미란왕문경彌蘭王問經 2.4

2.4 Nibbānavagga 열반품涅槃品  

4. Nibbānavaggo
1. Phassādivinibbhujanapañho

1. Rājā āha “bhante nāgasena, sakkā imesaṃ dhammānaṃ ekatobhāvagatānaṃ vinibbhujitvā vinibbhujitvā nānākaraṇaṃ paññāpetuṃ ‘ayaṃ phasso, ayaṃ vedanā, ayaṃ saññā, ayaṃ cetanā, idaṃ viññāṇaṃ, ayaṃ vitakko, ayaṃ vicāro’ti”? “Na sakkā, mahārāja, imesaṃ dhammānaṃ ekatobhāvagatānaṃ vinibbhujitvā vinibbhujitvā nānākaraṇaṃ paññāpetuṃ ‘ayaṃ phasso, ayaṃ vedanā, ayaṃ saññā, ayaṃ cetanā, idaṃ viññāṇaṃ, ayaṃ vitakko, ayaṃ vicāro’”ti.

☸.....................................................................

第四品
第一 諸法可分析否？

國王說：「尊者龍軍，是否能將此諸法共同生起之性一一分析而作差別說：

此是觸，此是受，此是想，此是思，此是識，此是尋，此是伺？」

「大王，不能……」

☸---------------------------------------------------------------------

“Opammaṃ karohī”ti. “Yathā, mahārāja, rañño sūdo arasaṃ vā rasaṃ vā [yūsaṃ vā rasaṃ vā (sī. syā. pī.)] kareyya, so tattha dadhimpi pakkhipeyya, loṇampi pakkhipeyya, siṅgiverampi pakkhipeyya, jīrakampi pakkhipeyya, maricampi pakkhipeyya, aññānipi pakārāni pakkhipeyya, tamenaṃ rājā evaṃ vadeyya, ‘dadhissa me rasaṃ āhara, loṇassa me rasaṃ āhara, siṅgiverassa me rasaṃ āhara, jīrakassa me rasaṃ āhara, maricassa me rasaṃ āhara, sabbesaṃ me pakkhittānaṃ rasaṃ āharā’ti. Sakkā nu kho, mahārāja, tesaṃ rasānaṃ ekatobhāvagatānaṃ vinibbhujitvā vinibbhujitvā rasaṃ āharituṃ ambilattaṃ vā lavaṇattaṃ vā tittakattaṃ vā kaṭukattaṃ vā kasāyattaṃ vā madhurattaṃ vā”ti? “Na hi, bhante, sakkā tesaṃ rasānaṃ ekatobhāvagatānaṃ vinibbhujitvā vinibbhujitvā rasaṃ āharituṃ ambilattaṃ vā lavaṇattaṃ vā tittakattaṃ vā kaṭukattaṃ vā kasāyattaṃ vā madhurattaṃ vā, api ca kho pana sakena sakena lakkhaṇena upaṭṭhahantī”ti. “Evameva kho, mahārāja, na sakkā imesaṃ dhammānaṃ ekatobhāvagatānaṃ vinibbhujitvā vinibbhujitvā nānākaraṇaṃ paññāpetuṃ ‘ayaṃ phasso, ayaṃ vedanā, ayaṃ saññā, ayaṃ cetanā, idaṃ viññāṇaṃ, ayaṃ vitakko, ayaṃ vicāro’ti, api ca kho pana sakena sakena lakkhaṇena upaṭṭhahantī”ti.

“Kallosi, bhante nāgasenā”ti.

Phassādivinibbhujanapañho paṭhamo.

☸.....................................................................

