāti bhagavā]
Diṭṭhe dhamme anītihaṃ;
Yaṃ viditvā sato caraṃ, tare loke visattikaṃ.

Kittayissāmi te santinti rāgassa santiṃ, dosassa santiṃ, mohassa santiṃ, kodhassa santiṃ, upanāhassa…pe… makkhassa… paḷāsassa… issāya… macchariyassa… māyāya… sāṭheyyassa… thambhassa… sārambhassa… mānassa… atimānassa… madassa… pamādassa… sabbakilesānaṃ… sabbaduccaritānaṃ… sabbadarathānaṃ… sabbapariḷāhānaṃ… sabbasantāpānaṃ… sabbākusalābhisaṅkhārānaṃ santiṃ upasantiṃ vūpasantiṃ nibbutiṃ paṭippassaddhiṃ kittayissāmi pakittayissāmi ācikkhissāmi desessāmi paññapessāmi paṭṭhapessāmi vivarissāmi vibhajissāmi uttānīkarissāmi pakāsissāmīti – kittayissāmi te santiṃ.

Dhotakāti bhagavāti. Dhotakāti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – dhotakāti bhagavā.

Diṭṭhe dhamme anītihanti. Diṭṭhe dhammeti diṭṭhe dhamme ñāte dhamme tulite dhamme tīrite dhamme vibhūte dhamme vibhāvite dhamme sabbe saṅkhārā aniccāti…pe… yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhammanti diṭṭhe dhamme ñāte dhamme tulite dhamme tīrite dhamme vibhāvite dhamme vibhūte dhammeti, evampi – diṭṭhe dhamme…pe…. Atha vā, dukkhe diṭṭhe dukkhaṃ kathayissāmi, samudaye diṭṭhe samudayaṃ kathayissāmi, magge diṭṭhe maggaṃ kathayissāmi, nirodhe diṭṭhe nirodhaṃ kathayissāmīti, evampi – diṭṭhe dhamme…pe…. Atha vā, sandiṭṭhikaṃ akālikaṃ ehipassikaṃ opaneyyikaṃ [opanayikaṃ (syā. ka.)] paccattaṃ veditabbaṃ viññūhīti, evampi – diṭṭhe dhamme. Anītihanti na itihītihaṃ na itikirāya na paramparāya na piṭakasampadāya na takkahetu na nayahetu na ākāraparivitakkena na diṭṭhinijjhānakkhantiyā sāmaṃ sayamabhiññātaṃ attapaccakkhadhammaṃ, taṃ kathayissāmīti – diṭṭhe dhamme anītihaṃ.

Yaṃ viditvā sato caranti yaṃ viditaṃ katvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā; “sabbe saṅkhārā aniccā”ti viditaṃ katvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā; “sabbe saṅkhārā dukkhā”ti…pe… “sabbe dhammā anattā”ti…pe… “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti viditaṃ katvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā. Satoti catūhi kāraṇehi sato – kāye kāyānupassanāsatipaṭṭhānaṃ bhāvento sato…pe… so vuccati sato. Caranti caranto viharanto iriyanto vattento pālento yapento yāpentoti – yaṃ viditvā sato caraṃ.

Tare loke visattikanti visattikā vuccati taṇhā. Yo rāgo sārāgo…pe… abhijjhā lobho akusalamūlaṃ. Visattikāti kenaṭṭhena visattikā…pe… visaṭā vitthatāti visattikā. Loketi apāyaloke…pe… āyatanaloke. Tare loke visattikanti loke vesā visattikā, loke vetaṃ visattikaṃ sato tareyya uttareyya patareyya samatikkameyya vītivatteyyāti – tare loke visattikaṃ. Tenāha bhagavā –

“Kittayissāmi te santiṃ, [dhotakāti bhagavā]
Diṭṭhe dhamme anītihaṃ;
Yaṃ viditvā sato caraṃ, tare loke visattikan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

六 世尊宣示：「多度迦！
有關現世非傳聞 一切寂靜我告汝
知彼有念而行作 可度世間之愛著」（一○六六）
「一切寂靜我告汝」〔之句中〕，我欲告貪之寂、瞋之寂、痴之寂、忿、恨、覆、
惱、嫉、慳、諂、誑、強情、激情、慢、過慢、憍、放逸、一切煩惱、一切惡行、
一切不安、一切熱惱、一切熱苦、一切不善行之寂、寂靜、寂滅、消滅、安息而欲
言、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。此是「一切寂靜我告汝」〔之義〕。
世尊宣示：「度多迦！」〔之句中〕，「度多迦」者，是世尊呼彼婆羅門之名。世尊
者，此是尊重同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂世尊語……是與作證共
同施設者。此是世尊宣示：「度多迦！」〔之義〕。
「有關現世非傳聞」〔之句中〕，「有關現世」者，是現世（所見之法）、所知之法、
考量之法、度知之法、辨知之法、明暸之法。〔即〕「一切行是無常」……乃至（一九
頁以下參照）……「所有集法皆是此滅法」，是有關於所見之法、知之法、考量之法、
度知之法、辨知之法、明暸之法。如斯是有關於現世（所見之法）。或又有關於所見
之苦、我語苦、有關於所見集而語集、有關於所見道而語道、有關於所見滅而語滅。
如斯亦是「有關於所見之法」。或又可自見，是無時的，可謂來見，可導引於〔聖道〕，
諸識者是有關於所見法各自可知者。如斯亦是「有關於所見之法」。「非傳聞」者，不
〔由他之〕傳聞、不傳說、不傳承、不依於藏〔經〕之說、不依於思擇、不依於推
論、不依於行相之審思、不依於見、省思、忍，說自己自知通、自現見法。此是「有關現世非傳聞」〔之義〕。
「知彼有念而行作」〔之句中〕，「知彼」者，是知解彼，考量、度知、辨知、而明
暸。〔即〕「一切行是無常」……乃至（一九頁以下參照）……知解「所有集法皆是滅
法」，考量、度知、辨知而明暸。「有念」者，是由四行相而有念。〔即〕對身修習身
隨觀念住而有念……乃至（三○頁參照）……言彼有念。「行作」者，是行、行作、
動作、活動、護持、且維持。此是「知彼有念而行作」〔之義〕。
「可度世間之愛著」〔之句中〕，愛著者，是渴愛。即所有貪、染貪……乃至（一
三頁參照）……是貪欲、貪、不善根。「愛著」由於何義而為愛著耶……乃至（八九
頁參照）……能擴大擴展。此是「愛著」〔之義〕。「世間」者，是惡趣世間……乃至（八
九頁參照）……於處世間。「可度世間之愛著」者，世間之所有愛著之有念彼愛著而
可度、越度、超越、離越。此是「可度世間之愛著」〔之義〕。故世尊宣示。
世尊宣示：「度多迦！
一切寂靜我告汝 有關現世非傳聞
知彼有念而行作 可度世間之愛著」
☸.....................................................................

36.
Tañcāhaṃ abhinandāmi, mahesi santimuttamaṃ;
Yaṃ viditvā sato caraṃ, tare loke visattikaṃ.

Tañcāhaṃ abhinandāmīti. Tanti tuyhaṃ vacanaṃ byappathaṃ desanaṃ anusāsanaṃ anusiṭṭhaṃ nandāmi abhinandāmi modāmi anumodāmi icchāmi sādiyāmi patthayāmi pihayāmi abhijappāmīti – tañcāhaṃ abhinandāmi.

Mahesisantimuttamanti. Mahesīti kiṃ mahesi bhagavā? Mahantaṃ sīlakkhandhaṃ esī gavesī pariyesīti mahesi, mahantaṃ samādhikkhandhaṃ…pe… kahaṃ narāsabhoti mahesi. Santimuttamanti santi vuccati amataṃ nibbānaṃ. Yo so sabbasaṅkhārasamatho sabbūpadhipaṭinissaggo taṇhakkhayo virāgo nirodho nibbānaṃ. Uttamanti aggaṃ seṭṭhaṃ viseṭṭhaṃ pāmokkhaṃ uttamaṃ pavaranti – mahesi santimuttamaṃ.

Yaṃ viditvā sato caranti yaṃ viditaṃ katvā…pe… “sabbe saṅkhārā aniccā”ti viditaṃ katvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā; “sabbe saṅkhārā dukkhā”ti… “sabbe dhammā anattā”ti…pe… “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti viditaṃ katvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā. Satoti catūhi kāraṇehi sato – kāye kāyānupassanāsatipaṭṭhānaṃ bhāvento sato…pe… so vuccati sato. Caranti caranto…pe… yāpentoti – yaṃ viditvā sato caraṃ.

Tare loke visattikanti. Visattikā vuccati taṇhā. Yo rāgo sārāgo…pe… abhijjhā lobho akusalamūlaṃ. Visattikāti kenaṭṭhena visattikā…pe… visaṭā vitthatāti visattikā. Loketi apāyaloke…pe… āyatanaloke. Tare loke visattikanti loke vesā visattikā, loke vetaṃ visattikaṃ sato tareyyaṃ uttareyyaṃ…pe… vītivatteyyanti – tare loke visattikaṃ. Tenāha so brāhmaṇo –

“Tañcāhaṃ abhinandāmi, mahesi santimuttamaṃ;
Yaṃ viditvā sato caraṃ, tare loke visattikan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

七 大仙！彼之最上寂 我〔聞彼〕而成歡喜
知彼有念而行作 可度世間之愛著 （一○六七）
「我〔聞彼〕而歡喜」〔之句中〕，「彼」者，是尊師之語、語路、說示、教訓。「歡
喜」者，是歡、歡喜、喜、隨喜、欲、樂、冀求、希望、熱望。此是「我〔聞彼〕而歡喜」〔之義〕。
「大仙！彼之最上寂」〔之句中〕，大仙者，是世尊求大戒蘊、覓求、遍求故是大
仙（大求者）。是大定蘊……乃至（九○頁以下參照）……「人牛王於何處耶」？能求、
覓求、遍求故是大仙。「最上之寂」〔之句中〕，寂者，是不死涅槃。即所有彼一切行
之止、一切依之捨遣、渴愛之盡滅、是離貪、滅、涅槃。最上者，是最高、最勝、
最殊勝、秀逸、最上勝妙。此是「大仙！彼最上寂」〔之義〕。
「知彼有念而行作」〔之句中〕，知彼者，是知解彼，考量、度知、辨知、而明暸。
〔即〕「一切行是無常」……乃至（一九頁以下參照）……知解「所有集法皆是此滅
法」，考量、度知、辨知、而明暸。「有念」者，是由四行相而有念。〔即〕對身修習
身隨觀念住而有念……乃至（三○頁參照）……言彼為有念。「行作」者，是行、行
作、動作、活動、護持、持續、且維持。此是「知彼有念而行作」〔之義〕。
「可度世間之愛著」〔之句中〕，言渴愛為愛著。即所有貪、染貪……乃至（一三
頁參照）……是貪欲、貪、不善根。愛著者由何義而為愛著耶……乃至（八九頁參
照）……於擴、擴大。此是「愛著」〔之義〕。「世間」者，是惡趣世間……乃至（八九
頁參照）……於處世間。「可度世間之愛著」者，是世間之所有愛著有念愛著之可度、
越度、度過、超越、離越。此是「可度世間之愛著」〔之義〕。故彼婆羅門言：
大仙！彼之最上寂 我〔聞彼〕而成歡喜
知彼有念而行作 可度世間之愛著
☸.....................................................................

37.
Yaṃ kiñci sampajānāsi, [dhotakāti bhagavā]
Uddhaṃ adho tiriyañcāpi majjhe;
Etaṃ viditvā saṅgoti loke, bhavābhavāya mākāsi taṇhaṃ.

Yaṃ kiñci sampajānāsīti yaṃ kiñci sampajānāsi ājānāsi paṭivijānāsi paṭivijjhasīti – yaṃ kiñci sampajānāsi. Dhotakāti bhagavāti. Dhotakāti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – dhotakāti bhagavā.

Uddhaṃ adho tiriyañcāpi majjheti. Uddhanti anāgataṃ; adhoti atītaṃ; tiriyañcāpi majjheti paccuppannaṃ. Uddhanti devaloko; adhoti apāyaloko; tiriyañcāpi majjheti manussaloko. Atha vā, uddhanti kusalā dhammā; adhoti akusalā dhammā; tiriyañcāpi majjheti abyākatā dhammā. Uddhanti arūpadhātu; adhoti kāmadhātu; tiriyañcāpi majjheti rūpadhātu. Uddhanti sukhā vedanā; adhoti dukkhā vedanā; tiriyañcāpi majjheti adukkhamasukhā vedanā. Uddhanti uddhaṃ pādatalā; adhoti adho kesamatthakā; tiriyañcāpi majjheti vemajjheti – uddhaṃ adho tiriyañcāpi majjhe.

Etaṃ viditvā saṅgoti loketi saṅgo eso lagganaṃ etaṃ bandhanaṃ etaṃ palibodho esoti ñatvā jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvāti – etaṃ viditvā saṅgoti loke.

Bhavābhavāya mākāsi taṇhanti. Taṇhāti rūpataṇhā saddataṇhā…pe… dhammataṇhā. Bhavābhavāyāti bhavābhavāya kammabhavāya punabbhavāya kāmabhavāya, kammabhavāya kāmabhavāya punabbhavāya rūpabhavāya, kammabhavāya rūpabhavāya punabbhavāya arūpabhavāya, kammabhavāya arūpabhavāya punabbhavāya punappunabbhavāya, punappunagatiyā punappunaupapattiyā punappunapaṭisandhiyā punappunaattabhāvābhinibbattiyā taṇhaṃ mākāsi mā janesi mā sañjanesi mā nibbattesi mābhinibbattesi, pajaha vinodehi byantīkarohi anabhāvaṃ gamehīti – bhavābhavāya mākāsi taṇhanti. Tenāha bhagavā –

“Yaṃ kiñci sampajānāsi, [dhotakāti bhagavā]
Uddhaṃ adho tiriyañcāpi majjhe;
Etaṃ viditvā saṅgoti loke, bhavābhavāya mākāsi taṇhan”ti.

Saha gāthāpariyosānā…pe… satthā me, bhante bhagavā, sāvakohamasmīti.
Dhotakamāṇavapucchāniddeso pañcamo.
☸---------------------------------------------------------------------

八 世尊宣示：「度多迦！
上與下與橫及中 汝善知解所有物
知於世間此是著 勿為種種有愛事」 （一○六八）
「汝善知解所有物」〔之句中〕，汝知解、了知、識知、辨知、通達所有物。此是「汝善知解所有物」〔之義〕。
「度多迦！者」是世尊呼彼婆羅門之名。「世尊」者，是尊重同義語……乃至（一
二頁以下參照）……此謂世尊語……是與作證共同施設之物。此是「世尊宣示：度多迦！」〔之義〕。
「上與下與橫及中」〔之句中〕，上者是言未來，下是過去，橫及中是現在。上是
天世間，下是地獄世間，橫及中是人世間。上是善法，下是不善法，橫及中是無記
法。上是無色界，下是慾界，橫及中是色界。上是樂受，下是苦受，橫及中是不苦
不樂受。上是由足蹠以上、下是由髮之頂端以下。橫及中是胴體。此是「上與下與橫及中」〔之義〕。
「知於世間此是著」，知此是著、此是懸著、此是結縛、此是礙著、了知、考量、
度知、辨知、而明暸。此是「知於世間此是著」〔之義〕。
「勿為種種有愛事」〔之句中〕，「愛」者，是色愛、聲愛、香愛、味愛、觸愛、法
愛。「種種之有」是於種種之有對業有、再有〔之義〕。〔即〕於慾有對業有、於慾有
對再有、於色有對業有、於色有對再有、於無色有對業有、於無色有對再有〔之義〕。
是對於再三之有、再三之趣、再三之生起、再三之結生、再三之身體發生〔之義〕。
勿向〔其等種種有之〕愛令生事、令發生事、起事、令生起事而須捨斷、除去、滅
除、令為滅無。此是「勿為種種有愛事」〔之義〕。故世尊宣示。
世尊宣示：「度多迦！
上與下與橫及中 汝善知解所有物
知於世間此是著 勿為種種有愛事」
〔世尊之說法之偈〕終否……乃至（三二頁參照）……說：「世尊！尊師是我師，我是弟子」而坐。
度多迦學童所問之義釋第五〔畢〕
☸.....................................................................

2.6 Upasīvamāṇavapucchāniddesa 優波私婆問

38.
Eko ahaṃ sakka mahantamoghaṃ, [iccāyasmā upasīvo]
Anissito no visahāmi tārituṃ;
Ārammaṇaṃ [āramaṇaṃ (ka.)] brūhi samantacakkhu, yaṃ nissito oghamimaṃ tareyyaṃ.

Eko ahaṃ sakka mahantamoghanti. Ekoti puggalo vā me dutiyo natthi, dhammo vā me dutiyo natthi, yaṃ vā puggalaṃ nissāya dhammaṃ vā nissāya mahantaṃ kāmoghaṃ bhavoghaṃ diṭṭhoghaṃ avijjoghaṃ tareyyaṃ uttareyyaṃ patareyyaṃ samatikkameyyaṃ vītivatteyyanti. Sakkāti sakko. Bhagavā sakyakulā pabbajitotipi sakko. Atha vā, aḍḍho mahaddhano dhanavātipi sakko. Tassimāni dhanāni, seyyathidaṃ – saddhādhanaṃ sīladhanaṃ hiridhanaṃ ottappadhanaṃ sutadhanaṃ cāgadhanaṃ paññādhanaṃ satipaṭṭhānadhanaṃ…pe… nibbānadhanaṃ. Imehi anekehi dhanaratanehi aḍḍho mahaddhano dhanavātipi sakko. Atha vā, sakko pahu visavī alamatto sūro vīro vikkanto abhīrū achambhī anutrāsī apalāyī pahīnabhayabheravo vigatalomahaṃsotipi sakkoti – eko ahaṃ sakka mahantamoghaṃ.

Iccāyasmā upasīvoti. Iccāti padasandhi…pe…. Āyasmāti piyavacanaṃ…pe…. Upasīvoti tassa brāhmaṇassa nāmaṃ…pe… abhilāpoti – iccāyasmā upasīvo.

Anissito no visahāmi tāritunti. Anissitoti puggalaṃ vā anissito dhammaṃ vā anissito no visahāmi na ussahāmi na sakkomi na paṭibalo mahantaṃ kāmoghaṃ bhavoghaṃ diṭṭhoghaṃ avijjoghaṃ tarituṃ uttarituṃ patarituṃ samatikkamituṃ vītivattitunti – anissito no visahāmi tārituṃ.

Ārammaṇaṃ brūhi samantacakkhūti ārammaṇaṃ ālambaṇaṃ nissayaṃ upanissayaṃ brūhi ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehi. Samantacakkhūti samantacakkhu vuccati sabbaññutañāṇaṃ. Bhagavā tena sabbaññutañāṇena upeto samupeto upāgato samupāgato upapanno samupapanno samannāgato.

Na tassa adiṭṭhamidhatthi kiñci, atho aviññātamajānitabbaṃ;
Sabbaṃ abhiññāsi yadatthi neyyaṃ, tathāgato tena samantacakkhūti.
Ārammaṇaṃ brūhi samantacakkhu.

Yaṃ nissito oghamimaṃ tareyyanti. Yaṃ nissitoti yaṃ puggalaṃ vā nissito dhammaṃ vā nissito mahantaṃ kāmoghaṃ bhavoghaṃ diṭṭhoghaṃ avijjoghaṃ tareyyaṃ uttareyyaṃ patareyyaṃ samatikkameyyaṃ vītivatteyyanti – yaṃ nissito oghamimaṃ tareyyaṃ. Tenāha so brāhmaṇo –

“Eko ahaṃ sakka mahantamoghaṃ, [iccāyasmā upasīvo]
Anissito no visahāmi tārituṃ;
Ārammaṇaṃ brūhi samantacakkhu, yaṃ nissito oghamimaṃ tareyyan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

第六 優波私婆學童所問之義釋

一 尊者優波私婆曰：
「釋迦〔佛〕！我獨無依止 不能度於大暴流
普眼者請語所緣 依彼可度此暴流」 （一○六九）
「釋迦！我獨大暴流」〔之句中〕，獨大暴流者，是依止於彼人、又依止於彼法，
以度大欲流、有流、見流、無明流、越度、度過、超越、所離越處之人究竟唯我一
而無第二。又〔斯〕法究竟唯我一而無第二。此是「獨」〔之義〕。「釋迦者」，是世尊
由釋迦族出家故，是釋迦。或又是富者、大富者、具財者故是釋迦。彼有此等諸財、
所謂、信財、戒財、慚財、愧財、聞財、捨財、慧財、念住財、〔神足財、根財、力
財、覺支財、道財、果財〕、涅槃財。由此等多數之財寶而是富者、大富者、具財者
之故亦是釋迦。或又可能者、有能者、權力者、有用者、勇者、英雄、戰士、
無怖者、無懼者、無駭者、無敗走者，怖畏恐怖之捨斷者、身毛豎立之離去者故亦
是釋迦。此是「釋迦！我獨大暴流」〔之義〕。
「尊者優波私婆曰」〔之句中〕，「曰」（斯）者，是句之接續。「尊者，」是敬語。
優波私婆，是彼婆羅門之名……乃至（一○頁參照）……稱呼。此是「尊者優波私婆曰」〔之義〕。
「無依止而不能度」〔之句中〕，「無依止」者，不為依止於人，又不依止於法。「不
能」者，是力不及、不能、不堪。「度」者，是度大欲流、有流、見流、無明流、越度、
度過、超越、離越。此是「無依止而不能度」〔之義〕。
「普眼者！請語所緣」〔之句中〕，「請語所緣」者，請語所緣、對象、依止、近依、
言、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、請說明。此是「請語所緣」〔之義〕。「普
眼者，」是言普眼一切知智。世尊具一切知智、正具、達、正達、成、正成、具備。
在彼不能見之物此世亦無何物
又無不能識之物亦（無）不可知之物
可能知之物一切皆可知通
旨此如斯之故如來是普眼者
此是「普眼者！請語所緣」〔之義〕。
「依彼可度此暴流」〔之句中〕，「依彼」者，是依止其人，又依止其法。「可度此
暴流」者，可度大欲流、有流、見流、無明流、可越度、度過、超越、離越。此是「依
彼可度此暴流」〔之義〕。故彼婆羅門言。
尊者優波私婆曰：
「釋迦！我獨無依止 而不能度大暴流
普眼者！請語所緣 依彼可度此暴流」
☸.....................................................................

