小義釋 2.2 ~ 2.4

2.2 Tissametteyyamāṇavapucchāniddesa 提捨彌勒問

9.
Kodha santusito loke, [iccāyasmā tissametteyyo]
Kassa no santi iñjitā;
Ko ubhantamabhiññāya, majjhe mantā na lippati;
Kaṃ brūsi mahāpurisoti, ko idha sibbinimaccagā.

Kodha santusito loketi ko loke tuṭṭho santuṭṭho attamano paripuṇṇasaṅkappoti – kodha santusito loke.

Iccāyasmā tissametteyyoti. Iccāti padasandhi padasaṃsaggo padapāripūrī akkharasamavāyo byañjanasiliṭṭhatā padānupubbatāpetaṃ – iccāti. Āyasmāti piyavacanaṃ garuvacanaṃ sagāravasappatissādhivacanametaṃ – āyasmāti. Tissoti tassa brāhmaṇassa nāmaṃ saṅkhā samaññā paññatti vohāro nāmaṃ nāmakammaṃ nāmadheyyaṃ nirutti byañjanaṃ abhilāpo. Metteyyoti tassa brāhmaṇassa gottaṃ saṅkhā samaññā paññatti vohāroti – iccāyasmā tissametteyyo.

Kassa no santi iñjitāti taṇhiñjitaṃ diṭṭhiñjitaṃ māniñjitaṃ kilesiñjitaṃ kāmiñjitaṃ. Kassime iñjitā natthi na santi na saṃvijjanti nupalabbhanti pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭipassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhāti – kassa no santi iñjitā.

Ko ubhantamabhiññāyāti ko ubho ante abhiññāya jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvāti – ko ubhantamabhiññāya.

Majjhe mantā na lippatīti majjhe mantāya na lippati, alitto anupalitto nikkhanto nissaṭo vippamutto visaññutto vimariyādikatena cetasā viharatīti – majjhe mantā na lippati.

Kaṃ brūsi mahāpurisoti mahāpuriso aggapuriso seṭṭhapuriso viseṭṭhapuriso pāmokkhapuriso uttamapuriso padhānapuriso pavarapurisoti. Kaṃ brūsi kaṃ kathesi kaṃ maññasi kaṃ bhaṇasi kaṃ passati kaṃ voharasīti – kaṃ brūsi mahāpurisoti.

Ko idha sibbinimaccagāti ko idha sibbiniṃ taṇhaṃ ajjhagā upaccagā atikkanto samatikkanto vītivattoti – ko idha sibbinimaccagā. Tenāha so brāhmaṇo –

“Kodha santusito loke, [iccāyasmā tissametteyyo]
Kassa no santi iñjitā;
Ko ubhantamabhiññāya, majjhe mantā na lippati;
Kaṃ brūsi mahāpurisoti, ko idha sibbinimaccagā”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

第二 帝須彌勒學童所問之義釋

一 尊者帝須彌勒曰：
「誰能滿足此世耶 誰無動〔貪〕之事耶
兩邊〔極端〕誰知通 不著〔端〕中以慧智
請言誰為大人耶 誰在此處超縫〔愛〕」 （一○四○）
「誰能滿足此世耶」者，是〔誰在此世間〕有滿足、悅意，完全之思惟耶？此是「誰能滿足此世耶」〔之義〕。
「尊者帝須彌勒曰」〔之句中〕，「曰」〔如斯〕者，此是句之接續、句之相合、句
之圓滿、字之合體、文之接著、句之次第。「尊者」，此是敬語、敬重語、尊敬語。
「帝須」者，是彼婆羅門之名、稱、名稱、施設、言說、名、名業、命名、詞、文、
稱呼。「彌勒」者，是彼婆羅門之姓、稱、名稱、施設、言說、名、名業、命名、詞、文、稱呼。

此是「尊者帝須彌勒曰」〔之義〕。
「誰無動之事耶？」是愛動、見動、慢動、煩惱動，此等之「動」誰無有之事耶？
不存耶？不存在耶？不能得耶？所捨斷、正斷、寂滅、安息、不得生起，以智火燒耶？此是「誰無動事耶」〔之義〕。
「兩邊誰知通」者，誰知通兩邊、為知、考量、度知、辨知、明暸。此是「兩邊誰知通」〔之義〕。
「不著端、中以慧智」者，是不著、不固著、出離、棄遣、離脫、離縛、以不限
定之心而住耶？此是「不著端、中以慧智」〔之義〕。
「請言誰為大人耶？」是請言誰為大人、最高人、最勝人、最殊勝人、秀逸人、
最上人、勝妙人、請語誰、考誰、話誰、見誰、言說誰？此是「請言誰為大人耶」〔之義〕。
「誰在此處超縫愛？」者，是誰縫、凌渴愛、凌駕、越、超越、離越。此是「誰在
此處超縫愛」〔之義〕。故婆羅門言。
尊者帝須彌勒曰：
「誰能滿足此世耶 誰無動〔貪〕之事耶
兩邊極端誰知通 不著端中以慧智
請言誰為大人耶 誰在此處超縫愛」
☸.....................................................................

10.
Kāmesu brahmacariyavā, [metteyyāti bhagavā]
Vītataṇho sadā sato;
Saṅkhāya nibbuto bhikkhu, tassa no santi iñjitā.

Kāmesu brahmacariyavāti. Kāmāti uddānato dve kāmā – vatthukāmā ca kilesakāmā ca…pe… ime vuccanti vatthukāmā…pe… ime vuccanti kilesakāmā. Brahmacariyaṃ vuccati asaddhammasamāpattiyā ārati virati paṭivirati veramaṇī akiriyā akaraṇaṃ anajjhāpatti velāanatikkamo. Api ca, nippariyāyena brahmacariyaṃ vuccati ariyo aṭṭhaṅgiko maggo, seyyathidaṃ – sammādiṭṭhi, sammāsaṅkappo, sammāvācā, sammākammanto, sammāājīvo, sammāvāyāmo, sammāsati, sammāsamādhi. Yo iminā ariyena aṭṭhaṅgikena maggena upeto samupeto upāgato samupāgato upapanno samupapanno samannāgato, so vuccati brahmacariyavā. Yathā ca dhanena dhanavāti vuccati, bhogena bhogavāti vuccati, yasena yasavāti vuccati, sippena sippavāti vuccati, sīlena sīlavāti vuccati, vīriyena vīriyavāti vuccati, paññāya paññavāti vuccati, vijjāya vijjavāti vuccati – evameva yo iminā ariyena aṭṭhaṅgikena maggena upeto samupeto upāgato samupāgato upapanno samupapanno samannāgato, so vuccati brahmacariyavāti – kāmesu brahmacariyavā.

Metteyyāti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ gottena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – metteyyāti bhagavā.

Vītataṇho sadā satoti. Taṇhāti rūpataṇhā…pe… dhammataṇhā. Yassesā taṇhā pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭipassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhā, so vuccati vītataṇho cattataṇho vantataṇho muttataṇho pahīnataṇho paṭinissaṭṭhataṇho vītarāgo cattarāgo vantarāgo muttarāgo pahīnarāgo paṭinissaṭṭharāgo nicchāto nibbuto sītibhūto sukhappaṭisaṃvedī brahmabhūtena attanā viharati. Sadāti sadā sabbadā sabbakālaṃ niccakālaṃ dhuvakālaṃ satataṃ samitaṃ abbokiṇṇaṃ poṅkhānupoṅkhaṃ [pokhānupokhaṃ (syā.)] udakūmikajātaṃ avīcisantatisahitaṃ [avīci samaṅhisahitaṃ (syā.)] phassitaṃ [phusitaṃ (syā.)] purebhattaṃ pacchābhattaṃ purimayāmaṃ majjhimayāmaṃ pacchimayāmaṃ kāḷe juṇhe vasse hemante gimhe purime vayokhandhe majjhime vayokhandhe pacchime vayokhandhe. Satoti catūhi kāraṇehi sato – kāye kāyānupassanāsatipaṭṭhānaṃ bhāvento sato, vedanāsu vedanānupassanāsatipaṭṭhānaṃ bhāvento sato, citte cittānupassanāsatipaṭṭhānaṃ bhāvento sato, dhammesu dhammānupassanāsatipaṭṭhānaṃ bhāvento sato…pe… so vuccati satoti – vītataṇho sadā sato.

Saṅkhāya nibbuto bhikkhūti saṅkhā vuccati ñāṇaṃ. Yā paññā pajānanā vicayo pavicayo…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi. Saṅkhāyāti saṅkhāya jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā, “sabbe saṅkhārā aniccā”ti saṅkhāya jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā, “sabbe saṅkhārā dukkhā”ti…pe… “sabbe dhammā anattā”ti… “avijjāpaccayā saṅkhārā”ti… “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti saṅkhāya jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā.

Atha vā, aniccato saṅkhāya jānitvā…pe… dukkhato… rogato… gaṇḍato… sallato…pe… nissaraṇato saṅkhāya jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā. Nibbutoti rāgassa nibbāpitattā nibbuto, dosassa nibbāpitattā nibbuto, mohassa nibbāpitattā nibbuto, kodhassa… upanāhassa… makkhassa… paḷāsassa… issāya… macchariyassa… māyāya… sāṭheyyassa… thambhassa… sārambhassa… mānassa… atimānassa… madassa… pamādassa… sabbakilesānaṃ… sabbaduccaritānaṃ… sabbadarathānaṃ … sabbapariḷāhānaṃ… sabbasantāpānaṃ… sabbākusalābhisaṅkhārānaṃ nibbāpitattā nibbuto. Bhikkhūti sattannaṃ dhammānaṃ bhinnattā bhikkhu…pe… vusitavā khīṇapunabbhavo sa bhikkhūti – saṅkhāya nibbuto bhikkhu.

Tassa no santi iñjitāti. Tassāti arahato khīṇāsavassa. Iñjitāti taṇhiñjitaṃ diṭṭhiñjitaṃ māniñjitaṃ kilesiñjitaṃ kāmiñjitaṃ. Tassime iñjitā natthi na santi na saṃvijjanti nupalabbhanti pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭipassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhāti – tassa no santi iñjitā. Tenāha bhagavā –

“Kāmesu brahmacariyavā, [metteyyāti bhagavā]
Vītataṇho sadā sato;
Saṅkhāya nibbuto bhikkhu, tassa no santi iñjitā”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二 世尊宣示：彌勒！
於諸欲中具梵行 常為有念離渴愛
比丘寂滅察悟〔法〕 在彼無有動之事 （一○四一）
「於諸欲中具梵行」〔之句中〕，欲者，概言之，是事欲與煩惱欲之二欲……乃至
（三八頁參照）……此等言為事欲……乃至（二七頁參照）……此等言為煩惱欲。
「具梵行」〔之句中〕，梵行者，是遠離犯不妙法〔姪法〕之事，離、離去，是〔彼之〕
離、不作、不行、不干犯、不越限。又為不由教說〔經典說〕言由〔阿毗達摩說〕，
梵行者，是八支聖道所謂正見、正思惟、正語、正業、正命、正精進、正念、正定。
具此八支聖道，正具、達、正達、成、正成、所具備者言具梵行者。譬如由財產而
言具財產者，由財富而言具財富者，由名聲而言具名聲者，由工巧而言具工巧者，
由戒而言具戒者，由精進而言具精進者，由慧而言具慧者，由明而言具明者，如斯，
具此八支聖道、正具、達、正達、成、正成、之所具備者言為具梵行者。此是「在諸欲中具梵行」〔之義〕。
「彌勒」者是世尊稱呼彼婆羅門之姓。世尊者，此是尊重之同義語……乃至（一
二頁以下參照）……此謂世尊語此……與作證共同施設者。此是「世尊宣示：彌勒！」〔之義〕。
「常有念離渴愛」〔之句中〕，渴愛者，是色愛、聲愛、香愛、味愛、觸愛、法愛。
捨斷此之渴愛、正斷、寂滅、安息、不得令生起、以智火所燒者是離渴愛者、捨渴
愛者、唾棄渴愛者、脫渴愛者、捨斷渴愛者、捨遣渴愛者、離貪者、捨貪者、唾棄
貪者、脫貪者、捨斷貪者、捨斷貪者彼無愛，消滅〔煩惱〕，為清涼，覺受樂，自為
梵而住。「常」者，是於常，於一切狀態、一切時、常時、恒時、常恒、繼續、不絕、
如逐次水波之生無間斷、無間、相續、相接、食前、食後、初夜、中夜、後夜、新
月〔黑分〕、滿月〔白分〕、兩季、冬季、夏季、青年期、中年期、老年期。「有念」
者，是由四原因而有念。〔即〕對身而修習身隨觀念住者而有念……乃至（三一頁參
照）……言彼為有念。此是「常為有念離渴愛」〔之義〕。
「比丘察悟〔法〕寂滅〔煩惱〕」〔之句中〕，「察悟」者，是智。即所有慧知解……
乃至（一八頁參照）……是不疑、擇法、正見。「察悟」者，是由察悟而知、考量、
度知、辨知、而明暸。〔即〕「一切行是無常」由察悟而知、考量、度知、辨知、而明
暸。「一切行是苦」、「一切法無我」、「緣無明而有行」……乃至（一九頁以下參照）
……「所有集之法皆是此滅法」由察悟而知、考量、度知、辨知、而明暸。「是苦、病、
癰、箭……乃至（二九頁參照）……不出離由察悟而知、考量、度知、辨知、而明
暸。」「寂滅」者，是貪之寂滅故是為消滅、瞋之寂滅故是為消滅、痴之寂滅故是為消
滅，忿、恨、覆、惱、嫉、慳、諂、誑、強情、激情、慢、憍、放逸、一切煩惱、
一切惡行、一切不安、一切熱惱、一切熱苦、一切不善行之寂滅故是為消滅。比丘
者，是破壞七法故是為比丘……乃至（三一頁參照）……〔梵行〕已行，滅盡再有
者，此為比丘。此是「比丘消滅察悟〔法〕」〔之義〕。
「於彼無有動之事」〔之句中〕，「於彼」者，是阿羅漢、漏盡者。「動」者，是愛動、
見動、慢動、煩惱動、業動。於彼無有此等之動事，不存、不存在、不能得、被捨
斷、正斷、寂滅、安息、不得生起，以智火而燒。此是「於彼無有動之事」〔之義〕。故世尊宣說。
世尊宣示：「彌勒！
於諸欲中具梵行 常為有念離渴愛
比丘寂滅察悟〔法〕 在彼無有動之事」
☸.....................................................................

11.
So ubhantamabhiññāya, majjhe mantā na lippati;
Taṃ brūmi mahāpurisoti, so idha sibbinimaccagā.

So ubhantamabhiññāya, majjhe mantā na lippatīti. Antāti phasso eko anto, phassasamudayo dutiyo anto, phassanirodho majjhe; atītaṃ eko anto, anāgataṃ dutiyo anto, paccuppannaṃ majjhe; sukhā vedanā eko anto, dukkhā vedanā dutiyo anto, adukkhamasukhā vedanā majjhe; nāmaṃ eko anto, rūpaṃ dutiyo anto, viññāṇaṃ majjhe; cha ajjhattikāni āyatanāni eko anto, cha bāhirāni āyatanāni dutiyo anto, viññāṇaṃ majjhe; sakkāyo eko anto, sakkāyasamudayo dutiyo anto, sakkāyanirodho majjhe. Mantā vuccati paññā, yā paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi.

Lepāti dve lepā – taṇhālepo ca diṭṭhilepo ca. Katamo taṇhālepo? Yāvatā taṇhāsaṅkhātena sīmakataṃ odhikataṃ [mariyādikataṃ odhikataṃ (syā.)] pariyantakataṃ pariggahitaṃ mamāyitaṃ – “idaṃ mama, etaṃ mama, ettakaṃ mama, ettāvatā mama rūpā saddā gandhā rasā phoṭṭhabbā attharaṇā pāvuraṇā dāsidāsā ajeḷakā kukkuṭasūkarā hatthigavāssavaḷavā khettaṃ vatthu hiraññaṃ suvaṇṇaṃ gāmanigamarājadhāniyo raṭṭhañca janapado ca koso ca koṭṭhāgārañca”. Kevalampi mahāpathaviṃ taṇhāvasena mamāyati. Yāvatā aṭṭhasatataṇhāvicaritaṃ – ayaṃ taṇhālepo.

Katamo diṭṭhilepo? Vīsativatthukā sakkāyadiṭṭhi, dasavatthukā micchādiṭṭhi, dasavatthukā antaggāhikā diṭṭhi, yā evarūpā diṭṭhi diṭṭhigataṃ diṭṭhigahanaṃ diṭṭhikantāro diṭṭhivisūkāyikaṃ diṭṭhivipphanditaṃ diṭṭhisaṃyojanaṃ gāho paṭiggāho abhiniveso parāmāso kummaggo micchāpatho micchattaṃ titthāyatanaṃ vipariyesaggāho [vipariyesaggāho (bahūsu)] viparītaggāho vipallāsaggāho micchāgāho ayāthāvakasmiṃ yāthāvakanti gāho, yāvatā dvāsaṭṭhi diṭṭhigatāni – ayaṃ diṭṭhilepo.

So ubhantamabhiññāya, majjhe mantā na lippatīti so ubho ca ante majjhañca mantāya abhiññāya jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā na lippati na palippati na upalippati, alitto asaṃlitto anupalitto nikkhanto nissaṭo vippamutto visaññutto vimariyādikatena cetasā viharatīti – so ubhantamabhiññāya majjhe mantā na lippati.

Taṃ brūmi mahāpurisoti mahāpuriso aggapuriso seṭṭhapuriso viseṭṭhapuriso pāmokkhapuriso uttamapuriso pavarapuriso, taṃ brūmi taṃ kathemi taṃ bhaṇāmi taṃ dīpemi taṃ voharāmi.

Āyasmā sāriputto [passa saṃ. ni. 5.377] bhagavantaṃ etadavoca – “mahāpuriso mahāpuriso’ti, bhante, vuccati. Kittāvatā nu kho, bhante, mahāpuriso hotī”ti? “Vimuttacittattā khvāhaṃ, sāriputta, mahāpurisoti vadāmi, avimuttacittattā no mahāpurisoti vadāmi.

“Kathañca, sāriputta, vimuttacitto hoti? Idha, sāriputta, bhikkhu ajjhattaṃ kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaṃ. Tassa kāye kāyānupassino viharato cittaṃ virajjati vimuccati anupādāya āsavehi. Vedanāsu…pe… citte… dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaṃ. Tassa dhammesu dhammānupassino viharato cittaṃ virajjati vimuccati anupādāya āsavehi. Evaṃ kho, sāriputta, bhikkhu vimuttacitto hoti. Vimuttacittattā khvāhaṃ, sāriputta, mahāpurisoti vadāmi, avimuttacittattā no mahāpurisoti vadāmī”ti – taṃ brūmi mahāpurisoti.

So idha sibbinimaccagāti sibbinī vuccati taṇhā. Yo rāgo sārāgo…pe… abhijjhā lobho akusalamūlaṃ, yassesā sibbinī taṇhā pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭipassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhā. So sibbiniṃ taṇhaṃ accagā upaccagā atikkanto samatikkanto vītivattoti – so idha sibbinimaccagā. Tenāha bhagavā –

“So ubhantamabhiññāya, majjhe mantā na lippati;
Taṃ brūmi mahāpurisoti, so idha sibbinimaccagā”ti.

Saha gāthāpariyosānā ye te brāhmaṇena saddhiṃ ekacchandā ekapayogā ekādhippāyā ekavāsanavāsitā, tesaṃ anekapāṇasahassānaṃ virajaṃ vītamalaṃ dhammacakkhuṃ udapādi – “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti. Tassa brāhmaṇassa anupādāya āsavehi cittaṃ vimucci. Saha arahattappattā ajinajaṭāvākacīratidaṇḍakamaṇḍalukesā ca massū ca antarahitā. Bhaṇḍukāsāyavatthavasano saṅghāṭipattacīvaradharo anvatthapaṭipattiyā pañjaliko bhagavantaṃ namassamāno nisinno hoti – “satthā me bhante bhagavā, sāvakohamasmī”ti.