「請給一譬喻。」

「大王，譬如御廚作羹湯，以酪、鹽、姜、茴香、胡椒及諸佐料加入，若國王向彼說：『（從此湯中）給我拿酪汁來、拿鹽汁來、拿薑汁來、拿茴香汁來、拿胡椒汁來及拿所有佐味香料汁來。』大王，是否能將此同時生起之諸味性一一分析而拿出其中一味來並說：「此是酸味，或鹹味，或苦味，或辛味，或澀味，或甜味？」

「尊者，不能……雖然諸味皆各保留其自己的特相。」

「大王，不能將此共同生起之諸法性一一分析而說：此是觸，此是受，此是想，此是思，此是識，此是尋，此是伺的差別亦復如是。」

「尊者龍軍，你甚敏捷。」

☸---------------------------------------------------------------------

2. Nāgasenapañho

2. Thero āha “loṇaṃ, mahārāja, cakkhuviññeyyan”ti. “Āma, bhante, cakkhuviññeyyan”ti. “Suṭṭhu kho, mahārāja, jānāhī”ti. “Kiṃ pana, bhante, jivhāviññeyyan”ti? “Āma, mahārāja, jivhāviññeyyan”ti. “Kiṃ pana, bhante, sabbaṃ loṇaṃ jivhāya vijānātī”ti? “Āma, mahārāja, sabbaṃ loṇaṃ jivhāya vijānāti”.

☸.....................................................................

第二 眼識鹽否？
長老說：「大王，是否眼能識鹽？」
「尊者，是。眼能識鹽。」

「大王，你確知否？」
「尊者，是否舌能識之？」
「大王，是。舌能識之。」

☸---------------------------------------------------------------------

“Yadi, bhante, sabbaṃ loṇaṃ jivhāya vijānāti, kissa pana taṃ sakaṭehi balībaddā [balibaddā (sī. pī.)] āharanti, nanu loṇameva āharitabban”ti? “Na sakkā, mahārāja, loṇameva āharituṃ ekatobhāvagatā ete dhammā gocaranānattagatā loṇaṃ garubhāvo cāti. Sakkā pana, mahārāja, loṇaṃ tulāya tulayitun”ti? “Āma, bhante, sakkā”ti. “Na sakkā, mahārāja, loṇaṃ tulāya tulayituṃ, garubhāvo tulāya tuliyatī”ti.

“Kallosi, bhante nāgasenā”ti.

Nāgasenapañho dutiyo.

☸.....................................................................

「但尊者，是否舌識一切鹽？」
「大王，是。舌識一切鹽。」

「尊者，若舌識一切鹽，為何鹽被牛車載來？為何不只是鹽來？」
「大王，只是鹽來不可能。此諸事物有共同生起性及領域的差異，並且鹽有重量。」

「大王，能否以秤秤鹽？」
「尊者，能。」

「大王，鹽不能以秤量，乃以秤秤其重量。」
「尊者龍軍，你甚敏捷。」

☸---------------------------------------------------------------------

3. Pañcāyatanakammanibbattapañho

3. Rājā āha “bhante nāgasena, yānimāni pañcāyatanāni, kiṃ nu tāni nānākammehi nibbattāni, udāhu ekena kammenā”ti? “Nānākammehi, mahārāja, nibbattāni, na ekena kammenā”ti.

☸.....................................................................

三 斷惑

第三 五處非一業所生

國王說：「尊者龍軍，此五處為不同業所生或一業所生？」
「大王，為不同業所生，非一業所生。」

☸---------------------------------------------------------------------

“Opammaṃ karohī”ti. “Taṃ kiṃ maññasi, mahārāja, ekasmiṃ khette nānābījāni vappeyyuṃ, tesaṃ nānābījānaṃ nānāphalāni nibbatteyyun”ti? “Āma, bhante, nibbatteyyun”ti. “Evameva kho, mahārāja, yāni yāni pañcāyatanāni, tāni tāni nānākammehi nibbattāni, na ekena kammenā”ti.

“Kallosi, bhante nāgasenā”ti.

Pañcāyatanakammanibbattapañho tatiyo.

☸.....................................................................

「請給一譬喻。」

「大王，意以為何？若五類種子播一田中，是否不同種子會生不同果實？」
「尊者，是。會生不同果實。」

「大王，此五處為不同業所生，非一業所生亦復如是。」

「尊者龍軍，你甚敏捷。」

☸---------------------------------------------------------------------

4. Kammanānākaraṇapañho

4. Rājā āha “bhante nāgasena, kena kāraṇena manussā na sabbe samakā, aññe appāyukā, aññe dīghāyukā, aññe bahvābādhā aññe appābādhā, aññe dubbaṇṇā, aññe vaṇṇavanto, aññe appesakkhā, aññe mahesakkhā, aññe appabhogā, aññe mahābhogā, aññe nīcakulīnā, aññe mahākulīnā, aññe duppaññā, aññe paññavanto”ti?