39.
Ākiñcaññaṃ pekkhamāno satimā, [upasīvāti bhagavā]
Natthīti nissāya tarassu oghaṃ;

Kāme pahāya virato kathāhi, taṇhakkhayaṃ nattamahābhipassa [rattamahābhipassa (syā.) passa abhidhānaganthe abyayavagge] .

Ākiñcaññaṃ pekkhamāno satimāti so brāhmaṇo pakatiyā ākiñcaññāyatanasamāpattiṃ lābhīyeva nissayaṃ na jānāti – “ayaṃ me nissayo”ti. Tassa bhagavā nissayañca ācikkhati uttariñca niyyānapathaṃ. Ākiñcaññāyatanasamāpattiṃ sato samāpajjitvā tato vuṭṭhahitvā tattha jāte cittacetasike dhamme aniccato pekkhamāno, dukkhato…pe… rogato… gaṇḍato… sallato… aghato… ābādhato… parato… palokato… ītito… upaddavato… bhayato… upasaggato… calato… pabhaṅguto… addhuvato… atāṇato… aleṇato… asaraṇato… asaraṇībhūtato… rittato… tucchato… suññato… anattato… ādīnavato… vipariṇāmadhammato… asārakato… aghamūlato… bhavato… vibhavato… sāsavato… saṅkhatato… mārāmisato… jātidhammato… jarādhammato… byādhidhammato… maraṇadhammato… sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadhammato … samudayadhammato… atthaṅgamato… assādato… ādīnavato… nissaraṇato pekkhamāno dakkhamāno olokayamāno nijjhāyamāno upaparikkhamāno.

Satimāti yā sati anussati paṭissati…pe… sammāsati – ayaṃ vuccati sati. Imāya satiyā upeto hoti…pe… samannāgato, so vuccati satimāti – ākiñcaññaṃ pekkhamāno satimā.

Upasīvāti bhagavāti. Upasīvāti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – upasīvāti bhagavā.

Natthīti nissāya tarassu oghanti natthi kiñcīti ākiñcaññāyatanasamāpatti. Kiṃkāraṇā natthi kiñcīti ākiñcaññāyatanasamāpatti? Viññāṇañcāyatanasamāpattiṃ sato samāpajjitvā tato vuṭṭhahitvā taññeva viññāṇaṃ abhāveti, vibhāveti, antaradhāpeti, natthi kiñcīti passati. Taṃkāraṇā natthi kiñcīti ākiñcaññāyatanasamāpattiṃ nissāya upanissāya ālambaṇaṃ karitvā kāmoghaṃ bhavoghaṃ diṭṭhoghaṃ avijjoghaṃ tarassu uttarassu patarassu samatikkamassu vītivattassūti – natthīti nissāya tarassu oghaṃ.

Kāme pahāya virato kathāhīti. Kāmāti uddānato dve kāmā – vatthukāmā ca kilesakāmā ca…pe… ime vuccanti vatthukāmā …pe… ime vuccanti kilesakāmā. Kāme pahāyāti vatthukāme parijānitvā kilesakāme pahāya pajahitvā vinodetvā byantīkaritvā anabhāvaṃ gametvāti – kāme pahāya. Virato kathāhīti kathaṃkathā vuccati vicikicchā. Dukkhe kaṅkhā…pe… chambhitattaṃ cittassa manovilekho kathaṃkathāya ārato virato paṭivirato nikkhanto nissaṭo vippamutto visaññutto vimariyādikatena cetasā viharatīti – evampi virato kathāhi…pe… atha vā, dvattiṃsāya tiracchānakathāya ārato virato paṭivirato nikkhanto nissaṭo vippamutto visaññutto vimariyādikatena cetasā viharatīti evampi virato kathāhīti – kāme pahāya virato kathāhi.

Taṇhakkhayaṃ nattamahābhipassāti. Taṇhāti rūpataṇhā…pe… dhammataṇhā. Nattaṃ vuccati ratti. Ahoti divaso. Rattiñca divā ca taṇhakkhayaṃ rāgakkhayaṃ dosakkhayaṃ mohakkhayaṃ gatikkhayaṃ upapattikkhayaṃ paṭisandhikkhayaṃ bhavakkhayaṃ saṃsārakkhayaṃ vaṭṭakkhayaṃ passa abhipassa dakkha olokaya nijjhāya upaparikkhāti – taṇhakkhayaṃ nattamahābhipassa. Tenāha bhagavā –

“Ākiñcaññaṃ pekkhamāno satimā, [upasīvāti bhagavā]
Natthīti nissāya tarassu oghaṃ;
Kāme pahāya virato kathāhi, taṇhakkhayaṃ nattamahābhipassā”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二 世尊宣示：「優波私婆！
具念且觀無所有 依〔無所有〕而『非有』
捨欲離惑受滅盡 晝夜觀察度暴流〕 （一○七○）
「觀無所有具正念」者，彼婆羅門原來得無所有處定，此「是我之依止」，而不知
〔彼之〕依止事。世尊向彼告〔其無所有處是彼之〕依止，更告以出路、〔婆羅門由
此〕入定於非想非非想處定、由此出定，且觀察於其際所生心心所法「是無常」，〔又〕
「是苦、是病、是癰、是箭、是痛、是惱、是敵、是毀、是疾、是禍、是不快、是怖
畏、是災患、是動、是壞、是不恒、是無救護所、是無避難所、是無皈依所、是不
皈依者、是空缺、是空虛、是空、是無我、是過患、是變易法、是不堅實、是痛根、
是殺戮者、是非有、是有漏、是有為、是魔食、是生法、是老法、是病法、是死法、
是愁、悲苦、憂惱法、是雜染法、是集、是滅沒、是不樂味、是過患、是不出離」，
以且觀察、眺望、省思、普觀。「具念」〔之句中〕，「念」者，是所有念、隨念、想念
……乃至（一八頁參照）……是正念。此言為念。「具」此之念、正具、達、正達、
成、正成、令具備者言為具念者。此是「具念且觀無所有」〔之義〕。
「世尊宣示：優波私婆」〔之句中〕，「優波私婆！」是世尊呼彼婆羅門之名。「世
尊」者，是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂世尊〔語〕……是與
作證共同為施設者。此是「世尊宣示：優波私婆」〔之義〕。
「謂非有〔依無所有處〕度暴流」〔之句中〕，一切「謂非有」是無所有處定。由何
謂一切非有是無所有處定耶？於識無邊處定有念而入定、由此出定，彼識令無、令
為非有、令消滅而觀一切非有。由此一切謂非有是無所有處定。依〔其無所有處定〕、
近依、所緣、對象此而度欲流、有流、見流、無明流、須越度、度過、超越、離越。
此是「謂非有度暴流」〔之義〕。
「捨斷諸欲離疑惑」〔之句中〕，欲者，若概言之是事欲與煩惱欲之二欲……乃至
（二七頁參照）……言此等為事欲……乃至（二八頁參照）……言此等為煩惱欲。
「捨斷諸欲」者，是遍知事欲、捨煩惱欲、捨斷、除去、滅除、令之滅無。此是「捨斷
諸欲」〔之義〕。「離惑」〔之句中〕，言疑為疑惑。〔即〕對於苦猶豫……乃至（一○
五頁參照〕……為遠離疑惑、離、離去、出離、棄遣、離脫、離縛，以不限定心而
住，如斯是「離惑」〔之義〕。或又離三十二之無用論、離、離去、出離、棄遣、離
脫、離縛。以不限定心而住。如斯亦是離惑（論）〔之義〕。此是「捨斷諸欲離疑惑」〔之義〕。
「晝夜觀察渴愛滅」〔之句中〕，渴愛者，是色愛、聲愛、香愛、味愛、觸愛、法
愛。「夜」者，是夜。「晝」者，是日中。觀晝夜渴愛之盡滅、輪迴之盡滅、輪轉之盡
滅，觀察、見、眺、省思、普觀。此是「晝夜觀察渴愛滅」〔之義〕。故世尊宣示。
世尊宣示：「優波私婆！
具念且觀無所有 依〔無所有〕而『非有』
捨欲離惑愛滅盡 晝夜觀察度暴流」
☸.....................................................................

40.
Sabbesu kāmesu yo vītarāgo, [iccāyasmā upasīvo]
Ākiñcaññaṃ nissito hitvā maññaṃ;
Saññāvimokkhe paramedhimutto, tiṭṭhe nu so tattha anānuyāyī.

Sabbesu kāmesu yo vītarāgoti. Sabbesūti sabbena sabbaṃ sabbathā sabbaṃ asesaṃ nissesaṃ pariyādiyanavacanametaṃ sabbesūti. Kāmesūti kāmāti uddānato dve kāmā – vatthukāmā ca kilesakāmā ca…pe… ime vuccanti vatthukāmā…pe… ime vuccanti kilesakāmā. Sabbesu kāmesu yo vītarāgoti. Sabbesu kāmesu yo vītarāgo vigatarāgo cattarāgo vantarāgo muttarāgo pahīnarāgo paṭinissaṭṭharāgo vikkhambhanatoti – sabbesu kāmesu yo vītarāgo.

Iccāyasmā upasīvoti. Iccāti padasandhi…pe…. Āyasmāti piyavacanaṃ…pe…. Upasīvoti tassa brāhmaṇassa nāmaṃ…pe… abhilāpoti – iccāyasmā upasīvo.

Ākiñcaññaṃ nissito hitvā maññanti. Heṭṭhimā cha samāpattiyo hitvā cajitvā pariccajitvā atikkamitvā samatikkamitvā vītivattitvā ākiñcaññāyatanasamāpattiṃ nissito allīno upagato samupagato ajjhosito adhimuttoti – ākiñcaññaṃ nissito hitvā maññaṃ.

Saññāvimokkhe paramedhimuttoti saññāvimokkhā vuccanti satta saññāsamāpattiyo. Tāsaṃ saññāsamāpattīnaṃ ākiñcaññāyatanasamāpattivimokkho [vimokkhā (ka.) evamaññesu padesu bahuvacanena] aggo ca seṭṭho ca viseṭṭho ca pāmokkho ca uttamo ca pavaro ca, parame agge seṭṭhe viseṭṭhe pāmokkhe uttame pavare adhimuttivimokkhena adhimutto tatrādhimutto tadadhimutto taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappoṇo tappabbhāro tadadhimutto tadadhipateyyoti – saññāvimokkhe paramedhimutto.

Tiṭṭhe nu so tattha anānuyāyīti. Tiṭṭhe nūti saṃsayapucchā vimatipucchā dveḷhakapucchā anekaṃsapucchā, “evaṃ nu kho, nanu kho, kiṃ nu kho, kathaṃ nu kho”ti – tiṭṭhe nu. Tatthāti ākiñcaññāyatane. Anānuyāyīti anānuyāyī aviccamāno [avedhamāno (syā.)] avigacchamāno anantaradhāyamāno aparihāyamāno…pe…. Atha vā, arajjamāno adussamāno amuyhamāno akilissamānoti – tiṭṭhe nu so tattha anānuyāyī. Tenāha so brāhmaṇo –

“Sabbesu kāmesu yo vītarāgo, [iccāyasmā upasīvo]
Ākiñcaññaṃ nissito hitvā maññaṃ;
Saññāvimokkhe paramedhimutto, tiṭṭhe nu so tattha anānuyāyī”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

三 尊者優波私婆曰：
「一切諸欲於離貪 捨他依止無所有
第一有想解脫信 彼不退住立其處」 （一○七一）
「一切諸欲於離貪」〔之句中〕，「一切」者，是普一切、一切之一切、無殘、無餘。
此是「一切」。「於諸欲」者，〔欲〕者若概言之是事欲與煩惱欲之二欲……乃至（二七
頁參照）……言此等為事欲……乃至（二八頁參照）……言此等為煩惱欲。「一切諸
欲於離貪」者，於一切諸欲離貪、棄貪、唾棄貪、脫貪、捨斷貪、捨遣貪，能鎮伏所貪。

此是「一切諸欲於離貪」〔之義〕。
「尊者優波私婆曰」〔之句中〕，「曰」（斯）者是句之接續。尊者是敬語。優波私
婆者是彼婆羅門之名……乃至（一○頁參照）……稱呼。「依止無所有而捨他、」捨
下之六定（四禪定及下二無色定），遣、遍捨、越、超越、離越而依止無所有處定、
止著、繫著、近著、縛著，信解。此是「捨他依止無所有」〔之義〕。
「信第一有想解脫」〔之句中〕，有想解脫者是七有想解脫。無所有處定解是其
等有想定之最高、最勝、最殊勝、秀逸、最上、勝妙。「第一」，是最高、最勝、最
殊勝、秀逸、最上、勝妙之〔有想解脫〕由信解脫而信解，於其處信解，信解彼、
行彼、屢屢為彼、重彼、向於彼、傾於彼、赴於彼，以彼為主。此是「信第一有想解脫」〔之義〕。
「彼不退住立其處」〔之句中〕，應住立耶與否耶？「如斯耶」？「不然耶」？「如何耶」？「方何耶」？是疑之質問、

疑念之質問、迷惑之質問。此是「可住立耶與否耶」〔之義〕。「於其處」者，是無所有處。

「不退去」者，是不退去、不動轉、不離去、不消失。
或又不染、不污、不昏迷、不染污。此是「彼不退住立其處」〔之義〕。故彼婆羅門言。
尊者優波私婆曰：
一切諸欲於離貪 捨他依止無所有
第一有想解脫信 彼不退住立其處
☸.....................................................................

41.
Sabbesu kāmesu yo vītarāgo, [upasīvāti bhagavā]
Ākiñcaññaṃ nissito hitvā maññaṃ;
Saññāvimokkhe paramedhimutto, tiṭṭheyya so tattha anānuyāyī.

Sabbesu kāmesu yo vītarāgoti. Sabbesūti sabbena sabbaṃ sabbathā sabbaṃ asesaṃ nissesaṃ pariyādiyanavacanametaṃ sabbesūti. Kāmesūti kāmāti uddānato dve kāmā – vatthukāmā ca kilesakāmā ca…pe… ime vuccanti vatthukāmā…pe… ime vuccanti kilesakāmā. Sabbesu kāmesu yo vītarāgoti sabbesu kāmesu yo vītarāgo…pe… paṭinissaṭṭharāgo vikkhambhanatoti – sabbesu kāmesu yo vītarāgo.

Upasīvāti bhagavāti. Upasīvāti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – upasīvāti bhagavā.

Ākiñcaññaṃ nissito hitvā maññanti. Heṭṭhimā cha samāpattiyo hitvā cajitvā pariccajitvā atikkamitvā samatikkamitvā vītivattitvā ākiñcaññāyatanasamāpattiṃ nissito allīno upagato samupagato ajjhosito adhimuttoti – ākiñcaññaṃ nissito hitvā maññaṃ.

Saññāvimokkhe paramedhimuttoti saññāvimokkhā vuccanti satta saññāsamāpattiyo. Tāsaṃ saññāsamāpattīnaṃ ākiñcaññāyatanasamāpattivimokkho aggo ca seṭṭho ca viseṭṭho ca pāmokkho ca uttamo ca pavaro ca, parame agge seṭṭhe viseṭṭhe pāmokkhe uttame pavare adhimuttivimokkhena adhimutto tatrādhimutto tadadhimutto…pe… tadadhipateyyoti – saññāvimokkhe paramedhimutto.

Tiṭṭheyya so tattha anānuyāyīti. Tiṭṭheyyāti tiṭṭheyya saṭṭhikappasahassāni. Tatthāti ākiñcaññāyatane. Anānuyāyīti anānuyāyī aviccamāno avigacchamāno anantaradhāyamāno aparihāyamāno. Atha vā, arajjamāno adussamāno amuyhamāno akilissamānoti – tiṭṭheyya so tattha anānuyāyī. Tenāha bhagavā –

“Sabbesu kāmesu yo vītarāgo, [upasīvāti bhagavā]
Ākiñcaññaṃ nissito hitvā maññaṃ;
Saññāvimokkhe paramedhimutto, tiṭṭheyya so tattha anānuyāyī”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

四 世尊宣示：「優波私婆！
一切諸欲於離貪 捨他依止無所有
信第一有想解脫 彼不退住立其處」 （一○七二）
「一切諸欲於離貪」〔之句中〕，一切者，是普皆、一切之一切、無殘、無餘。此
是「一切」。「於諸欲」者，〔欲〕若概言之，是事欲與煩惱欲之二欲……乃至（二七頁
參照）……此等言為事欲……乃至（二八頁參照）……此等言為煩惱欲。「一切諸欲
於離貪」者，於一切諸欲離貪，棄貪、唾棄貪、脫貪、捨斷貪、捨遣貪、能鎮伏所貪。
此是「一切諸欲於離貪」〔之義〕。
「世尊宣示：優波私婆！」〔之句中〕，優波私婆！是世尊呼彼婆羅門之名。「世
尊」者，是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂世尊〔語〕……是與
作證共同為施設者。此是「世尊宣示：優波私婆」〔之義〕。
「捨他依止無所有」，捨下之六定，遣、遍捨、越、超越、離越而依止無所有處
定、正著、繫著、近著、縛著、信解。此是「捨他依止無所有」〔之義〕。
「信第一有想解脫」〔之句中〕，「有想解脫」是七有想解脫。無所有處定解脫是其
等有想定之最高、最勝、最殊勝、秀逸、最上、勝妙。由信解解脫「第一」、最高、
最勝、最殊勝、秀逸、最上、勝妙之〔有想解脫〕而信解、信解其處、信解彼、行
彼、屢屢為彼、重彼、向於彼、傾於彼、赴於彼、以彼為主。此是「信第一有想解脫」〔之義〕。
「彼不退住立其處」〔之句中〕，「住立」者，可住立、可住立六萬劫之間。「於
其處」者，是於無所有處。「不退去」，是不退去、不動轉、不離去、不消失、而不滅
損。或又不染、不污、不昏迷、不染污。此是「彼不退去住立其處」〔之義〕。故世尊宣示。
世尊宣示：「優波私婆！
一切諸欲於離貪 捨他依止無所有
信第一有想解脫 彼不退住立其處」
☸.....................................................................

42.
Tiṭṭhe ce so tattha anānuyāyī, pūgampi vassāni [vassānaṃ (syā. ka.)] samantacakkhu;
Tattheva so sītisiyā vimutto, cavetha viññāṇaṃ tathāvidhassa.

Tiṭṭhe ce so tattha anānuyāyīti sace so tiṭṭheyya saṭṭhikappasahassāni. Tatthāti ākiñcaññāyatane. Anānuyāyīti anānuyāyī aviccamāno avigacchamāno anantaradhāyamāno aparihāyamāno. Atha vā, arajjamāno adussamāno amuyhamāno akilissamānoti – tiṭṭhe ce so tattha anānuyāyī.

Pūgampi vassāni samantacakkhūti. Pūgampi vassānīti pūgampi vassāni bahūni vassāni [bahunnaṃ vassānaṃ (syā.)] bahūni vassasatāni bahūni vassasahassāni bahūni vassasatasahassāni bahūni kappāni bahūni kappasatāni bahūni kappasahassāni bahūni kappasatasahassāni. Samantacakkhūti samantacakkhu vuccati sabbaññutañāṇaṃ…pe… tathāgato tena samantacakkhūti – pūgampi vassāni samantacakkhu.

Tattheva so sītisiyā vimutto, cavetha viññāṇaṃ tathāvidhassāti tattheva so sītibhāvamanuppatto nicco dhuvo sassato avipariṇāmadhammo sassatisamaṃ tatheva tiṭṭheyya. Atha vā, tassa viññāṇaṃ caveyya ucchijjeyya nasseyya vinasseyya na bhaveyyāti punabbhavapaṭisandhiviññāṇaṃ nibbatteyya kāmadhātuyā vā rūpadhātuyā vā arūpadhātuyā vāti ākiñcaññāyatanaṃ samāpannassa sassatañca ucchedañca pucchati. Udāhu tattheva anupādisesāya nibbānadhātuyā parinibbāyeyya. Atha vā, tassa viññāṇaṃ caveyya puna paṭisandhiviññāṇaṃ nibbatteyya kāmadhātuyā vā rūpadhātuyā vā arūpadhātuyā vāti, ākiñcaññāyatanaṃ upapannassa parinibbānañca paṭisandhiñca pucchati. Tathāvidhassāti tathāvidhassa tādisassa tassaṇṭhitassa tappakārassa tappaṭibhāgassa ākiñcaññāyatanaṃ upapannassāti – tattheva so sītisiyā vimutto, cavetha viññāṇaṃ tathāvidhassa. Tenāha so brāhmaṇo –

“Tiṭṭhe ce so tattha anānuyāyī, pūgampi vassāni samantacakkhu;
Tattheva so sītisiyā vimutto, cavetha viññāṇaṃ tathāvidhassā”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

五 若彼不退〔無所有〕 其處多年之住立
普眼者其處解脫 彼可成為清涼耶
又如斯者之識〔者〕 當於可為亡滅耶 （一○七三）
「若彼不退去，其處若住立」〔之句中〕，「若彼住立〕者，是若彼可住六萬劫之間。
「其處」者，是無所有處。不退去者，是不退去、不動轉、不離去、不消失、不滅損。
或又不染、不污、不昏迷、不染污。此是「若彼不退去，其處為住立」〔之義〕。
「普眼者！多年」〔之句中〕，「多年」者，是多年、數年、數百年、數千年、數十
萬年、數百劫、數千劫、數十萬劫。「普眼者」，是言一切知智為普眼……乃至（一
六二頁參照）……如來以其故是普眼者。此是「普眼者！多年」〔之義〕。
「彼解脫其處，可成清涼耶？〔又〕如斯者之識，可為亡滅耶」者，彼得其處清
涼之狀態，是恒、常恒、不變易而可永久住立於其處耶？又彼之識亡、斷絕、滅、
為非有，慾界、色界、無色界之結生識而可生起耶？問生於無所有處者之常與斷。
或在其處而可於無餘涅槃界般涅槃耶？又說彼之識亡而更為慾界、色界、無色界之
結生識可生起耶？問於無所有處生者之般涅槃與結生。「如斯者」，是於無所有處生
起之如斯者，如是住立彼之類、彼之部類者。此是「彼解脫其處，可為清涼耶？〔又〕
如斯者之識，可為亡滅耶」〔之義〕。
故彼婆羅門言：
若彼不退〔無所有〕 其處多年之住立
普眼者其處解脫 彼可成為清涼耶
又如斯者之識〔者〕 當於可為亡滅耶
☸.....................................................................