Tissametteyyamāṇavapucchāniddeso dutiyo.
☸---------------------------------------------------------------------

三 極端兩邊彼知通 不著端中以慧智
我言彼為一大人 彼在此處超縫愛 （一○四二）
「極端兩邊彼知通，不著〔端〕中以慧智」〔之句中〕，「邊」〔極端〕者，是觸一
邊，觸之集〔原因〕是第二邊。過去是一邊，未來是第二邊。樂受是一邊，苦受是
第二邊。名是一邊，色是第二邊。六內處是一邊，六外處是第二邊。有身是一邊，
有身之集是第二邊。「慧智」者，是慧。即所有慧、知解……乃至（一八頁參照）……
是不痴、擇法、正見。「著」者，是（一）愛著與（二）見著之二著。
（一）愛著者云何？由渴愛者而有「此是我物，彼是我物，此等是我物，唯此是我物，
我之色、聲、香、味、觸、敷物、著物、奴婢、奴僕、山羊、羊、雞、豚、象、牛、
馬、牝馬、田園、宅地、金〔銀〕、貨幣、村、街、王市、國土、地方、〔四兵〕之
營舍、倉庫」為境界、限界、限定、制限而把取我執有限之物！又一切大地由渴愛
而我執－－－－乃至成為百八渴愛之作用。此是愛著。
（二）見著者云何？有二十事有身見有十事邪見、十事有邊見、所有如斯類
之見、惡見、見執、見難路、見曲邪、見異動、見結、執、執取、住著、取、邪道、
邪路、邪性、異學處、邪倒執、違邪執、顛倒執、對不如鬘如鬘執、乃至六十二見。此是見著。
「極端兩邊彼知通，不著端中以慧智」者，彼以慧智知通兩邊與中央，知、考量、
度知、辨知、而為明暸「不著」不附著、於不著、於不附著、出離、棄遣、離脫、離
縛、於不限定之心而住。此是兩邊彼知通，不著端中以慧智」〔之義〕。
「我言彼為大人」〔之句中〕，大人者，是大人、最高人、最勝人、最殊勝人、透
逸人、最上人、勝妙人。「我言〕、語、考、話、見、言說彼為大人。尊者舍利弗向
世尊如斯言：「尊師！言為大人者，尊師究竟！由云何而為大人耶？」「舍利弗！心
解脫故我言為大人。心勝解故非言為大人。舍利弗！然者，心解脫者云何？舍利弗！
茲有比丘，對內之身而身隨觀，有熱心、有正知、有念、而住於調伏世間之貪憂。
對彼之身而身隨觀而住者之心離貪，不取而解脫諸漏。對受、心、法隨觀〔受、心、〕
法，有熱心、有正知、有念、而住於調伏世間之貪憂。對此之法為法隨觀而住者之
心離貪，不取而解脫諸漏。舍利弗！如斯比丘是心解脫者。舍利弗！心解脫故我言
為大人。心勝解故非言為大人。此是「我言彼為大人」〔之義〕。
「彼於此處超縫愛」〔之句中〕，縫者，是渴愛。即所有貪、染貪……乃至（一四
頁參照）……是貪欲、貪、不善根。捨斷、此縫渴愛、正斷、寂滅、安息、令不得
生起、以智火所燒者是凌、越縫渴愛、凌駕、越、超越、離越。此是「彼於此處超縫
愛」〔之義〕。故世尊宣說。
世尊宣示：「彌勒！
極端兩邊彼知通 不著端中以慧智
我言彼為一大人 彼在此處超縫愛」
〔世尊說法之〕偈將終，彼婆羅門與同一欲、同一加行、同一意趣、同一熏習
之所熏習者，於數千之生類：「所有集法皆是滅法」之遠塵離垢之法眼生。又彼婆羅
門之心無取而解脫諸漏。將得阿羅漢果，羚羊皮、結髮、樹皮衣、杖、曼陀羅、
髮、鬚已消失。彼成著黃色之袈娑衣、攜僧伽梨衣、缽衣之比丘而由隨義之行道而合掌，禮拜世尊：
「尊師！世尊是我師，我是弟子」而坐。
帝須彌勒學童所問之義釋第二 〔畢〕。
☸....................................................................

 

 2.3 Puṇṇakamāṇavapucchāniddesa 布那迦問

12.
Anejaṃ mūladassāviṃ, [iccāyasmā puṇṇako]
Atthi pañhena āgamaṃ;
Kiṃnissitā isayo manujā, khattiyā brāhmaṇā devatānaṃ;
Yaññamakappayiṃsu puthūdha loke, pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metaṃ.

Anejaṃ mūladassāvinti ejā vuccati taṇhā. Yo rāgo sārāgo…pe… abhijjhā lobho akusalamūlaṃ sā ejā taṇhā buddhassa bhagavato pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammā. Tasmā buddho anejo. Ejāya pahīnattā anejo. Bhagavā lābhepi na iñjati, alābhepi na iñjati, yasepi na iñjati, ayasepi na iñjati, pasaṃsāyapi na iñjati, nindāyapi na iñjati, sukhepi na iñjati, dukkhepi na iñjati na calati na vedhati nappavedhatīti – anejaṃ. Mūladassāvinti bhagavā mūladassāvī hetudassāvī nidānadassāvī sambhavadassāvī pabhavadassāvī samuṭṭhānadassāvī āhāradassāvī ārammaṇadassāvī paccayadassāvī samudayadassāvī.

Tīṇi akusalamūlāni – lobho akusalamūlaṃ, doso akusalamūlaṃ, moho akusalamūlaṃ.

Vuttañhetaṃ bhagavatā – [passa a. ni. 3.112] “tīṇimāni, bhikkhave, nidānāni kammānaṃ samudayāya. Katamāni tīṇi? Lobho nidānaṃ kammānaṃ samudayāya, doso nidānaṃ kammānaṃ samudayāya, moho nidānaṃ kammānaṃ samudayāya. Na, bhikkhave, lobhajena kammena dosajena kammena mohajena kammena devā paññāyanti, manussā paññāyanti, yā vā panaññāpi kāci sugatiyo. Atha kho, bhikkhave, lobhajena kammena dosajena kammena mohajena kammena nirayo paññāyati, tiracchānayoni paññāyati, pettivisayo paññāyati, yā vā panaññāpi kāci duggatiyo niraye tiracchānayoniyā pettivisaye attabhāvābhinibbattiyā”. Imāni tīṇi akusalamūlānīti bhagavā jānāti passati. Evampi bhagavā mūladassāvī…pe… samudayadassāvī. Tīṇi kusalamūlāni – alobho kusalamūlaṃ, adoso kusalamūlaṃ, amoho kusalamūlaṃ.

Vuttañhetaṃ bhagavatā – “tīṇimāni…pe… na, bhikkhave, alobhajena kammena adosajena kammena amohajena kammena nirayo paññāyati, tiracchānayoni paññāyati, pettivisayo paññāyati, yā vā panaññāpi kāci duggatiyo. Atha kho, bhikkhave, alobhajena kammena adosajena kammena amohajena kammena devā paññāyanti, manussā paññāyanti, yā vā panaññāpi kāci sugatiyo deve ca manusse ca attabhāvābhinibbattiyā”. Imāni tīṇi kusalamūlānīti bhagavā jānāti passati. Evampi bhagavā mūladassāvī…pe… samudayadassāvī.

Vuttañhetaṃ bhagavatā – “ye keci, bhikkhave, dhammā akusalā akusalabhāgiyā akusalapakkhikā sabbe te avijjāmūlakā avijjāsamosaraṇā avijjāsamugghātā”. Sabbe te samugghātaṃ gacchantīti bhagavā jānāti passati. Evampi bhagavā mūladassāvī…pe… samudayadassāvī.

Vuttañhetaṃ bhagavatā – “ye keci, bhikkhave, dhammā kusalā kusalabhāgiyā kusalapakkhikā, sabbe te appamādamūlakā appamādasamosaraṇā. Appamādo tesaṃ dhammānaṃ aggamakkhāyatī”ti bhagavā jānāti passati. Evampi bhagavā mūladassāvī…pe… samudayadassāvī.

Atha vā, bhagavā jānāti passati. “Avijjā mūlaṃ saṅkhārānaṃ, saṅkhārā mūlaṃ viññāṇassa, viññāṇaṃ mūlaṃ nāmarūpassa, nāmarūpaṃ mūlaṃ saḷāyatanassa, saḷāyatanaṃ mūlaṃ phassassa, phasso mūlaṃ vedanāya, vedanā mūlaṃ taṇhāya, taṇhā mūlaṃ upādānassa, upādānaṃ mūlaṃ bhavassa, bhavo mūlaṃ jātiyā, jāti mūlaṃ jarāmaraṇassā”ti – bhagavā jānāti passati. Evampi bhagavā mūladassāvī…pe… samudayadassāvī.

Atha vā, bhagavā jānāti passati. “Cakkhu mūlaṃ cakkhurogānaṃ, sotaṃ mūlaṃ sotarogānaṃ, ghānaṃ mūlaṃ ghānarogānaṃ, jivhā mūlaṃ jivhārogānaṃ, kāyo mūlaṃ kāyarogānaṃ, mano mūlaṃ cetasikānaṃ dukkhānan”ti – bhagavā jānāti passati. Evampi bhagavā mūladassāvī hetudassāvī nidānadassāvī sambhavadassāvī pabhavadassāvī samuṭṭhānadassāvī āhāradassāvī ārammaṇadassāvī paccayadassāvī samudayadassāvīti – anejaṃ mūladassāvī.

Iccāyasmā puṇṇakoti iccāti padasandhi…pe… āyasmā puṇṇako.

Atthi pañhena āgamanti pañhena atthiko āgatomhi, [pañhatthikāmha āgatā (bahūsu) passa mahāni. 192] pañhaṃ pucchitukāmo āgatomhi, pañhaṃ sotukāmo āgatomhīti – evampi atthi pañhena āgamaṃ. Atha vā, pañhatthikānaṃ pañhaṃ pucchitukāmānaṃ pañhaṃ sotukāmānaṃ āgamanaṃ abhikkamanaṃ upasaṅkamanaṃ payirupāsanaṃ atthīti – evampi atthi pañhena āgamaṃ. Atha vā, pañhāgamo tuyhaṃ atthi, tvampi pahu tvamasi alamatto. Mayā pucchitaṃ kathetuṃ visajjetuṃ vahassetaṃ bhāranti [visajjetuṃ sandassetuṃ bhaṇitunti (syā.) vahassu + etaṃ] – evampi atthi pañhena āgamaṃ.

Kiṃ nissitā isayo manujāti kiṃ nissitā āsitā allīnā upagatā ajjhositā adhimuttā. Isayoti isināmakā ye keci isipabbajjaṃ pabbajitā ājīvakā nigaṇṭhā jaṭilā tāpasā. Manujāti manussā vuccantīti – kiṃ nissitā isayo manujā.

Khattiyā brāhmaṇā devatānanti. Khattiyāti ye keci khattiyajātikā. Brāhmaṇāti ye keci bhovādikā. Devatānanti ājīvakasāvakānaṃ ājīvakā devatā, nigaṇṭhasāvakānaṃ nigaṇṭhā devatā, jaṭilasāvakānaṃ jaṭilā devatā, paribbājakasāvakānaṃ paribbājakā devatā, aviruddhakasāvakānaṃ aviruddhakā [avaruddhakasāvakānaṃ avaruddhakā (syā.)] devatā, hatthivatikānaṃ hatthī devatā, assavatikānaṃ assā devatā, govatikānaṃ gāvo devatā, kukkuravatikānaṃ kukkurā devatā, kākavatikānaṃ kākā devatā, vāsudevavatikānaṃ vāsudevo devatā, baladevavatikānaṃ baladevo devatā, puṇṇabhaddavatikānaṃ puṇṇabhaddo devatā, maṇibhaddavatikānaṃ maṇibhaddo devatā, aggivatikānaṃ aggi devatā, nāgavatikānaṃ nāgā devatā, supaṇṇavatikānaṃ supaṇṇā devatā, yakkhavatikānaṃ yakkhā devatā, asuravatikānaṃ asurā devatā, gandhabbavatikānaṃ gandhabbā devatā, mahārājavatikānaṃ mahārājāno devatā, candavatikānaṃ cando devatā, sūriyavatikānaṃ sūriyo devatā, indavatikānaṃ indo devatā, brahmavatikānaṃ brahmā devatā, devavatikānaṃ devo devatā, disāvatikānaṃ disā devatā, ye yesaṃ dakkhiṇeyyā te tesaṃ devatāti – khattiyabrāhmaṇā devatānaṃ.

Yaññamakappayiṃsu puthūdha loketi yaññaṃ vuccati deyyadhammo cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhāraṃ annaṃ pānaṃ vatthaṃ yānaṃ mālāgandhavilepanaṃ [mālāgandhaṃ vilepanaṃ (syā.) itivu. 75] seyyāvasathapadīpeyyaṃ. Yaññamakappayiṃsūti yepi yaññaṃ esanti gavesanti pariyesanti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhāraṃ annaṃ pānaṃ vatthaṃ yānaṃ mālāgandhavilepanaṃ seyyāvasathapadīpeyyaṃ, tepi yaññaṃ kappenti. Yepi yaññaṃ abhisaṅkharonti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhāraṃ annaṃ pānaṃ…pe… seyyāvasathapadīpeyyaṃ, tepi yaññaṃ kappenti. Yepi yaññaṃ denti yajanti pariccajanti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhāraṃ annaṃ pānaṃ…pe… seyyāvasathapadīpeyyaṃ, tepi yaññaṃ kappenti. Puthūti yaññā vā ete puthū, yaññayājakā [yaññayajakā (syā.)] vā ete puthū, dakkhiṇeyyā vā ete puthū. Kathaṃ yaññā vā ete puthū? Bahukānaṃ ete yaññā cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhārā annaṃ pānaṃ vatthaṃ yānaṃ mālaṃ gandhaṃ vilepanaṃ seyyāvasathapadīpeyyaṃ – evaṃ yaññā vā ete puthū.

Kathaṃ yaññayājakā vā ete puthū? Bahukā ete yaññayājakā khattiyā ca brāhmaṇā ca vessā ca suddā ca gahaṭṭhā ca pabbajitā ca devā ca manussā ca – evaṃ yaññayājakā vā ete puthū.

Kathaṃ dakkhiṇeyyā vā ete puthū? Bahukā ete dakkhiṇeyyā puthū samaṇabrāhmaṇā kapaṇaddhikavanibbakayācakā [… vaṇibbakasāvakā (syā.) itivu. 75] – evaṃ dakkhiṇeyyā vā ete puthū. Idha loketi manussaloketi yaññamakappayiṃsu – puthūdha loke.

Pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metanti. Pucchāti tisso pucchā – adiṭṭhajotanā pucchā, diṭṭhasaṃsandanā pucchā, vimaticchedanā pucchā. Katamā adiṭṭhajotanā pucchā? Pakatiyā lakkhaṇaṃ aññātaṃ hoti adiṭṭhaṃ atulitaṃ atīritaṃ avibhūtaṃ avibhāvitaṃ, tassa ñāṇāya dassanāya tulanāya tīraṇāya vibhūtatthāya vibhāvanatthāya pañhaṃ pucchati – ayaṃ adiṭṭhajotanā pucchā.

Katamā diṭṭhasaṃsandanā pucchā? Pakatiyā lakkhaṇaṃ ñātaṃ hoti diṭṭhaṃ tulitaṃ tīritaṃ vibhūtaṃ vibhāvitaṃ. Aññehi paṇḍitehi saddhiṃ saṃsandanatthāya pañhaṃ pucchati – ayaṃ diṭṭhasaṃsandanā pucchā.

Katamā vimaticchedanā pucchā? Pakatiyā saṃsayapakkhando [saṃsayapakkhanno (syā.)] hoti vimatipakkhando dveḷhakajāto – “evaṃ nu kho, na nu kho, kiṃ nu kho, kathaṃ nu kho”ti! So vimaticchedanatthāya pañhaṃ pucchati – ayaṃ vimaticchedanā pucchā. Imā tisso pucchā.

Aparāpi tisso pucchā – manussapucchā, amanussapucchā, nimmitapucchā. Katamā manussapucchā? Manussā buddhaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā pucchanti, bhikkhū pucchanti, bhikkhuniyo pucchanti, upāsakā pucchanti, upāsikāyo pucchanti, rājāno pucchanti, khattiyā pucchanti, brāhmaṇā pucchanti, vessā pucchanti, suddā pucchanti, gahaṭṭhā pucchanti, pabbajitā pucchanti – ayaṃ manussapucchā.

Katamā amanussapucchā? Amanussā buddhaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā pañhaṃ pucchanti, nāgā pucchanti, supaṇṇā pucchanti, yakkhā pucchanti, asurā pucchanti, gandhabbā pucchanti, mahārājāno pucchanti, indā pucchanti, brahmāno pucchanti, devatāyo pucchanti – ayaṃ amanussapucchā.

Katamā nimmitapucchā? Yaṃ bhagavā rūpaṃ abhinimmināti manomayaṃ sabbaṅgapaccaṅgaṃ ahīnindriyaṃ, so nimmito buddhaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā pañhaṃ pucchati; bhagavā visajjeti [vissajjeti (ka.)] – ayaṃ nimmitapucchā. Imā tisso pucchā.

Aparāpi tisso pucchā – attatthapucchā, paratthapucchā, ubhayatthapucchā. Aparāpi tisso pucchā – diṭṭhadhammikatthapucchā, samparāyikatthapucchā, paramatthapucchā. Aparāpi tisso pucchā – anavajjatthapucchā, nikkilesatthapucchā, vodānatthapucchā. Aparāpi tisso pucchā – atītapucchā, anāgatapucchā, paccuppannapucchā. Aparāpi tisso pucchā – ajjhattapucchā, bahiddhāpucchā, ajjhattabahiddhāpucchā. Aparāpi tisso pucchā – kusalapucchā, akusalapucchā, abyākatapucchā. Aparāpi tisso pucchā – khandhapucchā, dhātupucchā, āyatanapucchā. Aparāpi tisso pucchā – satipaṭṭhānapucchā, sammappadhānapucchā, iddhipādapucchā. Aparāpi tisso pucchā – indriyapucchā, balapucchā, bojjhaṅgapucchā. Aparāpi tisso pucchā – maggapucchā, phalapucchā, nibbānapucchā.

Pucchāmi tanti pucchāmi taṃ yācāmi taṃ ajjhesāmi taṃ pasādemi taṃ “kathayassu me”ti pucchāmi taṃ. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ… sacchikā paññatti – yadidaṃ bhagavāti. Brūhi metanti brūhi ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehīti – pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metaṃ. Tenāha so brāhmaṇo –

“Anejaṃ mūladassāviṃ, [iccāyasmā puṇṇako]
Atthi pañhena āgamaṃ;
Kiṃ nissitā isayo manujā, khattiyā brāhmaṇā devatānaṃ;
Yaññamakappayiṃsu puthūdha loke, pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

第三 富那迦學童所問之義釋
一 尊者富那迦曰：
「〔佛〕見根本為不動 我已前來欲質問
為何仙人剎帝利 婆羅門及〔其他〕人
彼等在於此世間 廣營供養諸天神
世尊！我奉問尊師 尊師示彼請語我」 （一○四三）
「〔佛〕見根本為不動」〔之句中〕，動者，是渴愛。即所有貪、染貪……乃至（一
四頁參照）……貪欲、貪、不善根。佛世尊捨斷根絕、彼之動、渴愛，如截頂之多
羅樹成為滅無，於未來為不生起者。故佛是「不動」者。動之捨斷故是不動，世尊雖
對利得亦不動、雖對不利得亦不動、雖對名聲亦不動、雖對不名聲亦不動、雖對賞
讚亦不動、雖對毀訾亦不動、雖對樂亦不動、雖對苦亦不動、不動、不怖動、不動
搖、不震、不震動、不震駭、此是不動者。「見根本」者，是世尊見根本、見因、見
因緣、見發生、見等起、見食、見所緣、見緣、見集。
有三不善根，〔即〕貪不善根、瞋不善根、痴不善根。即世尊如斯說：「諸比
丘！為諸業之集起有此等之三因緣。〔即〕為諸業之集起有貪因緣、有瞋因緣、有痴
因緣。諸比丘！由貪所生之業、瞋所生之業、痴所生之業天不能認（得），人不能得，
又其他所有善趣亦〔不能得〕，但諸比丘！由貪所生之業、瞋所生之業、痴所生之業
而地獄認（得），畜生界得，餓鬼界得，又其他所有惡趣〔得〕。此等三不善根是地
獄、畜生界、餓鬼界之身體發生〔因〕」。如斯世尊知見。如斯世尊見根本……乃至……是見集。
有三善根，〔即〕無貪善根、無瞋善根、無痴善根。即世尊如斯說：「諸比丘！
〔為諸業之集起〕有此等之三因緣……乃至……諸比丘！由無貪所生之業、無瞋所
生之業、無痴所生之業而不得地獄，不得畜生界，不得餓鬼界，又其他所有惡趣〔不
得〕。但諸比丘！由無貪所生之業、無瞋所生之業、無痴所生之業而天得，人得，又
其他所有善趣〔得〕。此等三善根是天人之身體發生〔因〕」，如斯世尊知見，如斯世尊見根本……乃至……是見集。
又世尊已如斯說：「諸比丘！所有不善而有不善分，屬於不善之諸法皆以無明
為根本，與無明合體。無明若害破，彼等皆至害破」。世尊如斯知見，如斯世尊見根本……乃至……是見集。
又世尊已如斯說：「諸比丘！所有善而有善分，屬於善諸法皆以不放逸為根
本，與不放逸合體。說不放逸是彼等諸法之最高」。世尊如斯知見，如斯世尊見根本……乃至……是見集。
或又世尊知見：「無明是行之根本，行是識之根本，識是名色之根本，名色是六
處之根本，六處是觸之根本，觸是受之根本，受是愛之根本，愛是取之根本，取是
有之根本，有是生之根本，生是老死之根本」世尊知見，如斯世尊見根本……乃至……見集。
或又世尊知見：「眼是眼病之根本，耳是耳病之根本，鼻是鼻眼病之根本，舌
是舌病之根本，身是身病之根本，意是心病之根本」世尊知見。如斯世尊見根本、見
因、見因緣、見發生、見等起、見食、見所緣、見緣、見集。此是「〔佛〕見根本為不動」〔之義〕。
「尊者富那迦曰」〔之句中〕，「曰」，是句之接續。「尊者」是敬語。「富迦那」，是彼婆羅門之名。
「我已前來欲質問」，我來欲質問，欲質問而我來，欲聞質問之〔回答〕而我來。
如斯是「我已前來欲質問」〔之義〕。或又欲質問之人人，欲行質問之人人，欲聞質問
之〔回答〕之人人來至，赴往，接近，近侍。如斯亦是〔欲質問而來」〔之義〕。或又
欲問尊師而來者（我），尊師為有能者、有力者，與我共同而問、說、答、顯示、得語。

如斯亦是「我來欲質問」〔之義〕。
「為何仙人〔等〕之人人」〔之句中〕，所謂「為何」者，是依何、止著、繫著、近
著、縛著、信解。「仙人」者，是謂有仙人之名者。即所有活命〔外學〕出家為仙人
之出家尼乾結髮〔外學〕苦行者。「人人」即是人人之事。此是「為何仙人〔等〕之人人」〔之義〕。
「剎帝利與婆羅門於諸天神〔之句中〕」，剎帝利者，是所有剎帝利（王族）之出生者，