☸.....................................................................

第四 人群不平等

國王說：「尊者龍軍，為何人群不平等：有短壽、有長壽、有多病、有少病、有丑、有美、有少欲、有多欲、有貧窮、有富裕、有卑賤、有尊貴、或有智慧、或無智慧？」

長老說：「大王，為何樹木皆不平等：有酸、有咸、有苦、有辛、有澀、有甜？」

☸---------------------------------------------------------------------

Thero āha “kissa pana, mahārāja, rukkhā na sabbe samakā, aññe ambilā, aññe lavaṇā, aññe tittakā, aññe kaṭukā, aññe kasāvā, aññe madhurā”ti? “Maññāmi, bhante, bījānaṃ nānākaraṇenā”ti. “Evameva kho, mahārāja, kammānaṃ nānākaraṇena manussā na sabbe samakā, aññe appāyukā, aññe dīghāyukā, aññe bahvābādhā, aññe appābādhā, aññe dubbaṇṇā, aññe vaṇṇavanto, aññe appesakkhā, aññe mahesakkhā, aññe appabhogā, aññe mahābhogā, aññe nīcakulīnā, aññe mahākulīnā, aññe duppaññā, aññe paññavanto. Bhāsitampetaṃ mahārāja bhagavatā – ‘kammassakā, māṇava, sattā kammadāyādā kammayonī kammabandhū kammappaṭisaraṇā, kammaṃ satte vibhajati yadidaṃ hīnappaṇītatāyā’”ti.

“Kallosi, bhante nāgasenā”ti.

☸.....................................................................

「尊者，我想是因為種子的差異。」

「大王，人群不平等乃因業的差異，故有短壽、有長壽、有多病、有少病、有丑、有美、有少欲、有多欲、有貧窮、有富裕、有卑賤、有尊貴、或有智慧、或無智慧亦復如是。大王，世尊亦曾作此說：『青年人，有情各有己業，彼等是業的承繼人。業是母胎，業是眷屬，業是所依，由業區分有情，即此尊卑等。」

「尊者龍軍，你甚敏捷。」

☸---------------------------------------------------------------------

Kammanānākaraṇapañho catuttho.

5. Vāyāmakaraṇapañho

5. Rājā āha “bhante nāgasena, tumhe bhaṇatha ‘kinti imaṃ dukkhaṃ nirujjheyya, aññañca dukkhaṃ nuppajjeyyā’ti. Etadatthā, mahārāja, amhākaṃ pabbajjā”ti. “Kiṃ paṭikacceva vāyamitena, nanu sampatte kāle vāyamitabban”ti? Thero āha “sampatte kāle, mahārāja, vāyāmo akiccakaro bhavati, paṭikacceva vāyāmo kiccakaro bhavatī”ti.

☸.....................................................................

第五 勿臨渴掘井

國王說：「尊者龍軍，你們說：是否（出家之目的是）『此苦會消滅及他苦不再生？」
「大王，此為我等出家的目的。」

「是否為疇昔的努力？不應當現在始努力？」
長老說：「大王，現在努力無用，疇昔努力才有用。」

☸---------------------------------------------------------------------

“Opammaṃ karohī”ti. “Taṃ kiṃ maññasi, mahārāja, yadā tvaṃ pipāsito bhaveyyāsi, tadā tvaṃ udapānaṃ khaṇāpeyyāsi, taḷākaṃ khaṇāpeyyāsi ‘pānīyaṃ pivissāmī’ti? “Na hi, bhante”ti. “Evameva kho, mahārāja, sampatte kāle vāyāmo akiccakaro bhavati, paṭikacceva vāyāmo kiccakaro bhavatī”ti.

☸.....................................................................