43.
Acci yathā vātavegena khittā, [upasīvāti bhagavā]
Atthaṃ paleti na upeti saṅkhaṃ;
Evaṃ munī nāmakāyā vimutto, atthaṃ paleti na upeti saṅkhaṃ.

Acci yathā vātavegena khittāti acci vuccati jālasikhā. Vātāti puratthimā vātā pacchimā vātā uttarā vātā dakkhiṇā vātā sarajā vātā arajā vātā sītā vātā uṇhā vātā parittā vātā adhimattā vātā [kāḷavātā (ka.)] verambhavātā pakkhavātā supaṇṇavātā tālapaṇṇavātā vidhūpanavātā. Vātavegena khittāti vātavegena khittā [khittaṃ (syā.) evamaññesu padesu niggahītantavasena] ukkhittā nunnā paṇunnā khambhitā vikkhambhitāti – acci yathā vātavegena khittā. Upasīvāti bhagavāti. Upasīvāti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – upasīvāti bhagavā.

Atthaṃ paleti na upeti saṅkhanti. Atthaṃ paletīti atthaṃ paleti, atthaṃ gameti, atthaṃ gacchati nirujjhati vūpasamati paṭippassambhati. Na upeti saṅkhanti saṅkhaṃ [amukaṃ nāma disaṃ gatoti saṅkhaṃ (syā.)] na upeti, uddesaṃ na upeti, gaṇanaṃ na upeti, paṇṇattiṃ na upeti, “puratthimaṃ vā disaṃ gatā, pacchimaṃ vā disaṃ gatā, uttaraṃ vā disaṃ gatā, dakkhiṇaṃ vā disaṃ gatā uddhaṃ vā gatā, adho vā gatā, tiriyaṃ vā gatā, vidisaṃ vā gatā”ti, so hetu natthi, paccayo natthi, kāraṇaṃ natthi, yena saṅkhaṃ gaccheyyāti – atthaṃ paleti na upeti saṅkhaṃ.

Evaṃ munī nāmakāyā vimuttoti. Evanti opammasampaṭipādanaṃ. Munīti monaṃ vuccati ñāṇaṃ …pe… saṅgajālamaticca so muni. Nāmakāyā vimuttoti so muni pakatiyā pubbeva rūpakāyā vimutto. Tadaṅgaṃ samatikkamā [tadaṅgaṃ samatikkamma (ka.)] vikkhambhanappahānena pahīno. Tassa munino bhavantaṃ āgamma cattāro ariyamaggā paṭiladdhā honti. Catunnaṃ ariyamaggānaṃ paṭiladdhattā nāmakāyo ca rūpakāyo ca pariññātā honti. Nāmakāyassa ca rūpakāyassa ca pariññātattā nāmakāyā ca rūpakāyā ca mutto vimutto suvimutto accantaanupādāvimokkhenāti – evaṃ munī nāmakāyā vimutto.

Atthaṃ paleti na upeti saṅkhanti. Atthaṃ paletīti anupādisesāya nibbānadhātuyā parinibbāyati. Na upeti saṅkhanti anupādisesāya nibbānadhātuyā parinibbuto saṅkhaṃ na upeti, uddesaṃ na upeti, gaṇanaṃ na upeti, paṇṇattiṃ na upeti – khattiyoti vā brāhmaṇoti vā vessoti vā suddoti vā gahaṭṭhoti vā pabbajitoti vā devoti vā manussoti vā rūpīti vā arūpīti vā saññīti vā asaññīti vā nevasaññīnāsaññīti vā. So hetu natthi paccayo natthi kāraṇaṃ natthi yena saṅkhaṃ gaccheyyāti – atthaṃ paleti na upeti saṅkhaṃ. Tenāha bhagavā –

“Acci yathā vātavegena khittā, [upasīvāti bhagavā]
Atthaṃ paleti na upeti saṅkhaṃ;
Evaṃ munī nāmakāyā vimutto, atthaṃ paleti na upeti saṅkhan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

六 世尊宣示：「優波私婆！
譬如於強風 吹飛之火焰
又如至滅沒 不入存在數
如斯之牟尼 名身〔識〕解脫
又如至滅沒 不入〔存在〕數」 （一○七四）
「譬如於強風，吹飛之火焰」〔之句中〕，火焰者，是火之焰。風，是東風、西風、
北風、南風、有塵風、無塵風、寒風、熱風、微風、烈風、毘嵐風（颱風）、翼風、
金翅鳥風、多羅葉扇風。「譬如於強風，吹飛之火焰」者，是強風所吹飛，被吹起、
斥散、除去、伏、鎮伏者。此是「譬如於強風，吹飛之火焰」〔之義〕。
「世尊宣示：優波私婆！」〔之句中〕，「優波私婆！」是世尊呼彼婆羅門之名。「世
尊」者，是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂世尊〔語〕……是與
作證共同施設者。此是「世尊宣示：優波私婆！」〔之義〕。
「至滅沒不入〔存在〕數」〔之句中〕，「至滅沒」者，是至於滅沒、赴於滅沒、行
於滅沒、滅、寂滅、終熄。「不入於數」者，〔謂〕行於此方向而不入（可言）之數，
不可指示、不可數、不可認。此是「至滅沒不入於數」〔之義〕。
「如斯之牟尼，名身之解脫」〔之句中〕，「斯」者，是譬喻與〔事實〕為照合（句）。
「牟尼」者，智言為牟那……乃至（八四頁以下參照）……超著與網此為牟尼。名身
之解脫，彼牟尼原來既解脫名身、解脫色身、由彼分〔捨斷〕、超越〔捨斷〕、鎮
伏捨斷而捨斷，彼牟尼來於有之邊〔最終〕而獲得四聖道，獲得四聖道故，而亦遍
知名身、色身，遍知名身、色身故而由究竟解脫而脫名身、色身，已解脫。此是「如斯之牟尼，名身之解脫」〔之義〕。
「至滅沒不入數」〔之句中〕，「至滅沒」者，是於無餘涅槃界而般涅槃。於無餘涅
槃界而般涅槃，不入於〔存在之〕數，「剎帝利、婆羅門、毘舍、首陀、在家者、出
家者、天、人、有色者、無色者、有想者、無想者、非想非非想者」，無可稱計彼因，
無緣、無原因、不入〔存在之〕數，不可指示、不可數、不可認。此是「至滅沒不入數」〔之義〕。故世尊宣示。
世尊宣示：「優波私婆！
譬如於強風 吹飛之火焰
又如至滅沒 不入存在數
如斯之牟尼 名身〔識〕解脫
又如至滅沒 不入〔存在〕數」
☸.....................................................................

44.
Atthaṅgato so uda vā so natthi, udāhu ve sassatiyā arogo;
Taṃ me munī sādhu viyākarohi, tathā hi te vidito esa dhammo.

Atthaṅgato so uda vā so natthīti so atthaṅgato udāhu natthi so niruddho ucchinno vinaṭṭhoti – atthaṅgato so uda vā so natthi.

Udāhu ve sassatiyā arogoti udāhu nicco dhuvo sassato avipariṇāmadhammo sassatisamaṃ tatheva tiṭṭheyyāti – udāhu ve sassatiyā arogo.

Taṃ me munī sādhu viyākarohīti. Tanti yaṃ pucchāmi yaṃ yācāmi yaṃ ajjhesāmi yaṃ pasādemi. Munīti monaṃ vuccati ñāṇaṃ…pe… saṅgajālamaticca so muni. Sādhu viyākarohīti sādhu ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehīti – taṃ me munī sādhu viyākarohi.

Tathā hi te vidito esa dhammoti tathā hi te vidito tulito tīrito vibhūto vibhāvito esa dhammoti – tathā hi te vidito esa dhammo. Tenāha so brāhmaṇo –

“Atthaṅgato so uda vā so natthi, udāhu ve sassatiyā arogo;
Taṃ me munī sādhu viyākarohi, tathā hi te vidito esa dhammo”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

七 滅沒之彼或非有 或是常恒而無病
牟尼！願彼為解說 此法尊師如實知 （一○七五）
「滅沒之彼或非有」者，是滅沒之彼或此非有耶？彼滅、斷絕、亡滅耶？此是「滅沒之彼或非有」〔之義〕。
「或是常恒而無病」者，或是恒、常恒、不變易者而可永久住立於其處耶？此「或是常恒而無病」〔之義〕。
「牟尼！願彼為解說」〔之句中〕，「彼」者，是我問、我乞、我求、我信樂。

「牟尼」者，言智為牟那……乃至（八四頁以下參照）……超著、網者是牟尼。

「願彼為解說」，願請為語、言、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。此是「牟尼！願彼為解說」〔之義〕。
「此法尊師如實知」者，是尊師如實知此法、識、考量、度知、辨知、明暸。此是「此法尊師如實知」〔之義〕。

故彼婆羅門言：
滅沒之彼或非有 或是常恒而無病
牟尼！願彼為解說 此法尊師如實知
☸.....................................................................

45.
Atthaṅgatassa na pamāṇamatthi, [upasīvāti bhagavā]
Yena naṃ vajjuṃ taṃ tassa natthi;
Sabbesu dhammesu samūhatesu, samūhatā vādapathāpi sabbe.

Atthaṅgatassa na pamāṇamatthīti atthaṅgatassa anupādisesāya nibbānadhātuyā parinibbutassa rūpapamāṇaṃ natthi, vedanāpamāṇaṃ natthi, saññāpamāṇaṃ natthi, saṅkhārapamāṇaṃ natthi, viññāṇapamāṇaṃ natthi, na atthi na saṃvijjati nupalabbhati pahīnaṃ samucchinnaṃ vūpasantaṃ paṭippassaddhaṃ abhabbuppattikaṃ ñāṇagginā daḍḍhanti – atthaṅgatassa na pamāṇamatthi. Upasīvāti bhagavāti upasīvāti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – upasīvāti bhagavā.

Yena naṃ vajjuṃ taṃ tassa natthīti yena taṃ rāgena [yena rāgena (syā. ka.) mahāni. 94] vadeyyuṃ, yena dosena vadeyyuṃ, yena mohena vadeyyuṃ, yena mānena vadeyyuṃ, yāya diṭṭhiyā vadeyyuṃ, yena uddhaccena vadeyyuṃ, yāya vicikicchāya vadeyyuṃ, yehi anusayehi vadeyyuṃ – rattoti vā duṭṭhoti vā mūḷhoti vā vinibaddhoti vā parāmaṭṭhoti vā vikkhepagatoti vā aniṭṭhaṅgatoti [aniṭṭhāgatoti (ka.)] vā thāmagatoti vā, te abhisaṅkhārā pahīnā. Abhisaṅkhārānaṃ pahīnattā gatiyā yena taṃ vadeyyuṃ – nerayikoti vā tiracchānayonikoti vā pettivisayikoti vā manussoti vā devoti vā rūpīti vā arūpīti vā saññīti vā asaññīti vā nevasaññīnāsaññīti vā, so hetu natthi paccayo natthi kāraṇaṃ natthi yena vadeyyuṃ katheyyuṃ bhaṇeyyuṃ dīpeyyuṃ vohareyyunti – yena naṃ vajjuṃ taṃ tassa natthi.

Sabbesu dhammesu samūhatesūti sabbesu dhammesu sabbesu khandhesu sabbesu āyatanesu sabbāsu dhātūsu sabbāsu gatīsu sabbāsu upapattīsu sabbāsu paṭisandhīsu sabbesu bhavesu sabbesu saṃsāresu sabbesu vaṭṭesu ūhatesu samūhatesu uddhatesu samuddhatesu uppāṭitesu samuppāṭitesu pahīnesu samucchinnesu vūpasantesu paṭippassaddhesu abhabbuppattikesu ñāṇagginā daḍḍhesūti – sabbesu dhammesu samūhatesu.

Samūhatā vādapathāpi sabbeti vādapathā vuccanti kilesā ca khandhā ca abhisaṅkhārā ca. Tassa vādā ca vādapathā ca adhivacanāni ca adhivacanapathā ca nirutti ca niruttipathā ca paññatti ca paññattipathā ca ūhatā samūhatā uddhatā samuddhatā uppāṭitā samuppāṭitā pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭippassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhāti – samūhatā vādapathāpi sabbe. Tenāha bhagavā –

“Atthaṅgatassa na pamāṇamatthi, [upasīvāti bhagavā]
Yena naṃ vajjuṃ taṃ tassa natthi;
Sabbesu dhammesu samūhatesu, samūhatā vādapathāpi sabbe”ti.

Saha gāthāpariyosānā ye te brāhmaṇena saddhiṃ…pe… pañjaliko namassamāno nisinno hoti – satthā me, bhante bhagavā, sāvakohamasmīti.

Upasīvamāṇavapucchāniddeso chaṭṭho.

☸---------------------------------------------------------------------

八 世尊宣示：「優波私婆！
滅沒者無〔有非有〕量 彼不言〔有非有〕
彼己無其所〔煩惱〕 一切諸法害破時
一切語路被害破」 （一○七六）
「滅沒者無有量」者，於滅沒無餘涅槃界般涅槃者、無有色之量、無有受之量、
想之量、行之量、識之量，不存在、不能得、被捨斷、正斷、寂滅、安息、不得生
起，以智火所燒者，此是「滅沒者無有量」〔之義〕。
「世尊宣示：優波私婆！」〔之句中〕，「優波私婆！」是世尊呼彼婆羅門之名。「世
尊」者，是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂世尊〔語〕……是與
作證共同施設者。此是「世尊宣示：優波私婆！」〔之義〕。
「於彼無可所言彼」，可言「由彼貪而染」，可言「由彼瞋而怒」，可言「由彼痴而昏
迷」，可言「由彼慢而結縛」，可言「由彼見而執取」，可言「由彼掉舉而散亂」，可言「由
彼疑而不決定」，可言「由彼隨眠而強力」，其捨斷等諸行，於諸行之捨斷故，可言「由
彼趣，〔彼〕地獄有情、畜生、餓鬼、人、天、有色者、無色者、有想者、無想者、
非想非非想者」，可語、可言彼無因、無緣、無原因。此是「於彼無可所言彼」〔之義〕。
「一切諸法害破時」者，是一切諸法、一切諸蘊、一切諸處、一切諸界、一切諸
趣、一切諸生起、一切諸結生、一切諸有、一切諸輪迴、一切諸輸轉，被破、害破、
取去、取除、壞、破壞、捨斷、正斷而寂滅、安息、不得生起、以智火所燒之時。
此是「一切諸法害破時」〔之義〕。
「一切語路被害破」〔之句中〕，語路者，是煩惱、蘊、行，彼之語、語路、增語、
增語路、辭、辭路、施設、施設路、破、害破、取去、取除、壞、破壞、捨斷、正
斷而寂滅、安息、不得生起、以智火所燒之。此是「一切語路、被害破」〔之義〕。故世尊宣示。
世尊宣示：「優波私婆！
滅沒者無〔有非有〕量 彼不可言〔有非有〕
彼已無其所〔煩惱〕 一切諸法害破時

一切語路被害破」。
世尊之說法終……乃至（三二頁參照）……「尊師！世尊是我師，我是弟子〕而坐。

優波私婆學童所問之義釋第六 〔畢〕
☸.....................................................................

2.7 Nandamāṇavapucchāniddesa 難陀問 

46.
Santi loke munayo, [iccāyasmā nando]
Janā vadanti tayidaṃ kathaṃsu;
Ñāṇūpapannaṃ muni no vadanti, udāhu ve jīvitenūpapannaṃ [jīvikenūpapannaṃ (syā.)] .

Santi loke munayoti. Santīti santi saṃvijjanti atthi upalabbhanti. Loketi apāyaloke…pe… āyatanaloke. Munayoti munināmakā ājīvakā nigaṇṭhā jaṭilā tāpasā. (Devā loke munayoti sañjānanti, na ca te munayo) [( ) etthantare pāṭho natthi syā. potthake] ti. Santi loke munayo. Iccāyasmā nandoti. Iccāti padasandhi…pe…. Āyasmāti piyavacanaṃ…pe…. Nandoti tassa brāhmaṇassa nāmaṃ…pe… abhilāpoti – iccāyasmā nando.

Janā vadanti tayidaṃ kathaṃsūti. Janāti khattiyā ca brāhmaṇā ca vessā ca suddā ca gahaṭṭhā ca pabbajitā ca devā ca manussā ca. Vadantīti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti. Tayidaṃ kathaṃsūti saṃsayapucchā vimatipucchā dveḷhakapucchā anekaṃsapucchā “evaṃ nu kho, na nu kho, kiṃ nu kho, kathaṃ nu kho”ti – janā vadanti tayidaṃ kathaṃsu.

Ñāṇūpapannaṃ muni no vadantīti. Aṭṭha samāpattiñāṇena vā pañcābhiññāñāṇena vā upetaṃ samupetaṃ upāgataṃ samupāgataṃ upapannaṃ samupapannaṃ samannāgataṃ muniṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – ñāṇūpapannaṃ muni no vadanti.

Udāhu ve jīvitenūpapannanti udāhu anekavividhaatiparamadukkarakārikalūkhajīvitānuyogena upetaṃ samupetaṃ upāgataṃ samupāgataṃ upapannaṃ samupapannaṃ samannāgataṃ muniṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – udāhu ve jīvitenūpapannaṃ. Tenāha so brāhmaṇo –

“Santi loke munayo, [iccāyasmā nando]
Janā vadanti tayidaṃ kathaṃsu;
Ñāṇūpapannaṃ muni no vadanti, udāhu ve jīvitenūpapannan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

第七 難陀學童所問之義釋

一 尊者難陀曰：「『世間諸牟尼』
如何對此事 人人言之耶
以智使生起 牟尼言之耶
活命使生起 牟尼言之耶」 （一○七七）
「世間諸牟尼」〔之句中〕，「有」者，有、存在、能得。「世」者，是惡趣世間……
乃至（一八頁參照）……是處世間。「諸牟尼」者，命名為牟尼是活命〔外學〕、尼乾
結髮外學、苦行者。此是「世間諸牟尼」〔之義〕。
「尊者難陀曰」〔之句中〕，「曰」（斯）者，是句之接續。「尊者」是敬語。「難陀」
者，是彼婆羅門之名……乃至（一○頁參照）……稱呼。此是「尊者難陀曰」〔之義〕。
「如何對此事，人人言之耶？」〔之句中〕，「人人」者，是剎帝利、婆羅門、毘舍、
首陀、在家者、出家者、天、人。「言」者，是語、話、說明、言說。「如何對此事」
者，是「如斯耶」？「不然耶」？「何耶」？「云何耶」？是疑之質問、疑念之質問。

此是「如何對此事，人人言之耶」〔之義〕。
「以智使生起，牟尼言之耶」？具八等至之智又五神通之智、正具、達、正達、
成、正成、具備者〔世人〕言、語、話、說明、言說牟尼備者耶？此是「以智使生起，牟尼言之耶」〔之義〕。
「活命使生起，〔牟尼言之耶〕」者，或具種種極大之行作、向粗惡生活之勤勵、
正具、達、正達、成、正成、具備者，〔世人〕言、語、話、說明、言說牟尼者耶？
此是「活命使生起，牟尼言之耶」〔之義〕。故彼婆羅門言。
尊者難陀曰：「世間有諸牟尼！
如何對此事 人人言之耶
以智使生起 牟尼言之耶
活命使生起 牟尼言之耶」
☸.....................................................................

47.
Na diṭṭhiyā na sutiyā na ñāṇena,
Munīdha nanda kusalā vadanti;
Visenikatvā [viseniṃkatvā (ka.) mahāni. 68] anīghā nirāsā, caranti ye te munayoti brūmi.

Na diṭṭhiyā na sutiyā na ñāṇenāti. Na diṭṭhiyāti na diṭṭhasuddhiyā. Na sutiyāti na sutasuddhiyā. Na ñāṇenāti napi aṭṭhasamāpattiñāṇena napi pañcābhiññāñāṇena napi micchāñāṇenāti – na diṭṭhiyā na sutiyā na ñāṇena.

Munīdha nanda kusalā vadantīti. Kusalāti ye te khandhakusalā dhātukusalā āyatanakusalā paṭiccasamuppādakusalā satipaṭṭhānakusalā sammappadhānakusalā iddhipādakusalā indriyakusalā balakusalā bojjhaṅgakusalā maggakusalā phalakusalā nibbānakusalā diṭṭhasuddhiyā vā sutasuddhiyā vā aṭṭhasamāpattiñāṇena vā pañcābhiññāñāṇena vā micchāñāṇena vā diṭṭhena vā sutena vā upetaṃ samupetaṃ upāgataṃ samupāgataṃ upapannaṃ samupapannaṃ samannāgataṃ muniṃ na vadanti na kathenti na bhaṇanti na dīpayanti na voharantīti – munīdha nanda kusalā vadanti.

Visenikatvā anīghā nirāsā, caranti ye te munayoti brūmīti senā vuccati mārasenā, kāyaduccaritaṃ mārasenā, vacīduccaritaṃ mārasenā, manoduccaritaṃ mārasenā, rāgo mārasenā, doso mārasenā, moho mārasenā, kodho…pe… upanāho… makkho… paḷāso… issā… macchariyaṃ… māyā… sāṭheyyaṃ… thambho… sārambho… māno… atimāno… mado… pamādo… sabbe kilesā sabbe duccaritā sabbe darathā sabbe pariḷāhā sabbe santāpā sabbākusalābhisaṅkhārā mārasenā. Vuttañhetaṃ bhagavatā –

“Kāmā te paṭhamā senā, dutiyā arati vuccati;
Tatiyā khuppipāsā te, catutthī taṇhā pavuccati.

“Pañcamaṃ thinamiddhaṃ te, chaṭṭhā bhīrū pavuccati;
Sattamī vicikicchā te, makkho thambho te aṭṭhamo;
Lābho siloko sakkāro, micchāladdho ca yo yaso.

“Yo cattānaṃ samukkaṃse, pare ca avajānāti;
Esā namuci te senā [esā te namuci senā (syā. ka.) su. ni. 441], kaṇhassābhippahārinī;
Na naṃ asūro jināti, jetvā ca labhate sukhan”ti.