婆羅門是所有呼為「卿者」（婆羅門族）。
「諸天神」者，是活命〔外學〕之弟子以活命〔外學〕是天神。於尼乾之弟子，
尼乾是天神，於結髮〔外學〕之弟子，結髮〔外學〕是天神，於普行者之弟子，普
行者是天神，於驅檳者之弟子，驅檳者是天神。於象務者，象是天神，於馬務者，
馬是天神，於牛務者，牛是天神，於雞務者，雞是天神，於鴉務者，鴉是天神，於
世天務者，世天〔力士〕是天神，於力天務者，力天〔力士〕是天神，於滿賢務者，
滿賢〔夜叉〕是天神，於珠賢務者，珠賢〔夜叉〕是天神，於火務者，火是天神，
於龍務者，龍是天神，於金翅鳥務者，金翅鳥是天神，於夜叉務者，夜叉是天神，
於阿修羅務者，阿修羅是天神，於犍闥婆務者，犍闥婆是天神，於大王務者，大王
是天神，於月務者，月是天神，於太陽務者，太陽是天神，於帝釋務者，帝釋是天
神，於梵天務者，梵天是天神，於天務者，天是天神，於方務者，〔禮拜〕方角是天
神，各自禮拜所供養者是彼人人天神。此是「廣為供養諸天神」〔之義〕。
「於此世間，廣營供養」〔之句中〕，供養〔物〕者，是衣服、食物、臥坐所、病
者之資具藥品、食物、飲物、著物、乘物、鬘、香、塗油、臥床、住宅、燈具〔等〕
之施物。「營供養」者，（一）求衣服、食物、臥坐所、病者之資具藥品、食物、飲物、
著物、乘物、鬘、香、塗油、臥床、住宅、燈具〔等〕供養之覓求、所遍求之人人
亦營供養。又（二）是準備衣服、食物、臥坐所、病者之資具藥品、食物、飲物、著物、
乘物、鬘、香、塗油、臥床、住宅、燈具〔等〕供養之人人亦營供養。又（三）衣服、
食物、臥坐所、病者之資具藥品、食物、飲物、著物、乘物、鬘、香、塗油、臥床、
住宅、燈具〔等〕供養〔物〕之施、獻、施捨人人亦營供養。「廣」者，（一）此等供養
〔物〕多，又（二）獻此等供養之人人多，又（三）此等之受施者多。
（一）此等供養〔物〕多者云何？此等之衣服、食物、臥坐所、病者之資具藥品、
食物、飲物、衣物、乘物、鬘、香、塗油、臥床、住宅、燈具〔等〕之供養〔物〕
多。此是「此等供養〔物〕多。（二）獻此等供養之人人多者云何？是獻此等供養人人之
剎帝利、婆羅門、毘舍、首陀、在家者、天人等多。此是獻此等供養人人之多。（三）
此等之受施者多者云何？是此等受施者之沙門、婆羅門、乞丐者、行乞者〔及彼等
之〕弟子。此是「此等之受施者多」。
「在此世間」者，是於人世間。此是「彼等於此世間」〔之義〕。
「世尊！我奉問尊師，尊師請語我」〔之句中〕，問者，是（一）為欲明解未見之問，
（二）為欲〔向他〕合流已見之問，（三）為欲斷疑念之問之三問。
（一）為欲明解未見之問者云何？原來〔某者之〕特相未知、未見、未考量、未度
知、未辨知、於未明暸之時，為欲知見，為欲考量，為欲度知，為欲辨知，為欲明
暸而問。此是「為欲明暸未見之問」。
（二）為欲〔向他〕合流已見之問者云何？原來〔某者之〕特相已知見、考量、度
知、辨知、為明暸之時，為欲與他諸賢之說合流而問。此是「為欲向他合流已見之問」。
（三）為斷疑念之問者云何？原來〔就某事〕「如斯耶？不然耶？何耶？云何耶？」
為疑所襲，為疑念所襲，於生迷惑之時，彼為欲斷〔彼〕疑念而問。此是「為欲斷疑念之問」。

有此等之三問。
更有（一）人問、（二）非人問、（三）化人問之三問。
（一）人問者云何？是人接近佛世尊而問。〔即〕比丘問，比丘尼問，優婆塞問，優
婆夷問，王問，剎帝利問，婆羅門問，毘舍問，首陀問，在家者問，出家者問。此是「人問」。
（二）非人問者云何？是非人接近佛世尊而問。〔即〕龍問、金翅鳥問、夜叉問、阿
修羅問、犍闥婆問、大王問、帝釋問、梵天問、天神問。此是非人問。
（三）化人問者云何？世尊〔自〕有四肢五體化作完具諸根意所成之色身，彼之化
人接近佛世尊而問，世尊答彼。此是化人問。有此等之三問。
更有（一）自義問、（二）他義問、（三）兩義問之三問。
更有（一）現世義問、（二）來世義問、（三）第一義問之三問。
更有（一）無罪義問、（二）無煩惱義問、（三）淨白義問之三問。
更有（一）過去問、（二）未來問、（三）現在問之三問。
更有（一）內問、（二）外向、（三）內外問之三問。
更有（一）善問、（二）不善問、（三）無記問之三問。
更有（一）蘊問、（二）界問、（三）處問之三問。
更有（一）念住問、（二）正勤問、（三）神足問之三問。
更有（一）根問、（二）力問、（三）覺支問之三問。
更有（一）道問、（二）果問、（三）涅槃問之三問。
「世尊！我奉問尊師」者，我向尊師問，向尊師乞，向尊師求，向尊師信樂，請
為我說。此是「我奉問尊師」〔之義〕。「世尊」者，此是尊重之同義語……乃至……（一
二頁以下參照）……此謂世尊〔語〕……是與作證共同施設者。「尊師示彼請語我」
者，是請語我，請言、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。此是「世尊！我
奉問尊師，尊師示彼請語我」〔之義〕。故婆羅門言。
尊者富那迦曰：
「〔佛〕見根本為不動 我已前來欲質問
為何仙人剎帝利 婆羅門及〔其他〕人
彼等在於此世間 廣營供養諸天神
世尊！我奉問尊師 尊師示彼請語我
☸.....................................................................

13.
Ye kecime isayo manujā, [puṇṇakāti bhagavā]
Khattiyā brāhmaṇā devatānaṃ;
Yaññamakappayiṃsu puthūdha loke, āsīsamānā puṇṇaka itthattaṃ [itthataṃ (syā.), itthabhāvaṃ (ka.)] ;
Jaraṃ sitā yaññamakappayiṃsu.

Ye kecime isayo manujāti. Ye kecīti sabbena sabbaṃ sabbathā sabbaṃ asesaṃ nissesaṃ pariyādiyanavacanametaṃ – ye kecīti. Isayoti isināmakā ye keci isipabbajjaṃ pabbajitā ājīvakā nigaṇṭhā jaṭilā tāpasā. Manujāti manussā vuccantīti – ye kecime isayo manujā puṇṇakāti bhagavā.

Khattiyā brāhmaṇā devatānanti. Khattiyāti ye keci khattiyajātikā. Brāhmaṇāti ye keci bhovādikā. Devatānanti ājīvakasāvakānaṃ ājīvakā devatā…pe… disāvatikānaṃ disā devatā. Ye yesaṃ dakkhiṇeyyā, te tesaṃ devatāti – khattiyā brāhmaṇā devatānaṃ.

Yaññamakappayiṃsu puthūdha loketi. Yaññaṃ vuccati deyyadhammo cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhāraṃ annaṃ pānaṃ…pe… seyyāvasathapadīpeyyaṃ. Yaññamakappayiṃsūti yepi yaññaṃ esanti gavesanti pariyesanti…pe… seyyāvasathapadīpeyyaṃ, tepi yaññaṃ kappenti. Puthūti yaññā vā ete puthū, yaññayājakā vā ete puthū, dakkhiṇeyyā vā ete puthū…pe… evaṃ dakkhiṇeyyā vā ete puthū. Idha loketi manussaloketi yaññamakappayiṃsu – puthūdha loke.

Āsīsamānā puṇṇaka itthattanti. Āsīsamānāti rūpapaṭilābhaṃ āsīsamānā, saddapaṭilābhaṃ āsīsamānā, gandhapaṭilābhaṃ āsīsamānā, rasapaṭilābhaṃ āsīsamānā, phoṭṭhabbapaṭilābhaṃ āsīsamānā, puttapaṭilābhaṃ āsīsamānā, dārapaṭilābhaṃ āsīsamānā, dhanapaṭilābhaṃ āsīsamānā, yasapaṭilābhaṃ āsīsamānā, issariyapaṭilābhaṃ āsīsamānā, khattiyamahāsālakule attabhāvapaṭilābhaṃ āsīsamānā, brāhmaṇamahāsālakule attabhāvapaṭilābhaṃ āsīsamānā, gahapatimahāsālakule attabhāvapaṭilābhaṃ āsīsamānā, cātumahārājikesu [cātummahārājikesu (syā.)] devesu attabhāvapaṭilābhaṃ āsīsamānā, tāvatiṃsesu devesu yāmesu devesu tusitesu devesu nimmānaratīsu devesu paranimmitavasavattīsu devesu brahmakāyikesu devesu attabhāvapaṭilābhaṃ āsīsamānā icchamānā sādiyamānā patthayamānā pihayamānā abhijappamānāti āsīsamānā.

Puṇṇaka itthattanti ettha attabhāvābhinibbattiṃ āsīsamānā ettha khattiyamahāsālakule attabhāvābhinibbattiṃ āsīsamānā…pe… ettha brahmakāyikesu devesu attabhāvābhinibbattiṃ āsīsamānā icchamānā sādiyamānā patthayamānā pihayamānā abhijappamānāti āsīsamānā – puṇṇaka itthattaṃ.

Jaraṃ sitā yaññamakappayiṃsūti jarānissitā byādhinissitā maraṇanissitā sokaparidevadukkhadomanassupāyāsanissitā. Yadeva te jātinissitā tadeva te jarānissitā. Yadeva te jarānissitā tadeva te byādhinissitā. Yadeva te byādhinissitā tadeva te maraṇanissitā. Yadeva te maraṇanissitā tadeva te sokaparidevadukkhadomanassupāyāsanissitā. Yadeva te sokaparidevadukkhadomanassupāyāsanissitā tadeva te gatinissitā. Yadeva te gatinissitā tadeva te upapattinissitā. Yadeva te upapattinissitā tadeva te paṭisandhinissitā. Yadeva te paṭisandhinissitā tadeva te bhavanissitā. Yadeva te bhavanissitā tadeva te saṃsāranissitā. Yadeva te saṃsāranissitā tadeva te vaṭṭanissitā allīnā upagatā ajjhositā adhimuttāti – jaraṃ sitā yaññamakappayiṃsu. Tenāha bhagavā –

“Ye kecime isayo manujā, [puṇṇakāti bhagavā]
Khattiyā brāhmaṇā devatānaṃ;
Yaññamakappayiṃsu puthūdha loke, āsīsamānā puṇṇaka itthattaṃ;
Jaraṃ sitā yaññamakappayiṃsū”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二 世尊宣示：富那迦！
所有此等之仙人 剎帝利與婆羅門
彼等在於此世間 廣營供養諸天神
彼等希望此狀態 依著老〔死〕營供養」 （一○四四）
「所有此等之仙人」〔之句中〕，「所有此等」者，是普遍一切，一切之一切，無殘
無餘〔之義〕。仙人者，謂有仙人之名者。即仙人之出家為出家所有活命〔外學〕、
尼乾、結髮〔外學〕、苦行者。所謂人人，是人之事。此是「所有此等之仙人」〔之義〕。
「富那迦」是世尊呼彼婆羅門之名。「世尊」是尊重之同義語……乃至……（一二
頁以下參照）……此之世尊與（所謂語）……成為與作證為共同施設者。此是「世尊宣示：富那迦！」〔之義〕。
「剎帝利與婆羅門於諸天神」〔之句中〕，剎帝利，是所有剎帝利之生活者。婆羅
門是所有「呼為卿者」。「諸天神」者，於活命〔外學〕之弟子，活命〔外學〕是天神
……乃至（四七頁以下參照）……於方務者，〔禮拜〕方角是天神，各自所禮拜供養
者是彼人人之天神。此是「諸天神」〔之義〕。
「於此世間，廣營供養」〔之句中〕「供養〔物〕」，是衣服、食物、臥坐所、病者
之資具藥品、食物、飲物、著物、乘物、鬘、香、塗油、臥床、住宅、燈具〔等〕
之設物。「營供養」者，（一）是求衣服、食物、臥坐所、病者之資具藥品、食物、飲物、
著物、乘物、鬘、香、塗油、臥床、住宅、燈具〔等〕之供養，覓求，所遍求之人
人亦營供養。又（二）是準備衣服、食物、臥坐所、病者之資具藥品、食物、飲物、著
物、乘物、鬘、香、塗油、臥床、住宅、燈具〔等〕供養之人人亦營供養。又（三）是
施衣服、食物、臥坐所、病者之資具藥品、食物、飲物、著物、乘物、鬘、香、塗
油、臥床、住宅、燈具〔等〕之供養〔物〕、獻、施捨之人人亦營供養。「廣」者，是
此等供養〔物〕多，又獻此等供養人人多，又此等受施者多。此等供養〔物〕多者
云何？……乃至（四九頁參照）……此是「此等受施者多」。於此世間者，是於人世
間。此是「彼等在於此世間，廣營供養」〔之義〕。
「富那迦！希望此狀態」〔之句中〕，希望者，是希望色之獲得，希望聲之獲得，
希望香之獲得，希望味之獲得，希望觸之獲得，希望子之獲得，希望妻之獲得，希
望財之獲得，希望名聲之獲得，希望於自在之獲得，希望於剎帝利大家身體之獲得，
希望於婆羅門大家身體之獲得，希望於居士大家身體之獲得，希望於四大王天身體
之獲得，希望於三十三天、夜摩天、都率天、化樂天、他化自在天、梵眾天身體之
獲得，樂、冀求、冀望、熱望。此是「希望」〔之義〕。
「富那迦希望此狀態」〔之句中〕，在此處希望身體之發生，即希望於此剎帝利大
家身體之發生，希望於此婆羅門大家身體之發生，希望於此居士大家身體之發生，
希望於四大王天身體之發生，希望於此三十三天、此夜摩天、此都率天、此化樂天、
此他化自在天、此梵眾天身體之發生，是樂，冀求，冀望，熱望也。此是「希望此狀態」〔之義〕。
「依著老死營供養」〔之句中〕，「依著老死」是依止老，依止病，依止死，依止愁
悲苦憂惱。依止於生，此即依止於老，依止於老者，此即依止於病，依止於病者，
此即依止於死，依止於死者，此即依止於愁悲苦憂惱，依止於愁悲苦憂惱者，此即
依止於趣，依止於趣者，此即依止於生起，依止於生起者，此即依止於結生，依止
於結生者，此即依止於有，依止於有者，此即依止於輪迴，依止於輪迴者，此即依
止、止著、近著、縛著，信解於輪迴。此是「依著老死營供養」〔之義〕。故世尊已宣示。
世尊宣示：
「所有此等之仙人 剎帝利與婆羅門
彼等在於此世間 廣營供養諸天神
彼等希望此狀態 依著老〔死〕營供養」
☸.....................................................................

14.
Ye kecime isayo manujā, [iccāyasmā puṇṇako]
Khattiyā brāhmaṇā devatānaṃ;
Yaññamakappayiṃsu puthūdha loke, kaccisu te bhagavā yaññapathe appamattā;
Atāruṃ [atāruṃ (syā. ka.)] jātiñca jarañca mārisa, pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metaṃ.
Ye kecime isayo manujāti. Ye kecīti…pe….

Kaccisu te bhagavā yaññapathe appamattāti. Kaccisūti saṃsayapucchā vimatipucchā dveḷhakapucchā anekaṃsapucchā – “evaṃ nu kho, na nu kho, kiṃ nu kho, kathaṃ nu kho”ti – kaccisu. Teti yaññayājakā vuccanti. Bhagavāti gāravādhivacanaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – kaccisu te bhagavā. Yaññapathe appamattāti yaññoyeva vuccati yaññapatho. Yathā ariyamaggo ariyapatho devamaggo devapatho brahmamaggo brahmapatho, evameva yaññoyeva vuccati yaññapatho. Appamattāti yaññapathe appamattā sakkaccakārino sātaccakārino aṭṭhitakārino anolīnavuttino anikkhittacchandā anikkhittadhurā taccaritā tabbahulā taggarukā tanninnā tappoṇā tappabbhārā tadadhimuttā tadadhipateyyāti – tepi yaññapathe appamattā. Yepi yaññaṃ esanti gavesanti pariyesanti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhāraṃ annaṃ pānaṃ…pe… seyyāvasathapadīpeyyaṃ sakkaccakārino…pe… tadadhipateyyā, tepi yaññapathe appamattā. Yepi yaññaṃ abhisaṅkharonti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhāraṃ annaṃ pānaṃ…pe… seyyāvasathapadīpeyyaṃ sakkaccakārino…pe… tadadhipateyyā, tepi yaññapathe appamattā. Yepi yaññaṃ denti yajanti pariccajanti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhāraṃ annaṃ pānaṃ…pe… seyyāvasathapadīpeyyaṃ sakkaccakārino …pe… tadadhipateyyā, tepi yaññapathe appamattāti – kaccisu te bhagavā yaññapathe appamattā.

Atāruṃ jātiñca jarañca mārisāti jarāmaraṇaṃ atariṃsu uttariṃsu patariṃsu samatikkamiṃsu vītivattiṃsu. Mārisāti piyavacanaṃ garuvacanaṃ sagāravasappatissādhivacanametaṃ mārisāti – atāru jātiñca jarañca mārisa.

Pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metanti. Pucchāmi tanti pucchāmi taṃ yācāmi taṃ ajjhesāmi taṃ pasādemi taṃ kathayassu meti – pucchāmi taṃ. Bhagavāti gāravādhivacanaṃ…pe… sacchikā paññatti – yadidaṃ bhagavāti. Brūhi metanti brūhi ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehīti – pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metaṃ. Tenāha so brāhmaṇo –

“Ye kecime isayo manujā, [iccāyasmā puṇṇako]
Khattiyā brāhmaṇā devatānaṃ;
Yaññamakappayiṃsu puthūdha loke, kaccisu te bhagavā yaññapathe appamattā;
Atāru jātiñca jarañca mārisa, pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

三 尊者富那迦曰：
「所有此等之仙人 剎帝利與婆羅門
彼等在於此世間 廣營供養諸天神
於供養路不放逸 果度生老與否耶」
世尊！我向尊師問 尊師示彼請語我」 （一○四五）
「所有此等之仙人」〔之句中〕，「所有此等」……乃至（五二頁參照）……於供養
路不放逸〔之句中〕，「果」者，是「如斯耶」？「不然耶」？「成何耶」？「云何耶」？是疑
之質問、疑念之質問、迷惑之質問。此是「果」〔之義〕。「彼等」是奉獻供養之人人。
「世尊」是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……世尊之〔語〕……是與作
證共同施設者。於「供養路不放逸」〔之句中〕供養言為供養路。譬如聖道〔言〕為
聖路，天道〔言〕為天路，梵道〔言〕為梵路，如是供養言為供養路。「不放逸」者，
是於供養路不放逸、恭敬而作、常作、堅住作、不萎縮行、不放棄〔欲行之〕欲，
不放棄責任而行彼，屢屢為彼，重視彼，向於彼，傾於彼，赴於彼，信解彼，是以
彼為主。此是「於供養路不放逸」〔之義〕。恭敬作……乃至（前方參照）……以彼為
主，求衣服、食物、臥坐所、病者之資具藥品、食物、飲物、著物、乘物、鬘、香、
塗油、臥床、住宅、燈具〔等〕之供養，覓求、所遍求之人人亦於供養路不放逸。
恭敬作……乃至……以彼為主，準備衣服、食物、臥坐所、病者之資具藥品、食物、
飲物、著物、乘物、鬘、香、塗油、臥床、住宅、燈具〔等〕供養之人人亦是「於供
養路不放逸」。恭敬而作……乃至……以此為主施衣服、食物、臥坐所、病者之資具
藥品、食物、飲物、著物、乘物、鬘、香、塗油、臥床、住宅、燈具〔等〕供養，
獻施捨之人人亦是「於供養路不放逸」。此是「於供養路不放逸」〔之義〕。
「果度生老與否耶？我尊！」是「能度」生、老、死耶？越度耶？度過耶？超度耶？
離越耶？此是「果度生老與否耶」〔之義〕。「我尊者」，是敬語、敬重語、尊重語、尊
敬語。此是「我尊！度生老耶」〔之義〕。
「世尊！我向尊師問，尊師示彼請語我」〔之句中〕，「我向尊師問」者，是我向尊
師問，向尊師乞，向尊師求，向尊師信樂，請為我說。此是「我向尊師問」〔之義〕。
世尊此是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂世尊之語……是與作
證共同施設者。「請為我語」者，是請語我以彼、言、示、施設、確立、開顯、分別、
顯示、說明。此是「世尊！我向尊師問，尊師示彼請語我」〔之義〕。故彼婆羅門言。
尊者富那迦曰：
所有此等之仙人 剎帝利與婆羅門
彼等在於此世間 廣營供養諸天神
於供養路不放逸 果度生老與否耶
世尊！我向尊師問 尊師示彼請語我
☸.....................................................................

15.
Āsīsanti [āsiṃsanti (syā.)] thomayanti, abhijappanti juhanti; [Puṇṇakāti bhagavā]
Kāmābhijappanti paṭicca lābhaṃ, te yājayogā bhavarāgarattā;
Nātariṃsu jātijaranti brūmi.

Āsīsanti thomayanti abhijappanti juhantīti. Āsīsantīti rūpapaṭilābhaṃ āsīsanti, saddapaṭilābhaṃ āsīsanti, gandhapaṭilābhaṃ āsīsanti, rasapaṭilābhaṃ āsīsanti, phoṭṭhabbapaṭilābhaṃ āsīsanti, puttapaṭilābhaṃ āsīsanti, dārapaṭilābhaṃ āsīsanti, dhanapaṭilābhaṃ āsīsanti, yasapaṭilābhaṃ āsīsanti, issariyapaṭilābhaṃ āsīsanti, khattiyamahāsālakule attabhāvapaṭilābhaṃ āsīsanti, brāhmaṇamahāsālakule…pe… gahapatimahāsālakule attabhāvapaṭilābhaṃ āsīsanti, cātumahārājikesu devesu…pe… brahmakāyikesu devesu attabhāvapaṭilābhaṃ āsīsanti icchanti sādiyanti patthayanti pihayantīti – āsīsanti.