「請給一譬喻。」

「大王，意以為何？是否當患渴時你始令掘井及池，說道：『我將喝水？』」
「尊者，否。」

「大王，現在努力無用，疇昔努力才有用亦復如是。」

☸---------------------------------------------------------------------

“Bhiyyo opammaṃ karohī”ti. “Taṃ kiṃ maññasi, mahārāja, yadā tvaṃ bubhukkhito bhaveyyāsi, tadā tvaṃ khettaṃ kasāpeyyāsi, sāliṃ ropāpeyyāsi, dhaññaṃ atiharāpeyyāsi ‘bhattaṃ bhuñjissāmī’ti? “Na hi, bhante”ti. “Evameva kho, mahārāja, sampatte kāle vāyāmo akiccakaro bhavati, paṭikacceva vāyāmo kiccakaro bhavatīti.

☸.....................................................................

「請再給一譬喻。」

「大王，意以為何？是否當患飢時你始令耕田、下種、收穫，說道：『我將吃飯』？」
「尊者，否。」

「大王，現在努力無用，疇昔努力才有用亦復如是。」

☸---------------------------------------------------------------------

“Bhiyyo opammaṃ karohī”ti. “Taṃ kiṃ maññasi, mahārāja, yadā te saṅgāmo paccupaṭṭhito bhaveyya, tadā tvaṃ parikhaṃ khaṇāpeyyāsi, pākāraṃ kārāpeyyāsi, gopuraṃ kārāpeyyāsi, aṭṭālakaṃ kārāpeyyāsi, dhaññaṃ atiharāpeyyāsi, tadā tvaṃ hatthismiṃ sikkheyyāsi, assasmiṃ sikkheyyāsi, rathasmiṃ sikkheyyāsi, dhanusmiṃ sikkheyyāsi, tharusmiṃ sikkheyyāsī”ti? “Na hi, bhante”ti. “Evameva kho, mahārāja, sampatte kāle vāyāmo akiccakaro bhavati, paṭikacceva vāyāmo kiccakaro bhavati. Bhāsitampetaṃ mahārāja bhagavatā –

☸.....................................................................

「請再給一譬喻。」

「大王，意以為何？

是否當臨戰時你始令掘城壕、築城牆、建拱道、造守望塔及搬運穀粒？始學習象、馬、車、弓、箭諸（武藝）？」

「尊者，否。」

「大王，現在努力無用，疇昔努力才有用亦復如是。大王，世尊亦曾作此說：

☸---------------------------------------------------------------------

“‘Paṭikacceva taṃ kayirā, yaṃ jaññā hitamattano;
Na sākaṭikacintāya, mantā dhīro parakkame.

“‘Yathā sākaṭiko maṭṭhaṃ [nāma (sī. pī. ka.) saṃ. ni. 1.103], samaṃ hitvā mahāpathaṃ;
Visamaṃ maggamāruyha, akkhacchinnova jhāyati.

“‘Evaṃ dhammā apakkamma, adhammamanuvattiya;
Mando maccu mukhaṃ patto, akkhacchinnova jhāyatī’”ti [socatīti (sabbattha)].

“Kallosi, bhante nāgasenā”ti.
Vāyāmakaraṇapañho pañcamo.

☸.....................................................................

『夙昔所作於已生利，

堅持智慧與精進者

莫懷那車伕的思想。

如彼車伕舍離大道
趨赴不平的途徑，
車軸斷折而惆悵──
彼離法而追隨非法
且懶惰者，
當其面臨死（神）時，
車軸斷折而悲哭亦如是。』」

「尊者龍軍，你甚敏捷。」

☸---------------------------------------------------------------------

6. Nerayikaggiuṇhabhāvapañho
第六 是否有地獄熱火之質問

6. Rājā āha
國王說：

“bhante nāgasena, tumhe bhaṇatha
「尊者龍軍，你們說：

‘pākatikaaggito nerayiko aggi mahābhitāpataro hoti, khuddakopi pāsāṇo pākatike aggimhi pakkhitto divasampi paccamāno [dhamamāno (sī. pī.)] na vilayaṃ gacchati, kūṭāgāramattopi pāsāṇo nerayikaggimhi pakkhitto khaṇena vilayaṃ gacchatī’ti,
『地獄之火比平常之火猛烈，將小石投入終日熾燃平常之火裡不會銷熔；但若大如崇樓的磐石投入地獄之火裡則會立即銷熔。』

etaṃ vacanaṃ na saddahāmi, evañca pana vadetha
我不信此說。你們又說：

‘ye ca tattha uppannā sattā, te anekānipi vassasahassāni niraye paccamānā na vilayaṃ gacchantī’ti, tampi vacanaṃ na saddahāmī”ti.
『生陷地獄的有情經數千的仍不銷解，』我也不信此說。」