Yato catūhi ariyamaggehi sabbā ca mārasenā sabbe ca paṭisenikarā [viseniṃkatvā (ka.) mahāni. 68] kilesā jitā ca parājitā ca bhaggā vippaluggā [vippaluggatā (syā.) passa mahāni. 28] parammukhā, tena vuccanti visenikatvā. Anīghāti rāgo nīgho, doso nīgho, moho nīgho, kodho nīgho, upanāho nīgho…pe… sabbākusalābhisaṅkhārā nīghā. Yesaṃ ete nīghā pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭippassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhā te vuccanti anīghā. Nirāsāti āsā vuccati taṇhā. Yo rāgo sārāgo…pe… avijjā lobho akusalamūlaṃ. Yesaṃ esā āsā taṇhā pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭippassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhā, te vuccanti nirāsā arahanto khīṇāsavā. Visenikatvā anīghā nirāsā, caranti ye te munayoti brūmīti ye te visenikatvāva anīghā ca nirāsā ca caranti viharanti iriyanti vattenti pālenti yapenti yāpenti, te loke munayoti brūmi ācikkhāmi desemi paññapemi paṭṭhapemi vivarāmi vibhajāmi uttānīkaromi pakāsemīti – visenikatvā anīghā nirāsā, caranti ye te munayoti brūmi. Tenāha bhagavā –

“Na diṭṭhiyā na sutiyā na ñāṇena, munīdha nanda kusalā vadanti;
Visenikatvā anīghā nirāsā, caranti ye te munayoti brūmī”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二 諸之善巧者 難陀！茲不說
由見與由智 牟尼亦不說
為破〔煩惱〕 無苦與無求
牟尼與我言 所行之人人 （一○七八）
「由見與由聞，由智亦不〔說〕」〔之句中〕，「由見亦不〔說〕」者，是由見淨亦不
〔說〕。由聞亦不〔說〕是由聞淨亦不說。由智亦不〔說〕者，由八等至智亦、又由
邪智亦不說。此是「由見與由聞，由智亦不說」〔之義〕。
「諸善巧者，難陀！茲不說」〔之句中〕，善巧者，是所有蘊善巧者、界善巧者、
處善巧者、緣起善巧者、念住善巧者、正勤善巧者、神足善巧者、根善巧者、力善
巧者、覺支善巧者、道善巧者、果善巧者、涅槃善巧者。彼等諸善巧者具見淨與聞
淨及八等至智、邪智、正具、達、正達、成、正成、具備者牟尼不說、不語、不話、
不說明、不言說。此是「諸善巧者，難陀！茲不說」〔之義〕。
「牟尼與我言，破〔煩惱軍〕而無苦與無求，所行之人人」〔之句中〕，「軍」者，
是魔軍。〔即〕身惡行是魔軍、語惡是為魔軍、意惡行是魔軍、貪是魔軍、瞋是魔軍、
痴是魔軍，忿、恨、覆、惱、嫉、慳、諂、誑、強情、激情、慢、過慢、憍、放逸、
一切煩惱、一切惡行、一切不安、一切熱惱、一切熱苦、一切不善行是魔軍。即世尊如斯宣示：
汝之第一軍是欲 第二軍乃言不樂
汝第三軍是飢渴 第四軍是言可愛
第六軍乃言怖畏 汝第五軍是惛眼
汝之第七軍是疑 覆與強情第八軍
利得名譽與恭敬 以邪〔行〕而得名聲
又對自己為賞揚 貶下他人為不善
汝之軍障此解脫 〔汝〕是黑〔魔〕之軍勢
不勝〔於彼〕無勇者 〔勇者〕已勝而得樂
由四〔沙門〕道而勝，打勝一切之魔軍、勝一切敵對煩惱，破〔此〕、摧破、令
潰走故，彼等是破〔煩惱〕軍。「無苦」者，是貪苦、瞋苦、痴苦、忿苦、恨苦……
乃至（四一頁參照）……一切不善行是苦。捨斷此苦、正斷、令寂滅、安息、令不
得生起、以智火所燒者言為無苦者。「無求」者，言求渴愛。即所有貪、染貪乃至（一
三頁參照）……貪、慾貪、不善根。捨斷此求、渴愛、正斷、令寂滅、安息、令不
得生起、以智火所燒者言為無求者。〔之義〕。
「牟尼與我言破軍無苦無求所行之人人」者，破軍而成阿羅漢、漏盡者，無苦無
求而「行於世間」，行作、動作、活動、護持、持續、維持所行之人人，牟尼與我「言」，
語、話、說明、言說。此是「牟尼與我言破軍無苦無求，所行之人人」〔之義〕。故世尊宣示：
諸之善巧者 難陀！茲不說
由智與由聞 牟尼亦不說
為破煩惱事 無苦與無求
牟尼與我言 所行之人人
☸.....................................................................

48.
Ye kecime samaṇabrāhmaṇāse, [iccāyasmā nando]
Diṭṭhassutenāpi vadanti suddhiṃ;
Sīlabbatenāpi vadanti suddhiṃ, anekarūpena vadanti suddhiṃ.
Kaccissu te bhagavā tattha yatā carantā, atāru jātiñca jarañca mārisa;
Pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metaṃ.

Ye kecime samaṇabrāhmaṇāseti. Ye kecīti sabbena sabbaṃ sabbathā sabbaṃ asesaṃ nissesaṃ pariyādiyanavacanametaṃ – ye kecīti. Samaṇāti ye keci ito bahiddhā pabbajjūpagatā paribbājakasamāpannā. Brāhmaṇāti ye keci bhovādikāti – ye kecime samaṇabrāhmaṇāse. Iccāyasmā nandoti. Iccāti padasandhi…pe…. Āyasmāti piyavacanaṃ…pe…. Nandoti. Tassa brāhmaṇassa nāmaṃ…pe… abhilāpoti – iccāyasmā nando.

Diṭṭhassutenāpi vadanti suddhinti diṭṭhenapi suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti; sutenapi suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti; diṭṭhassutenapi suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – diṭṭhassutenāpi vadanti suddhiṃ.

Sīlabbatenāpi vadanti suddhinti sīlenapi suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti; vatenapi suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti; sīlabbatenāpi suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – sīlabbatenāpi vadanti suddhiṃ.

Anekarūpena vadanti suddhinti anekavidhakotūhalamaṅgalena [anekavidhavatta kutūhalamaṅgalena (syā.)] suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – anekarūpena vadanti suddhiṃ.

Kaccisu te bhagavā tattha yatā carantāti. Kaccissūti saṃsayapucchā vimatipucchā dveḷhakapucchā anekaṃsapucchā, “evaṃ nu kho, na nu kho, kiṃ nu kho, kathaṃ nu kho”ti – kaccissu. Teti diṭṭhigatikā. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – kaccissu te bhagavā. Tattha yatā carantāti. Tatthāti sakāya diṭṭhiyā sakāya khantiyā sakāya ruciyā sakāya laddhiyā. Yatāti yattā paṭiyattā [yatā paṭiyatā (syā.)] guttā gopitā rakkhitā saṃvutā. Carantāti carantā viharantā iriyantā vattentā pālentā yapentā yāpentāti – kaccissu te bhagavā tattha yatā carantā.

Atāru jātiñca jarañca mārisāti jātijarāmaraṇaṃ atariṃsu uttariṃsu patariṃsu samatikkamiṃsu vītivattiṃsu. Mārisāti piyavacanaṃ garuvacanaṃ sagāravasappatissādhivacanametaṃ – mārisāti – atāru jātiñca jarañca mārisa.

Pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metanti. Pucchāmi tanti pucchāmi taṃ yācāmi taṃ ajjhesāmi taṃ, kathayassu meti pucchāmi taṃ. Bhagavāti…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti. Brūhi metanti brūhi ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehīti – pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metaṃ. Tenāha so brāhmaṇo –

“Ye kecime samaṇabrāhmaṇāse, [iccāyasmā nando]
Diṭṭhassutenāpi vadanti suddhiṃ;
Sīlabbatenāpi vadanti suddhiṃ, anekarūpena vadanti suddhiṃ.

“Kaccissu te bhagavā tattha yatā carantā,
Atāru jātiñca jarañca mārisa;
Pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

三 尊者難陀曰：
「所有此等之 沙門婆羅門！
由見亦由聞 而為說有淨
由戒與由努 而為說有淨
由多種之物 而為說有淨
我師世尊！ 彼等於其處
〔自見〕行禁制 果度生老耶
我問於尊師 世尊請語我」 （一○七九）
「所有此等之沙門婆羅門」〔之句中〕，「所有」者，是普皆、一切之一切、無殘、無餘。

「沙門」者，是所有此處至〔佛教〕以外之出家，為出家者。「婆羅門」者所有呼為卿者。

此是「所有此等之沙門、婆羅門」〔之義〕。
「尊者難陀曰」〔之句中〕，「曰」（斯）者，是句之接續。「尊者」是敬語。難陀者，
是彼婆羅門之名……乃至（一○頁參照）……此是「尊者難陀曰」。
「由見亦由聞、而為說有淨」者，由見亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、
遍淨脫、解脫、遍脫。由聞亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、脫、解脫、遍
脫。此是「由見亦由聞，而為說有淨」〔之義〕。
「由戒與由努亦說有淨」者，由戒亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、遍淨
脫、解脫、遍脫。由努亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、遍淨脫、解脫、遍
脫。由戒與努而亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、遍淨脫、解脫、遍脫。

此是「由戒與由努說有淨」〔之義〕。
「由多種之物，亦說有淨」，多種之努、由祭典亦說、語、話、說明、言說、淨、
清淨、遍淨脫、解脫、遍脫。此是「由多種之物，說有淨」〔之義〕。
「世尊！彼等於其處，行禁制，果？」〔之句中〕，「果」者，是「如斯耶」？「不然
耶」？「何耶」？「云何耶」？疑之質問、疑念之質問、迷惑之質問。此是「果」。「彼等」
者，是惡見者。「世尊」者，是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂
世尊〔語〕……是與作證共同施設之物。此是「世尊！彼等果」〔之義〕。「於其處禁
制」〔之句中〕，其處者，是已見、已忍、已意欲於持說。「禁制者，」是慎、用心、
守護、防護。「且行」者，是行、行作、動作、活動、護持、持續、維持。此是「世尊！
彼等於其處，行禁制，果？」〔之義〕。
「我師！果度生老耶」，是度生、老、死、越度、度過、超越、離越。「我師」！
此是敬語、敬重語、尊敬語。此是「我師！果度生老耶」〔之義〕。
「我問於尊師，世尊！請語我」〔之句中〕，「我問於尊師」者，是我問於尊師、乞
於尊師、求於尊師、信樂於尊師、請為我說。此是「我問於尊師」〔之義〕。「世尊」者，
是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂世尊〔語〕……是與作證共
同施設之物。「請語我」者，是請言、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。
此是「我問於尊師，世尊！請語我」〔之義〕。故彼婆羅門言。
尊者難陀曰：
「所有此等之 沙門婆羅門
由見亦由聞 而為說有淨
由戒與由努 而為說有淨
由多種之物 而為說有淨
我師世尊！ 彼等於其處
〔自見〕行禁制 果度生老耶
我問於尊師 世尊請語我」
☸.....................................................................

49.
Ye kecime samaṇabrāhmaṇāse, [nandāti bhagavā]
Diṭṭhassutenāpi vadanti suddhiṃ;
Sīlabbatenāpi vadanti suddhiṃ, anekarūpena vadanti suddhiṃ;
Kiñcāpi te tattha yatā caranti, nātariṃsu jātijaranti brūmi.

Ye kecime samaṇabrāhmaṇāseti. Ye kecīti sabbena sabbaṃ sabbathā sabbaṃ asesaṃ nissesaṃ pariyādiyanavacanametaṃ – ye kecīti. Samaṇāti ye keci ito bahiddhā pabbajjūpagatā paribbājakasamāpannā. Brāhmaṇāti ye keci bhovādikāti – ye kecime samaṇabrāhmaṇāse. Nandāti bhagavāti. Nandāti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – nandāti bhagavā.

Diṭṭhassutenāpi vadanti suddhinti diṭṭhenapi suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti; sutenapi suddhiṃ…pe… diṭṭhassutenapi suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – diṭṭhassutenāpi vadanti suddhiṃ.

Sīlabbatenāpi vadanti suddhinti sīlenapi suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti; vatenapi suddhiṃ…pe… voharanti; sīlabbatenāpi suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – sīlabbatenāpi vadanti suddhiṃ.

Anekarūpena vadanti suddhinti anekavidhakotūhalamaṅgalena suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – anekarūpena vadanti suddhiṃ.

Kiñcāpi te tattha yatā carantīti. Kiñcāpīti padasandhi padasaṃsaggo padapāripūrī akkharasamavāyo byañjanasiliṭṭhatā padānupubbatāpetaṃ – kiñcāpīti. Teti diṭṭhigatikā. Tatthāti sakāya diṭṭhiyā sakāya khantiyā sakāya ruciyā sakāya laddhiyā. Yatāti yattā paṭiyattā guttā gopitā rakkhitā saṃvutā. Carantīti caranti viharanti iriyanti vattenti pālenti yapenti yāpentīti – kiñcāpi te tattha yatā caranti.

Nātariṃsu jātijaranti brūmīti jātijarāmaraṇaṃ na tariṃsu na uttariṃsu na patariṃsu na samatikkamiṃsu na vītivattiṃsu, jātijarāmaraṇā anikkhantā anissaṭā anatikkantā asamatikkantā avītivattā, antojātijarāmaraṇe parivattenti, antosaṃsārapathe parivattenti, jātiyā anugatā, jarāya anusaṭā, byādhinā abhibhūtā, maraṇena abbhāhatā atāṇā aleṇā asaraṇā asaraṇībhūtāti brūmi ācikkhāmi desemi paññapemi paṭṭhapemi vivarāmi vibhajāmi uttānīkaromi pakāsemīti – nātariṃsu jātijaranti brūmi. Tenāha bhagavā –

“Ye kecime samaṇabrāhmaṇāse, [nandāti bhagavā]
Diṭṭhassutenāpi vadanti suddhiṃ;
Sīlabbatenāpi vadanti suddhiṃ, anekarūpena vadanti suddhiṃ;
Kiñcāpi te tattha yatā caranti, nātariṃsu jātijaranti brūmī”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

四 世尊宣示：「難陀！
所有此等之 沙門婆羅門！
由見亦由聞 而為說有淨
由戒與由努 而為說有淨
由多種之物 而為說有淨
假令於其處 彼等行禁制
我言之彼等 生老不得度 （一○八○）
「所有此等之沙門、婆羅門」〔之句中〕，所有者，是普皆、一切之一切、無殘、
無餘。「沙門」者，是所有至此處〔佛教〕以外之出家，為出家者。「婆羅門」者，是
所有「呼為卿者」。此是「所有此等之沙門、婆羅門」〔之義〕。
「世尊宣示：難陀！」〔之句中〕，「難陀」者，是呼彼婆羅門之名。「世尊」者，是
尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂世尊〔語〕……是與作證共同施設者。

此是「世尊宣示：難陀！」〔之義〕。
「由見亦由聞亦說有淨」，由見而亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、遍淨、
脫、解脫、遍脫。由聞亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、遍淨、脫、解脫、
遍脫。由見聞亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、遍淨、脫、解脫、遍脫。此是「由見亦由聞亦說有淨」〔之義〕。
「由戒與由努亦說有淨」，由戒亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、遍淨、脫、解脫、遍脫。

由努亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、遍淨、脫、解脫、遍脫。

由戒與努亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、遍淨、脫、解脫、遍脫。
此是「由戒與由努亦說有淨」〔之義〕。
「由多種之物亦說有淨」，由多種之努、祭典亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、遍淨、脫、解脫、遍脫。

此是「由多種之物亦說有淨」〔之義〕。
「假令於其處，彼等行禁制」〔之句中〕，「假令」者，是此句之接續、句之相合、句之圓滿、句之合體、

文之接著、句之次第。「彼等」者，是惡見者。

「於其處」者，是己見、己忍、己意欲、己於持說。「禁制」者，是慎、用心、守護、守、護、防護。
「行」者，是行、行作、動作、活動、護持、持續、維持。此是「假令於其處，彼等行禁制」〔之義〕。
「我言之彼等，生老不得度」，〔彼等〕不得度生、老、死，不離越、越度、度過、
超越，不出離生、老、死，不棄捨、不度過、不離越，於生、老、死之中而動作、
於輪迴路之中而動作，從於生、為老所瀰漫、為病所打勝、為死所害破，無救護所、
無避難所、無皈依所，我言於無皈依之狀態，說、示、施設、確立、開顯、分別、
顯示、說明。此是「我言之彼等，生老不得度」〔之義〕。故世尊宣示。
世尊宣示：「難陀！
所有此等之 沙門婆羅門！
由見亦由聞 而為說有淨
由戒與由努 而為說有淨
由多種之物 而為說有淨
假令於其處 彼等行禁制
我言之彼等 生老不得度」
☸.....................................................................

50.
Ye kecime samaṇabrāhmaṇāse, [iccāyasmā nando]
Diṭṭhassutenāpi vadanti suddhiṃ;
Sīlabbatenāpi vadanti suddhiṃ, anekarūpena vadanti suddhiṃ.
Te ce munī brūsi anoghatiṇṇe, atha ko carahi devamanussaloke;
Atāri jātiñca jarañca mārisa, pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metaṃ.

Ye kecime samaṇabrāhmaṇāseti. Ye kecīti sabbena sabbaṃ sabbathā sabbaṃ asesaṃ nissesaṃ pariyādiyanavacanametaṃ – ye kecīti. Samaṇāti ye keci ito bahiddhā pabbajjūpagatā paribbājakasamāpannā. Brāhmaṇāti ye keci bhovādikāti – ye kecime samaṇabrāhmaṇāse. Iccāyasmā nandoti. Iccāti padasandhi…pe… iccāyasmā nando.

Diṭṭhassutenāpi vadanti suddhinti diṭṭhenapi suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti; sutenāpi suddhiṃ…pe… diṭṭhassutenāpi suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – diṭṭhassutenāpi vadanti suddhiṃ.

Sīlabbatenāpi vadanti suddhinti sīlenāpi suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharanti; vatenāpi suddhiṃ…pe… voharanti; sīlabbatenāpi suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – sīlabbatenāpi vadanti suddhiṃ.

Anekarūpena vadanti suddhinti anekavidhakotūhalamaṅgalena suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ vadanti kathenti bhaṇanti dīpayanti voharantīti – anekarūpena vadanti suddhiṃ.

Te ce munī brūsi anoghatiṇṇeti. Te ceti diṭṭhigatike. Munīti monaṃ vuccati ñāṇaṃ…pe… saṅgajālamaticca so muni. Brūsi anoghatiṇṇeti kāmoghaṃ bhavoghaṃ diṭṭhoghaṃ avijjoghaṃ atiṇṇe anatikkante asamatikkante avītivatte antojātijarāmaraṇe parivattente antosaṃsārapathe parivattente jātiyā anugate jarāya anusaṭe byādhinā abhibhūte maraṇena abbhāhate atāṇe aleṇe asaraṇe asaraṇībhūte. Brūsīti brūsi ācikkhasi desesi paññapesi paṭṭhapesi vivarasi vibhajasi uttānīkarosi pakāsesīti – te ce munī brūsi anoghatiṇṇe.

Atha ko carahi devamanussaloke, atāri jātiñca jarañca mārisāti atha ko eso sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya jātijarāmaraṇaṃ atari uttari patari samatikkami vītivattayi. Mārisāti piyavacanaṃ garuvacanaṃ sagāravasappatissādhivacanametaṃ mārisāti – atha ko carahi devamanussaloke, atāri jātiñca jarañca mārisa.

Pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metanti. Pucchāmi tanti pucchāmi taṃ yācāmi taṃ ajjhesāmi taṃ pasādemi taṃ. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti. Brūhi metanti brūhi ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehīti – pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metaṃ. Tenāha so brāhmaṇo –

“Ye kecime samaṇabrāhmaṇāse, [iccāyasmā nando]
Diṭṭhassutenāpi vadanti suddhiṃ;
Sīlabbatenāpi vadanti suddhiṃ, anekarūpena vadanti suddhiṃ.
Te ce munī brūsi anoghatiṇṇe, atha ko carahi devamanussaloke;
Atāri jātiñca jarañca mārisa, pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

五 尊者難陀曰：
「所有此等之 沙門婆羅門
由見亦由聞 而為說有淨
由戒與由努 而為說有淨
由多種之物 而為說有淨
若牟尼！若彼等之說 不為度暴流
然我尊！於天界人界 果誰度生老
我向尊師問 世尊請語我」 （一○八一）
「所有此等之沙門、婆羅門」〔之句中〕，「所有」者，是普皆、一切之一切、無殘、
無餘。「沙門」者，是所有至此處〔佛教〕以外之出家，為出家者。「婆羅門」者，是
所有「呼為卿者」。此是「所有此等之沙門、婆羅門」〔之義〕。
「尊者難陀曰」〔之句中〕，「曰」（斯）者，是句之接續。「尊者」，是敬語。「難
陀」是彼婆羅門之名……乃至（一○頁參照）……稱呼。此是「尊者難陀曰」〔之義〕。
「由見亦由聞，而為說有淨」，由見亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、遍
淨、脫、解脫、遍脫。由聞亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、遍淨脫、解脫、
遍脫。由見聞亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、遍淨脫、解脫、遍脫。

此是「由見亦由聞，而為說有淨」〔之義〕。
「由戒與由努，而為說有淨」，由戒亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、遍
淨脫、解脫、遍脫。由努亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、遍淨脫、解脫、
遍脫。由戒與努亦說、語、話、說明、言說、淨、清淨、遍淨脫、解脫、遍脫。

此是「由戒與由努，而為說有淨」〔之義〕。
「由多種之物，而亦說有淨」，由多種之努，祭典亦說、語、話、說明、言說、
有淨、清淨、遍淨脫、解脫、遍脫。此是「由多種之物，而亦說有淨」〔之義〕。
「若牟尼！若彼等之說，不為度暴流」〔之句中〕，「若彼等」者，是惡見者。「牟
尼」言智為牟那……乃至（八四頁以下參照）……超著與網者，此是「牟尼」。「若彼
等之說，不為度暴流」，不度欲流、有流、見流、無明流，不越度、不度過、不超越、
不離越，在生、老、死之中而動作、於輪迴路之中而動作，從於生，為老所瀰漫、
為病所打勝、為死所害破，無救護所、無避難所、無皈依所，如說無皈依之狀態，
若說、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。此是「若牟尼！若彼等之說，不為度暴流」〔之義〕。
「然我尊！於天〔界〕、人界，誰果度生老」，然於含天、魔、梵天之世界，於含
沙門、婆羅門，含天人之人人中，誰度生、老、死，越度、度過、超越、離越者耶？
「我尊！」此是敬語、敬重語、尊重語、尊敬語。此是「然我尊！於天界人界，誰果度生老」〔之義〕。
「我向尊師問，世尊請語我」〔之句中〕，「我向尊師問」者，是我問於尊師、乞於
尊師、求於尊師、信樂於尊師、請向我說。此是「我向尊師問」〔之義〕。

「世尊」者，是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂世尊〔語〕……是與作證共
同施設者。「請語我」者，是請言、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。

此是「我向尊師問，世尊請語我」〔之義〕。故彼婆羅門言。
尊者難陀曰：
「所有此等之 沙門婆羅門！
由見亦由聞 而為說有淨
由戒與由努 而為說有淨
由多種之物 而為說有淨
若牟尼！若彼等為說 不為度暴流
然我尊！於天界人界 誰果度生老
我向尊師問 世尊請語我」
☸.....................................................................