Thomayantīti yaññaṃ vā thomenti phalaṃ vā thomenti dakkhiṇeyye vā thomenti. Kathaṃ yaññaṃ thomenti? Suciṃ dinnaṃ [viyaṃ dinnaṃ (syā.)], manāpaṃ dinnaṃ, paṇītaṃ dinnaṃ, kālena dinnaṃ, kappiyaṃ dinnaṃ, viceyya dinnaṃ, anavajjaṃ dinnaṃ, abhiṇhaṃ dinnaṃ dadaṃ cittaṃ pasāditanti – thomenti kittenti vaṇṇenti pasaṃsanti. Evaṃ yaññaṃ thomenti.

Kathaṃ phalaṃ thomenti? Ito nidānaṃ rūpapaṭilābho bhavissati…pe… brahmakāyikesu devesu attabhāvapaṭilābho bhavissatīti – thomenti kittenti vaṇṇenti pasaṃsanti. Evaṃ phalaṃ thomenti.

Kathaṃ dakkhiṇeyye thomenti? Dakkhiṇeyyā jātisampannā gottasampannā ajjhāyakā mantadharā tiṇṇaṃ vedānaṃ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṃ sākkharappabhedānaṃ itihāsapañcamānaṃ padakā veyyākaraṇā lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayāti, vītarāgā vā rāgavinayāya vā paṭipannā, vītadosā vā dosavinayāya vā paṭipannā, vītamohā vā mohavinayāya vā paṭipannā, saddhāsampannā sīlasampannā samādhisampannā paññāsampannā vimuttisampannā vimuttiñāṇadassanasampannāti – thomenti kittenti vaṇṇenti pasaṃsanti. Evaṃ dakkhiṇeyye thomentīti – āsīsanti thomayanti.

Abhijappantīti rūpapaṭilābhaṃ abhijappanti, saddapaṭilābhaṃ abhijappanti, gandhapaṭilābhaṃ abhijappanti, rasapaṭilābhaṃ abhijappanti…pe… brahmakāyikesu devesu attabhāvapaṭilābhaṃ abhijappantīti – āsīsanti thomayanti abhijappanti. Juhantīti juhanti denti yajanti pariccajanti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhāraṃ annaṃ pānaṃ vatthaṃ yānaṃ mālāgandhavilepanaṃ seyyāvasathapadīpeyyanti – āsīsanti thomayanti abhijappanti juhanti puṇṇakāti bhagavā.

Kāmābhijappanti paṭicca lābhanti rūpapaṭilābhaṃ paṭicca kāme abhijappanti, saddapaṭilābhaṃ paṭicca kāme abhijappanti…pe… brahmakāyikesu devesu attabhāvapaṭilābhaṃ paṭicca kāme abhijappanti pajappantīti – kāmābhijappanti paṭicca lābhaṃ.

Te yājayogā bhavarāgarattā nātariṃsu jātijaranti brūmīti teti yaññayājakā vuccanti, yājayogāti yājayogesu yuttā payuttā āyuttā samāyuttā taccaritā tabbahulā taggarukā tanninnā tappoṇā tappabbhārā tadadhimuttā tadadhipateyyāti – te yājayogā, bhavarāgarattāti bhavarāgo vuccati yo bhavesu bhavacchando bhavarāgo bhavanandī bhavataṇhā bhavasineho bhavapariḷāho bhavamucchā bhavajjhosānaṃ. Bhavarāgena bhavesu rattā giddhā gadhitā mucchitā ajjhosannā laggā laggitā palibuddhāti – te yājayogā bhavarāgarattā.

Nātariṃsu jātijaranti brūmīti te yājayogā bhavarāgarattā jātijarāmaraṇaṃ nātariṃsu na uttariṃsu na patariṃsu na samatikkamiṃsu na vītivattiṃsu, jātijarāmaraṇā anikkhantā anissaṭā anatikkantā asamatikkantā avītivattā antojātijarāmaraṇe parivattanti antosaṃsārapathe parivattanti. Jātiyā anugatā jarāya anusaṭā byādhinā abhibhūtā maraṇena abbhāhatā atāṇā aleṇā asaraṇā asaraṇībhūtāti; brūmi ācikkhāmi desemi paññapemi paṭṭhapemi vivarāmi vibhajāmi uttānīkaromi pakāsemīti – te yājayogā bhavarāgarattā nātariṃsu jātijaranti brūmi. Tenāha bhagavā –

“Āsīsanti thomayanti, abhijappanti juhanti; [Puṇṇakāti bhagavā]
Kāmābhijappanti paṭicca lābhaṃ, te yājayogā bhavarāgarattā;
Nātariṃsu jātijaranti brūmī”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

四 世尊宣示：「富那迦！
希望讚歎望獻供 緣於利得熱望欲
彼等供養有貪染 我言不度生與死」 （一○四五）
「希望讚歎望獻供」〔之句中〕，希望者，是希望色之獲得、希望聲之獲得、希望
香之獲得、希望味之獲得、希望子之獲得、希望妻之獲得、希望財之獲得、希望名
聲之獲得、希望自在之獲得、希望於剎帝利大家身體之獲得、希望於婆羅門大家身
體之獲得、希望於居士大家身體之獲得、於四大王天……乃至（五四頁參照）
希望於梵眾天身體之獲得，樂、冀求、冀望、熱望。此是「希望」〔之義〕。讚歎是（一）
讚歎供養，（二）讚歎果，（三）讚歎受施者。
（一）讚歎供養者云何？「〔此供養〕是可愛施，適意施，勝妙施，適切施，簡擇施，
無罪施，屢屢施，施而〔施者之〕心信樂」而讚歎，稱譽，讚說，賞讚。如斯是「讚嘆供養」。
（二）讚歎果者云何？「於此之〔供養〕因緣而〔供養者〕可獲得色，可獲得聲，可
獲得香，可獲得味，可獲得觸，剎帝利大家，婆羅門大家……乃至（五四頁參照）
……可獲得於梵眾天之身體」而為讚歎、稱譽、讚說、賞讚。如斯是「讚歎果」。
（三）讚歎受施者云何？「受施者具足生（善生），具足姓，習誦〔聖典〕，持真言，
通達三吠陀、語彙、儀軌、音韻語原論〔阿闊婆吠陀〕為第五傳說〔諸書典之〕句
與解說（文法），熟達順世論、大人相論、離貪、為貪之調伏而為行道，離瞋、為瞋
之調伏而為行道，離痴、為痴之調伏而為行道，已具足信，具足戒，具足定，具足
慧，具足解脫，具足解脫智見」，而為讚歎，稱譽，讚說，賞讚。如斯是「讚歎受施者」。
「熱望」者，是熱望色之獲得，熱望聲之獲得，熱望香之獲得，熱望味之獲得，
熱望觸之獲得，熱望於剎帝利大家身體之獲得……乃至（五四頁參照）……熱望於
梵眾天身體之獲得。此是「希望讚歎獻熱望」〔之義〕。「獻」成為獻供，施、供養、施
捨、衣服、食物、臥坐所、病者之資具藥品、食物、飲物、著物、乘物、鬘、香、
塗油、臥床、住宅、燈具。此是「希望讚歎獻熱望」〔之義〕。
「世尊宣示：富那迦！」〔之句中〕，「富那迦！」，是世尊呼彼婆羅門之名。「世
尊」，此是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……世尊之（語）此……是與
作證共同為施設者。此是「世尊宣示：富那迦！」〔之義〕。
「緣於利得熱望欲」，緣於色之獲得而熱望欲，緣於聲之獲得而熱望欲，……乃
至（五四頁參照）……緣於梵眾天身體之獲得而熱望欲，切望、翹望。此是「緣於利得熱望欲」〔之義〕。
「彼等供養有貪染，我言不度生與死〕〔之句中〕，「彼等」是行供養之人人。行供
養者，「是行供養」、加行、熱心、專心、行彼、屢屢為彼、重彼、向於彼、傾於彼、
赴於彼、信解彼，是以彼為主。此是「行供養」〔之義〕。「有貪染」之（句中），有貪
者是渴愛。即對所有之有有欲、有貪、有喜、有渴愛、有愛情、有渴、有熱惱、有
昏迷、有縛著，由於有貪對諸有而貪、貪覓、昏迷、縛著、懸、懸著、礙著。此是「彼等供養有貪染」〔之義〕。
「我言不度生與死」，彼等行供養而受有貪所染，不得度生老死，不得越度，不
得度過，不得超越，不得離越，不出離生老死，不棄遣，不越度，不超越，不離越，
於生老死之中而動作，於輪迴路之中而動作，從於生，為老所瀰漫，為病所打勝，
為死所害破，無救護所，無避難所，無皈依所，我言無皈依之狀態，示、施設、確
立、開顯、分別、顯示、說明。此是「彼等供養有貪染，我言不度生與老」〔之義〕。
故世尊已能宣示：
希望讚歎獻熱望 緣於利得熱望欲
彼等供養有貪染 我言不度生與死
☸.....................................................................

16.
Te ce nātariṃsu yājayogā, [iccāyasmā puṇṇako]
Yaññehi jātiñca jarañca mārisa;
Atha ko carahi devamanussaloke, atāri jātiñca jarañca mārisa;
Pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metaṃ.

Te ce nātariṃsu yājayogāti te yaññayājakā yājayogā bhavarāgarattā jātijarāmaraṇaṃ nātariṃsu na uttariṃsu na patariṃsu na samatikkamiṃsu na vītivattiṃsu, jātijarāmaraṇā anikkhantā anissaṭā anatikkantā asamatikkantā avītivattā antojātijarāmaraṇe parivattanti antosaṃsārapathe parivattanti. Jātiyā anugatā jarāya anusaṭā byādhinā abhibhūtā maraṇena abbhāhatā atāṇā aleṇā asaraṇā asaraṇībhūtāti – te ce nātariṃsu yājayogā.

Iccāyasmā puṇṇakoti. Iccāti padasandhi…pe… āyasmā puṇṇako.

Yaññehi jātiñca jarañca mārisāti. Yaññehīti yaññehi pahūtehi yaññehi vividhehi yaññehi puthūhi. Mārisāti piyavacanaṃ garuvacanaṃ sagāravasappatissādhivacanametaṃ mārisāti – yaññehi jātiñca jarañca mārisa.

Atha ko carahi devamanussaloke, atāri jātiñca jarañca mārisāti atha ko eso sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya jātijarāmaraṇaṃ atari uttari patari samatikkami vītivattayi [vītivatti (ka.)]. Mārisāti piyavacanaṃ garuvacanaṃ sagāravasappattissādhivacanametaṃ mārisāti – atha ko carahi devamanussaloke, atāri jātiñca jarañca mārisa.

Pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metanti. Pucchāmi tanti pucchāmi taṃ yācāmi taṃ ajjhesāmi taṃ pasādemi taṃ kathayassu metanti – pucchāmi taṃ. Bhagavāti gāravādhivacanaṃ…pe… sacchikā paññatti – yadidaṃ bhagavāti. Brūhi metanti brūhi ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehīti – pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metaṃ. Tenāha so brāhmaṇo –

“Te ce nātariṃsu yājayogā, [iccāyasmā puṇṇako]
Yaññehi jātiñca jarañca mārisa;
Atha ko carahi devamanussaloke, atāri jātiñca jarañca mārisa;
Pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

五 尊者富那迦曰：
彼等行供養 若不度生老
我尊！如若然 果在天人界
何人由供養 得度生老耶
我向尊師問 尊師請語我 （一○四七）
「彼等行供養若不度生老」者，彼等行供養之人人，行供養為貪所染，不得度生
老死，不得越度，不得度過，不得超越，不得離越，為不出離生老死，為不棄遣，
為不越度，為不超越，為不離越，於生老死之中而動作，於輪迴路之中而動作，從
於生，為老所瀰漫，為病所打勝，為死所害破，無救護所，無避難所，無皈依所，
如為於無皈依之狀態。此是「彼等行供養若不度生死」〔之義〕。
「尊者富那迦曰」〔之句中〕，「曰」，是此句之接續……乃至（一○頁參照）……此是「尊者富那迦曰」〔之義〕。
我尊！依供養而生或老〔之句中，依供養者，〕是依供養、獻供、種種之供養，
多供養。我尊！是敬語、敬重語、尊敬語。此是「我尊！依供養而生、老」〔之義〕。
「我尊！如若然，果在天人界？何人得度生老耶？」然者，何人含天、含魔、含
梵天之於世界，含沙門、婆羅門，含天與人之於人人之中，得生老死耶？得越度耶？
得度過耶？得超越耶？得離越耶？我尊！是此敬語、敬重語、尊重語、尊敬語。此
是「然者果於天界人界何人得度生老耶？」〔之義〕。
「我向尊師問，世尊請語我」〔之句中〕，〔我向尊師問」者，是我向尊師問，乞於
尊師，求於尊師，信樂於尊師，請向我說。此是「我向尊師問」〔之義〕。世尊，此是
尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂世尊之語……是與作證共同施
設者。「請語我」者，請向我語，言、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。
此是「世尊！我向尊師問請語我」〔之義〕。故彼婆羅門言。
尊者富那迦曰：
「彼等行供養 若不度〔生老〕
我尊！若然 果於大人界
何人由供養 得度生老者
我向尊師問 〔世尊〕請語我
☸.....................................................................

17.
Saṅkhāya lokasmi [lokasmiṃ (syā. ka.)] paroparāni, [puṇṇakāti bhagavā]
Yassiñjitaṃ natthi kuhiñci loke;
Santo vidhūmo anīgho nirāso, atāri so jātijaranti brūmi.

Saṅkhāya lokasmi paroparānīti saṅkhā vuccati ñāṇaṃ yā paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi. Paroparānīti oraṃ vuccati sakattabhāvo, paraṃ vuccati parattabhāvo oraṃ vuccati sakarūpavedanāsaññāsaṅkhāraviññāṇaṃ, paraṃ vuccati pararūpavedanāsaññāsaṅkhāraviññāṇaṃ; oraṃ vuccati cha ajjhattikāni āyatanāni, paraṃ vuccati cha bāhirāni āyatanāni. Oraṃ vuccati manussaloko, paraṃ vuccati devaloko; oraṃ vuccati kāmadhātu, paraṃ vuccati rūpadhātu arūpadhātu; oraṃ vuccati kāmadhātu rūpadhātu, paraṃ vuccati arūpadhātu. Saṅkhāya lokasmi paroparānīti paroparāni aniccato saṅkhāya dukkhato rogato gaṇḍato…pe… nissaraṇato saṅkhāya jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvāti – saṅkhāya lokasmi paroparāni. Puṇṇakāti bhagavāti. Puṇṇakāti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… yadidaṃ bhagavāti – puṇṇakāti bhagavā.

Yassiñjitaṃ natthi kuhiñci loketi. Yassāti arahato khīṇāsavassa. Iñjitanti taṇhiñjitaṃ diṭṭhiñjitaṃ māniñjitaṃ kilesiñjitaṃ kāmiñjitaṃ. Yassime iñjitā natthi na santi na saṃvijjanti nupalabbhanti, pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭipassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhā. Kuhiñcīti kuhiñci kismiñci katthaci ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ajjhattabahiddhā vā. Loketi apāyaloke…pe… āyatanaloketi – yassiñjitaṃ natthi kuhiñci loke.

Santo vidhūmo anīgho nirāso, atāri so jātijaranti brūmīti. Santoti rāgassa santattā santo, dosassa…pe… mohassa… kodhassa… upanāhassa… makkhassa… sabbākusalābhisaṅkhārānaṃ santattā samitattā vūpasamitattā vijjhātattā [nijjhātattā (ka.) mahāni. 18] nibbutattā vigatattā paṭipassaddhattā santo upasanto vūpasanto nibbuto paṭipassaddhoti santo; vidhūmoti kāyaduccaritaṃ vidhūmitaṃ vidhamitaṃ sositaṃ visositaṃ byantīkataṃ [byantikataṃ (ka.)], vacīduccaritaṃ…pe… manoduccaritaṃ vidhūmitaṃ vidhamitaṃ sositaṃ visositaṃ byantīkataṃ, rāgo… doso… moho vidhūmito vidhamito sosito visosito byantīkato, kodho… upanāho… makkho… paḷāso… issā… macchariyaṃ… māyā… sāṭheyyaṃ… thambho… sārambho… māno… atimāno… mado… pamādo… sabbe kilesā sabbe duccaritā sabbe darathā sabbe pariḷāhā sabbe santāpā sabbākusalābhisaṅkhārā vidhūmitā vidhamitā sositā visositā byantīkatā. Atha vā, kodho vuccati dhūmo –

Māno hi te brāhmaṇa khāribhāro, kodho dhūmo bhasmani [gammani (syā.)] mosavajjaṃ;

Jivhā sujā hadayaṃ [tapparassa (syā.)] jotiṭṭhānaṃ, attā sudanto purisassa joti.

Api ca, dasahākārehi kodho jāyati – anatthaṃ me acarīti kodho jāyati, anatthaṃ me caratīti kodho jāyati, anatthaṃ me carissatīti kodho jāyati, piyassa me manāpassa anatthaṃ acari, anatthaṃ carati, anatthaṃ carissatīti kodho jāyati, appiyassa me amanāpassa atthaṃ acari, atthaṃ carati, atthaṃ carissatīti kodho jāyati, aṭṭhāne vā pana kodho jāyati. Yo evarūpo cittassa āghāto paṭighāto paṭighaṃ paṭivirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadoso cittassa byāpatti manopadoso kodho kujjhanā kujjhitattaṃ doso dussanā dussitattaṃ byāpatti byāpajjanā byāpajjitattaṃ virodho paṭivirodho caṇḍikkaṃ asuropo [assuropo (syā.)] anattamanatā cittassa – ayaṃ vuccati kodho.

Api ca, kodhassa adhimattaparittatā veditabbā. Atthi kañci [kiñci (ka.) mahāni. 85] kālaṃ kodho cittāvilakaraṇamatto hoti, na ca tāva mukhakulānavikulāno hoti. Atthi kañci kālaṃ kodho mukhakulānavikulānamatto hoti, na ca tāva hanusañcopano hoti. Atthi kañci kālaṃ kodho hanusañcopanamatto hoti, na ca tāva pharusavācaṃ nicchāraṇo [pharusavācanicchāraṇo (syā.)] hoti. Atthi kañci kālaṃ kodho pharusavācaṃ nicchāraṇamatto hoti, na ca tāva disāvidisānuvilokano hoti. Atthi kañci kālaṃ kodho disāvidisānuvilokanamatto hoti, na ca tāva daṇḍasatthaparāmasano hoti. Atthi kañci kālaṃ kodho daṇḍasatthaparāmasanamatto hoti, na ca tāva daṇḍasatthaabbhukkiraṇo hoti. Atthi kañci kālaṃ kodho daṇḍasatthaabbhukkiraṇamatto hoti, na ca tāva daṇḍasatthaabhinipātano hoti. Atthi kañci kālaṃ kodho daṇḍasatthaabhinipātanamatto hoti, na ca tāva chinnavicchinnakaraṇo hoti. Atthi kañci kālaṃ kodho chinnavicchinnakaraṇamatto hoti, na ca tāva sambhañjanapalibhañjano hoti. Atthi kañci kālaṃ kodho sambhañjanapalibhañjanamatto hoti, na ca tāva aṅgamaṅgaapakaḍḍhano hoti. Atthi kañci kālaṃ kodho aṅgamaṅgaapakaḍḍhanamatto hoti, na ca tāva jīvitāvoropano [jīvitapanāsano (syā.) mahāni. 85] hoti. Atthi kañci kālaṃ kodho jīvitāvoropanamatto hoti, na ca tāva sabbacāgapariccāgāya saṇṭhito hoti. Yato kodho paraṃ puggalaṃ ghātetvā attānaṃ ghāteti, ettāvatā kodho paramussadagato paramavepullapatto hoti. Yassa so hoti kodho pahīno samucchinno vūpasanto paṭipassaddho abhabbuppattiko ñāṇagginā daḍḍho, so vuccati – vidhūmo.

Kodhassa pahīnattā vidhūmo, kodhavatthussa pariññātattā vidhūmo, kodhahetussa pariññātattā vidhūmo, kodhahetussa upacchinnattā vidhūmo. Anīghoti rāgo nīgho, doso nīgho, moho nīgho, kodho nīgho, upanāho nīgho…pe… sabbākusalābhisaṅkhārā nīghā. Yassete nīghā pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭipassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhā, so vuccati anīgho.

Nirāsoti āsā vuccati taṇhā. Yo rāgo sārāgo…pe… abhijjhā lobho akusalamūlaṃ. Yassesā āsā taṇhā pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭipassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhā, so vuccati nirāso. Jātīti yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ tamhi tamhi sattanikāye jāti sañjāti okkanti abhinibbatti khandhānaṃ pātubhāvo āyatanānaṃ paṭilābho. Jarāti yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ tamhi tamhi sattanikāye jarā jīraṇatā khaṇḍiccaṃ pāliccaṃ valittacatā āyuno saṃhāni indriyānaṃ paripāko. Santo vidhūmo anīgho nirāso, atāri so jātijaranti brūmīti yo santo ca vidhūmo ca anīgho ca nirāso ca, so jātijarāmaraṇaṃ atari uttari patari samatikkami vītivattayīti brūmi ācikkhāmi desemi paññapemi paṭṭhapemi vivarāmi vibhajāmi uttānīkaromi pakāsemīti – santo vidhūmo anīgho nirāso, atāri so jātijaranti brūmi. Tenāha bhagavā –

“Saṅkhāya lokasmi paroparāni, [puṇṇakāti bhagavā]
Yassiñjitaṃ natthi kuhiñci loke;
Santo vidhūmo anīgho nirāso, atāri so jātijaranti brūmī”ti.

Sahagāthāpariyosānā…pe… pañjaliko bhagavantaṃ namassamāno nisinno hoti – “satthā me bhante bhagavā, sāvakohamasmī”ti.