☸---------------------------------------------------------------------

Thero āha “taṃ kiṃ maññasi, mahārāja, yā tā santi makariniyopi susumāriniyopi kacchapiniyopi moriniyopi kapotiniyopi, kiṃnu tā kakkhaḷāni pāsāṇāni sakkharāyo ca khādantī”ti? “Āma, bhante, khādantī”ti. “Kiṃ pana tāni tāsaṃ kucchiyaṃ koṭṭhabbhantaragatāni vilayaṃ gacchantī”ti? “Āma, bhante, vilayaṃ gacchantī”ti. “Yo pana tāsaṃ kucchiyaṃ gabbho, sopi vilayaṃ gacchatī”ti? “Na hi bhante”ti. “Kena kāraṇenā”ti? “Maññāmi, bhante, kammādhikatena na vilayaṃ gacchatī”ti. “Evameva kho, mahārāja, kammādhikatena nerayikā sattā anekānipi vassasahassāni niraye paccamānā na vilayaṃ gacchanti. Bhāsitampetaṃ, mahārāja, bhagavatā – ‘so na tāva kālaṃ karoti, yāva na taṃ pāpakammaṃ byantīhotī’”ti.

☸.....................................................................

長老說：「大王，意以為何？是否雌摩竭魚，雌鱷魚，雌龜，雌孔雀，雌鳩吞食硬石及砂礫？」
「尊者，是。它們吞食。」

「是否砂礫進入其腹穴皆銷解？」
「尊者，是。彼皆銷解。」

「是否子宮內之胎也銷解？」
「尊者，否。」

「其故何在？」
「尊者，彼之不銷解，我意由業影響故。」

「大王，地獄的有情由業影響故，雖經千年煮沸不銷解亦復如是，（他們生於斯，長於斯及死於斯）。大王，世尊也曾作此說：『若惡業未滅盡，彼不會死去。』」

☸---------------------------------------------------------------------

“Bhiyyo opammaṃ karohī”ti. “Taṃ kiṃ maññasi, mahārāja, yā tā santi sīhiniyopi byagghiniyopi dīpiniyopi kukkuriniyopi, kiṃnu tā kakkhaḷāni aṭṭhikāni maṃsāni khādantīti? “Āma, bhante, khādantī”ti. “Kiṃ pana tāni tāsaṃ kucchiyaṃ koṭṭhabbhantaragatāni vilayaṃ gacchantī”ti? “Āma, bhante, vilayaṃ gacchantī”ti. “Yo pana tāsaṃ kucchiyaṃ gabbho, sopi vilayaṃ gacchatī”ti? “Na hi bhante”ti. “Kena kāraṇenā”ti? “Maññāmi, bhante, kammādhikatena na vilayaṃ gacchatī”ti. “Evameva kho, mahārāja, kammādhikatena nerayikā sattā anekānipi vassasahassāni niraye paccamānā na vilayaṃ gacchantī”ti.

☸.....................................................................