51.
Nāhaṃ sabbe samaṇabrāhmaṇāse, [nandāti bhagavā]
Jātijarāya nivutāti brūmi;
Ye sīdha diṭṭhaṃ va sutaṃ mutaṃ vā, sīlabbataṃ vāpi pahāya sabbaṃ.
Anekarūpampi pahāya sabbaṃ, taṇhaṃ pariññāya anāsavāse [anāsavā ye (syā. ka.)] ;
Te ve narā oghatiṇṇāti brūmi.

Nāhaṃ sabbe samaṇabrāhmaṇāse, nandāti bhagavā jātijarāya nivutāti brūmīti nāhaṃ, nanda, sabbe samaṇabrāhmaṇā jātijarāya āvutā nivutā ovutā pihitā paṭicchannā paṭikujjitāti vadāmi. Atthi te samaṇabrāhmaṇā yesaṃ jāti ca jarāmaraṇañca pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammāti brūmi ācikkhāmi desemi paññapemi paṭṭhapemi vivarāmi vibhajāmi uttānīkaromi pakāsemīti – nāhaṃ sabbe samaṇabrāhmaṇāse nandāti bhagavā jātijarāya nivutāti brūmi.

Ye sīdha diṭṭhaṃ va sutaṃ mutaṃ vā, sīlabbataṃ vāpi pahāya sabbanti ye sabbā diṭṭhasuddhiyo pahāya jahitvā pajahitvā vinodetvā byantīkaritvā anabhāvaṃ gametvā. Ye sabbā sutasuddhiyo pahāya…pe… ye sabbā mutasuddhiyo pahāya, ye sabbā diṭṭhasutamutasuddhiyo pahāya ye sabbā sīlasuddhiyo pahāya, ye sabbā vatasuddhiyo pahāya, ye sabbā sīlabbatasuddhiyo pahāya jahitvā pajahitvā vinodetvā byantīkaritvā anabhāvaṃ gametvāti – ye sīdha diṭṭhaṃva sutaṃ mutaṃ vā, sīlabbataṃ vāpi pahāya sabbaṃ.

Anekarūpampi pahāya sabbanti anekavidhakotūhalamaṅgalena suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ pahāya jahitvā pajahitvā vinodetvā byantīkaritvā anabhāvaṃ gametvāti – anekarūpampi pahāya sabbaṃ.

Taṇhaṃ pariññāya anāsavā se, te ve narā oghatiṇṇāti brūmīti. Taṇhāti rūpataṇhā saddataṇhā gandhataṇhā rasataṇhā phoṭṭhabbataṇhā dhammataṇhā. Taṇhaṃ pariññāyāti taṇhaṃ tīhi pariññāhi parijānitvā – ñātapariññāya, tīraṇapariññāya, pahānapariññāya. Katamā ñātapariññā? Taṇhaṃ jānāti [pajānāti (syā.) parijānāti (ka.) mahāni. 13] “ayaṃ rūpataṇhā, ayaṃ saddataṇhā, ayaṃ gandhataṇhā, ayaṃ rasataṇhā, ayaṃ phoṭṭhabbataṇhā, ayaṃ dhammataṇhā”ti jānāti passati – ayaṃ ñātapariññā.

Katamā tīraṇapariññā? Evaṃ ñātaṃ katvā taṇhaṃ tīreti aniccato dukkhato rogato gaṇḍato…pe… nissaraṇato tīreti – ayaṃ tīraṇapariññā.

Katamā pahānapariññā? Evaṃ tīrayitvā taṇhaṃ pajahati vinodeti byantīkaroti anabhāvaṃ gameti. Vuttañhetaṃ bhagavatā – “yo, bhikkhave, taṇhāya chandarāgo taṃ pajahatha. Evaṃ sā taṇhā pahīnā bhavissati ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammā”. Ayaṃ pahānapariññā. Taṇhaṃ pariññāyāti taṇhaṃ imāhi tīhi pariññāhi parijānitvā. Anāsavāti cattāro āsavā – kāmāsavo, bhavāsavo, diṭṭhāsavo, avijjāsavo. Yesaṃ ime āsavā pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammā, te vuccanti anāsavā arahanto khīṇāsavā – taṇhaṃ pariññāya anāsavā.

Te ve narā oghatiṇṇāti brūmīti ye taṇhaṃ pariññāya anāsavā, te kāmoghaṃ tiṇṇā bhavoghaṃ tiṇṇā diṭṭhoghaṃ tiṇṇā avijjoghaṃ tiṇṇā sabbasaṃsārapathaṃ tiṇṇā uttiṇṇā nittiṇṇā atikkantā samatikkantā vītivattāti brūmi ācikkhāmi desemi paññapemi paṭṭhapemi vivarāmi vibhajāmi uttānīkaromi pakāsemīti – taṇhaṃ pariññāya anāsavāse te ve narā oghatiṇṇāti brūmi. Tenāha bhagavā –

“Nāhaṃ sabbe samaṇabrāhmaṇāse, [nandāti bhagavā]
Jātijarāya nivutāti brūmi;
Ye sīdha diṭṭhaṃ va sutaṃ mutaṃ vā, sīlabbataṃ vāpi pahāya sabbaṃ.
Anekarūpampi pahāya sabbaṃ, taṇhaṃ pariññāya anāsavāse;
Te ve narā oghatiṇṇāti brūmī”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

六 世尊宣示：「難陀！
我言『一切之 沙門、婆羅門
非言生與老 已能為所蓋』
見聞覺戒努 於茲一切捨
所有多種物 亦皆一切捨
令遍知渴愛 無漏之人人
我言彼人人 已能度暴流 （一○八二）
「世尊宣示：難陀！我言一切之沙門、婆羅門，非言生與老，已能為所蓋」，難
陀！我非言一切之沙門、婆羅門，為生與老所遮障、所蓋覆、所妨障、所閉塞、所
蔽、所隱蔽。我言彼等沙門、婆羅門捨斷生老死，為根絕，如截頂之多羅樹而滅無，
於未來不生起者，示、施設、確立、分別、顯示、說明。此是「世尊宣示：難陀！我
言一切之沙門、婆羅門，非言生與老，已為所蓋」〔之義〕。
「見聞、覺、戒、努，於茲一切捨之人人」，是捨一切之見淨，捨斷、除去、滅
除、令滅無之人人，捨一切之聞淨、一切之見聞淨、一切之覺淨、一切之戒淨、一
切之務淨、一切之戒務淨，捨斷、除去、滅除、滅無之人人。

此是「見、聞、覺、戒、努，於茲一切捨之人人」〔之義〕。
「所有多種物，亦皆一切捨」者，是由多種之務，祭典捨淨、清淨、遍淨、脫、
解脫、遍脫，捨斷、除去、滅除、令之滅無。此是「所有多種物，亦皆一切捨」〔之義〕。
「使遍知渴愛，無漏之人人，我言彼人人，已能度暴流」〔之句中〕，渴愛是色愛、
聲愛、香愛、味愛、觸愛、法愛。「使遍知」者，是渴愛（一）知遍知、（二）度遍知、（三）斷
遍知之由三遍知而遍知。
（一）知遍知者云何？渴愛即是遍知。〔即〕遍知而觀此是色愛、此是聲愛、此是香
愛、此是味愛、此是觸愛，此是法愛。此是「知遍知」。
（二）度遍知者云何？斯〔知遍〕知之後，度知渴愛。〔即〕渴愛是無常、是苦、是
病、是癰……乃至（三○頁參照）……度知是無皈依所。此是「度遍知」。
（三）斷遍知者云何？斯度知之後，捨斷渴愛、除去、滅除、令之滅無。〔即〕世尊
已如斯說：「諸比丘！對渴愛如有所有貪欲，須捨斷彼。若如斯，彼之渴愛捨斷、
根絕，如截頂之多羅樹，於未來不生起」。此是「斷遍知」。由此等三遍知而遍知彼渴
愛，此是、遍知渴愛」〔之義〕。「無漏」〔者〕捨斷、根絕慾漏、有漏、見漏、無明漏
之四漏、此等之漏，如截頂之多羅樹，令之滅無，於未來不生起。此言為無漏者。
「人人」者，是阿羅漢漏盡者。
「遍知渴愛無漏之人人，我言彼人人已能度暴流」者，遍知渴愛無漏者，彼等度
欲流、度有流、度見流、度無明流、度一切輪迴路，我「言」，越度、超度、超、超
越、離越者，示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。此是「遍知渴愛無漏之人
人我言彼人人，已能度暴流」〔之義〕。故世尊宣示。
世尊宣示：「難陀！
我言一切之 沙門、婆羅門
非言生與老 已能為所蓋
見聞覺戒努 於茲一切捨
所有多種物 亦皆一切捨
使遍知渴愛 無漏之人人
我言彼人人 已能度暴流
☸.....................................................................

52.
Etābhinandāmi vaco mahesino, sukittitaṃ gotamanūpadhīkaṃ;
Ye sīdha diṭṭhaṃ va sutaṃ mutaṃ vā, sīlabbataṃ vāpi pahāya sabbaṃ.
Anekarūpampi pahāya sabbaṃ, taṇhaṃ pariññāya anāsavāse;
Ahampi te oghatiṇṇāti brūmi.

Etābhinandāmi vaco mahesinoti. Etanti tuyhaṃ vacanaṃ byappathaṃ desanaṃ anusāsanaṃ anusiṭṭhaṃ nandāmi abhinandāmi modāmi anumodāmi icchāmi sādiyāmi patthayāmi pihayāmi abhijappāmi. Mahesinoti kiṃ mahesi bhagavā? Mahantaṃ sīlakkhandhaṃ esī gavesī pariyesīti mahesi…pe… kahaṃ narāsabhoti mahesīti – etābhinandāmi vaco mahesino.

Sukittitaṃ gotamanūpadhīkanti. Sukittitanti sukittitaṃ suācikkhitaṃ [svācikkhitaṃ (ka.)] sudesitaṃ supaññapitaṃ supaṭṭhapitaṃ suvivaṭaṃ suvibhattaṃ suuttānīkataṃ supakāsitaṃ. Gotamanūpadhīkanti upadhī vuccanti kilesā ca khandhā ca abhisaṅkhārā ca. Upadhippahānaṃ upadhivūpasamaṃ upadhinissaggaṃ upadhipaṭippassaddhaṃ amataṃ nibbānanti – sukittitaṃ gotamanūpadhīkaṃ.

Ye sīdha diṭṭhaṃ va sutaṃ mutaṃ vā, sīlabbataṃ vāpi pahāya sabbanti ye sabbā diṭṭhasuddhiyo pahāya jahitvā pajahitvā vinodetvā byantīkaritvā anabhāvaṃ gametvā. Ye sabbā sutasuddhiyo…pe… ye sabbā mutasuddhiyo… ye sabbā diṭṭhasutamutasuddhiyo… ye sabbā sīlasuddhiyo… ye sabbā vatasuddhiyo… ye sabbā sīlabbatasuddhiyo pahāya jahitvā pajahitvā vinodetvā byantīkaritvā anabhāvaṃ gametvāti – ye sīdha diṭṭhaṃ va sutaṃ mutaṃ vā, sīlabbataṃ vāpi pahāya sabbaṃ.

Anekarūpampi pahāya sabbanti anekavidhakotūhalamaṅgalena suddhiṃ visuddhiṃ parisuddhiṃ muttiṃ vimuttiṃ parimuttiṃ pahāya jahitvā pajahitvā vinodetvā byantīkaritvā anabhāvaṃ gametvāti – anekarūpampi pahāya sabbaṃ.

Taṇhaṃ pariññāya anāsavāse, ahampi te oghatiṇṇāti brūmīti. Taṇhāti rūpataṇhā saddataṇhā gandhataṇhā rasataṇhā phoṭṭhabbataṇhā dhammataṇhā. Taṇhaṃ pariññāyāti taṇhaṃ tīhi pariññāhi parijānitvā – ñātapariññāya, tīraṇapariññāya [tiraṇapariññāya (syā.)], pahānapariññāya. Katamā ñātapariññā? Taṇhaṃ jānāti – ayaṃ rūpataṇhā, ayaṃ saddataṇhā, ayaṃ gandhataṇhā, ayaṃ rasataṇhā, ayaṃ phoṭṭhabbataṇhā, ayaṃ dhammataṇhāti jānāti passati – ayaṃ ñātapariññā.

Katamā tīraṇapariññā? Evaṃ ñātaṃ katvā taṇhaṃ tīreti [tireti (syā.)] aniccato dukkhato rogato gaṇḍato sallato aghato ābādhato parato palokato ītito upaddavato bhayato upasaggato calato pabhaṅguto addhuvato atāṇato aleṇato asaraṇato asaraṇībhūtato rittato tucchato suññato anattato ādīnavato vipariṇāmadhammato asārakato aghamūlato vadhakato vibhavato sāsavato saṅkhatato mārāmisato jātidhammato jarādhammato byādhidhammato maraṇadhammato sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadhammato saṃkilesadhammato samudayato atthaṅgamato assādato ādīnavato nissaraṇato tīreti – ayaṃ tīraṇapariññā.

Katamā pahānapariññā? Evaṃ tīrayitvā taṇhaṃ pajahati vinodeti byantīkaroti anabhāvaṃ gameti – ayaṃ pahānapariññā.

Taṇhaṃ pariññāyāti taṇhaṃ imāhi tīhi pariññāhi parijānitvā. Anāsavāti cattāro āsavā – kāmāsavo, bhavāsavo, diṭṭhāsavo, avijjāsavo. Yesaṃ ime āsavā pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammā, te vuccanti anāsavā arahanto khīṇāsavā. Taṇhaṃ pariññāya anāsavāse, ahampi te oghatiṇṇāti. Brūmīti ye taṇhaṃ pariññāya anāsavā, ahampi te kāmoghaṃ tiṇṇā bhavoghaṃ tiṇṇā diṭṭhoghaṃ tiṇṇā avijjoghaṃ tiṇṇā sabbasaṃsārapathaṃ tiṇṇā uttiṇṇā nittiṇṇā atikkantā samatikkantā vītivattāti brūmi vadāmiti – taṇhaṃ pariññāya anāsavāse, ahampi te oghatiṇṇāti brūmi. Tenāha so brāhmaṇo –

“Etābhinandāmi vaco mahesino, sukittitaṃ gotamanūpadhīkaṃ;
Ye sīdha diṭṭhaṃ va sutaṃ mutaṃ vā, sīlabbataṃ vāpi pahāya sabbaṃ.
Anekarūpampi pahāya sabbaṃ, taṇhaṃ pariññāya anāsavāse;
Ahampi te oghatiṇṇāti brūmī”ti.
Nandamāṇavapucchāniddeso sattamo.
☸---------------------------------------------------------------------

七 我喜大仙此之語 瞿曇善能說無依（涅槃）
茲捨見聞覺戒務 多種之物一切捨
遍知渴愛無漏人 我言彼能『度暴流』 （一○八三）
「我喜大仙此之語」〔之句中〕，「此之」者，是尊師之語、語路、說示、示教、教
訓。「我喜」者，是我歡、歡喜、喜、隨喜、欲、樂、冀求、希望、熱望。大仙者，
是大仙（大求者）。世尊求大戒蘊、覓求、遍求故是大仙……乃至（九○頁參照）……
「人牛王何處耶」？〔被求、覓求、遍求故〕是大仙。此是「我喜大仙此之語」〔之義〕。
「瞿曇善說無依」〔之句中〕，「善說」者，是善告、善言、善示、善施設、善確立、
善開顯、善分別、善顯示、善說明。此是「善告」〔之義〕。「瞿曇！無依」〔之句中〕，
「依」者，是煩惱、蘊、行。「無依」者，是依之捨斷、依之寂滅、依之捨遣、依之安
息、不死、涅槃。此是「瞿曇善說無依」〔之義〕。
「茲捨見聞覺戒務之人人」，是捨一切之見淨、捨斷、除去、滅除、令滅無之人
人，是捨一切之聞淨、一切之見聞淨、一切之覺淨、一切之世淨、一切之務淨、一
切之戒務淨，捨斷、除去、滅除、令滅無之人人。此是「茲捨見聞覺戒務」〔之義〕。
「多種之物一切捨」者，是由多種之務、祭典淨、清淨、遍淨、脫、解脫、遍脫，
捨斷、除去、滅除、令之滅無。此是「多種之物一切捨」〔之義〕。
「遍知渴愛無漏人，我言彼能度暴流」〔之句中〕，渴愛者，是色愛、聲愛、香愛、
味愛、觸愛、法愛。「遍知渴愛」渴愛為（一）知遍知、（二）度遍知、（三）斷遍知之由三遍知之遍知。
（一）「知遍知」者云何？是遍知渴愛。〔即〕遍知、觀此是色愛、此是聲愛、此是香
愛、此是味愛、此是觸愛、此是法愛，此是「知遍知」。
（二）「度遍知」者云何？斯〔知遍〕知之後，以度知渴愛。〔即〕度知渴愛是無常、
是苦、是病、是癰、是箭、是痛、是惱、是敵、是毀、是疾、是禍、是不快、是怖
畏、是災患、是動、是壞、是不恒、是無救護所、是無避難所、是無皈依所、是不
為皈依者、是空缺、是空虛、是空、是無我、是過患、是變易法、是不堅實、是痛
根、是殺戮者、是非有、是有漏、是有為、是魔食、是生法、是老法、是病法、是
死法，是愁、悲、苦、憂、惱法，是雜染法、是集、是滅沒、是不樂味、是過患、是不出離。此是「度遍知」。
（三）「斷遍知」者云何？斯度知之後，以捨斷渴愛、除去、滅除、令之滅無。此是
「斷遍知」。由此等三遍知謂遍知彼渴愛，是「遍知渴愛」〔之義〕。「無漏」〔者〕，是
慾漏、有漏、見漏、無明漏之四漏，捨斷、根絕此等之漏，如截頂之多羅樹，令之
滅無，於未來不生起者，此言無漏者。人人者，是阿羅漢漏盡者。
「遍知渴愛無漏之人人，我言彼能度暴流」者，遍知渴愛無漏者，彼等度欲流、
度有流、度見流、度無明流、度一切輪迴路、越度、超度、超、超越、使離越者，
「我言」示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。此是「遍知渴愛無漏之人人，我
言彼度暴流」〔之義〕。故彼婆羅門言：
我喜大仙此之語 瞿曇善能說無依（涅槃）
茲捨見聞覺戒務 多種之物一切捨
遍知渴愛無漏人 我言彼能度暴流
終偈……乃至（三二頁參照）……「尊師！世尊是我師，我是弟子」而坐。
難陀學童所問之義釋第七 〔畢〕
☸.....................................................................

 2.8 Hemakamāṇavapucchāniddesa 海摩迦問 (Cnd 27, 53-56)

53.
Ye me pubbe viyākaṃsu, [iccāyasmā hemako]
Huraṃ gotamasāsanā;
Iccāsi iti bhavissati, sabbaṃ taṃ itihītihaṃ;
Sabbaṃ taṃ takkavaḍḍhanaṃ, nāhaṃ tattha abhiramiṃ.

Ye me pubbe viyākaṃsūti yo ca bāvarī brāhmaṇo ye caññe tassa ācariyā, te sakaṃ diṭṭhiṃ sakaṃ khantiṃ sakaṃ ruciṃ sakaṃ laddhiṃ sakaṃ ajjhāsayaṃ sakaṃ adhippāyaṃ byākaṃsu ācikkhiṃsu desayiṃsu paññapiṃsu paṭṭhapiṃsu vivariṃsu vibhajiṃsu uttānīakaṃsu pakāsesunti – ye me pubbe viyākaṃsu. Iccāyasmā hemakoti. Iccāti padasandhi…pe… padānupubbatāpetaṃ – iccāti. Āyasmāti piyavacanaṃ…pe…. Hemakoti tassa brāhmaṇassa nāmaṃ…pe… abhilāpoti – iccāyasmā hemako.

Huraṃ gotamasāsanāti huraṃ gotamasāsanā paraṃ gotamasāsanā pure gotamasāsanā paṭhamataraṃ gotamasāsanā buddhasāsanā jinasāsanā tathāgatasāsanā [tathāgatasāsanā devasāsanā (ka.)] arahantasāsanāti – huraṃ gotamasāsanā.

Iccāsi iti bhavissatīti evaṃ kira āsi, evaṃ kira bhavissatīti – iccāsi iti bhavissati.

Sabbaṃ taṃ itihītihanti sabbaṃ taṃ itihītihaṃ itikirāya paraṃparāya piṭakasampadāya takkahetu nayahetu ākāraparivitakkena diṭṭhinijjhānakkhantiyā na sāmaṃ sayamabhiññātaṃ na attapaccakkhadhammaṃ kathayiṃsūti – sabbaṃ taṃ itihītihaṃ.