Puṇṇakamāṇavapucchāniddeso tatiyo.
☸---------------------------------------------------------------------

六 世尊宣示：「富那迦！
察悟世間彼此〔狀〕 於世何等之動〔貪〕
寂靜無煙〔忿〕無苦 無求言彼度生老」 （一○四八）
「察悟世間彼此狀」〔之句中〕，察悟者，是智。即所有慧、知解……乃至（一八
頁參照）……不痴、擇法、正見。「彼此」〔之句中〕，「此」者，是人世間，「彼」者，是
天世間。「此」是慾界，「彼」是色界、無色界。「此」是慾界、色界，「彼」是無色界。
「察悟世間」彼此狀態，察悟彼此是無常，是苦，是病，是癰，是箭……乃至（二九
頁參照）……察悟是無皈依所，是知、考量、度知、辨知、明暸。此是「察悟世間彼此狀」〔之義〕。
「世尊宣示：富那迦！」〔之句中〕，「富那迦！」是世尊呼彼婆羅門之名。世尊者，
此是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂世尊之語……是與作證共
同施捨者。此是「世尊宣示：富那迦！」〔之義〕。
「於世間無何等之動人」〔之句中〕，「人」者，是阿羅漢、漏盡者。「動」者，是愛
動、見動、慢動、煩惱動、業動。此等有無之動、不存、不存在、不能得、捨斷者、
正斷者、寂滅、安息、不得生起，以智火所燒之人。「何等」者，是何等、亦如何、
於何處亦、亦在內、亦在外、亦在內外。於此世間是惡趣世間……乃至（一八頁參
照）……處世間。此是「有無何等之動人」〔之義〕。
「寂靜無煙無苦無求之人，我言彼度生與老」〔之句中〕，「寂靜」者，是貪之寂靜
故是寂靜。瞋之寂靜故是寂靜，痴之寂靜故是寂靜，忿、恨、覆、惱、嫉、慳、諂、
誑、強情、慢、過慢、憍、放逸、一切煩惱、一切惡行、一切不安、一切熱惱、一
切熱苦、一切不善行之寂靜故、寂止故、寂滅故、燒盡故、消滅故、離去故、安息故，

是寂靜、寂滅、消滅、安息。此是「寂靜」。
「無煙」者，是身惡行無煙，壞滅，涸渴，令之滅無，語惡行，意惡行無煙，壞
滅，涸渴，令之滅無，貪無煙，壞滅，涸渴，令之滅無，瞋、痴、忿、恨、覆、惱、
嫉、慳、諂、誑、強情、激情、慢、過慢、憍、放逸、一切煩惱、一切惡行、一切
不安、一切熱惱、一切熱苦、一切不善行為無煙，壞滅，涸渴，令之滅無。又以忿言為煙。
婆羅門！ 實慢汝重擔
忿言成為煙 妄言成為灰
〔獻供〕杓子舌 獻火之處心
自使調御者 乃是人之火
又由十行相生忿。〔即〕（一）「〔彼〕已行我不利」而生忿。（二）「〔彼〕於行我不利」而生忿。

（三）「〔彼〕將行我不利」而生忿。（四）「已行我可愛可意者之不利」。（五）「行不利」。
（六）「將行不利」而生忿。（七）「已行我不愛不可意者之利」。（八）「行利」。（九）「將行利」而生
忿。（十）無道理而生忿。如斯所有心之瞋害、瞋恨、瞋恚、違逆、怒、激怒、大激怒、
瞋、激瞋、心之大激瞋、恚、意之激瞋、忿、忿怒、忿怒性、瞋、瞋怒、瞋怒性、
恚、恚怒、恚怒性、違背、違逆、憤怒、憤慨、心之不快此言為忿。
又對於忿應知有強烈、微弱事。於某時忿只亂心而未至於使口痙攣。於某時忿
只使口痙攣而未至於動顎。於某時忿只動顎而未至於發惡口（粗語）。於某時忿只發
惡口而未有怒目諸方。於某時忿只怒目諸方而未有執刀杖。於某時忿只執刀杖而未
有揚起刀杖。於某時忿只揚起刀杖而未有以刀杖打下。於某時忿只以刀杖打下而未
有斬斫。於某時忿只斬斫而未有種種撕裂。於某時忿只種種撕裂而未斬斷手足。於
某時忿只斬斷手足而未奪生命。於某時忿只奪生命而未至於搶遍捨一切狀態。〔此〕
忿殺害他人已而殺害自己故，斯忿至第一增盛，達第一廣大者。捨斷此之忿，正斷、
令寂滅、令安息、令不得生起、以智火所燒者言為無煙〔者〕。此是無煙。
「無苦」者，貪是苦，瞋是苦，痴是苦，忿是苦，恨是苦。……乃至（三九頁參
照）……一切不善行是苦。捨斷此苦，正斷、令寂滅、令安息、令不得生起、以智
火所燒者言無苦〔者〕。此是「無苦」。
「無求」者，言求渴愛。即所有貪、染貪……乃至（一四頁參照）……是貪欲、
貪、不善根。捨斷此之求、渴愛、正斷、令寂滅、令安息、令不得生起、以智火所
燒者，言無求〔者〕。此是「無求」。
「生」者，是於彼彼之有情之彼彼之有情聚生、發生、入來、生起、諸蘊之現前
（內六）處之獲得。「老」者，是彼彼之有情彼彼之有情聚老、老耄、齒落、白髮、
皺皮、壽之損耗、諸根之毀熟也。
「寂靜無煙無苦無求之人我言彼度生與老」者，是所有寂靜、無煙、無苦、無所
求之人，彼度生、老、死，越度、度過、超越、離越。此為我言，示、施設、確立、
開顯、分別、顯示、說明。此是「寂靜無煙、無苦無求、我言彼度生與老」〔之義〕。故世尊宣示。
世尊宣示：「富那迦！
察悟世間彼此狀 於世何等之動〔貪〕
寂靜無煙無苦無求 我言彼度生與老」
〔世尊說法之〕偈將終……乃至（三二頁參照）……合掌，禮拜世尊謂：「尊師！
世尊是我師，我是弟子」而為坐。
富那迦學童所問之義釋第三 〔畢〕
☸.....................................................................

2.4 Mettagūmāṇavapucchāniddesa 彌德古問 

18.
Pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metaṃ, [iccāyasmā mettagū]
Maññāmi taṃ vedagū bhāvitattaṃ;
Kuto nu dukkhā samudāgatā ime, ye keci lokasmimanekarūpā.

Pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metanti. Pucchāmīti tisso pucchā – adiṭṭhajotanā pucchā, diṭṭhasaṃsandanā pucchā, vimaticchedanā pucchā. Katamā adiṭṭhajotanā pucchā? Pakatiyā lakkhaṇaṃ aññātaṃ hoti adiṭṭhaṃ atulitaṃ atīritaṃ avibhūtaṃ avibhāvitaṃ. Tassa ñāṇāya dassanāya tulanāya tīraṇāya vibhūtatthāya vibhāvanatthāya pañhaṃ pucchati – ayaṃ adiṭṭhajotanā pucchā.

Katamā diṭṭhasaṃsandanā pucchā? Pakatiyā lakkhaṇaṃ ñātaṃ hoti diṭṭhaṃ tulitaṃ tīritaṃ vibhūtaṃ vibhāvitaṃ. Aññehi paṇḍitehi saddhiṃ saṃsandanatthāya pañhaṃ pucchati – ayaṃ diṭṭhasaṃsandanā pucchā.

Katamā vimaticchedanā pucchā? Pakatiyā saṃsayapakkhando hoti vimatipakkhando dveḷhakajāto – “evaṃ nu kho, na nu kho, kiṃ nu kho, kathaṃ nu kho”ti? So vimaticchedanatthāya pañhaṃ pucchati – ayaṃ vimaticchedanā pucchā. Imā tisso pucchā.

Aparāpi tisso pucchā – manussapucchā, amanussapucchā, nimmitapucchā. Katamā manussapucchā? Manussā buddhaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā pañhaṃ pucchanti, bhikkhū pucchanti, bhikkhuniyo pucchanti, upāsakā pucchanti, upāsikāyo pucchanti, rājāno pucchanti khattiyā pucchanti, brāhmaṇā pucchanti, vessā pucchanti, suddā pucchanti, gahaṭṭhā pucchanti, pabbajitā pucchanti – ayaṃ manussapucchā.

Katamā amanussapucchā? Amanussā buddhaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā pañhaṃ pucchanti, nāgā pucchanti, supaṇṇā pucchanti, yakkhā pucchanti, asurā pucchanti, gandhabbā pucchanti, mahārājāno pucchanti, indā pucchanti, brahmā pucchanti, devā pucchanti – ayaṃ amanussapucchā.

Katamā nimmitapucchā? Bhagavā rūpaṃ abhinimmināti manomayaṃ sabbaṅgapaccaṅgaṃ ahīnindriyaṃ. So nimmito buddhaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā pañhaṃ pucchati. Bhagavā visajjeti. Ayaṃ nimmitapucchā. Imā tisso pucchā.

Aparāpi tisso pucchā – attatthapucchā, paratthapucchā, ubhayatthapucchā…pe… aparāpi tisso pucchā – diṭṭhadhammikatthapucchā, samparāyikatthapucchā, paramatthapucchā… aparāpi tisso pucchā – anavajjatthapucchā, nikkilesatthapucchā, vodānatthapucchā… aparāpi tisso pucchā – atītapucchā, anāgatapucchā, paccuppannapucchā… aparāpi tisso pucchā – ajjhattapucchā, bahiddhāpucchā, ajjhattabahiddhāpucchā… aparāpi tisso pucchā – kusalapucchā, akusalapucchā, abyākatapucchā… aparāpi tisso pucchā – khandhapucchā, dhātupucchā āyatanapucchā… aparāpi tisso pucchā – satipaṭṭhānapucchā, sammappadhānapucchā, iddhipādapucchā… aparāpi tisso pucchā – indriyapucchā, balapucchā, bojjhaṅgapucchā… aparāpi tisso pucchā – maggapucchā, phalapucchā, nibbānapucchā….

Pucchāmi tanti pucchāmi taṃ yācāmi taṃ ajjhesāmi taṃ pasādemi taṃ “kathayassu me”ti pucchāmi taṃ. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti – yadidaṃ bhagavāti. Brūhi metanti brūhi ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehīti – pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metaṃ.

Iccāyasmā mettagūti iccāti padasandhi…pe… iccāyasmā mettagū.

Maññāmi taṃ vedagū bhāvitattanti. Vedagūti taṃ maññāmi, bhāvitattoti taṃ maññāmi, evaṃ jānāmi, evaṃ ājānāmi evaṃ paṭijānāmi evaṃ paṭivijjhāmi. Vedagū bhāvitattoti kathañca bhagavā vedagū? Vedā vuccanti catūsu maggesu ñāṇaṃ paññā paññindriyaṃ paññābalaṃ…pe… dhammavicayasambojjhaṅgo vīmaṃsā vipassanā sammādiṭṭhi. Bhagavā tehi vedehi jātijarāmaraṇassa antagato antappatto koṭigato koṭippatto pariyantagato pariyantappatto vosānagato vosānappatto tāṇagato tāṇappatto leṇagato leṇappatto saraṇagato saraṇappatto abhayagato abhayappatto accutagato accutappatto amatagato amatappatto nibbānagato nibbānappatto. Vedānaṃ vā antagatoti vedagū; vedehi vā antagatoti vedagū; sattannaṃ vā dhammānaṃ viditattā vedagū; sakkāyadiṭṭhi viditā hoti, vicikicchā viditā hoti, sīlabbataparāmāso vidito hoti, rāgo doso moho māno vidito hoti, viditāssa honti pāpakā akusalā dhammā saṃkilesikā ponobhavikā sadarā dukkhavipākā āyatiṃ jātijarāmaraṇiyā.

Vedāni viceyya kevalāni, [sabhiyāti bhagavā]
Samaṇānaṃ yānīdhatthi [yāni patthi (syā.), yāni atthi (ka.) su. ni. 534] brāhmaṇānaṃ;
Sabbavedanāsu vītarāgo;
Sabbaṃ vedamaticca vedagū soti.

Evaṃ bhagavā vedagū.

Kathaṃ bhagavā bhāvitatto? Bhagavā bhāvitakāyo bhāvitasīlo bhāvitacitto bhāvitapañño bhāvitasatipaṭṭhāno bhāvitasammappadhāno bhāvitaiddhipādo bhāvitaindriyo bhāvitabalo bhāvitabojjhaṅgo bhāvitamaggo, pahīnakileso paṭividdhākuppo sacchikatanirodho. Dukkhaṃ tassa pariññātaṃ, samudayo pahīno, maggo bhāvito, nirodho sacchikato, abhiññeyyaṃ abhiññātaṃ, pariññeyyaṃ pariññātaṃ, pahātabbaṃ pahīnaṃ, bhāvetabbaṃ bhāvitaṃ, sacchikātabbaṃ sacchikataṃ, aparitto mahanto gambhīro appameyyo duppariyogāḷho bahuratano sāgarūpamo [sāgarasamo (ka.)] chaḷaṅgupekkhāya samannāgato hoti.

Cakkhunā rūpaṃ disvā neva sumano hoti na dummano; upekkhako viharati sato sampajāno. Sotena saddaṃ sutvā, ghānena gandhaṃ ghāyitvā, jivhāya rasaṃ sāyitvā, kāyena phoṭṭhabbaṃ phusitvā, manasā dhammaṃ viññāya neva sumano hoti na dummano; upekkhako viharati sato sampajāno.

Cakkhunā rūpaṃ disvā manāpaṃ rūpaṃ nābhigijjhati nābhihaṃsati [nābhipihayati (syā.) mahāni. 90] na rāgaṃ janeti. Tassa ṭhitova kāyo hoti, ṭhitaṃ cittaṃ ajjhattaṃ susaṇṭhitaṃ suvimuttaṃ. Cakkhunā kho paneva rūpaṃ disvā amanāpaṃ na maṅku hoti appatiṭṭhitacitto [appatiṭṭhīnacitto (syā.)] alīnamanaso [ādinamanaso (syā.) mahāni. 90] abyāpannacetaso. Tassa ṭhitova kāyo hoti ṭhitaṃ cittaṃ ajjhattaṃ susaṇṭhitaṃ suvimuttaṃ. Sotena saddaṃ sutvā…pe… ghānena gandhaṃ ghāyitvā… jivhāya rasaṃ sāyitvā… kāyena phoṭṭhabbaṃ phusitvā… manasā dhammaṃ viññāya manāpaṃ nābhigijjhati nābhihaṃsati na rāgaṃ janeti. Tassa ṭhitova kāyo hoti ṭhitaṃ cittaṃ ajjhattaṃ susaṇṭhitaṃ suvimuttaṃ. Manasāyeva kho pana dhammaṃ viññāya amanāpaṃ na maṅku hoti. Appatiṭṭhitacitto alīnamanaso abyāpannacetaso tassa ṭhitova kāyo hoti ṭhitaṃ cittaṃ ajjhattaṃ susaṇṭhitaṃ suvimuttaṃ.

Cakkhunā rūpaṃ disvā manāpāmanāpesu rūpesu ṭhitova kāyo hoti ṭhitaṃ cittaṃ ajjhattaṃ susaṇṭhitaṃ suvimuttaṃ. Sotena saddaṃ sutvā…pe… manasā dhammaṃ viññāya manāpāmanāpesu dhammesu ṭhitova kāyo hoti ṭhitaṃ cittaṃ ajjhattaṃ susaṇṭhitaṃ suvimuttaṃ.

Cakkhunā rūpaṃ disvā rajanīye na rajjati, dussanīye [dosanīye (syā. ka.) mahāni. 90] na dussati, mohanīye na muyhati, kopanīye na kuppati, madanīye na majjati, kilesanīye na kilissati. Sotena saddaṃ sutvā…pe… manasā dhammaṃ viññāya rajanīye na rajjati, dussanīye na dussati, mohanīye na muyhati, kopanīye na kuppati, madanīye na majjati, kilesanīye na kilissati.

Diṭṭhe diṭṭhamatto, sute sutamatto, mute mutamatto, viññāte viññātamatto. Diṭṭhe na limpati, sute na limpati, mute na limpati, viññāte na limpati. Diṭṭhe anūpayo [anupayo (syā.), anusayo (ka.) mahāni. 90] anapāyo anissito appaṭibaddho vippamutto visaññutto vimariyādikatena cetasā viharati. Sute…pe… mute … viññāte anūpayo [anupayo (syā.), anusayo (ka.) mahāni. 90] anapāyo anissito appaṭibaddho vippamutto visaññutto vimariyādikatena cetasā viharati.

Saṃvijjati bhagavato cakkhu, passati bhagavā cakkhunā rūpaṃ, chandarāgo bhagavato natthi, suvimuttacitto bhagavā. Saṃvijjati bhagavato sotaṃ, suṇāti bhagavā sotena saddaṃ, chandarāgo bhagavato natthi, suvimuttacitto bhagavā. Saṃvijjati bhagavato ghānaṃ, ghāyati bhagavā ghānena gandhaṃ, chandarāgo bhagavato natthi, suvimuttacitto bhagavā. Saṃvijjati bhagavato jivhā, sāyati bhagavā jivhāya rasaṃ, chandarāgo bhagavato natthi, suvimuttacitto bhagavā. Saṃvijjati bhagavato kāyo, phusati bhagavā kāyena phoṭṭhabbaṃ, chandarāgo bhagavato natthi, suvimuttacitto bhagavā. Saṃvijjati bhagavato mano, vijānāti bhagavā manasā dhammaṃ, chandarāgo bhagavato natthi, suvimuttacitto bhagavā.

Cakkhu rūpārāmaṃ rūparataṃ rūpasammuditaṃ, taṃ bhagavato [bhagavatā (syā.) mahāni. 90] dantaṃ guttaṃ rakkhitaṃ saṃvutaṃ; tassa ca saṃvarāya dhammaṃ deseti. Sotaṃ saddārāmaṃ saddarataṃ…pe… ghānaṃ gandhārāmaṃ gandharataṃ… jivhā rasārāmā rasaratā rasasammuditā, sā bhagavato dantā guttā rakkhitā saṃvutā; tassa ca saṃvarāya dhammaṃ deseti. Kāyo phoṭṭhabbārāmo phoṭṭhabbarato phoṭṭhabbasammudito… mano dhammārāmo dhammarato dhammasammudito, so bhagavato danto gutto rakkhito saṃvuto; tassa ca saṃvarāya dhammaṃ deseti –

“Dantaṃ nayanti samitiṃ, dantaṃ rājābhirūhati;
Danto seṭṭho manussesu, yotivākyaṃ titikkhati.

“Varamassatarā dantā, ājānīyā ca [ājāniyāva (syā.) dha. pa. 322] sindhavā;
Kuñjarā ca [kuñjarāva (syā.)] mahānāgā, attadanto tato varaṃ.

“Na hi etehi yānehi, gaccheyya agataṃ disaṃ;
Yathāttanā sudantena, danto dantena gacchati.

“Vidhāsu na vikampanti, vippamuttā punabbhavā;
Dantabhūmiṃ anuppattā, te loke vijitāvino.

“Yassindriyāni bhāvitāni, ajjhattañca bahiddhā ca sabbaloke;
Nibbijjha imaṃ parañca lokaṃ, kālaṃ kaṅkhati bhāvito sa danto”ti [sudantoti (syā.) su. ni. 521; mahāni. 90].

Evaṃ bhagavā bhāvitattoti.

Maññāmi taṃ vedagū bhāvitattaṃ, kuto nu dukkhā samudāgatā imeti. Kuto nūti saṃsayapucchā vimatipucchā dveḷhakapucchā anekaṃsapucchā – “evaṃ nu kho, na nu kho, kiṃ nu kho, kathaṃ nu kho”ti – kuto nu. Dukkhāti jātidukkhaṃ, jarādukkhaṃ, byādhidukkhaṃ, maraṇadukkhaṃ, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadukkhaṃ, byasanaṃ dukkhaṃ, nerayikaṃ dukkhaṃ, tiracchānayonikaṃ dukkhaṃ, pettivisayikaṃ dukkhaṃ, mānusikaṃ dukkhaṃ, gabbhokkantimūlakaṃ dukkhaṃ, gabbhaṭṭhitimūlakaṃ dukkhaṃ, gabbhavuṭṭhānamūlakaṃ dukkhaṃ, jātassūpanibandhakaṃ dukkhaṃ, jātassa parādheyyakaṃ dukkhaṃ, attūpakkamaṃ dukkhaṃ, parūpakkamaṃ dukkhaṃ, dukkhadukkhaṃ, saṅkhāradukkhaṃ, vipariṇāmadukkhaṃ, cakkhurogo sotarogo ghānarogo jivhārogo kāyarogo sīsarogo kaṇṇarogo mukharogo dantarogo kāso sāso pināso ḍāho jaro kucchirogo mucchā pakkhandikā sūlā visūcikā kuṭṭhaṃ gaṇḍo kilāso soso apamāro daddu kaṇḍu kacchu rakhasā vitacchikā lohitapittaṃ madhumeho aṃsā piḷakā bhagandalā pittasamuṭṭhānā ābādhā semhasamuṭṭhānā ābādhā vātasamuṭṭhānā ābādhā sannipātikā ābādhā utupariṇāmajā ābādhā visamaparihārajā ābādhā opakkamikā ābādhā kammavipākajā ābādhā sītaṃ uṇhaṃ jighacchā pipāsā uccāro passāvo ḍaṃsamakasavātātapasarīsapasamphassaṃ dukkhaṃ, mātumaraṇaṃ dukkhaṃ, pitumaraṇaṃ dukkhaṃ, bhātumaraṇaṃ dukkhaṃ, bhaginimaraṇaṃ dukkhaṃ, puttamaraṇaṃ dukkhaṃ, dhītumaraṇaṃ dukkhaṃ, ñātibyasanaṃ dukkhaṃ, rogabyasanaṃ dukkhaṃ, bhogabyasanaṃ dukkhaṃ, sīlabyasanaṃ dukkhaṃ, diṭṭhibyasanaṃ dukkhaṃ; yesaṃ dhammānaṃ ādito samudāgamanaṃ paññāyati, atthaṅgamato nirodho paññāyati, kammasannissito vipāko, vipākasannissitaṃ kammaṃ, nāmasannissitaṃ rūpaṃ, rūpasannissitaṃ nāmaṃ, jātiyā anugataṃ, jarāya anusaṭaṃ, byādhinā abhibhūtaṃ, maraṇena abbhāhataṃ, dukkhe patiṭṭhitaṃ, atāṇaṃ aleṇaṃ asaraṇaṃ asaraṇībhūtaṃ – ime vuccanti dukkhā. Ime dukkhā kuto samudāgatā kuto jātā kuto sañjātā kuto nibbattā kuto abhinibbattā kuto pātubhūtā kiṃnidānā kiṃsamudayā kiṃjātikā kiṃpabhavāti, imesaṃ dukkhānaṃ mūlaṃ pucchati hetuṃ pucchati nidānaṃ pucchati sambhavaṃ pucchati pabhavaṃ pucchati samuṭṭhānaṃ pucchati āhāraṃ pucchati ārammaṇaṃ pucchati paccayaṃ pucchati samudayaṃ pucchati papucchati yācati ajjhesati pasādetīti – kuto nu dukkhā samudāgatā ime.