「請再給一譬喻。」

「大王，意以為何？是否牝獅，牝虎，牝豹，牝犬吞食硬骨，硬肉？」
「尊者，是。它們吞食。」

「是否骨肉進入其腹穴皆消解？」
「尊者，是。彼皆消解。」

「是否子宮內之胎也消解？」
「尊者，否。」

「其故何在？」
「尊者，它之不消解，我意由業影響故。」

「大王，地獄的有情由業影響故，雖經數千年的煮沸仍不消解亦復如是。」

☸---------------------------------------------------------------------

“Bhiyyo opammaṃ karohī”ti. “Taṃ kiṃ maññasi, mahārāja, yā tā santi yonakasukhumāliniyopi khattiyasukhumāliniyopi brāhmaṇasukhumāliniyopi gahapatisukhumāliniyopi, kiṃnu tā kakkhaḷāni khajjakāni maṃsāni khādantī”ti? “Āma, bhante, khādantī”ti. “Kiṃ pana tāni tāsaṃ kucchiyaṃ koṭṭhabbhantaragatāni vilayaṃ gacchantī”ti? “Āma, bhante, vilayaṃ gacchantī”ti. “Yo pana tāsaṃ kucchiyaṃ gabbho sopi vilayaṃ gacchatī”ti? “Na hi bhante”ti. “Kena kāraṇenā”ti. “Maññāmi, bhante, kammādhikatena na vilayaṃ gacchatī”ti. “Evameva kho, mahārāja, kammādhikatena nerayikā sattā anekānipi vassasahassāni niraye paccamānā na vilayaṃ gacchanti. Bhāsitampetaṃ, mahārāja, bhagavatā – “so na tāva kālaṃ karoti, yāva na taṃ pāpakammaṃ byantīhotī”ti.

“Kallosi, bhante nāgasenā”ti.

Nerayikaggiuṇhabhāvapañho chaṭṭho.

☸.....................................................................

「請再給一譬喻。」

「大王，意以為何？是否臾那人之美女，剎帝利之美女，婆羅門之美女及長者之美女吞食硬石硬肉？」

「尊者，是。她們吞食。」

「是否骨肉入其腹穴皆消解？」
「尊者，是。彼皆消解。」

「是否子宮內之胎也消解？」
「尊者，否。」

「其故何在？」
「尊者，它之不消解，我意由業影響故。」

「大王，地獄的有情由業影響故，雖經數千年的煮沸仍不消解亦復如是。

（他們生於斯，長於斯及死於斯）。大王，世尊曾作此說：『若惡業未滅盡，他不會死去。』」

「尊者龍軍，你甚敏捷。」

☸---------------------------------------------------------------------

7. Pathavisandhārakapañho

7. Rājā āha “bhante nāgasena, tumhe bhaṇatha ‘ayaṃ mahā pathavī udake patiṭṭhitā, udakaṃ vāte patiṭṭhitaṃ, vāto ākāse patiṭṭhito’ti, etampi vacanaṃ na saddahāmī”ti. Thero dhammakarakena [dhammakaraṇena (ka.)] udakaṃ gahetvā rājānaṃ milindaṃ saññāpesi “yathā, mahārāja, imaṃ udakaṃ vātena ādhāritaṃ, evaṃ tampi udakaṃ vātena ādhāritan”ti.

“Kallosi, bhante nāgasenā”ti.

Pathavisandhārakapañho sattamo.

☸.....................................................................

第七 地住水上

國王說：「尊者龍軍，你們說地住水上，水住風上，風住空中，我也不相信此說。」

於是長老貯水於濾水瓶裡以示彌蘭王說：『大王，譬如此水為風所為，彼水為風所持亦如此。」「尊者龍軍，你甚敏捷。」

☸---------------------------------------------------------------------

8. Nirodhanibbānapañho

8. Rājā āha “bhante nāgasena, nirodho nibbānan”ti? “Āma, mahārāja, nirodho nibbānan”ti. “Kathaṃ, bhante, nāgasena, nirodho nibbānan”ti? “Sabbe bālaputhujjanā kho, mahārāja, ajjhattikabāhire āyatane abhinandanti abhivadanti ajjhosāya tiṭṭhanti, te tena sotena vuyhanti, na parimuccanti jātiyā jarāya maraṇena sokena paridevena dukkhehi domanassehi upāyāsehi na parimuccanti dukkhasmāti vadāmi. Sutavā ca kho, mahārāja, ariyasāvako ajjhattikabāhire āyatane nābhinandati nābhivadati nājjhosāya tiṭṭhati, tassa taṃ anabhinandato anabhivadato anajjhosāya tiṭṭhato taṇhā nirujjhati, taṇhānirodhā upādānanirodho, upādānanirodhā bhavanirodho, bhavanirodhā jātinirodho, jātinirodhā jarāmaraṇaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā nirujjhanti, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti, evaṃ kho, mahārāja, nirodho nibbānan”ti.