Sabbaṃ taṃ takkavaḍḍhananti sabbaṃ taṃ takkavaḍḍhanaṃ vitakkavaḍḍhanaṃ saṅkappavaḍḍhanaṃ kāmavitakkavaḍḍhanaṃ byāpādavitakkavaḍḍhanaṃ vihiṃsāvitakkavaḍḍhanaṃ ñātivitakkavaḍḍhanaṃ janapadavitakkavaḍḍhanaṃ amarāvitakkavaḍḍhanaṃ parānudayatāpaṭisaṃyuttavitakkavaḍḍhanaṃ lābhasakkārasilokapaṭisaṃyuttavitakkavaḍḍhanaṃ anavaññattipaṭisaṃyuttavitakkavaḍḍhananti – sabbaṃ taṃ takkavaḍḍhanaṃ.

Nāhaṃ tattha abhiraminti nāhaṃ tattha abhiramiṃ na vindiṃ nādhigacchiṃ na paṭilabhinti – nāhaṃ tattha abhiramiṃ. Tenāha so brāhmaṇo –

“Ye me pubbe viyākaṃsu, [iccāyasmā hemako]
Huraṃ gotamasāsanā;
Iccāsi iti bhavissati, sabbaṃ taṃ itihītihaṃ;
Sabbaṃ taṃ takkavaḍḍhanaṃ, nāhaṃ tattha abhiramin”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

第八 醯摩迦學童所問之義釋

一 尊者醯摩迦曰：
瞿曇教之前 人人曾語我
「有斯應有斯」 自為解說事
此皆受賣說 此皆增思擇（忘想）
我已不喜彼。 （一○八四）
「人人曾語我解說事」〔之句中〕，「事」者，是婆和利婆羅門及其他彼之阿闍梨
（師）等解說自己之見，自己之忍、自己之意欲、自己之持說、自己之意樂、自己
之意趣，說、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明之事。此是「人人曾語我解說事」〔之義〕。
「尊者醯摩迦曰」〔之句中〕，「曰」（斯）者，是此句之接續……乃至……（一○
頁參照）……句之次第。「尊者」，此是敬語、敬重語、尊重語、尊敬語。

「醯摩迦」者，各……乃至（一○頁參照）……稱呼。此是「尊者醯摩迦曰」〔之義〕。
「瞿曇教之前」者，是由瞿曇教之前，由瞿曇教之外，由瞿曇教之以前，由瞿曇
之教、佛之教、勝者之教、如來之教、阿羅漢之教開始。此是「瞿曇教之前」〔之義〕。
「有斯應有斯」者，實有已有如斯，實應有如斯。此是「有斯應有斯」〔之義〕。
「此皆受賣說」，一切此受賣（傳聞）之說。由傳說，由傳承，由藏經之說，由
思擇，由推論，由行相之審思，由見、省、思、忍者，而非自己自知通之語者，非
語自現見法者。此是「此皆受賣說」〔之義〕。
「此皆增思擇」者，是一切增此思擇、增尋、增思惟、增愛尋、增恚尋、增害尋、
增親里尋、增國土尋、增不死尋、增關係向他人之憐憫尋、增關係於利得恭敬讚歎
尋、增關係於不輕賤尋。此是「此皆增思擇」〔之義〕。
「我已不喜彼」者，是我已無所得，無證得，無護得。此是「我已不喜彼」〔之義〕。
故彼婆羅門言。
尊者醯摩迦曰：
「瞿曇教之前 人人曾語我
有斯應有斯 自為解說事
此皆受賣說 此皆增思擇
我已不喜彼」。
☸.....................................................................

54.
Tvañca me dhammamakkhāhi, taṇhānigghātanaṃ muni;
Yaṃ viditvā sato caraṃ, tare loke visattikaṃ.

Tvañca me dhammamakkhāhīti. Tvanti bhagavantaṃ bhaṇati. Dhammamakkhāhīti. Dhammanti ādikalyāṇaṃ majjhekalyāṇaṃ pariyosānakalyāṇaṃ sātthaṃ sabyañjanaṃ kevalaparipuṇṇaṃ parisuddhaṃ brahmacariyaṃ, cattāro satipaṭṭhāne cattāro sammappadhāne cattāro iddhipāde pañcindriyāni pañca balāni satta bojjhaṅge ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ nibbānañca nibbānagāminiñca paṭipadaṃ akkhāhi ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehīti – tvañca me dhammamakkhāhi.

Taṇhānigghātanaṃ munīti. Taṇhāti – rūpataṇhā…pe… dhammataṇhā. Taṇhānigghātanaṃ taṇhāpahānaṃ taṇhāvūpasamaṃ taṇhāpaṭinissaggaṃ taṇhāpaṭippassaddhiṃ amataṃ nibbānaṃ. Munīti monaṃ vuccati ñāṇaṃ…pe… saṅgajālamaticca so munīti – taṇhānigghātanaṃ muni.

Yaṃ viditvā sato caranti yaṃ viditaṃ katvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā. “Sabbe saṅkhārā aniccā”ti viditaṃ katvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā, “sabbe saṅkhārā dukkhā”ti…pe… “sabbe dhammā anattā”ti…pe… “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti viditaṃ katvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā. Satoti catūhi kāraṇehi sato – kāye kāyānupassanāsatipaṭṭhānaṃ bhāvento sato…pe… so vuccati sato. Caranti caranto viharanto iriyanto vattento pālento yapento yāpentoti – yaṃ viditvā sato caraṃ.

Tare loke visattikanti visattikā vuccati taṇhā. Yo rāgo sārāgo…pe… abhijjhā lobho akusalamūlaṃ. Visattikāti kenaṭṭhena visattikā…pe… visaṭā vitthatāti visattikā. Loketi apāyaloke manussaloke devaloke khandhaloke dhātuloke āyatanaloke. Tare loke visattikanti loke vesā visattikā loke vetaṃ visattikaṃ sato tareyyaṃ uttareyyaṃ patareyyaṃ samatikkameyyaṃ vītivatteyyanti – tare loke visattikaṃ. Tenāha so brāhmaṇo –

“Tvañca me dhammamakkhāhi, taṇhānigghātanaṃ muni;
Yaṃ viditvā sato caraṃ, tare loke visattikan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二 然則尊師語我法 牟尼！害破渴愛者
知彼有念而行作 可度世間之愛著 （一○八五）
「然則尊師之語我」〔之句中〕，「尊師」者，是言世尊。「語法」〔之句中〕，法者，
是初善，中善，後善，有義有文而完全圓滿遍淨梵行之四念住、四正勤、四神足、
五根、五力、七覺支、八支聖道、涅槃、至涅槃之行道。請語〔此法〕，請言、示、
施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。此是「尊師語我法」〔之義〕。
「牟尼！害破渴愛者」〔之句中〕，渴愛者，是色愛、聲愛、香愛、味愛、觸愛、
法愛。「害破渴愛〔者〕」，是害破渴愛、捨斷渴愛、令寂滅渴愛、捨遣渴愛、令安息
渴愛乃不死、涅槃。「牟尼者，」言智為牟那……乃至（八四頁以下參照）……超著
與網者，此是牟尼。此是「牟尼！害破渴愛者」〔之義〕
「知彼有念而行作」〔之句中〕，「知彼」者為彼之知解、考量、度知、辨知、明暸。
〔即〕「一切行是無常」之知解、考量、度知、辨知、明暸。「一切行是苦」，「一切法
是無我」……乃至（一九頁以下參照）……「所有集法皆是此滅法」之知解、考量、度
知、辨知、明暸。「有念」者，是由四行相而有念。〔即〕對身修習隨觀念住而有念……
乃至（三○頁參照）……言彼為有念。「行」者，是行、行作、動作、活動、護持、
持續、維持。此是「知彼有念而行作」〔之義〕。
「可度世間之愛著」〔之句中〕，愛著者，是渴愛，即所有貪、染貪……乃至（一
三頁參照）……貪欲、貪、不善根。「愛著」由何義而為愛著耶……乃至（八九頁參
照）……能擴大擴展。此是愛著。「世間」者，於惡趣世間、人世間、天世間、蘊世
間、界世間、處世間。「可度世間之愛著」者，是世間所有之愛著，彼愛著有念而可
度、越度、度過、超越、可離越。此是「可度世間之愛著」〔之義〕。故彼婆羅門言：
然則尊師語我法 牟尼！害破渴愛者
知彼有念而行作 可度世間之愛著
☸.....................................................................

55.
Idha diṭṭhasutamutaviññātesu, piyarūpesu hemaka;
Chandarāgavinodanaṃ, nibbānapadamaccutaṃ.

Idha diṭṭhasutamutaviññātesūti. Diṭṭhanti cakkhunā diṭṭhaṃ; sutanti sotena sutaṃ; mutanti ghānena ghāyitaṃ jivhāya sāyitaṃ kāyena phuṭṭhaṃ; viññātanti manasā viññātanti – idha diṭṭhasutamutaviññātesu.

Piyarūpesu hemakāti kiñca loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ? Cakkhu [cakkhuṃ (syā. ka.)] loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, sotaṃ loke…pe… ghānaṃ loke… jivhā loke… kāyo loke… mano loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ; rūpā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, saddā loke… gandhā loke… rasā loke… phoṭṭhabbā loke… dhammā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ; cakkhuviññāṇaṃ loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, sotaviññāṇaṃ loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, ghānaviññāṇaṃ loke… jivhāviññāṇaṃ loke… kāyaviññāṇaṃ loke… manoviññāṇaṃ loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, cakkhusamphasso loke… sotasamphasso loke… ghānasamphasso loke… jivhāsamphasso loke… kāyasamphasso loke… manosamphasso loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ; cakkhusamphassajā vedanā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ… sotasamphassajā vedanā… ghānasamphassajā vedanā… jivhāsamphassajā vedanā… kāyasamphassajā vedanā… manosamphassajā vedanā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ; rūpasaññā loke… saddasaññā loke… gandhasaññā loke… rasasaññā loke… phoṭṭhabbasaññā loke… dhammasaññā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, rūpasañcetanā loke… saddasañcetanā loke… gandhasañcetanā loke… rasasañcetanā loke… phoṭṭhabbasañcetanā loke… dhammasañcetanā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ; rūpataṇhā loke… saddataṇhā loke… gandhataṇhā loke… rasataṇhā loke … phoṭṭhabbataṇhā loke… dhammataṇhā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ; rūpavitakko loke… saddavitakko loke… gandhavitakko loke… rasavitakko loke… phoṭṭhabbavitakko loke… dhammavitakko loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ; rūpavicāro loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, saddavicāro loke… gandhavicāro loke… rasavicāro loke… phoṭṭhabbavicāro loke… dhammavicāro loke piyarūpaṃ sātarūpanti – piyarūpesu hemaka.

Chandarāgavinodananti. Chandarāgoti yo kāmesu kāmacchando kāmarāgo kāmanandī kāmataṇhā kāmasineho kāmapariḷāho kāmamucchā kāmajjhosānaṃ kāmogho kāmayogo kāmupādānaṃ kāmacchandanīvaraṇaṃ. Chandarāgavinodananti chandarāgappahānaṃ chandarāgavūpasamaṃ chandarāgapaṭinissaggaṃ chandarāgapaṭippassaddhaṃ amataṃ nibbānanti – chandarāgavinodanaṃ.

Nibbānapadamaccutanti nibbānapadaṃ tāṇapadaṃ leṇapadaṃ saraṇapadaṃ abhayapadaṃ. Accutanti niccaṃ dhuvaṃ sassataṃ avipariṇāmadhammanti – nibbānapadamaccutaṃ. Tenāha bhagavā –

“Idha diṭṭhasutamutaviññātesu, piyarūpesu hemaka;
Chandarāgavinodanaṃ, nibbānapadamaccutan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

三 醯摩迦！
茲見聞覺識 對諸可愛色
除去諸貪欲 無死涅槃句 （一○八六）
「茲見聞覺識」〔之句中〕，「見」者，是以眼見之。聞者，是以耳聞之。「覺」者，
是強覺。〔即〕以鼻嗅、以舌味、以身觸者。「識」者，以意知之者。此是「見聞覺識」〔之義〕。
「醯摩迦！對諸可愛色」〔之句中〕，「可愛色」者，於世間所有可愛色、可意色。
〔即〕眼於世間是可愛色、可意色。耳、鼻、舌、身、意於世間是可愛色、可意色。
聲、香、味、觸、法於世間是可愛色、可意色。眼識於世間是可愛色、可意色。耳
識、鼻識、舌識、身識、意識於世間是可愛色、可意色。眼觸於世間是可愛色、可
意色。耳觸、鼻觸、舌觸、身觸、意觸於世間是可愛色、可意觸。耳觸所生之受、
鼻觸所生之受、舌觸所生之受、身觸所生之受、意觸所生之受於世間是可愛色、可
意色。色想於世間是可愛色、可意色。聲想、香想、味想、觸想、法想於世間是可
愛色、可意色。色思於世間是可愛色、可意色。聲思、香思、味思、觸思、法思於
世間是可愛色、可意色。色愛於世間是可愛色、可意色。聲愛、香愛、味愛、觸愛、
法愛於世間是可愛色、可意色。色尋於世間是可愛色、可意色。聲尋、香尋、味尋、
觸尋、法尋於世間是可愛色、可意色。色伺於世間是可愛色、可意色。聲伺、香伺、
味伺、觸伺、法伺於世間是可愛色、可意色，此是可愛色。「醯摩迦者，」是世尊呼彼婆羅門之名。
「除去諸貪欲」〔之句中〕，貪欲者，是對諸欲之欲欲、貪欲、欲喜、慾愛、慾愛
情、欲熱惱、欲昏迷、欲縛著、慾暴流、慾軛、慾取、愛欲蓋。「除去貪欲」者，是
貪欲之捨斷、貪欲之寂滅、貪欲之捨遣、貪欲之安息、不死、涅槃。此是「除去貪欲」〔之義〕。
「無死涅槃句」者，是涅槃句、救護所句、避難所句、依據句、無畏句。「無死」
者，是常恒、常恒不變易法，此是「無死涅槃句」。故世尊宣示：
醯摩迦！
茲見聞覺識 對諸可愛色
除去諸貪欲 不死涅槃句
☸.....................................................................

56.
Etadaññāya ye satā, diṭṭhadhammābhinibbutā;
Upasantā ca te sadā, tiṇṇā loke visattikaṃ.

Etadaññāya ye satāti. Etanti amataṃ nibbānaṃ. Yo so sabbasaṅkhārasamatho sabbūpadhipaṭinissaggo taṇhakkhayo virāgo nirodho nibbānaṃ. Aññāyāti aññāya jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā. “Sabbe saṅkhārā aniccā”ti aññāya jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā. “Sabbe saṅkhārā dukkhā”ti… “sabbe dhammā anattā”ti…pe… “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti aññāya jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā. Yeti arahanto khīṇāsavā. Satāti catūhi kāraṇehi satā – kāye kāyānupassanāsatipaṭṭhānaṃ bhāvitattā satā…pe… te vuccanti satāti – etadaññāya ye satā.

Diṭṭhadhammābhinibbutāti. Diṭṭhadhammāti diṭṭhadhammā ñātadhammā tulitadhammā tīritadhammā vibhūtadhammā vibhāvitadhammā. “Sabbe saṅkhārā aniccā”ti diṭṭhadhammā…pe… “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti diṭṭhadhammā ñātadhammā tulitadhammā tīritadhammā vibhūtadhammā vibhāvitadhammā. Abhinibbutāti rāgassa nibbāpitattā nibbutā, dosassa nibbāpitattā nibbutā, mohassa nibbāpitattā nibbutā, kodhassa…pe… upanāhassa… sabbākusalābhisaṅkhārānaṃ santattā samitattā vūpasamitattā nijjhātattā nibbutattā vigatattā paṭippasaddhattā santā upasantā vūpasantā nibbutā paṭippassaddhāti – diṭṭhadhammābhinibbutā.

Upasantā ca te sadāti. Upasantāti rāgassa upasamitattā nibbāpitattā upasantā…pe… dosassa… mohassa… kodhassa… upanāhassa…pe… sabbākusalābhisaṅkhārānaṃ santattā samitattā vūpasamitattā nijjhātattā nibbutattā vigatattā paṭippasaddhattā santā upasantā vūpasantā nibbutā paṭippassaddhāti upasantā. Teti arahanto khīṇāsavā. Sadāti sadā sabbakālaṃ niccakālaṃ dhuvakālaṃ satataṃ samitaṃ abbokiṇṇaṃ poṅkhānupoṅkhaṃ udakūmikajātaṃ avīcisantatisahitaṃ phassitaṃ purebhattaṃ pacchābhattaṃ purimayāmaṃ majjhimayāmaṃ pacchimayāmaṃ kāḷe juṇhe vasse hemante gimhe purime vayokhandhe majjhime vayokhandhe pacchime vayokhandheti – upasantā ca te sadā.

Tiṇṇā loke visattikanti visattikā vuccati taṇhā. Yo rāgo sārāgo…pe… abhijjhā lobho akusalamūlaṃ. Visattikāti kenaṭṭhena visattikā…pe… visaṭā vitthatāti visattikā. Loketi apāyaloke…pe… āyatanaloke. Tiṇṇā loke visattikanti loke vesā visattikā loke vetaṃ visattikaṃ tiṇṇā uttiṇṇā nitthiṇṇā atikkantā samatikkantā vītivattāti – tiṇṇā loke visattikaṃ. Tenāha bhagavā –

“Etadaññāya ye satā, diṭṭhadhammābhinibbutā;
Upasantā ca te sadā, tiṇṇā loke visattikan”ti.
Saha gāthāpariyosānā…pe… satthā me bhante bhagavā, sāvakohamasmīti.
Hemakamāṇavapucchāniddeso aṭṭhamo.
☸---------------------------------------------------------------------

四 了知此有念 現世善寂滅
人人常寂靜 能度世愛著 （一○八七）
「了知此有念」……〔之句中〕，此者，是不死、涅槃。〔即〕所有彼一切行之止、
一切依之捨遣、渴愛之盡滅，是離貪、滅、涅槃。「了知」者，是了知、知、考量、
度知、辨知、明暸。〔即〕了知「一切行無常」，知、考量、度知、辨知、明暸。「一
切行是苦」，「一切法無我」……乃至（一九頁以下參照）……了知「所有集法皆是此
滅法」，知、考量、度知、辨知、明暸。所之者，是阿羅漢漏盡者。「有念」者，由四
原因而有念。〔即〕對身修習身隨觀念住而有念……乃至（三○頁參照）……彼言為有念。

此是「了知此有念」〔之義〕。
「現世善寂滅」〔之句中〕，「現世」者，是現世（能見法）、能知法、能考量法、
度知法、能辨知法、能明察法、〔即〕「一切法無常」……乃至（一九頁以下參照）
……「所有集法皆是此滅法」，而見法，知法、考量法、度知法、辨知法、明察法。
「善寂滅」者，是貪之消滅故是善寂滅，瞋之消滅故是善寂滅，痴之消滅故是善寂滅，
忿、恨……乃至（四一頁參照）……一切不善行之消滅故是善寂滅。此是「現世善寂滅」〔之義〕。
「人人常寂靜」〔之句中〕，「寂靜」者，是貪之寂故是寂靜，瞋之寂故是寂靜，痴
之寂故是寂靜，忿、恨……乃至（四一頁參照）……一切不善行之寂故，寂止故、
寂靜故、燒盡故、消滅故、離去故、安息故是寂、寂靜、寂滅、消滅、安息。此是
寂靜。人人者，是阿羅漢、漏盡者。「常」者，是於常、於一切情況、一切時、常時、
恒時、於常恒不絕、次第而如水波之生〔不間斷〕、於世間、相續、相接、食前、食
後、於初夜、中夜、後夜、於新月（黑分）、滿月（白分）、於冬季、夏季、於青年
期、中年期、老年期。此是「人人常寂靜」〔之義〕。
「能度世愛著」〔之句中〕，「愛著」者，是渴愛。即所有貪、染貪……乃至（一三
頁參照）……貪欲、貪、不善根。「愛著」者，是由何義而為愛著耶……乃至（八九
頁參照）……能擴大擴展，此是愛著。「世」者，是世間、惡趣世間……乃至（八九
頁參照）……於處世間。「能度世愛著」者，是於世間所有之愛著，廣彼世間之愛著
而越度、度過、超越、離越。此是「能度世愛著」〔之義〕故世尊宣示：
了知此有念 現世善寂滅
人人常寂靜 能度世愛著
偈終否？……乃至（三二頁參照）……「尊師！世尊是我師，我是弟子」而坐。
醯摩迦學童所問之義釋第八〔畢〕
☸.....................................................................

 2.9 Todeyyamāṇavapucchāniddesa 都提耶問 (Cnd 28, 57-60)

57.
Yasmiṃ kāmā na vasanti, [iccāyasmā todeyyo]
Taṇhā yassa na vijjati;
Kathaṃkathā ca yo tiṇṇo, vimokkho tassa kīdiso.

Yasmiṃ kāmā na vasantīti yasmiṃ kāmā na vasanti na saṃvasanti na āvasanti na parivasantīti – yasmiṃ kāmā na vasanti. Iccāyasmā todeyyoti. Iccāti padasandhi…pe… padānupubbatāpetaṃ – iccāti. Āyasmāti piyavacanaṃ…pe…. Todeyyoti tassa brāhmaṇassa nāmaṃ…pe… abhilāpoti – iccāyasmā todeyyo.

Taṇhā yassa na vijjatīti taṇhā yassa natthi na sati na saṃvijjati nupalabbhati ñāṇagginā daḍḍhāti – taṇhā yassa na vijjati.

Kathaṃkathā ca yo tiṇṇoti kathaṃkathā ca yo tiṇṇo uttiṇṇo nitthiṇṇo atikkanto samatikkanto vītivattoti – kathaṃkathā ca yo tiṇṇo.