Ye keci lokasmimanekarūpāti. Ye kecīti sabbena sabbaṃ sabbathā sabbaṃ asesaṃ nissesaṃ pariyādiyanavacanametaṃ – ye kecīti. Lokasminti apāyaloke manussaloke devaloke khandhaloke dhātuloke āyatanaloke. Anekarūpāti anekavidhā nānāppakārā dukkhāti – ye keci lokasmimanekarūpā. Tenāha so brāhmaṇo –

“Pucchāmi taṃ bhagavā brūhi metaṃ, [iccāyasmā mettagū]
Maññāmi taṃ vedagū bhāvitattaṃ;
Kuto nu dukkhā samudāgatā ime, ye keci lokasmimanekarūpā”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

第四 彌多求學童所問之義釋

一 尊者彌多求曰：
「世尊！我向尊師問 尊師以彼請語我
尊師吠陀之達人 我思自己修習者
世間所有多種苦 果由何處興起者」 （一○四九）
「世尊我向尊師問，尊師以彼請語我」〔之句中〕，「問」者，（一）為欲明解未見之問
（二）為欲向他合流已見之問（三）為欲斷疑念之問為三問。
（一）為欲明解未見之問者云何？原來〔某者之〕特相未知、未見、未考量、未度
知、於未為明暸時，為欲知、欲見、欲考量、欲度知、欲辨知、欲為明暸而問。此是「為欲明暸未見之問」。
（二）為欲向他合流已見之問者云何？原來〔某者之〕特相已知、見、考量、度知、
辨知、於明暸之時，為欲與其他諸賢者之（說）合流而問於彼。此是「為合流已見之問」。
（三）為欲斷疑之問者云何？原來〔就於某事〕「如斯耶？不然耶？何耶？云何耶？」
為此疑所襲，為疑念所襲，於生迷惑之時，彼為斷彼疑念而問。此是「欲斷疑念之問」。有此等之三問。
更有（一）人問、（二）非人問、（三）化人問之三問。
（一）人問者云何？是人接近於佛世尊而問。〔即〕比丘問、比丘尼問、優婆塞問、
優婆夷問、王問、剎帝利問、婆羅門問、毘舍問、首陀問、在家者問、出家者問。此是「人問」。
（二）非人問者云何？非人接近於佛世尊而問。〔即〕龍問、金翅鳥問、夜叉問、阿
修羅問、犍闥婆問、大王問、帝釋問、梵天問、天神問。此是「非人問」。
（三）化人問者云何？世尊〔自〕有四肢五體，化作諸根完具意所成之色（身），彼
之化人接近佛世尊而問，世尊對彼回答。此是「化人問」。有此等之三問。
更有（一）自義問、（二）他義問、（三）兩義問之三問。
更有（一）現世義問、（二）來世義問、（三）第一義問之三問。
更有（一）無罪義問、（二）無煩惱義問、（三）淨白義問之三問。
更有（一）過去問、（二）未來問、（三）現在問之三問。
更有（一）內問、（二）外問、（三）內外問之三問。
更有（一）善問、（二）不善問、（三）無記問之三問。
更有（一）蘊問、（二）界問、（三）處問之三問。
更有（一）念住問、（二）正勤問、（三）神足問之三問。
更有（一）根問、（二）力問、（三）覺支問之三問。
更有（一）道問、（二）果問、（三）涅槃問之三問。
「我向尊師問」者，〔我〕問於尊師，乞於尊師，求於尊師，信樂於尊師，請向我
說。此是「向尊師問」〔之義〕。「世尊」，此是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參
照）……此謂世尊〔語〕……是與作證共同施設者。請以彼語我，〔以彼請向我〕語、
言、示、施設、確立、開顯、分別、說明。此是「世尊！我向尊師問，世尊以彼請語我」〔之義〕。
「尊者彌多求曰」〔之句中〕，曰（如斯）者，是此句之接續……乃至（一一頁參照）……

此是「尊者彌多求曰」〔之義〕。
「尊師吠陀之達人，我思自己修習者」，我思尊師是吠陀之達人，我思尊師是自
己修習者。吠陀之達人、自己修習者我如斯思，如斯了知、如斯識知、如斯別知、如斯通達。
然世尊是吠陀之達人者云何？吠陀者，是於四〔沙門〕道智、慧、慧根、慧力、
擇法覺支、觀慧、觀（毘婆舍那）、正見。世尊由其等吠陀而到生老死之終邊、達於
終邊、到於終點、達於終點、到於究竟、達於究竟、到於最終、達於最終、到於救
護所、達於求護所、到於避難所、達於避難所、到於皈依所、達於皈依所、到於無
畏、達於無畏、到於無死、達於無死、到於不死（甘露）、達於不死、到於涅槃、達
於涅槃。又到於吠陀（諸受）之終邊故是吠陀之達人。又由吠陀（諸受）到於終邊
故是吠陀之達人。又知七法故是吠陀之達人。〔即〕知有身見、知疑、知戒禁取、知
貪、瞋、痴、慢。於彼雜染寶再有不安有苦根，已知可寶未來之生老死之諸惡不善法。
世尊宣示：「薩毘耶！
存知沙門婆羅門 辨知一切之吠陀〔智〕
離貪一切之諸受 超一切受吠陀人」
世尊是自己修習者云何？世尊是修習身、修習戒、修習心、修習慧、修習念住、
修習正勤、修習神足、修習根、修習力、修習覺支、修習道、捨斷煩惱、通達不動、
作證滅。於彼已遍知苦、能捨斷集、能修習道、能作證滅、能知通應知通、能遍知
應遍知、能捨斷應捨斷、能修習應修習、能作證應作證。不成小、成為大、為甚深、
無量之、難沉替、為多寶、如海洋、具備六支捨。〔即〕以眼見色亦不喜不憂，為捨
而有念，有正知而住。以耳聞聲，以鼻嗅香，以舌嘗味，以身觸所觸，以意知法亦
不喜不憂，捨而有念、有正知而住。以眼見適意之色亦不貪求、不希望、不生貪，
彼〔世尊〕之身住立、心住立、於內善安住、已能善解脫。又以眼見不適意之色亦
無悄心，無反抗心，無壞亂之意，無瞋心。彼〔世尊〕之身住立、心住立、於內
善安住、已善解脫。以耳聞聲，以鼻嗅香，以身觸所，以意識適意法亦無貪求、無
希望、不生貪。彼世尊之身住立、心住立、於內善安住、已善解脫。又以意識不適
意之法亦無悄心，無反抗心，無壞亂之意，無瞋心。彼〔世尊〕之身住立、心住立、
於內善安住、已善解脫。以眼見色亦對適意不適意之諸色彼〔世尊〕之身住立、心
住立、於內善安住、善解脫。以耳聞聲，以鼻嗅香，以舌嘗味，以身觸所觸，以意
識法，對適意不適意之諸法，彼〔世尊〕之身住立、心住、於內善安住、善解脫。
以眼見色亦不貪所貪、不瞋於所瞋、不昏於所痴、不怒於所怒、不染於所染、不憍
於所憍。以耳聞聲、以鼻嗅香、以舌嚐味、以身觸所觸、以意識法亦不貪所貪、不
瞋所瞋、不昏所痴、不怒所怒、不染所染、不憍所憍。見者儘所見、聞者儘所聞、
覺儘所覺、所識儘所識、不著於所見、不著於所聞、不著於所覺、不著於所識。不
近著於所見，不依止，不結縛，〔由彼〕離脫、離縛、以不限定之心而住。不近著於
所聞、所覺、所識者，不依止、不結縛，〔由彼〕離脫、離縛、以不限定之心而住。
於世尊有眼，世尊以眼見色，於世尊無有貪欲，世尊心善解脫。於世尊有耳，世尊
以耳聞聲，於世尊無有貪欲，世尊心善解脫。於世尊有鼻，世尊以鼻嗅香，於世尊
無有貪欲，世尊心善解脫。於世尊有舌，世尊以舌嚐味，於世尊無有貪欲，世尊心
善解脫。於世尊有身，世尊以身觸所觸，於世尊無有貪欲，世尊心善解脫。於世尊
有意，世尊以意識法，於世尊無有貪欲，世尊心善解脫。眼樂色、喜色、喜悅色。
世尊調御彼〔眼〕，守、護、防護，且彼〔眼〕之防護而說示法。耳樂聲、鼻樂香、
舌樂味、喜味、喜悅味。世尊調御彼〔舌〕，守、護、防護，且彼〔舌〕之防護而說
示法。身樂所觸、意樂法、喜法、喜悅。世尊調御彼〔意〕，守、護、防護，且彼〔意〕
之防護而說示法。
〔人人〕使調御 連出合戰象
王乘調御象 〔馳驅於戰場〕
自行為週御 堪忍誹謗者
彼於人人中 成為最勝者
所被調御者 皆為良騾馬
信度產良馬 大象亦良象
自己使調御 成為更良者
此等〔騾馬象〕 蓋由為駕獸
善調御〔自己〕 自己為〔駕獸〕
由於自調御 如至〔涅槃域〕
涅槃之〔聖〕域 不能不可至
對種種〔煩惱〕 〔心能〕不動搖
由再有解脫 到達調御地
彼等於世間 成為征服者
於內外世間 修習調諸根
此世與他世 〔一切為〕洞察
修習待時者 此成調御者
如斯世尊是自己修習者。此是「尊師吠陀之達人，我思自己修習者」〔之義〕。
「世間所有多種苦，果由何處興起者」〔之句中〕，果由何處者，是「如斯耶」？「不
然耶」？「何耶」？「云何耶」？疑之質問、疑念之質問、迷惑之質問。此是「果由何處」
〔之義〕。「苦」者，是生苦、老苦、病苦、死苦、愁悲苦、憂惱苦、地獄之苦、畜生
界之苦、餓鬼界之苦、人界之苦、入胎為原因之苦、在胎為原因之苦、出胎為原因
之苦、隨結為生者之苦、被他支配為生者之苦、使自苦之苦、使他苦之苦、苦苦、
行苦、壞苦、眼病、耳病、鼻病、舌病、身病、頭病、外耳病、口腔病、齒病、咳、
喘息、外鼻病、熱病、老腹病、氣絕、赤痢、腹痛、虎列刺、癩、癰、庖瘡、肺病、
癲癇、輪癬、疥癬、風癬、抓傷、皸裂、出血、糖尿病、痔疾、疙瘩、潰瘍、膽汁
等起病、痰等起病、風等起病、〔膽汁痰風〕集合病、氣候變化所生病、不等姿勢所
生病、傷害所生病、業報所生病、寒、暑、飢、渴、大便、小便、虻、蚊、風、炎
熱、與爬行類（蛇）接觸所生之苦、母死之苦、父死之苦、兄弟死之苦、姊妹死之
苦、親子死之苦、親女死之苦、失親戚之苦、失財富之苦、失〔健康〕疾病之苦、
失戒之苦、失〔正〕見之苦。在其等諸法於初有故認為興起，有滅沒故認為滅。有
依止於業之異熟（報），有依止於異熟之業，有依止於名之色，有依止於色之名，〔彼〕
從於生，瀰漫於老，被病所打勝，被死所攻擊，住立於苦中，無救護所，無避難所，
無皈依所，無可皈依者。云此等為苦。「此等之苦由何處興起者耶」？由何處生，由
何處發生，由何處起，由何處生起，由何處現前，以何為因緣，以何為集，以何為
發生〔因〕者耶？問此等苦之根本，問因、問因緣、問生成、問發生、問等起、問
食、問所緣、問緣、問集，質問、乞、求、信樂。此是「世間所有多種苦，果由何處興起者」〔之義〕。
「世間所有多種」〔之句中〕，「所有」者，是普皆，一切之一切，無殘，無餘。「於
世間」者，是惡趣世間、人世間、天世間、蘊世間、界世間、處世間。「多種」者，是
多樣者，多種類之苦。此是「世間所有多種」〔之義〕。故彼婆羅門言。尊者彌多求曰：
「世尊！我向尊師問 尊師以彼請語我
尊師吠陀之達人 我思自己修習者
世間所有多種苦 果由何處生起者」
☸.....................................................................

19.
Dukkhassa ve maṃ pabhavaṃ apucchasi, [mettagūti bhagavā]
Taṃ te pavakkhāmi yathā pajānaṃ;
Upadhinidānā pabhavanti dukkhā, ye keci lokasmimanekarūpā.

Dukkhassa ve maṃ pabhavaṃ apucchasīti. Dukkhassāti jātidukkhassa jarādukkhassa byādhidukkhassa maraṇadukkhassa sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadukkhassa. Pabhavaṃ apucchasīti dukkhassa mūlaṃ pucchasi hetuṃ pucchasi nidānaṃ pucchasi sambhavaṃ pucchasi pabhavaṃ pucchasi samuṭṭhānaṃ pucchasi āhāraṃ pucchasi ārammaṇaṃ pucchasi paccayaṃ pucchasi samudayaṃ pucchasi yācasi ajjhesasi pasādesīti – dukkhassa ve maṃ pabhavaṃ apucchasi. Mettagūti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – mettagūti bhagavā.

Taṃ te pavakkhāmi yathā pajānanti. Tanti dukkhassa mūlaṃ pavakkhāmi hetuṃ pavakkhāmi nidānaṃ pavakkhāmi sambhavaṃ pavakkhāmi pabhavaṃ pavakkhāmi samuṭṭhānaṃ pavakkhāmi āhāraṃ pavakkhāmi ārammaṇaṃ pavakkhāmi paccayaṃ pavakkhāmi samudayaṃ pavakkhāmi ācikkhissāmi desessāmi paññapessāmi paṭṭhapessāmi vivarissāmi vibhajissāmi uttānīkarissāmi pakāsessāmīti – taṃ te pavakkhāmi. Yathā pajānanti yathā pajānanto ājānanto vijānanto paṭivijānanto paṭivijjhanto. Na itihītihaṃ na itikirāya na paramparāya na piṭakasampadāya [na piṭakasampadānena (ka.) mahāni. 156] na takkahetu na nayahetu na ākāraparivitakkena na diṭṭhinijjhānakkhantiyā sāmaṃ sayamabhiññātaṃ attapaccakkhadhammaṃ taṃ kathayissāmīti – taṃ te pavakkhāmi yathā pajānaṃ.

Upadhinidānā pabhavanti dukkhāti. Upadhīti dasa upadhī – taṇhūpadhi, diṭṭhūpadhi, kilesūpadhi, kammūpadhi, duccaritūpadhi, āhārūpadhi, paṭighūpadhi, catasso upādinnadhātuyo upadhī, cha ajjhattikāni āyatanāni upadhī, cha viññāṇakāyā upadhī, sabbampi dukkhaṃ dukkhamanaṭṭhena [dukkhaṭṭhena (syā.)] upadhi. Ime vuccanti dasa upadhī. Dukkhāti jātidukkhaṃ jarādukkhaṃ byādhidukkhaṃ maraṇadukkhaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadukkhaṃ nerayikaṃ dukkhaṃ…pe… diṭṭhibyasanaṃ dukkhaṃ. Yesaṃ dhammānaṃ ādito samudāgamanaṃ paññāyati, atthaṅgamato nirodho paññāyati, kammasannissito vipāko, vipākasannissitaṃ kammaṃ, nāmasannissitaṃ rūpaṃ, rūpasannissitaṃ nāmaṃ, jātiyā anugataṃ, jarāya anusaṭaṃ, byādhinā abhibhūtaṃ, maraṇena abbhāhataṃ, dukkhe patiṭṭhitaṃ, atāṇaṃ aleṇaṃ asaraṇaṃ asaraṇībhūtaṃ – ime vuccanti dukkhā. Ime dukkhā upadhinidānā upadhihetukā upadhipaccayā upadhikāraṇā honti pabhavanti sambhavanti jāyanti sañjāyanti nibbattanti pātubhavantīti – upadhinidānā pabhavanti dukkhā.

Ye keci lokasmimanekarūpāti. Ye kecīti sabbena sabbaṃ sabbathā sabbaṃ asesaṃ nissesaṃ pariyādiyanavacanametaṃ – ye kecīti. Lokasminti apāyaloke manussaloke devaloke khandhaloke dhātuloke āyatanaloke. Anekarūpāti anekavidhā nānappakārā dukkhāti – ye keci lokasmimanekarūpā. Tenāha bhagavā –

“Dukkhassa ve maṃ pabhavaṃ apucchasi, [mettagūti bhagavā]
Taṃ te pavakkhāmi yathā pajānaṃ;
Upadhinidānā pabhavanti dukkhā, ye keci lokasmimanekarūpā”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二 世尊宣示：「彌多求！
苦之發生汝問我 隨依知解彼語汝
所有種種於世間 苦依因緣而發生」 （一○五○）
「苦之發生汝問我」〔之句中〕，苦者，是生苦、老苦、病苦、死苦、愁悲苦、憂
惱苦。此是「苦」。「汝問我發生」者，汝問我苦之根本，問因、問因緣、問生成、問
發生、問等起、問食、問所緣、問緣、問集，質問、乞、求、信樂。此是「苦之發生汝問我」〔之義〕。
「彌多求！」是世尊呼彼婆羅門之名。「世尊」者，此是尊重之同義語……乃至（一
二頁以下參照）……謂世尊之語……是與作證共同施設者。此是「世尊宣示：彌多求！」〔之義〕。
「隨依知解彼語汝」〔之句中〕，「彼語汝」，將語汝彼苦之根本、語汝因、語因緣、
語生成、語發生、語等起、語食、語所緣、語緣、語集、告、示、施設、確立、開
顯、分別、顯示、說明。此是「彼語汝」〔之義〕。「隨知解」者，是〔我〕知解、了知、
識知、別知、隨所通達，不為使聞，不依傳說，不依傳承，不依藏經之說，不依思
擇，不依推論，不依行相之審思，不依見省思、忍，自己自知通，說自現見之法。此是「隨知解」。
「苦依因緣而發生」〔之句中〕，依有十依。〔即〕（一）渴愛依，（二）見依，（三）煩惱依，
（四）業依，（五）惡行依，（六）食依，（七）瞋恚依，（八）四取界依，（九）六內處依，（十）六識身依。
一切之苦亦由苦義為依。言此等為十依。苦者，是生苦、老苦、病苦、死苦、愁悲
苦、憂惱苦……乃至（七七頁以下參照）……由病所打勝，由死所攻擊，於苦中住
立，無救護所，無避難所，無皈依所，不可皈依者。此等謂之苦。此等之苦以依為
因緣，以依為因，以依為緣，有依為原因。〔以依為因緣〕而生成，發生、生、合生、
起、生起、現前。此是「苦依因緣而發生」〔之義〕。
「所有種種於世間」〔之句中〕，「所有」者，是普皆，一切之一切、無殘、無餘。
「於世間」者，是於惡起世間、人世間、天世間、蘊世間、界世間、處世間。「種種」
者，是多樣多種之苦。此是「所有種種於世間」〔之義〕。故世尊宣示。
世尊宣示：「彌多求！
苦之發生汝問我 隨依知解彼語汝
所有種種於世間 苦依因緣而發生」
☸.....................................................................

20.
Yo ve avidvā upadhiṃ karoti, punappunaṃ dukkhamupeti mando;
Tasmā pajānaṃ upadhiṃ na kayirā, dukkhassa jātippabhavānupassī.

Yo ve avidvā upadhiṃ karotīti. Yoti yo yādiso yathāyutto yathāvihito yathāpakāro yaṃṭhānappatto yaṃdhammasamannāgato khattiyo vā brāhmaṇo vā vesso vā suddo vā gahaṭṭho vā pabbajito vā devo vā manusso vā. Avidvāti avijjāgato aññāṇī avibhāvī duppañño. Upadhiṃ karotīti taṇhūpadhiṃ karoti, diṭṭhūpadhiṃ karoti, kilesūpadhiṃ karoti, kammūpadhiṃ karoti, duccaritūpadhiṃ karoti, āhārūpadhiṃ karoti, paṭighūpadhiṃ karoti, catasso upādinnadhātuyo upadhī karoti, cha ajjhattikāni āyatanāni upadhī karoti, cha viññāṇakāye upadhī karoti janeti sañjaneti nibbatteti abhinibbattetīti – avidvā upadhiṃ karoti.

Punappunaṃ dukkhamupeti mandoti punappunaṃ jātidukkhaṃ jarādukkhaṃ byādhidukkhaṃ maraṇadukkhaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadukkhaṃ eti samupeti upagacchati gaṇhāti parāmasati abhinivisatīti – punappunaṃ dukkhamupeti. Mandoti mando momuho avidvā avijjāgato aññāṇī avibhāvī duppaññoti – punappunaṃ dukkhamupeti mando.