“Kallosi, bhante nāgasenā”ti.

Nirodhanibbānapañho aṭṭhamo.

☸.....................................................................

第八 寂滅即涅槃

國王說：「尊者龍軍，是否寂滅即涅槃？」
「大王，是。寂滅即涅槃。」

「尊者，如何是寂滅即涅槃？」

「大王，諸愚凡夫喜樂、讚許、貪著內外（六）處──他們被該洪流沖走，不得從生、老、死、愁、悲、苦、優惱獲取解脫。我說彼等不能從苦得解脫。但大王，多聞的聖弟子不喜樂、讚許、貪著內外（六）處。由彼不喜樂、讚許、貪著則渴愛滅，由渴愛滅則取滅，由取滅則有滅，由有滅則生滅，由生滅則老、死、愁、悲、苦、憂惱滅。如是則全部苦蘊滅。大王，如此是寂滅即涅槃。」

「尊者龍軍，你甚敏捷。」

☸---------------------------------------------------------------------

9. Nibbānalabhanapañho

9. Rājā āha “bhante nāgasena, sabbeva labhanti nibbānan”ti? “Na kho, mahārāja, sabbeva labhanti nibbānaṃ, api ca kho, mahārāja, yo sammā paṭipanno abhiññeyye dhamme abhijānāti, pariññeyye dhamme parijānāti, pahātabbe dhamme pajahati, bhāvetabbe dhamme bhāveti, sacchikātabbe dhamme sacchikaroti, so labhati nibbānan”ti.

“Kallosi, bhante nāgasenā”ti.

Nibbānalabhanapañho navamo.

☸.....................................................................

第九 誰證涅槃

國王說：「尊者龍軍，是否眾人皆證涅槃？」

「大王，非眾人皆證涅槃。但大王，彼正行道者、證知應證知法者、遍知應遍知法者、捨應捨法者、修應修法者及植養法者皆證涅槃。」

「尊者龍軍，你甚敏捷。」

☸---------------------------------------------------------------------

10. Nibbānasukhajānanapañho

10. Rājā āha “bhante nāgasena, yo na labhati nibbānaṃ, jānāti so ‘sukhaṃ nibbānan’”ti? “Āma, mahārāja, yo na labhati nibbānaṃ, jānāti so ‘sukhaṃ nibbānan’”ti. “Kathaṃ, bhante nāgasena, alabhanto jānāti ‘sukhaṃ nibbānan’”ti? “Taṃ kiṃ maññasi, mahārāja, yesaṃ nacchinnā hatthapādā, jāneyyuṃ te, mahārāja, ‘dukkhaṃ hatthapādacchedanan’”ti? “Āma, bhante, jāneyyun”ti. “Kathaṃ jāneyyun”ti? “Aññesaṃ, bhante, chinnahatthapādānaṃ paridevitasaddaṃ sutvā jānanti ‘dukkhaṃ hatthapādacchedanan’”ti. “Evameva kho, mahārāja, yesaṃ diṭṭhaṃ nibbānaṃ, tesaṃ saddaṃ sutvā jānāti ‘sukhaṃ nibbānan’”ti.

“Kallosi, bhante nāgasenā”ti.

Nibbānasukhajānanapañho dasamo.
Nibbānavaggo catuttho.
Imasmiṃ vagge dasa pañhā.

☸.....................................................................

第十 誰知涅槃妙樂

國王說：「尊者龍軍，未證涅槃者，是否知證涅槃樂？」
「大王，是。未證涅槃者亦知涅槃樂。」

「尊者龍軍，如何未證涅槃者亦知涅槃樂？」
「大王，意以為何？彼未被截斷手足者是否知手足截斷的苦痛？」

「尊者，是。彼等能知。」

「彼等如何能知？」
「尊者，由聽聞他人手足被截斷的悲痛之聲，他們知手足截斷是苦。」

「大王，若人聽聞彼現見涅槃者之聲即知涅槃是妙樂亦復如是。」
「尊者龍軍，你甚敏捷。」