Vimokkho tassa kīdisoti vimokkho tassa kīdiso kiṃsaṇṭhito kiṃpakāro kiṃpaṭibhāgo icchitabboti vimokkhaṃ pucchatīti – vimokkho tassa kīdiso. Tenāha so brāhmaṇo –

“Yasmiṃ kāmā na vasanti, [iccāyasmā todeyyo]
Taṇhā yassa na vijjati;
Kathaṃkathā ca yo tiṇṇo, vimokkho tassa kīdiso”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

第九 刀提耶學童所問之義釋

一 尊者刀提耶曰：
「無有諸欲之住〔在〕 無有渴愛之存事
且度所疑惑之人 斯人如何有解脫」 （一○八八）
「無有諸欲之住」者，是不住諸欲，不共住，不止住。
「尊者刀提耶曰」〔之句中〕「曰」（斯）者，是句之接續……乃至（一○頁參照）
……句之次第。「尊者」，此是敬語、敬重語、尊重語、尊敬語。「刀提耶」者，是彼
婆羅門之名……乃至（一○頁參照）……稱呼。此是「尊者刀提耶曰」〔之義〕。
「無有渴愛之存事」者，是無有渴愛，不存在、不能得，被捨斷、正斷、寂滅、
安息、不得生起、以智火燒者。此是「無有渴愛存在事」〔之義〕。
「且度所疑惑之人」者，是且度疑惑、越度、超度、超、超越、離越之人。此是「且度所疑惑之人」〔之義〕。
「斯人如何有解脫」？如斯之人如何？使如何住立，如何類之，不論如何解脫是
可欲求耶？以問彼之解脫。此是「斯人如何有解脫」〔之義〕。故彼婆羅門言。
尊者刀提耶曰：
「無有諸欲之住〔在〕 無有渴愛之存事
且度所疑惑之人 斯人如何有解脫」

☸.....................................................................

58.
Yasmiṃ kāmā na vasanti, [todeyyāti bhagavā]
Taṇhā yassa na vijjati;
Kathaṃkathā ca yo tiṇṇo, vimokkho tassa nāparo.

Yasmiṃ kāmā na vasantīti. Yasminti yasmiṃ puggale arahante khīṇāsave. Kāmāti uddānato dve kāmā – vatthukāmā ca kilesakāmā ca…pe… ime vuccanti vatthukāmā…pe… ime vuccanti kilesakāmā. Yasmiṃ kāmā na vasantīti yasmiṃ kāmā na vasanti na saṃvasanti na āvasanti na parivasantīti – yasmiṃ kāmā na vasanti.

Todeyyāti bhagavāti. Todeyyāti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – todeyyāti bhagavā.

Taṇhā yassa na vijjatīti. Taṇhāti rūpataṇhā saddataṇhā gandhataṇhā rasataṇhā phoṭṭhabbataṇhā dhammataṇhā. Yassāti arahato khīṇāsavassa. Taṇhā yassa na vijjatīti taṇhā yassa natthi na sati na saṃvijjati nupalabbhati, pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭippassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhāti – taṇhā yassa na vijjati.

Kathaṃkathā ca yo tiṇṇoti kathaṃkathā vuccati vicikicchā. Dukkhe kaṅkhā…pe… chambhitattaṃ cittassa manovilekho. Yoti yo so arahaṃ khīṇāsavo. Kathaṃkathā ca yo tiṇṇoti kathaṃkathā ca yo tiṇṇo uttiṇṇo nitthiṇṇo atikkanto samatikkanto vītivattoti – kathaṃkathā ca yo tiṇṇo.

Vimokkho tassa nāparoti natthi tassa aparo vimokkho. Yena vimokkhena vimucceyya vimutto so. Kataṃ tassa vimokkhena karaṇīyanti – vimokkho tassa nāparo. Tenāha bhagavā –

“Yasmiṃ kāmā na vasanti, [todeyyāti bhagavā]
Taṇhā yassa na vijjati;
Kathaṃkathā ca yo tiṇṇo, vimokkho tassa nāparo”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二 世尊宣示：「刀提耶！
無有諸欲之住〔在〕 無有渴愛之存事
且度所疑惑之人 斯人別無有解脫」 （一○八九）
「無有諸欲之所住」〔之句中〕，所者，是阿羅漢漏盡者。諸欲者，概言之是事欲
與煩惱欲之二欲……乃至（二七頁參照）……此等言為事欲……乃至（二八頁參照）
……此等言為煩惱欲。「無住」者，是不住諸欲，不共住，不止住。此是「無有諸欲之所住」〔之義〕。
「世尊宣示：刀提耶！」〔之句中〕，「刀提耶」者，是世尊呼彼婆羅門之名。

「世尊」者，是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂世尊〔語〕……是與
作證共同施設者。此是「世尊宣示：刀提耶！」〔之義〕。
「無有渴愛之所存」〔之句中〕，渴愛是色愛、聲愛、香愛、味愛、觸愛、法愛。
所者，是阿羅漢漏盡者。「無有渴愛之所存」者，是無有渴愛，不存在，不能得，被
捨斷、正斷、寂滅、安息、不得生起、以智火所燒者。此是「無有渴愛之所存」〔之義〕。
「且度所疑惑之人」〔之句中〕，「疑惑」者，是疑。即對於苦猶豫……乃至（一○
五頁參照）……是心之硬直、意之困惑。「所之人」者，是阿羅漢漏盡者。「且度所疑
惑之人」者，是且度疑惑、越度、超度、超、超越、離越之人。此是「且度所疑惑之
人」〔之義〕。
「斯人別無有解脫」，如斯之人由彼解脫所應解脫者別無解脫。云何於如斯之人
由解脫而應為耶？此是「斯人別無有解脫」〔之義〕。故世尊宣示：
世尊宣示：「刀提耶！
無有諸欲之住〔在〕 無有渴愛之存事
且度所疑惑之人 斯入別無有解脫」
☸.....................................................................

59.
Nirāsaso so uda āsasāno, paññāṇavā so uda paññakappī;
Muniṃ ahaṃ sakka yathā vijaññaṃ, taṃ me viyācikkha samantacakkhu.

Nirāsaso so uda āsasānoti nittaṇho so, udāhu sataṇho rūpe āsīsati [āsiṃsati (syā.)], sadde…pe… gandhe… rase… phoṭṭhabbe… kulaṃ… gaṇaṃ… āvāsaṃ… lābhaṃ… yasaṃ… pasaṃsaṃ… sukhaṃ… cīvaraṃ… piṇḍapātaṃ… senāsanaṃ… gilānapaccayabhesajjaparikkhāraṃ… kāmadhātuṃ … rūpadhātuṃ… arūpadhātuṃ… kāmabhavaṃ… rūpabhavaṃ… arūpabhavaṃ… saññābhavaṃ… asaññābhavaṃ… nevasaññānāsaññābhavaṃ… ekavokārabhavaṃ… catuvokārabhavaṃ… pañcavokārabhavaṃ… atītaṃ… anāgataṃ… paccuppannaṃ… diṭṭhasutamutaviññātabbe dhamme āsīsati sādiyati pattheti piheti abhijappatīti – nirāsaso so uda āsasāno.

Paññāṇavā so uda paññakappīti. Paññāṇavā soti paṇḍito paññavā buddhimā ñāṇī vibhāvī medhāvī. Uda paññakappīti udāhu aṭṭhasamāpattiñāṇena vā pañcābhiññāñāṇena vā micchāñāṇena vā taṇhākappaṃ vā diṭṭhikappaṃ vā kappeti janeti sañjaneti nibbatteti abhinibbattetīti – paññāṇavā so uda paññakappī.

Muniṃ ahaṃ sakka yathā vijaññanti. Sakkāti sakko bhagavā. Sakyakulā pabbajitotipi sakko. Atha vā, aḍḍho mahaddhano dhanavātipi sakko. Tassimāni dhanāni, seyyathidaṃ – saddhādhanaṃ sīladhanaṃ hiridhanaṃ ottappadhanaṃ sutadhanaṃ cāgadhanaṃ paññādhanaṃ satipaṭṭhānadhanaṃ sammappadhānadhanaṃ iddhipādadhanaṃ indriyadhanaṃ baladhanaṃ bojjhaṅgadhanaṃ maggadhanaṃ phaladhanaṃ nibbānadhananti. Tehi anekavidhehi dhanaratanehi aḍḍho mahaddhano dhanavātipi sakko. Atha vā, pahu visavī alamatto sūro vīro vikkanto abhīrū acchambhī anutrāsī apalāyī pahīnabhayabheravo vigatalomahaṃsotipi sakko. Muniṃ ahaṃ sakka yathā vijaññanti sakka yathāhaṃ muniṃ jāneyyaṃ ājāneyyaṃ vijāneyyaṃ paṭivijāneyyaṃ paṭivijjheyyanti – muniṃ ahaṃ sakka yathā vijaññaṃ.

Taṃ me viyācikkha samantacakkhūti. Tanti yaṃ pucchāmi yaṃ yācāmi yaṃ ajjhesāmi yaṃ pasādemi. Viyācikkhāti ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehi. Samantacakkhūti samantacakkhu vuccati sabbaññutañāṇaṃ…pe… tathāgato tena samantacakkhūti – taṃ me viyācikkha samantacakkhu. Tenāha so brāhmaṇo –

“Nirāsaso so uda āsasāno, paññāṇavā so uda paññakappī;
Muniṃ ahaṃ sakka yathā vijaññaṃ, taṃ me viyācikkha samantacakkhū”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

三 彼成無意樂者耶 又成為意槳者耶
彼成為具慧者耶 又由慧計度者耶
釋迦〔佛〕！ 我欲如實知牟尼
普眼者〔佛〕！ 請向我為教說彼 （一○九○）
「彼成無意樂者耶，又成為意樂者耶」？彼是無渴愛者耶？又是有渴愛者耶？
〔即〕望色耶？望聲、香、味、觸、施主家、眾住居、利得、名聲、賞讚、安樂、
衣服、食物、臥坐所、病者之資具藥品、慾界、色界、無色界、慾有、色有、無色
有、想有、無想有、非想非非想有、一蘊有、四蘊有、五蘊有、過去、未來、現在、
見聞覺識之諸法，欲求、樂、冀求、希望、熱望耶？此是「彼成無意樂者耶？又成為意樂者耶」〔之義〕。
「彼成為具慧者耶？又由慧計度者耶」〔之句中〕，「為具慧者耶」者，是彼為具慧
者、智者、辨知者、有慧者耶？又「由慧成計度者耶」？或由八等至之智，又五神通
之智，又由邪智而計度愛又計度見計度，生〔計度〕，發生、起、令生起耶？

此是「彼成為具慧者耶？又由慧計度者耶」〔之義〕。
「釋迦（佛）！我欲如實知牟尼」〔之句中〕，釋迦者，是世尊由釋迦族出家故而為釋迦。

或又有富者、大富者、具財者故亦為釋迦。彼有此等諸財，信財、戒財、
慚財、愧財、聞財、捨財、慧財、念住財、神足財、根財、力財、覺支財、道財、
果財、涅槃財。由此等多數之財寶而富者、大富者、具財者故亦為釋迦。或又可能
者、有能者、權力者、有用者、勇者、英雄、戰士、無怖者、無懼者、無駭者、無
敗走者、怖畏恐怖之捨斷者、身毛豎立之離去者故亦為釋迦。
「釋迦！我欲如實知牟尼」者，釋迦！我欲知彼之牟尼，識知、別知、欲通達。
此是「釋迦！我欲如實知牟尼」〔之義〕。
「普眼者！請向我為教說彼」〔之句中〕，「彼」者，是我問、我乞、我求、我信樂。
「教說」者，是請言、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。「普眼者」，是言
一切知智為普眼……乃至（一一六頁參照）……如來以其故是普眼者。此是「普眼者！
請向我為教說彼」〔之義〕。故彼婆羅門言：
彼成無意樂者耶 又成為意樂者耶
彼成為具慧者耶 又由慧計度者耶
釋迦（佛）！ 我欲如實知牟尼
普眼者〔佛〕！ 請向我為教說彼
☸.....................................................................

60.
Nirāsaso so na ca āsasāno, paññāṇavā so na ca paññakappī;
Evampi todeyya muniṃ vijāna, akiñcanaṃ kāmabhave asattaṃ.

Nirāsaso so na ca āsasānoti nittaṇho so. Na so sataṇho rūpe nāsīsati. Sadde…pe… gandhe… diṭṭhasutamutaviññātabbe dhamme nāsīsati na icchati na sādiyati na pattheti na piheti nābhijappatīti – nirāsaso so na ca āsasāno.

Paññāṇavā so na ca paññakappīti. Paññāṇavāti paṇḍito paññavā buddhimā ñāṇī vibhāvī medhāvī. Na ca paññakappīti aṭṭhasamāpattiñāṇena vā pañcābhiññāñāṇena vā micchāñāṇena vā taṇhākappaṃ vā na kappeti diṭṭhikappaṃ vā na kappeti na janeti na sañjaneti na nibbatteti nābhinibbattetīti – paññāṇavā so na ca paññakappī.

Evampi todeyya muniṃ vijānāti. Munīti monaṃ vuccati ñāṇaṃ…pe… saṅgajālamaticca so muni. Evampi todeyya muniṃ vijānāti todeyya, evaṃ muniṃ jāna paṭijāna paṭivijāna paṭivijjhāti – evampi todeyya muniṃ vijāna.

Akiñcanaṃ kāmabhave asattanti. Akiñcananti rāgakiñcanaṃ dosakiñcanaṃ mohakiñcanaṃ mānakiñcanaṃ diṭṭhikiñcanaṃ kilesakiñcanaṃ duccaritakiñcanaṃ. Yassetāni [yassete (syā.)] kiñcanāni [kiñcanā (syā.)] pahīnāni samucchinnāni vūpasantāni paṭippassaddhāni abhabbuppattikāni ñāṇagginā daḍḍhāni, so vuccati akiñcano. Kāmāti uddānato dve kāmā – vatthukāmā ca kilesakāmā ca…pe… ime vuccanti vatthukāmā…pe… ime vuccanti kilesakāmā. Bhavāti dve bhavā – kammabhavo ca paṭisandhiko ca punabbhavo…pe… ayaṃ paṭisandhiko punabbhavo.

Akiñcanaṃ kāmabhave asattanti akiñcanaṃ puggalaṃ kāme ca bhave ca asattaṃ alaggaṃ alaggitaṃ apalibuddhaṃ nikkhantaṃ nissaṭaṃ vippamuttaṃ visaññuttaṃ vimariyādikatena cetasā viharantanti – akiñcanaṃ kāmabhave asattaṃ. Tenāha bhagavā –

“Nirāsaso so na ca āsasāno, paññāṇavā so na ca paññakappī;
Evampi todeyya muniṃ vijāna, akiñcanaṃ kāmabhave asattanti.
Saha gāthāpariyosānā…pe… satthā me bhante bhagavā, sāvakohamasmīti.
Todeyyamāṇavapucchāniddeso navamo.
☸---------------------------------------------------------------------

四 彼成為無意樂者 彼不成為意樂者
彼已成為具慧者 非由慧為計度者
刀提耶！ 不著慾有無所有
應須如斯識牟尼。 （一○九一）
「彼成為無意樂者，彼不成為意樂者」，彼是無渴愛者，不為有渴愛者，〔即〕不
望色、聲、香……乃至（一七七頁參照）……不望見聞覺識之諸法，不欲求、不樂、
不冀求、不希望、不熱望。此是「彼成為無意樂者，彼不成為意樂者」〔之義〕。
「彼已成為具慧者，非由慧為計度者」〔之句中〕，「彼已成為具慧者」，〔彼〕是
賢者、具慧者、覺慧者、智者、辨知者、有慧者。「非由慧為計度者」，由八等至之
智，又五神通之智，又邪智而計度愛，又計度見計度，不生〔計度〕，不發生、不起、
不生起。此是「彼已成為具慧者，非由慧為計度者」〔之義〕。
「刀提耶！應須如斯識牟尼」者，牟尼，智言為牟那……乃至（八四頁以下參照）
……超著與網者，此是牟尼。「刀提耶！牟尼乃為如斯識」者，刀提耶！須如斯知、
識，別知牟尼。此是「刀提耶！應須如斯識牟尼」〔之義〕。
「不著慾有無所有」〔之句中〕，「無所有〔者〕」，是貪所有、瞋所有、痴所有、
慢所有、見所有、煩惱所有、惡行所有、捨斷此等所有，正斷、令寂滅、安息、不
得生起、以智火所燒者，言彼為無所有。「慾有」〔之句中〕，欲者，概言之是事欲與
煩惱欲之二欲……乃至（二七頁參照）……言此等為事欲……乃至（二八頁參照）
……言此等為煩惱欲。「有」者是業有與結生再有之二有……乃至（九三頁參照）……
此是結生再有。「不著慾有無所有」，是無所有而不著欲與有，不懸、不懸著、不礙
著、出離〔其等〕、棄遣、離脫、離縛。以不限定之心而住。故世尊宣示：
彼成為無意樂者 彼不成為意樂者
彼已成為具慧者 非由慧為計度者
刀提耶！ 不著慾有無所有
應須如斯識牟尼。
偈終否？……乃至（三二頁參照）……「尊師！世尊是我師，我是弟子」而坐。
刀提耶學童所問之義釋第九〔畢〕
☸.....................................................................

 2.10 Kappamāṇavapucchāniddesa 劫波問

61.
Majjhe sarasmiṃ tiṭṭhataṃ, [iccāyasmā kappo]
Oghe jāte mahabbhaye;
Jarāmaccuparetānaṃ, dīpaṃ pabrūhi mārisa;
Tvañca me dīpamakkhāhi, yathāyidaṃ nāparaṃ siyā.

Majjhe sarasmiṃ tiṭṭhatanti saro vuccati saṃsāro āgamanaṃ gamanaṃ gamanāgamanaṃ kālaṃ gati bhavābhavo cuti ca upapatti ca nibbatti ca bhedo ca jāti ca jarā ca maraṇañca. Saṃsārassa purimāpi koṭi na paññāyati, pacchimāpi koṭi na paññāyati; majjheva saṃsāre sattā ṭhitā patiṭṭhitā allīnā upagatā ajjhositā adhimuttā.

Kathaṃ saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati? Ettakā jātiyo vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni jātisatāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni jātisahassāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni jātisatasahassāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakā jātikoṭiyo vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni jātikoṭisatāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni jātikoṭisahassāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti, hevaṃ natthi. Evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni jātikoṭisatasahassāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati.

Ettakāni vassāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni vassasatāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni vassasahassāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni vassasatasahassāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakā vassakoṭiyo vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni vassakoṭisatāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni vassakoṭisahassāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni vassakoṭisatasahassāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati.

Ettakāni kappāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni kappasatāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni kappasahassāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni kappasatasahassāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakā kappakoṭiyo vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni kappakoṭisatāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni kappakoṭisahassāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Ettakāni kappakoṭisatasahassāni vaṭṭaṃ vatti, tato paraṃ na vattatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati.

Vuttañhetaṃ bhagavatā – “anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro, pubbā koṭi na paññāyati avijjānīvaraṇānaṃ sattānaṃ taṇhāsaṃyojanānaṃ sandhāvataṃ saṃsarataṃ. Evaṃ dīgharattaṃ kho, bhikkhave, dukkhaṃ paccanubhūtaṃ tibbaṃ paccanubhūtaṃ byasanaṃ paccanubhūtaṃ, kaṭasī vaḍḍhitā [kaṭasīvavaḍḍhitaṃ (syā.) passa saṃ. ni. 2.124]. Yāvañcidaṃ, bhikkhave, alameva sabbasaṅkhāresu nibbindituṃ alaṃ virajjituṃ alaṃ vimuccitun”ti. Evampi saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati.

Kathaṃ saṃsārassa pacchimā koṭi na paññāyati? Ettakā jātiyo vaṭṭaṃ vattissati, tato paraṃ na vattissatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa pacchimā koṭi na paññāyati. Ettakāni jātisatāni, ettakāni jātisahassāni, ettakāni jātisatasahassāni, ettakā jātikoṭiyo, ettakāni jātikoṭisatāni, ettakāni jātikoṭisahassāni, ettakāni jātikoṭisatasahassāni, ettakāni vassāni, ettakāni vassasatāni, ettakāni vassasahassāni, ettakāni vassasatasahassāni, ettakā vassakoṭiyo, ettakāni vassakoṭisatāni, ettakāni vassakoṭisahassāni, ettakāni vassakoṭisatasahassāni, ettakāni kappāni, ettakāni kappasatāni, ettakāni kappasahassāni, ettakāni kappasatasahassāni, ettakā kappakoṭiyo, ettakāni kappakoṭisatāni, ettakāni kappakoṭisahassāni, ettakāni kappakoṭisatasahassāni vaṭṭaṃ vattissati, tato paraṃ na vattissatīti hevaṃ natthi, evampi saṃsārassa pacchimā koṭi na paññāyati. Evampi saṃsārassa purimāpi koṭi na paññāyati, pacchimāpi koṭi na paññāyati, majjheva saṃsāre sattā ṭhitā patiṭṭhitā allīnā upagatā ajjhositā adhimuttāti – majjhe sarasmiṃ tiṭṭhataṃ. Iccāyasmā kappoti. Iccāti padasandhi…pe…. Āyasmāti piyavacanaṃ…pe…. Kappoti tassa brāhmaṇassa nāmaṃ…pe… abhilāpoti – iccāyasmā kappo.

Oghe jāte mahabbhayeti kāmoghe bhavoghe diṭṭhoghe avijjoghe jāte sañjāte nibbatte abhinibbatte pātubhūte. Mahabbhayeti jātibhaye jarābhaye byādhibhaye maraṇabhayeti – oghe jāte mahabbhaye.

Jarāmaccuparetānanti jarāya phuṭṭhānaṃ paretānaṃ samohitānaṃ samannāgatānaṃ. Maccunā phuṭṭhānaṃ paretānaṃ samohitānaṃ samannāgatānaṃ, jātiyā anugatānaṃ jarāya anusaṭānaṃ byādhinā abhibhūtānaṃ maraṇena abbhāhatānaṃ atāṇānaṃ aleṇānaṃ asaraṇānaṃ asaraṇībhūtānanti – jarāmaccuparetānaṃ.

Dīpaṃ pabrūhi mārisāti dīpaṃ tāṇaṃ leṇaṃ saraṇaṃ gatiṃ parāyanaṃ [gatiparāyanaṃ (syā.) evamuparipi] brūhi ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehi. Mārisāti piyavacanaṃ garuvacanaṃ sagāravasappatissādhivacanametaṃ mārisāti – dīpaṃ pabrūhi mārisa.

Tvañca me dīpamakkhāhīti. Tvanti bhagavantaṃ bhaṇati. Dīpamakkhāhīti dīpaṃ tāṇaṃ leṇaṃ saraṇaṃ gatiṃ parāyanaṃ akkhāhi ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehīti – tvañca me dīpamakkhāhi.