Tasmā pajānaṃ upadhiṃ na kayirāti. Tasmāti taṃkāraṇā taṃhetu tappaccayā taṃnidānā etaṃ ādīnavaṃ sampassamāno upadhīsūti tasmā. Pajānanti pajānanto ājānanto vijānanto paṭivijānanto paṭivijjhanto, “sabbe saṅkhārā aniccā”ti pajānanto ājānanto vijānanto paṭivijānanto paṭivijjhanto, “sabbe saṅkhārā dukkhā”ti…pe… “sabbe dhammā anattā”ti…pe… “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti pajānanto ājānanto vijānanto paṭivijānanto paṭivijjhanto. Upadhiṃ na kayirāti taṇhūpadhiṃ na kareyya, diṭṭhūpadhiṃ na kareyya, kilesūpadhiṃ na kareyya, duccaritūpadhiṃ na kareyya, āhārūpadhiṃ na kareyya, paṭighūpadhiṃ na kareyya, catasso upādinnadhātuyo upadhī na kareyya, cha ajjhattikāni āyatanāni upadhī na kareyya, cha viññāṇakāye upadhī na kareyya, na janeyya na sañjaneyya na nibbatteyya nābhinibbatteyyāti – tasmā pajānaṃ upadhiṃ na kayirā.

Dukkhassāti jātidukkhassa jarādukkhassa byādhidukkhassa maraṇadukkhassa sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadukkhassa. Pabhavānupassīti dukkhassa mūlānupassī hetānupassī nidānānupassī sambhavānupassī pabhavānupassī samuṭṭhānānupassī āhārānupassī ārammaṇānupassī paccayānupassī samudayānupassī. Anupassanā vuccati ñāṇaṃ. Yā paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi. Imāya anupassanāya paññāya upeto hoti samupeto upāgato samupāgato upapanno samupapanno samannāgato. So vuccati anupassīti – dukkhassa jātippabhavānupassī. Tenāha bhagavā –

“Yo ve avidvā upadhiṃ karoti, punappunaṃ dukkhamupeti mando;
Tasmā pajānaṃ upadhiṃ na kayirā, dukkhassa jātippabhavānupassī”ti.

☸---------------------------------------------------------------------

三 不知而所作依之 愚鈍者屢屢近苦
苦之發生隨觀者 〔如實〕知而不作依 （一○五一）
「而不知所作依之」（之句中）， 「所」者，是無論剎帝利、婆羅門、毘舍、首陀、
在家者、家者、天、人、雖然任何容貌、任何業務、任何職分、任何階級、任何地
位、任何法之具備者〔之義〕。「不知」者，乃不知、至無明、無智、無辨知、有惡慧。
「作依」者，是作渴愛依、作見依、作煩惱依、作業依、作惡行依、作食依、作瞋恚
依、作四取界依、作六內處依、作六識身依、令生、令發生、起。此是「而不知所作依之」〔之義〕。
「愚鈍者屢屢近苦」〔之句中〕，「屢屢近苦」者，是屢屢至生苦、老苦、病苦、死
苦、愁悲苦、憂惱苦、接近、近寄、執、執取、住著。此是「屢屢近苦」〔之義〕。「愚
鈍者」者，是愚鈍者、蒙昧者、無知者、至無明者、無智者、無辨知者、惡慧者。此是「愚鈍者屢屢近苦」〔之義〕。
「故〔如實知〕不作依」〔之句中〕，「故」者，乃是故，是彼理由，彼因，彼緣，
彼因緣，於依正觀此之過患，此乃是「故」〔之義〕。「知」者，是知、了知、識知、別
知、通達，〔即〕知「一切行是無常」，了知、識知、別知、通達，「一切行是苦」，「一
切法是無我」……乃至（一九頁以下參照）……知「所有集法皆是此滅法」，了知、識
知、別知、通達。「不作依」，不可作愛依、不可作見依、不可作煩惱依、不可作業
依、不可作惡行依、不可作食依、不可作瞋恚依、不可作四取界依、不可作六內處
依、不可作六識身依、令生、令發生、不可起。此是「故如實知不作依」〔之義〕。
「苦」者是生苦、老苦、病苦、死苦、愁悲苦、憂惱苦。「〔苦之〕發生隨觀者」，
是隨觀根本者，隨觀因者，隨觀因緣者，隨觀生成者，隨觀發生者，隨觀等起者，
隨觀食者，隨觀所緣者，隨觀緣者，隨觀集者。「隨觀」者，是慧。即所有慧、知解
……乃至（一八頁參照）……是不疑、擇法、正見。此之隨觀、具慧、正具、達、
正達、成、正成、所具備者言為隨觀者。此是「隨親苦之生起發者」〔之義〕。故世尊宣示：
而不知所作依之 愚鈍者屢屢近苦
苦之發生隨觀者 〔如實〕知而不作依 

☸.....................................................................

21.
Yaṃ taṃ apucchimha akittayī no, aññaṃ taṃ pucchāma tadiṅgha brūhi;
Kathaṃ nu dhīrā vitaranti oghaṃ, jātiṃ jaraṃ sokapariddavañca;
Taṃ me munī sādhu viyākarohi, tathā hi te vidito esa dhammo.

Yaṃ taṃ apucchimha akittayī noti yaṃ taṃ apucchimha ayācimha ajjhesimha pasādayimha. Akittayī noti kittitaṃ [akitti taṃ (syā.) evamīdisesu padesu atītavibhattivasena mahāni. 110] pakittitaṃ ācikkhitaṃ desitaṃ paññapitaṃ [paññāpitaṃ (ka.)] paṭṭhapitaṃ vivaritaṃ vibhattaṃ uttānīkataṃ pakāsitanti – yaṃ taṃ apucchimha akittayī no.

Aññaṃ taṃ pucchāma tadiṅgha brūhīti aññaṃ taṃ pucchāma, aññaṃ taṃ yācāma, aññaṃ taṃ ajjhesāma, aññaṃ taṃ pasādema, uttari taṃ pucchāma. Tadiṅgha brūhīti iṅgha brūhi ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehīti – aññaṃ taṃ pucchāma tadiṅgha brūhi.

Kathaṃ nu dhīrā vitaranti oghaṃ, jātiṃ jaraṃ sokapariddavañcāti. Kathaṃ nūti saṃsayapucchā vimatipucchā dveḷhakapucchā anekaṃsapucchā – “evaṃ nu kho, nanu kho, kiṃ nu kho, kathaṃ nu kho”ti – kathaṃ nu. Dhīrāti dhīrā paṇḍitā paññavanto buddhimanto ñāṇino vibhāvino medhāvino. Oghanti kāmoghaṃ bhavoghaṃ diṭṭhoghaṃ avijjoghaṃ. Jātīti yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ tamhi tamhi sattanikāye jāti sañjāti okkanti nibbatti abhinibbatti khandhānaṃ pātubhāvo āyatanānaṃ paṭilābho. Jarāti yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ tamhi tamhi sattanikāye jarā jīraṇatā khaṇḍiccaṃ pāliccaṃ valittacatā āyuno saṃhāni indriyānaṃ paripāko. Sokoti ñātibyasanena vā phuṭṭhassa bhogabyasanena vā phuṭṭhassa rogabyasanena vā phuṭṭhassa sīlabyasanena vā phuṭṭhassa diṭṭhibyasanena vā phuṭṭhassa aññataraññatarena byasanena vā samannāgatassa aññataraññatarena dukkhadhammena vā phuṭṭhassa soko socanā socitattaṃ antosoko antoparisoko antoḍāho antopariḍāho cetaso parijjhāyanā domanassaṃ sokasallaṃ. Paridevoti ñātibyasanena vā phuṭṭhassa bhogabyasanena vā phuṭṭhassa rogabyasanena vā phuṭṭhassa sīlabyasanena vā phuṭṭhassa diṭṭhibyasanena vā phuṭṭhassa aññataraññatarena byasanena vā samannāgatassa aññataraññatarena dukkhadhammena vā phuṭṭhassa ādevo paridevo ādevanā paridevanā ādevitattaṃ paridevitattaṃ vācā palāpo [lāpo palāpo (syā.) dhammasaṅgaṇiye] vippalāpo lālappo lālappanā lālappitattaṃ [lālappāyanā lālappāyitattaṃ (bahūsu) jarāsuttaniddesaṭṭhakathā oloketabbā].

Kathaṃ nu dhīrā vitaranti oghaṃ, jātiṃ jaraṃ sokapariddavañcāti dhīrā kathaṃ oghañca jātiñca jarañca sokañca paridevañca taranti uttaranti pataranti samatikkamanti vītivattantīti – kathaṃ nu dhīrā vitaranti oghaṃ, jātiṃ jaraṃ sokapariddavañca.

Taṃ me munī sādhu viyākarohīti. Tanti yaṃ pucchāmi yaṃ yācāmi yaṃ ajjhesāmi yaṃ pasādemi. Munīti monaṃ vuccati ñāṇaṃ. Yā paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi. Bhagavā tena ñāṇena samannāgato muni monappatto. Tīṇi moneyyāni – kāyamoneyyaṃ vacīmoneyyaṃ manomoneyyaṃ.

Katamaṃ kāyamoneyyaṃ? Tividhānaṃ kāyaduccaritānaṃ pahānaṃ kāyamoneyyaṃ. Tividhaṃ kāyasucaritaṃ kāyamoneyyaṃ. Kāyārammaṇe ñāṇaṃ kāyamoneyyaṃ. Kāyapariññā kāyamoneyyaṃ. Pariññāsahagato maggo kāyamoneyyaṃ. Kāye chandarāgassa pahānaṃ kāyamoneyyaṃ. Kāyasaṅkhāranirodho catutthajjhānasamāpatti kāyamoneyyaṃ. Idaṃ kāyamoneyyaṃ.

Katamaṃ vacīmoneyyaṃ? Catubbidhānaṃ vacīduccaritānaṃ pahānaṃ vacīmoneyyaṃ. Catubbidhaṃ vacīsucaritaṃ vacīmoneyyaṃ. Vācārammaṇe ñāṇaṃ vacīmoneyyaṃ. Vācāpariññā vacīmoneyyaṃ. Pariññāsahagato maggo vacīmoneyyaṃ. Vācāya chandarāgassa pahānaṃ vacīmoneyyaṃ. Vacīsaṅkhāranirodho dutiyajjhānasamāpatti vacīmoneyyaṃ. Idaṃ vacīmoneyyaṃ.

Katamaṃ manomoneyyaṃ? Tividhānaṃ manoduccaritānaṃ pahānaṃ manomoneyyaṃ. Tividhaṃ manosucaritaṃ manomoneyyaṃ. Cittārammaṇe ñāṇaṃ manomoneyyaṃ. Cittapariññā manomoneyyaṃ. Pariññāsahagato maggo manomoneyyaṃ. Citte chandarāgassa pahānaṃ manomoneyyaṃ. Cittasaṅkhāranirodho saññāvedayitanirodhasamāpatti manomoneyyaṃ. Idaṃ manomoneyyaṃ.

Kāyamuniṃ vacīmuniṃ [vācāmuniṃ (bahūsu) itivu. 67], manomunimanāsavaṃ;
Muniṃ moneyyasampannaṃ, āhu sabbappahāyinaṃ.
Kāyamuniṃ vacīmuniṃ, manomunimanāsavaṃ;
Muniṃ moneyyasampannaṃ, āhu ninhātapāpakanti.

Imehi tīhi moneyyehi dhammehi samannāgatā. Cha munino [munayo (syā.) mahāni. 14] – agāramunino, anagāramunino, sekhamunino [sekkhamunino (syā. ka.)], asekhamunino, paccekamunino munimuninoti. Katame agāramunino? Ye te agārikā diṭṭhapadā viññātasāsanā – ime agāramunino. Katame anagāramunino? Ye te pabbajitā diṭṭhapadā viññātasāsanā – ime anagāramunino. Satta sekhā sekhamunino. Arahanto asekhamunino. Paccekasambuddhā paccekamunino. Tathāgatā arahanto sammāsambuddhā munimunino.

Na monena munī [muni (syā. ka.) dha. pa. 268] hoti, mūḷharūpo aviddasu;
Yo ca tulaṃva paggayha, varamādāya paṇḍito.
Pāpāni parivajjeti, sa munī tena so muni;
Yo munāti ubho loke, muni tena pavuccati.

Asatañca satañca ñatvā dhammaṃ, ajjhattaṃ bahiddhā ca sabbaloke;
Devamanussehi pūjanīyo [pūjito (syā. ka.) mahāni. 14], saṅgajālamaticca [saṅga jālamaticca, su. ni. 532] so munīti.

Sādhu viyākarohīti taṃ sādhu ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehīti – taṃ me munī sādhu viyākarohi. Tathā hi te vidito esa dhammoti tathā hi te vidito tulito tīrito vibhūto vibhāvito esa dhammoti – tathā hi te vidito esa dhammo. Tenāha so brāhmaṇo –

“Yaṃ taṃ apucchimha akittayī no, aññaṃ taṃ pucchāma tadiṅgha brūhi;
Kathaṃ nu dhīrā vitaranti oghaṃ, jātiṃ jaraṃ sokapariddavañca;
Taṃ me munī sādhu viyākarohi, tathā hi te vidito esa dhammo”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

四 我等問尊師 〔尊師〕告我等
我〔更〕問其他 冀師請語彼
如何諸賢者 暴流生與老
愁苦與悲泣 得為超度耶
我乞願牟尼 願請為解說
此之一切法 尊師如實知 （一○五二）
「我等問尊師，〔尊師〕告我等」〔之句中，「我等所問尊師」〕，乃我等向尊師問、乞、求、所信樂。

「尊師告我等」者是請尊師告我等，請述彼、請示、請設施、請確
立、請開顯、請分別、請顯示、請說明。此是「我等問尊師，尊師告我等」〔之義〕。
「我更問其他，冀師請語彼」。「如何諸賢者，暴流生與老」及「愁苦與悲泣，得為
超度耶？」〔之句中〕，「如何」是「如斯耶」？「不然耶」？「何耶」？「云何耶」？疑之質
問、疑念之質問、迷惑之質問。「諸賢者」者，是諸之賢者、學者、有慧者、有覺者、
辨別者、具慧者。暴流者，是欲流，有流、見流、無明流。「生」是於彼彼之有情之
彼彼之有情聚而生、發生、入來、生起、諸蘊之現前、（內六）處之獲得。「老」者，
是於彼彼之有情之彼彼之有情聚而老、老耄、齒落、白髮、皺皮、壽之損耗、諸根
之毀熟。「愁」者，是失親戚、失財富、因病而失〔健康〕、失戒、失〔正〕見，又失
任何者，又遭遇任何不幸者之愁、憂愁、愁心、內愁、內遍愁、內熱、內熱惱、心
之燒熱、憂、愁箭。「悲泣」者，是失親戚、失財富、因病而失〔健康〕、失戒、失〔正〕
見，又失任何者，又遭遇任何不幸者之哭、悲哭、涕哭、悲泣、哭歎、悲歡、泣言、涕泣、號泣、哭泣、慟哭。
「如何諸賢者，暴流生與死，愁苦與悲泣，得為超度耶」？如何諸賢者得度暴流、
生、老、愁與悲泣，越度、度過、超越、離越耶？

此是「如何諸賢者，暴流、生與老，愁苦與悲泣，得為超度耶」〔之義〕。
「我乞願牟尼，願請為解說」〔之句中〕，「彼」者，是我所問、我所乞、我所求、
我所信樂。「牟尼」，言智為牟那。即所有慧、知解……乃至（一八頁以下參照）……
不痴、擇法、正見。世尊具備彼智，牟尼而達於牟那。有（一）身牟尼、（二）語牟尼、（三）意牟尼之三牟尼。
（一）身牟尼者云何？捨斷〔殺生、偷盜、邪欲行之〕三種身惡行是身牟尼，三種
身善行是牟尼，以身為所緣智是身牟尼，身之遍知是身牟尼，伴遍知道是身牟尼，
對身貪欲之捨斷是身牟尼。身行（出入息）滅之第四禪定是身牟尼。此是「身牟尼」。
（二）語牟尼者云何？捨斷〔妄語、兩舌、惡口、綺語之〕四種語惡行是語牟尼，
四種之語善行是語牟尼。以語為所緣智是語牟尼，語遍知是語牟尼，伴遍知道是語
牟尼，對語貪欲之捨斷是語牟尼，語行（尋伺）滅之第二禪定是語牟尼。
（三）意牟尼者云何？捨斷〔貪欲、瞋恚、邪見之〕三種意惡行是意牟尼，三種之
意善行是意牟尼，以心為所緣智為意牟尼，心之遍知是意牟尼，伴遍知道是意牟尼，
對心捨斷貪欲是意牟尼，心行滅之想受滅定是意牟尼。此是「意牟尼」。
無漏身乃是 身語意牟尼
具足此牟尼 一切捨斷者
無漏身乃是 身語意牟尼
具足此牟尼 惡之洗除者
具足此等之三牟尼者有六牟尼。〔即〕是在家牟尼、非家牟尼、有學牟尼、無學
牟尼、辟支牟尼、牟尼牟尼。（一）在家牟尼者云何？為在家者而見〔涅槃〕句，能識
教之人人此是在家牟尼。（二）非家牟尼者云何？為出家者而見涅槃句，能識教之人人
此是非家牟尼。（三）七有學是有學牟尼。（四）阿羅漢是無學牟尼。（五）辟支佛是辟支牟尼。
（六）如來阿羅漢等正覺者言為牟尼牟尼。
無明智者為愚昧 由寂默而非牟尼
〔如取捨〕而但用秤 牟尼只取優秀業
迴避諸惡諸賢者 由彼而彼為牟尼
〔內外〕兩世間測者 〔由彼而〕彼言牟尼
一切世間於內外 知不善與善之法
值由天人之供養 超著與網是牟尼
「願請為解說」者，是願請述、請示、請施設、請確立、請開顯、請分別、請顯示、請說明。

此是「願請為解說」〔之義〕。
「此之一切法，尊師如實知」者，此法尊師如實知、識、考量、度知、辨知、明暸。

此是「此之一切法，尊師如實知」〔之義〕。故彼婆羅門言：
我等問尊師 〔尊師〕告我等
我〔更〕問其 他尊師請語彼
如何諸賢者 暴流生與老
愁苦與悲泣 得為超度耶
我乞願牟尼 我請為解說
此之一切法 尊師如實知
☸.....................................................................

22.
Kittayissāmi te dhammaṃ, [mettagūti bhagavā]
Diṭṭhe dhamme anītihaṃ;
Yaṃ viditvā sato caraṃ, tare loke visattikaṃ.

Kittayissāmi te dhammanti. Dhammanti ādikalyāṇaṃ majjhekalyāṇaṃ pariyosānakalyāṇaṃ sātthaṃ sabyañjanaṃ kevalaparipuṇṇaṃ parisuddhaṃ brahmacariyaṃ, cattāro satipaṭṭhāne, cattāro sammappadhāne, cattāro iddhipāde, pañcindriyāni, pañca balāni, satta bojjhaṅge, ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ, nibbānañca, nibbānagāminiñca paṭipadaṃ kittayissāmi ācikkhissāmi desessāmi paññapessāmi paṭṭhapessāmi vivarissāmi vibhajissāmi uttānīkarissāmi pakāsissāmīti – kittayissāmi te dhammaṃ. Mettagūti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati.

Diṭṭhe dhamme anītihanti. Diṭṭhe dhammeti diṭṭhe dhamme ñāte dhamme tulite dhamme tīrite dhamme vibhūte dhamme vibhāvite dhamme sabbe saṅkhārā aniccāti…pe… yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhammanti diṭṭhe dhamme ñāte dhamme tulite dhamme tīrite dhamme vibhūte dhamme vibhāvite dhammeti – evampi diṭṭhe dhamme kathayissāmi. Atha vā, dukkhe diṭṭhe dukkhaṃ kathayissāmi, samudaye diṭṭhe samudayaṃ kathayissāmi, magge diṭṭhe maggaṃ kathayissāmi, nirodhe diṭṭhe nirodhaṃ kathayissāmīti – evampi diṭṭhe dhamme kathayissāmi. Atha vā, diṭṭhe dhamme sandiṭṭhikaṃ akālikaṃ ehipassikaṃ opaneyyikaṃ paccattaṃ veditabbaṃ viññūhīti – evampi diṭṭhe dhamme kathayissāmīti diṭṭhe dhamme. Anītihanti na itihītihaṃ na itikirāya na paramparāya na piṭakasampadāya na takkahetu na nayahetu na ākāraparivitakkena na diṭṭhinijjhānakkhantiyā, sāmaṃ sayamabhiññātaṃ attapaccakkhadhammaṃ, taṃ kathayissāmīti – diṭṭhe dhamme anītihaṃ.

Yaṃ viditvā sato caranti yaṃ viditaṃ katvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā, “sabbe saṅkhārā aniccā”ti viditaṃ katvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā, “sabbe saṅkhārā dukkhā”ti… “sabbe dhammā anattā”ti…pe… “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti viditaṃ katvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā. Satoti catūhi kāraṇehi sato – kāye kāyānupassanāsatipaṭṭhānaṃ bhāvento sato…pe… so vuccati sato. Caranti caranto viharanto iriyanto vattento pālento yapento yāpentoti – yaṃ viditvā sato caraṃ.