Yathāyidaṃ nāparaṃ siyāti yathayidaṃ dukkhaṃ idheva nirujjheyya vūpasameyya atthaṃ gaccheyya paṭippassambheyya punapaṭisandhikaṃ dukkhaṃ na nibbatteyya, kāmadhātuyā vā rūpadhātuyā vā arūpadhātuyā vā kāmabhave vā rūpabhave vā arūpabhave vā saññābhave vā asaññābhave vā nevasaññānāsaññābhave vā ekavokārabhave vā catuvokārabhave vā pañcavokārabhave vā punagatiyā vā upapattiyā vā paṭisandhiyā vā bhave vā saṃsāre vā vaṭṭe vā na janeyya na sañjaneyya na nibbatteyya nābhinibbatteyya. Idheva nirujjheyya vūpasameyya atthaṃ gaccheyya paṭippassambheyyāti – yathāyidaṃ nāparaṃ siyā. Tenāha so brāhmaṇo –

“Majjhe sarasmiṃ tiṭṭhataṃ, [iccāyasmā kappo]
Oghe jāte mahabbhaye;
Jarāmaccuparetānaṃ, dīpaṃ pabrūhi mārisa;
Tvañca me dīpamakkhāhi, yathāyidaṃ nāparaṃ siyā”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

第十 劫波學童所問之義釋

一 尊者劫波曰：
暴流生時大怖畏 在於湖沼（輪迴）中
老死打勝之人人 我尊請語洲渚（依止所）
此〔苦〕更應無有事 尊師為我說洲渚 （一○九二）
「於湖沼中」〔之句中〕，「湖沼」者，是輪迴、來、往、來往、時、趣、種種有、
死亡、生起、起、破壞、生、老、死。輪迴之前際亦不承認，後際亦不承認，於輪
迴中之諸有情是存在、住立、依著、近著、縛著、信解。
輪迴之前際不認者云何？只此使輪轉數生之輪轉，說此以上不輪轉者無如是
事，如斯是不認輪迴之前際〔之義〕。只此使輪轉數百生之輪轉，說此以上已不輪轉
者無如是事，如斯亦是不認輪迴之前際〔之義〕。只此使輪轉數千生之輪轉，說此以
上已不輪轉者無如是事，如斯亦是不認輪迴之前際〔之義〕。只此使輪轉數十萬生
之輪轉，如說彼以上已為不輪轉之事。如斯亦成為輪迴之前際不被認〔之義〕。只此
使輪轉數億生之輪轉，說此以上已不輪轉者無如是事，如斯亦是不認輪迴之前際
〔之義〕。只此使輪轉數百億生之輪轉，說此以上已不輪轉者無如是事，如斯亦是不
認輪迴之前際〔之義〕。只此使輪轉數千億生之輪轉，說此以上已不輪轉者無如是事，
如斯亦是不認輪迴之前際〔之義〕。只此使輪轉數十萬億生之輪轉，說此以上已不輪
轉者無如是事，如斯亦是不認輪迴之前際〔之義〕。使輪轉此些年月之輪轉，說此以
上已不輪轉者無如是事，如斯亦是不認輪迴之前際〔之義〕。只此使輪轉數百年之輪
轉，說此以上已不輪轉者無如是事，如斯亦是不認輪迴之前際〔之義〕。只此使輪轉
數千年之輪轉，說此以上已不輪轉者無如是事，如斯亦是不認輪迴之前際〔之義〕。
只此使輪轉數十萬之輪轉，說此以上已不輪轉者無如是事，如斯亦是不認輪迴之前
際〔之義〕。只此使輪轉數億年之輪轉，說此以上已不輪轉者無如是事，如斯亦是不
認輪迴之前際〔之義〕。只此使輪轉數百億年之輪轉，說此以上已不輪轉者無如是事，
如斯亦是不認輪迴之前際〔之義〕。只此使輪轉數千億年之輪轉，說此以上已為不輪
轉者無如是事，如斯亦是不認輪迴之前際〔之義〕。只此使輪轉數十萬億年之輪轉，
說此以上已不輪轉者無如是事，如斯亦是不認輪迴之前際〔之義〕。只此使輪轉數劫
之輪轉，說此以上已不輪轉者無如是事，如斯亦是不認輪迴之前際〔之義〕。只此使
輪轉數百劫之輪轉，說此以上已不輪轉者無如是事，如斯亦是不認輪迴之前際〔之
義〕。只此使輪轉數千劫之輪轉，說此以上已為不輪轉者無如是事，如斯亦是不認輪
迴之前際〔之義〕。只此使輪轉數十萬劫之輪轉，說此以上已不輪轉者無如是事。如
斯亦是不記輪迴之前際〔之義〕。只此使輪轉數億劫之輪轉，說此以上已不輪轉者無
如是事，如斯亦是不認輪迴之前際〔之義〕。只此使輪轉數百億劫之輪轉，說此以上
已不輪轉者無如是事，如斯亦是不認輪迴之前際〔之義〕。只此使輪轉數千億劫之輪
轉，說此以上已不輪轉者無如是事，如斯亦是不認輪迴之前際〔之義〕。只此使輪轉
數十萬億劫之輪轉，說此以上已不輪轉者無如是事。如斯亦是不認輪迴之前際〔之義〕。
即世尊已如斯說：「諸比丘！此輪迴是無始，而不認〔彼之〕前際。諸比丘！
有無明蓋，有愛結而有續流轉輪迴之諸有情，斯亦長時經驗激苦與不幸，增大墓所。
諸比丘！〔故〕於一切諸行，應厭離、離貪、解脫此是至當。」如斯認輪迴之前際（之義）。
不認輪迴之後際者云何？彼應輪轉此些數生之輪轉，說此以上不應輪轉者無
如是事，如斯不認輪迴之後際（之義）。彼應輪轉此些之數百生、此些之數千生、此
些之數十萬生……乃至……此些之數億生、此些之數百億生、此些之數千億生、此
些之數十萬億生、些此之年月、此些之數百年、此些之數千年、此些之數十萬年、
此些之數億年、此些之數百億年、此些之數千億年、此些之數十萬億年、此些之數
劫年、此些之數百劫、此些之數千劫、此些之數十萬劫、此些之數億劫、此些之數
百億劫、此些之數千億劫、此些之數十萬億劫之輪轉，說此以上已不應輪轉者無
如是事，如斯不認輪迴之後際（之義）。
如斯，亦不認輪迴之前際，亦不認輪迴之後際。諸有情於輪迴之中，是住立、
依著、近著、縛著、信解。此是「在於湖沼輪迴中」（之義）。
「尊者劫波曰」〔之句中〕，曰（斯）者，是此句之接續……乃至（一○頁參照）
……是句之次第。「世尊」者，此是敬語、敬重語、尊重語、尊敬語。「劫波」者，彼
婆羅門之名……乃至（一○頁參照）……稱呼。此是「尊者劫波曰」〔之義〕。
「暴流生時大怖畏」者，是欲流、有流、見流、無明流之生、發生、起、生起、
現前之時。大怖畏者，是生之怖畏、老之怖畏、病之怖畏、死之怖畏。此是「暴流生時大怖畏」〔之義〕。
「老死打勝之人人」，觸於老，被襲、圍，具〔老〕觸於死，被襲、圍，具、從
於生、為老所瀰漫，為病所打勝，為死所害破，無救護所，無避難所，無皈依所，
是無皈依狀態之人人。此是「老死打勝之人人」〔之義〕。
「我尊請語洲渚所」者，是「洲渚」，救護所、避難所、皈依所、趣之依據。「請語」
者，是請言，示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。「我尊」者，此是敬語、
敬重語、尊重語、尊敬語。此是「我尊請語洲渚所」〔之義〕。
「尊師為我說洲渚」〔之句中〕，「尊師」者，是言世尊。「為我說洲渚」者，是請說
洲渚、救護所、避難所、皈依所趣之依據，請言、示、施設、確立、開顯、分別、說明。

此是「尊師為我說洲渚」〔之義〕。
「此苦更應無有事」者，苦滅於茲，寂滅、滅沒、安息、更不生結生之苦，〔即〕
不生於慾界、色界、無色界、慾有、色有、無色有、想有、無想有、非想非非想有、
一蘊有、四蘊有、五蘊有、再趣、再生起、再結生、有、輪迴、輪轉、不發生、不
生起、滅於茲、寂滅、滅沒，為可安息〔之云義〕。此是「此苦更應無有事」〔之義〕。故彼婆羅門言。
尊者劫波曰：
暴流生時大怖畏 在於湖沼輪迴中
老死打勝之人人 我尊請語洲渚所
此苦更應無有事 尊師為我說洲渚
☸.....................................................................

62.
Majjhe sarasmiṃ tiṭṭhataṃ, [kappāti bhagavā]
Oghe jāte mahabbhaye;
Jarāmaccuparetānaṃ, dīpaṃ pabrūmi kappa te.

Majjhe sarasmiṃ tiṭṭhatanti saro vuccati saṃsāro āgamanaṃ gamanaṃ gamanāgamanaṃ kālaṃ gati bhavābhavo, cuti ca upapatti ca nibbatti ca bhedo ca jāti ca jarā ca maraṇañca. Saṃsārassa purimāpi koṭi na paññāyati, pacchimāpi koṭi na paññāyati. Majjheva saṃsāre sattā ṭhitā patiṭṭhitā allīnā upagatā ajjhositā adhimuttā.

Kathaṃ saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati…pe… evaṃ saṃsārassa purimā koṭi na paññāyati. Kathaṃ saṃsārassa pacchimā koṭi na paññāyati…pe… evaṃ saṃsārassa pacchimā koṭi na paññāyati. Evaṃ saṃsārassa purimāpi koṭi na paññāyati, pacchimāpi koṭi na paññāyati. Majjheva saṃsāre sattā ṭhitā patiṭṭhitā allīnā upagatā ajjhositā adhimuttāti – majjhe sarasmiṃ tiṭṭhataṃ. Kappāti bhagavāti. Kappāti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – kappāti bhagavā.

Oghe jāte mahabbhayeti kāmoghe bhavoghe diṭṭhoghe avijjoghe jāte sañjāte nibbatte abhinibbatte pātubhūte. Mahabbhayeti jātibhaye jarābhaye byādhibhaye maraṇabhayeti – oghe jāte mahabbhaye.

Jarāmaccuparetānanti jarāya phuṭṭhānaṃ paretānaṃ samohitānaṃ samannāgatānaṃ, maccunā phuṭṭhānaṃ paretānaṃ samohitānaṃ samannāgatānaṃ jātiyā anugatānaṃ jarāya anusaṭānaṃ byādhinā abhibhūtānaṃ maraṇena abbhāhatānaṃ atāṇānaṃ aleṇānaṃ asaraṇānaṃ asaraṇībhūtānanti – jarāmaccuparetānaṃ.

Dīpaṃ pabrūmi kappa teti dīpaṃ tāṇaṃ leṇaṃ saraṇaṃ gatiṃ parāyanaṃ brūmi ācikkhāmi desemi paññapemi paṭṭhapemi vivarāmi vibhajāmi uttānīkaromi pakāsemīti – dīpaṃ pabrūmi kappa te. Tenāha bhagavā –

“Majjhe sarasmiṃ tiṭṭhataṃ, [kappāti bhagavā]
Oghe jāte mahabbhaye;
Jarāmaccuparetānaṃ, dīpaṃ pabrūmi kappa te”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二 世尊宣：「劫波！
暴流生時大怖畏 在於湖沼〔輪迴〕中
老死打勝之人人 劫波！我將語汝洲渚」 （一○九三）
「在於湖沼中」〔之句中〕，「湖沼」者，是輪迴、來、往、來往、時、趣、種種有、
死亡、生起、起、破壞、生、老、死。亦不認輪迴之前際，後際亦不認，在輪迴之
中，諸有情在、住立、依著、近著、縛著、信解。不認輪迴之前際者云何……乃至
（一八一頁以下參照）……如斯不認輪迴之前際〔之義〕不認輪迴之後際。者云何
……乃至（一八三頁參與）……如斯不認輪迴之後際〔之義〕。如斯，輪迴之前際亦
不認，輪迴之後際亦不認。諸有情在輪迴之中，住立、依著、近著、縛著、信解。
此是「在於湖沼輪迴中」〔之義〕。
「世尊宣示：劫波！」〔之句中〕，「劫波！」是世尊呼彼婆羅門之名。「世尊」者，
是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂世尊〔語〕……是與作證共
同施設者。此是「世尊宣示：劫波！」〔之義〕。
「暴流生時大怖畏」者，是欲流、有流、見流、無明流之生，發生、起、生起、
現前之時。大怖畏者，是生之怖畏、老之怖畏、病之怖畏、死之怖畏。此是「暴流生時大怖畏」〔之義〕。
「老死打勝之人人」，觸於老、被襲、圍、具〔老〕、觸於死、被襲、圍、具、從
於生，為老所瀰漫，為病所勝，為死所害破，無救護所，無避難所，無皈依所，是
無皈依狀態之人人。此是「老死打勝之人人」〔之義〕。
「劫波！我將語汝洲渚」，「語洲渚」，是語救護所、避難所、皈依所、趣之依據，
言、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明也。此是「我將語汝洲渚」〔之義〕。
「劫波！於汝」〔之句中〕，劫波者，是世尊呼彼婆羅門之名。此是F 劫波！我將語汝洲渚」〔之義〕。故世尊宣示。
世尊宣示：「劫波！
暴流生時大怖畏 在於湖沼〔輪迴〕中
老死打勝之人人 劫波！我將語汝洲渚
☸.....................................................................

63.
Akiñcanaṃ anādānaṃ, etaṃ dīpaṃ anāparaṃ;
Nibbānaṃ iti naṃ brūmi, jarāmaccuparikkhayaṃ.

Akiñcanaṃ anādānanti. Kiñcananti – rāgakiñcanaṃ dosakiñcanaṃ mohakiñcanaṃ mānakiñcanaṃ diṭṭhikiñcanaṃ kilesakiñcanaṃ duccaritakiñcanaṃ; kiñcanappahānaṃ kiñcanavūpasamaṃ [kiñcanavūpasamo (syā.) evamīdisesu ṭhānesu] kiñcanapaṭinissaggaṃ [kiñcanapaṭinissaggo (syā.)] kiñcanapaṭippassaddhiṃ amataṃ nibbānanti – akiñcanaṃ. Anādānanti ādānaṃ vuccati taṇhā. Yo rāgo sārāgo…pe… abhijjhā lobho akusalamūlaṃ. Ādānappahānaṃ ādānavūpasamaṃ ādānapaṭinissaggaṃ ādānapaṭippassaddhiṃ amataṃ nibbānanti – akiñcanaṃ anādānaṃ.

Etaṃ dīpaṃ anāparanti etaṃ dīpaṃ tāṇaṃ leṇaṃ saraṇaṃ gati parāyanaṃ. Anāparanti tamhā paro añño dīpo natthi. Atha kho so evaṃ dīpo aggo ca seṭṭho ca viseṭṭho ca pāmokkho ca uttamo ca pavaro cāti – etaṃ dīpaṃ anāparaṃ.

Nibbānaṃ iti naṃ brūmīti vānaṃ vuccati taṇhā. Yo rāgo sārāgo…pe… abhijjhā lobho akusalamūlaṃ. Vānappahānaṃ vānavūpasamaṃ vānapaṭinissaggaṃ vānapaṭippassaddhiṃ amataṃ nibbānaṃ. Itīti padasandhi padasaṃsaggo padapāripūrī akkharasamavāyo byañjanasiliṭṭhatā padānupubbatāpetaṃ – itīti. Brūmīti brūmi ācikkhāmi desemi paññapemi paṭṭhapemi vivarāmi vibhajāmi uttānīkaromi pakāsemīti – nibbānaṃ iti naṃ brūmi.

Jarāmaccuparikkhayanti jarāmaraṇassa pahānaṃ vūpasamaṃ paṭinissaggaṃ paṭippassaddhiṃ amataṃ nibbānanti – jarāmaccuparikkhayaṃ. Tenāha bhagavā –

“Akiñcanaṃ anādānaṃ, etaṃ dīpaṃ anāparaṃ;
Nibbānaṃ iti naṃ brūmi, jarāmaccuparikkhayan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

三 無取著而無所有 在此洲渚無其他
老與死之使滅盡 我言此即是涅槃」（一○九四）
「無取著而無所有」，「無所有」者，〔於所有〕貪所有、瞋所有、痴所有、慢所有、
見所有、煩惱所有、惡行所有。（此）所有之拾斷、所有之寂滅、所有之捨遣、所有
之安息，成為不死、涅槃。此是「無所有」〔之義〕。「無取著」─ 言渴愛，即所有貪、
染貪……乃至（一三頁參照）……貪欲、貪、不善根─ 取著之捨斷、取著之寂滅、
取著之安息，不死、涅槃。此是「無取著而無所有」〔之義〕。
「在此洲渚無其他」，此洲渚者，是救護所、避難所、皈依所、非其他趣之依據，
由此而別無其他之洲渚，但只此為最高、最勝、最殊勝、秀逸、最上、勝妙之洲渚。
此是「在此洲渚無其他」〔之義〕。
「我言此即是涅槃」〔之句中〕，「槃」渴愛。即所有貪、染貪……乃至（一三頁參
照）……貪欲、貪、不善根。槃之捨斷、槃之寂滅、槃之捨遣、槃之安息是不死、
涅槃。「興」者，此句之接續……乃至（一○頁參照）……句之次第。「言」者，是言，
示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。此是「我言此即是涅槃」〔之義〕。
「老死之滅盡」者，是老死之捨斷、寂滅、捨遣、安息、不死、涅槃。此是「老死之滅盡」〔之義〕。

故世尊宣示：
無取著而無所有 在此洲渚無其他
老與死之使滅盡 我言此即是涅槃
☸.....................................................................

64.
Etadaññāya ye satā, diṭṭhadhammābhinibbutā;
Na te māravasānugā, na te mārassa paddhagū [paṭṭhagū (syā. ka.)] .

Etadaññāya ye satāti. Etanti amataṃ nibbānaṃ. Yo so sabbasaṅkhārasamatho sabbūpadhipaṭinissaggo taṇhakkhayo virāgo nirodho nibbānaṃ. Aññāyāti aññāya jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā, “sabbe saṅkhārā aniccā”ti…pe… “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ, sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti aññāya jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā. Yeti arahanto khīṇāsavā. Satāti catūhi kāraṇehi satā – kāye kāyānupassanāsatipaṭṭhānaṃ bhāventā [bhāvitattā (ka.)] satā…pe… te vuccanti satāti – etadaññāya ye satā.

Diṭṭhadhammābhinibbutāti. Diṭṭhadhammāti diṭṭhadhammā ñātadhammā tulitadhammā tīritadhammā vibhūtadhammā vibhāvitadhammā. Abhinibbutāti rāgassa nibbāpitattā nibbutā, dosassa…pe… sabbākusalābhisaṅkhārānaṃ santattā samitattā vūpasamitattā nijjhātattā nibbutattā paṭippassaddhattā santā upasantā vūpasantā nibbutā paṭippassaddhāti – diṭṭhadhammābhinibbutā.

Na te māravasānugāti. Māroti yo so māro kaṇho adhipati antagū namuci pamattabandhu. Na te māravasānugāti na te mārassa vase vattanti, nāpi māro tesu vasaṃ vatteti. Te mārañca mārapakkhañca mārapāsañca mārabaḷisañca [mārabalisañca (ka.)] mārāmisañca māravisayañca māranivāsañca māragocarañca mārabandhanañca abhibhuyya abhibhavitvā ajjhottharitvā pariyādiyitvā madditvā caranti viharanti iriyanti vattenti pālenti yapenti yāpentīti – na te māravasānugā.

Na te mārassa paddhagūti na te mārassa paddhā paddhacarā [paṭṭhā paṭṭhacarā (syā. ka.)] paricārikā siyā; buddhassa te bhagavato paddhā paddhacarā paricārikā siyāti – na te mārassa paddhagū. Tenāha bhagavā –

“Etadaññāya ye satā, diṭṭhadhammābhinibbutā;
Na te māravasānugā, na te mārassa paddhagū”ti.
Saha gāthāpariyosānā…pe… satthā me bhante bhagavā, sāvakohamasmīti.
Kappamāṇavapucchāniddeso dasamo.
☸---------------------------------------------------------------------

四 有念所之了知此 現世寂滅之人人
彼等不隨行魔力 彼等不為魔從者 （一○九五）
「有念所之了知此」〔之句中〕，「此」是不死、涅槃。即所有彼一切行之止，一切
依之捨遣，渴愛之盡滅、離貪、滅、涅槃。「了知」者，是了知、知、考量、度知、
辨知、明暸。〔即〕「一切行是無常」……乃至（一九頁以下參照）……了知「所有集
法皆是此滅法」，知、考量、度知、辨知、明暸。「所之」者，是阿羅漢、漏盡者。〔有
念」者，是由四原因而有念，〔即〕對身修習身隨觀念住而有念……乃至（三○頁參照）……彼言為有念。

此是「有念所之了知此」〔之義〕。
「現世寂滅之人人」〔之句中，現世〕者，是現世（見法）、知法、考量法、度知
法、辨知法、明察法也。「寂滅之人人」者，是貪之消滅故而令消滅之人人，瞋之消
滅故而令消滅之人人，痴之消滅故而令消滅之人人，忿恨……乃至（三九頁參照）
……一切不善行消滅故而消滅、安息之人人。此是「現世寂滅之人人」〔之義〕。
「彼等不隨行魔力」〔之句中〕，魔者，是所有彼魔、黑魔、主、邊行者、障解脫、
放逸之親類。「彼等不隨行魔力」者，是彼等不在魔力中行動，又魔亦不及彼等之力，
彼等對魔、對魔黨、對魔鉤、對魔味、對魔境、對魔內熱、對魔行處、對魔結縛亦
勝、打勝、打超、奪去〔彼等〕，粉碎而住，動作、活動、護持、持續、維持。

此是「彼等不隨行魔力」〔之義〕。
「彼等不為魔從者」，彼等不為為魔之從者、扈從者、侍從者、使者。彼等為佛
世尊之從者、扈從者、侍從者、使者。此是「彼等不為魔從者」〔之義〕。故世尊宣示：
有念所之了知此 現世寂滅之人人
彼等不隨行魔力 彼等不成魔從者
偈終否……乃至（三二頁參照）……「尊師！世尊是我師，我是弟子」而坐。
劫波學童所問之義釋第十〔畢〕