Tare loke visattikanti visattikā vuccati taṇhā. Yo rāgo sārāgo…pe… abhijjhā lobho akusalamūlaṃ. Visattikāti kenaṭṭhena visattikā? Visatāti visattikā, visālāti visattikā, visaṭāti visattikā, visamāti visattikā, visakkatīti visattikā, visaṃharatīti visattikā, visaṃvādikāti visattikā, visamūlāti visattikā, visaphalāti visattikā, visaparibhogāti visattikā, visālā vā pana sā taṇhā rūpe sadde gandhe rase phoṭṭhabbe kule gaṇe āvāse lābhe yase pasaṃsāya sukhe cīvare piṇḍapāte senāsane gilānapaccayabhesajjaparikkhāre kāmadhātuyā rūpadhātuyā arūpadhātuyā kāmabhave rūpabhave arūpabhave saññābhave asaññābhave nevasaññānāsaññābhave ekavokārabhave catuvokārabhave pañcavokārabhave atīte anāgate paccuppanne diṭṭhasutamutaviññātabbesu dhammesu visaṭā vitthatāti visattikā. Loketi apāyaloke manussaloke devaloke khandhaloke dhātuloke āyatanaloke. Tare loke visattikanti loke vesā visattikā [yā sā loke visattikā (syā.) kāmasuttaniddesaṭṭhakathā oloketabbā], loke vetaṃ visattikaṃ sato tareyya uttareyya patareyya samatikkameyya vītivatteyyāti – tare loke visattikaṃ. Tenāha bhagavā –

“Kittayissāmi te dhammaṃ, [mettagūti bhagavā]
Diṭṭhe dhamme anītihaṃ;
Yaṃ viditvā sato caraṃ, tare loke visattikan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

五 世尊宣示：「彌多求！
有關現世非傳聞 〔至涅槃〕法我告汝
知彼有念而行作 可度世間之愛著」 （一○五三）
「〔至涅槃〕法我告汝」者，我將告、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明
初善、中善、後善、有義、有文而完全圓滿遍淨之梵行、四念住、四正勤、四神足、
五根、五力、七覺支、八支聖道、涅槃、至涅槃之行道。此是「〔至涅槃〕法我告汝」〔之義〕。
「彌多求」者，是世尊呼彼婆羅門之名。
「有關現世非傳聞」〔之句中〕，關現世者，是現世（能見法）、能知法、能考量
法、能度知法、能辨知法、能明暸法。〔即〕「一切行無常……乃至（一九頁以下參
照）……所有集法皆是此滅法」而能見法、能知法、能考量法、能度知法、能辨知法、
能明暸法。如斯有關現世（能見法）我將說。或又關於能見苦我將說之，關於能見
集將語集，關於能見道將語道，關於能見滅將語滅。如斯有關能見法我將說。或又
自見、無時的，可謂來見！〔聖道〕導引、〔我將語〕關於能見法諸，識者各自知者。
如斯我將語能見之法。此是「有關現世（能見法）」〔之義〕。「非傳聞者」，不〔由他
之〕傳聞，不依傳說，不依傳承，不依藏〔經〕之說，不依思擇，不依推論，不依
行相之審思，不依見、省思、忍、自知通，自現見說法。此是「有關現世非傳聞」〔之義〕。
「知彼有念而行作」〔之句中〕，「知彼」者，是知解彼、考量、度知、辨知、而為
明暸。〔即〕一切行是無常……乃至（一九頁以下參照）……知解「所有集法皆是此
滅法」，考量、度知、辨知、明暸。「有念」者，是由四行相而有念。〔即〕對身修習
身隨觀念住而有念……乃至（三○頁參照）……言彼為有念。「行」者，是行、行作、
動作、活動、護持、持續、不斷、維持。此是「知彼有念而行作」〔之義〕。
「可度世間之愛著」〔之句中〕，愛著是渴愛。即所有貪、染貪……乃至（一三頁
以下參照）……是貪慾、貪不善根。愛著者，由何之義而為愛著耶？擴大故而為愛
著，廣大故而為愛著，染著故而為愛著，冒險故而為愛著，奪取故而為愛著，欺語
者故而為愛著，毒根故而為愛著，毒果故而為愛著，毒受用故而為愛著，或又彼渴
受廣大而為色、聲、香、味、觸、施主家、眾、住居、利得、名聲、賞讚、安樂、
衣服、食物、臥坐所、病者之資具藥品、慾界、色界、無色界、慾有、色有、無色
有、想有、無想有、非想非非想有、一蘊有、四蘊有、五蘊有、過去、未來、現
在、見聞覺識於諸法中擴大擴展。此是「愛著」〔之義〕。「世間」者，是在於惡趣世間、
人世間、天世間、蘊世間、界世間、處世間。
「可度世間之愛著」者，是世間所有愛著有念其愛著而可度、可越度、可度過、
可超越、可離越。此是「可度世間之愛著」〔之義〕。故世尊宣示。
世尊宣示：「彌多求！
有關現世非傳聞 〔至涅槃〕法我告汝
知彼有念而行作 可度世間之愛著」
☸.....................................................................

23.
Tañcāhaṃ abhinandāmi, mahesi dhammamuttamaṃ;
Yaṃ viditvā sato caraṃ, tare loke visattikaṃ.

Tañcāhaṃ abhinandāmīti. Tanti tuyhaṃ vacanaṃ byappathaṃ [byapathaṃ (syā. ka.)] desanaṃ anusāsanaṃ anusiṭṭhaṃ [desanaṃ anusandhi (syā.)]. Nandāmīti abhinandāmi modāmi anumodāmi icchāmi sādiyāmi yācāmi patthayāmi pihayāmi abhijappāmīti – tañcāhaṃ abhinandāmi.

Mahesi dhammamuttamanti. Mahesīti kiṃ mahesi bhagavā, mahantaṃ sīlakkhandhaṃ esī gavesī [esi gavesi (syā.) mahāni. 150] pariyesīti mahesi, mahantaṃ samādhikkhandhaṃ…pe… mahantaṃ paññākkhandhaṃ… mahantaṃ vimuttikkhandhaṃ… mahantaṃ vimuttiñāṇadassanakkhandhaṃ esī gavesī pariyesīti mahesi, mahato tamokāyassa padālanaṃ esī gavesī pariyesīti mahesi, mahato vipallāsassa pabhedanaṃ esī gavesī pariyesīti mahesi, mahato taṇhāsallassa abbahanaṃ [abbūhanaṃ (bahūsu), abbūhaṃ (sī. aṭṭha.)] esī gavesī pariyesīti mahesi, mahato diṭṭhisaṅghātassa viniveṭhanaṃ esī gavesī pariyesīti mahesi, mahato mānadhajassa papātanaṃ esī gavesī pariyesīti mahesi, mahato abhisaṅkhārassa vūpasamaṃ esī gavesī pariyesīti mahesi, mahato oghassa nittharaṇaṃ esī gavesī pariyesīti mahesi, mahato bhārassa nikkhepanaṃ esī gavesī pariyesīti mahesi, mahato saṃsāravaṭṭassa upacchedaṃ esī gavesī pariyesīti mahesi, mahato santāpassa nibbāpanaṃ esī gavesī pariyesīti mahesi, mahato pariḷāhassa paṭippassaddhiṃ esī gavesī pariyesīti mahesi, mahato dhammadhajassa ussāpanaṃ esī gavesī pariyesīti mahesi, mahante satipaṭṭhāne…pe… mahante sammappadhāne… mahante iddhipāde… mahantāni indriyāni… mahantāni balāni… mahante bojjhaṅge… mahantaṃ ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ… mahantaṃ paramatthaṃ amataṃ nibbānaṃ esī gavesī pariyesīti mahesi, mahesakkhehi sattehi esito gavesito pariyesito – “kahaṃ buddho, kahaṃ bhagavā, kahaṃ devadevo, kahaṃ narāsabho”ti mahesi. Dhammamuttamanti dhammamuttaṃmaṃ vuccati amataṃ nibbānaṃ. Yo so sabbasaṅkhārasamatho sabbūpadhipaṭinissaggo taṇhakkhayo virāgo nirodho nibbānaṃ. Uttamanti aggaṃ seṭṭhaṃ viseṭṭhaṃ pāmokkhaṃ uttamaṃ pavaraṃ dhammanti – mahesi dhammamuttamaṃ.

Yaṃ viditvā sato caranti viditaṃ katvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā, “sabbe saṅkhārā aniccā”ti viditaṃ katvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā, “sabbe saṅkhārā dukkhā”ti… “sabbe dhammā anattā”ti…pe… “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti viditaṃ katvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā. Satoti catūhi kāraṇehi sato – kāye kāyānupassanāsatipaṭṭhānaṃ bhāvento sato, vedanāsu…pe… citte… dhammesu… dhammānupassanāsatipaṭṭhānaṃ bhāvento sato… so vuccati sato. Caranti caranto viharanto iriyanto vattento pālento yapento yāpentoti – yaṃ viditvā sato caraṃ.

Tare loke visattikanti visattikā vuccati taṇhā. Yo rāgo sārāgo…pe… abhijjhā lobho akusalamūlaṃ. Visattikāti kenaṭṭhena visattikā…pe… visaṭā vitthatāti visattikā. Loketi apāyaloke…pe… āyatanaloke. Tare loke visattikanti loke vesā visattikā, loke vetaṃ visattikaṃ sato tareyya uttareyya patareyya samatikkameyya vītivatteyyāti – tare loke visattikaṃ. Tenāha so brāhmaṇo –

“Tañcāhaṃ abhinandāmi, mahesi dhammamuttamaṃ;
Yaṃ viditvā sato caraṃ, tare loke visattikan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

六 大仙！彼之最上法 〔聞而〕我乃歡喜〔彼〕
知彼有念而行作 可度世間之愛著 （一○五四）
「我歡喜彼」〔之句中〕，「彼」者，是尊師之語、語路、說示、教訓。「歡喜」者，
是歡、歡喜、喜、隨喜、欲、樂、冀求、希望、熱望。此是「我歡喜彼」〔之義〕。
「大仙！以最上法」〔之句中〕，大仙者，由何義為大仙耶？世尊求大戒蘊，覓求，
遍求故為大仙（大求者）。是大定蘊、大慧蘊、大解脫蘊、求，覓求，遍求大解脫
智見蘊故是大仙。又求，覓求，遍求大闇身之摧破故是大仙。求，覓求，遍求大顛
倒之破壞故是大仙。求，覓求，遍求大愛箭之拔除故是大仙。求，覓求，遍求大見
葛藤之開解故是大仙。求，覓求，遍求大慢憧之撒去故是大仙。求，覓求，遍求大
行作之寂滅故是大仙。求，覓求，遍求成為大暴流之度越故是大仙。求，覓求，遍
求大重擔之放下故是大仙。求，覓求，遍求大輪迴、輪轉之斷絕故是大仙。求，覓
求，遍求大熱苦之消滅故是大仙。求，覓求，遍求大熱惱之安息故是大仙。求，覓
求，遍求大法幢之舉揚故是大仙。求，覓求，遍求大念住、大正勤、大神足、大根、
大力、大覺支、大八支聖道、第一義、不死、涅槃故是大仙。又由有大權勢之有情
「佛何處耶」？「世尊是何處耶」？「天中天是何處耶」？「人牛王是何處耶」？求，覓
求，遍求故是大仙。「最上之法」者，是不死、涅槃言為「最上之法」。即所有一切行
之止，一切依之捨遣、渴愛之盡滅、離貪、滅、涅槃。「最上」者，是最高、最勝、
最殊勝、秀逸、最上勝妙之法。此是「大仙！最上法」〔之義〕。
「知彼有念為行作」〔之句中，知彼〕者，是知解彼、考量、度知、辨知、明暸。
〔即〕「一切行是無常」……乃至（一九頁以下參照）……知解「所有集法皆是此滅
法」，考量、度知、辨知、明暸。「有念」者，是由四行相而有念。〔即〕對於身修習
身隨觀念住而有念……乃至（三○頁參照）……言彼為有念。「行」者，是行、行作、
動作、活動、護持、持續、不斷維持。此是「知彼有念為行作」〔之義〕。
「可度世間之愛著」〔之句中〕，渴愛言為愛著。即所貪、染貪……乃至（一三頁參照）……貪欲、貪、不善根。

愛著是由何義而為愛著耶……乃至（八九頁參照）
……為擴大擴展。此是「愛著」〔之義〕。〔世間」者，是惡趣世間……乃至（八九頁參照）……於處世間。
「可度世間之愛著」者，是世間所有愛著有念彼愛著而可度、越度、度過、超越、
離越。此是「可度世間之愛著」〔之義〕。故彼婆羅門言：
「大仙！彼之最上法 （聞而）我乃歡喜彼
知彼有念而行作 可度世間之愛著」
☸.....................................................................

24.
Yaṃ kiñci sampajānāsi, [mettagūti bhagavā]
Uddhaṃ adho tiriyañcāpi majjhe;
Etesu nandiñca nivesanañca, panujja viññāṇaṃ bhave na tiṭṭhe.

Yaṃ kiñci sampajānāsīti yaṃ kiñci pajānāsi ājānāsi vijānāsi paṭivijānāsi paṭivijjhasīti – yaṃ kiñci sampajānāsi. Mettagūti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – mettagūti bhagavā.

Uddhaṃ adho tiriyañcāpi majjheti. Uddhanti anāgataṃ [uddhaṃ vuccati anāgataṃ (syā. ka.)]; adhoti atītaṃ; tiriyañcāpi majjheti paccuppannaṃ. Uddhanti devaloko; adhoti nirayaloko; tiriyañcāpi majjheti manussaloko. Atha vā, uddhanti kusalā dhammā; adhoti akusalā dhammā; tiriyañcāpi majjheti abyākatā dhammā. Uddhanti arūpadhātu; adhoti kāmadhātu; tiriyañcāpi majjheti rūpadhātu. Uddhanti sukhā vedanā; adhoti dukkhā vedanā; tiriyañcāpi majjheti adukkhamasukhā vedanā. Uddhanti uddhaṃ pādatalā; adhoti adho kesamatthakā; tiriyañcāpi majjheti vemajjheti – uddhaṃ adho tiriyañcāpi majjhe.

Etesu nandiñca nivesanañca, panujja viññāṇaṃ bhave na tiṭṭheti etesūti ācikkhitesu desitesu paññapitesu paṭṭhapitesu vivaritesu vibhajitesu uttānīkatesu pakāsitesu. Nandī vuccati taṇhā. Yo rāgo sārāgo…pe… abhijjhā lobho akusalamūlaṃ. Nivesananti dve nivesanā – taṇhānivesanā ca diṭṭhinivesanā ca. Katamā taṇhā nivesanā? Yāvatā taṇhāsaṅkhātena …pe… ayaṃ taṇhānivesanā. Katamā diṭṭhinivesanā? Vīsativatthukā sakkāyadiṭṭhi …pe… ayaṃ diṭṭhinivesanā.

Panujja viññāṇanti puññābhisaṅkhārasahagataṃ viññāṇaṃ, apuññābhisaṅkhārasahagataṃ viññāṇaṃ, āneñjābhisaṅkhārasahagataṃ viññāṇaṃ. Etesu nandiñca nivesanañca abhisaṅkhārasahagatañca viññāṇaṃ nujja panujja nuda panuda jaha pajaha vinodehi byantīkarohi anabhāvaṃ gamehīti – etesu nandiñca nivesanañca panujja viññāṇaṃ.

Bhave na tiṭṭheti. Bhavāti dve bhavā – kammabhavo ca paṭisandhiko ca punabbhavo. Katamo kammabhavo? Puññābhisaṅkhāro apuññābhisaṅkhāro āneñjābhisaṅkhāro – ayaṃ kammabhavo. Katamo paṭisandhiko punabbhavo? Paṭisandhikā rūpaṃ vedanā saññā saṅkhārā viññāṇaṃ – ayaṃ paṭisandhiko punabbhavo. Bhave na tiṭṭheti nandiñca nivesanañca abhisaṅkhārasahagataṃ viññāṇañca kammabhavañca paṭisandhikañca punabbhavaṃ pajahanto vinodento byantīkaronto anabhāvaṃ gamento kammabhave na tiṭṭheyya paṭisandhike punabbhave na tiṭṭheyya na santiṭṭheyyāti – panujja viññāṇaṃ bhave na tiṭṭhe. Tenāha bhagavā –

“Yaṃ kiñci sampajānāsi, [mettagūti bhagavā]
Uddhaṃ adho tiriyañcāpi majjhe;
Etesu nandiñca nivesanañca, panujja viññāṇaṃ bhave na tiṭṭhe”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

七 世尊宣示：「彌多求！
上下與橫及於中 汝善知解所有物
對於此等喜執著 除棄識不住立有」 （一○五五）
「汝善知解所有物」者，是汝知解、了知、識知、辨知、通達所有之物。此是「汝善知解所有物」。
「彌多求」！是世尊呼彼婆羅門之名。「世尊」者，此是尊重之同義語……乃至（一
二頁以下參照）……言此世尊之「語」……與作證共同施設者。此是「世尊宣示：彌多求！」〔之義〕。
「上、下橫及於中」〔之句中〕，上者是言未來，下是過去，橫及中是現在。上者，
是天世間，下是地獄世間，橫及中是人世間。上者，是善法，下是不善法，橫及中
是無記法。上者，是無色界，下是慾界，橫及中是色界。上者，是樂受，下是苦受，
橫及中是不苦不樂受。上者，是由足蹠以上，下者，是由頂端以下，橫及中是胴體。

此是「上下橫及於中」〔之義〕。
「對於此等喜執著，除棄識不住立有」〔之句中〕，「對於此等」者，是對於既述、
示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明者。「喜」者，是渴愛。即所有貪、染貪
……乃至（一三頁參照）……貪欲、貪、不善根。「執著」者，是愛執著與見執著之
二執著。愛執著者云何？由渴愛物而……乃至（四○頁參照）……此是愛執著。見
執著者云何？有二十事有身見：……乃至（四○頁參照）……此是見執著。「除棄識」
〔之句中識〕者，是與福行俱起識、與非一福行俱起識、與不動行俱起識。除對此等
喜、執著、於行俱起識，除棄、斥、除斥、捨、捨斷、除去、滅除、令之滅無！此
是「對於此等除去喜、執、識」〔之義〕。
「不住立有」〔之句中〕，有者，是業有與結生為再有。業有者云何？是福行、非
福行、不動行，此是業有。結生為再有者云何？是結生色、受、想、行、識，此是
結生為再有。「不住立有」者，是捨斷喜、執著、於行俱起識、業有與結生再有，除
去、滅除、令之滅無而不住立於業有，不住立結生為再有，不可止住。此是「除去識
不住立有」〔之義〕。故世尊宣示。
世尊宣示：「彌多求！
上下與橫及於中 汝善知解一切物
對於此等喜執著 除去識不住立有」
☸.....................................................................

25.
Evaṃvihārī sato appamatto,
Bhikkhu caraṃ hitvā mamāyitāni;
Jātiṃ jaraṃ sokapariddavañca, idheva vidvā pajaheyya dukkhaṃ.

Evaṃvihārī sato appamattoti. Evaṃvihārīti nandiñca nivesanañca abhisaṅkhārasahagataviññāṇañca kammabhavañca paṭisandhikañca punabbhavaṃ pajahanto vinodento byantīkaronto anabhāvaṃ gamentoti – evaṃvihārī. Satoti catūhi kāraṇehi sato – kāye kāyānupassanāsatipaṭṭhānaṃ bhāvento…pe… so vuccati sato. Appamattoti sakkaccakārī sātaccakārī aṭṭhitakārī anolīnavuttī [anolīnavuttiko (ka.) mahāni. 14] anikkhittacchando anikkhittadhuro appamatto kusalesu dhammesu – “kathāhaṃ [kadāhaṃ (syā.)] aparipūraṃ vā sīlakkhandhaṃ paripūreyyaṃ, paripūraṃ vā sīlakkhandhaṃ tattha tattha paññāya anuggaṇheyyan”ti yo tattha chando ca vāyāmo ca ussāho ca ussoḷhī ca appaṭivānī [appaṭivāni (ka.) mahāni. 14] ca sati ca sampajaññañca ātappaṃ padhānaṃ adhiṭṭhānaṃ anuyogo appamatto appamādo kusalesu dhammesu. “Kathāhaṃ aparipūraṃ vā samādhikkhandhaṃ…pe… paññākkhandhaṃ… vimuttikkhandhaṃ… vimuttiñāṇadassanakkhandhaṃ paripūreyyaṃ paripūraṃ vā vimuttiñāṇadassanakkhandhaṃ tattha tattha paññāya anuggaṇheyyan”ti yo tattha chando ca vāyāmo ca ussāho ca ussoḷhī ca appaṭivānī ca sati ca sampajaññañca ātappaṃ padhānaṃ adhiṭṭhānaṃ anuyogo appamatto appamādo kusalesu dhammesu. “Kathāhaṃ apariññātaṃ vā dukkhaṃ parijāneyyaṃ, appahīne vā kilese pajaheyyaṃ, abhāvitaṃ vā maggaṃ bhāveyyaṃ, asacchikataṃ vā nirodhaṃ sacchikareyyan”ti yo tattha chando ca vāyāmo ca ussāho ca ussoḷhī ca appaṭivānī ca sati ca sampajaññañca ātappaṃ padhānaṃ adhiṭṭhānaṃ anuyogo appamatto appamādo kusalesu dhammesūti – evaṃvihārī sato appamatto.

Bhikkhu caraṃ hitvā mamāyitānīti. Bhikkhūti puthujjanakalyāṇako [kalyāṇaputhujjano (syā.), evamīdisesu ṭhānesu] vā bhikkhu sekkho vā bhikkhu. Caranti caranto viharanto iriyanto vattento pālento yapento yāpento. Mamattāti dve mamattā – taṇhāmamattañca diṭṭhimamattañca…pe… idaṃ taṇhāmamattaṃ…pe… idaṃ diṭṭhimamattaṃ… taṇhāmamattaṃ pahāya diṭṭhimamattaṃ paṭinissajjitvā mamatte jahitvā cajitvā pajahitvā vinodetvā byantīkaritvā anabhāvaṃ gametvāti – bhikkhu caraṃ hitvā mamāyitāni.

Jātiṃ jaraṃ sokapariddavañca, idheva vidvā pajaheyya dukkhanti. Jātīti yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ…pe… jaranti yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ…pe… sokoti ñātibyasanena vā phuṭṭhassa…pe… paridevoti ñātibyasanena vā phuṭṭhassa…pe… idhāti imissā diṭṭhiyā…pe… imasmiṃ manussaloke. Vidvāti vijjāgato ñāṇī vibhāvī medhāvī. Dukkhanti jātidukkhaṃ…pe… domanassupāyāsadukkhaṃ. Jātiṃ jaraṃ sokapariddavañca, idheva vidvā pajaheyya dukkhanti vijjāgato ñāṇī vibhāvī medhāvī idheva jātiñca jarañca sokapariddavañca dukkhañca pajaheyya vinodeyya byantīkareyya anabhāvaṃ gameyyāti – jātiṃ jaraṃ sokapariddavañca, idheva vidvā pajaheyya dukkhaṃ. Tenāha bhagavā –

“Evaṃvihārī sato appamatto, bhikkhu caraṃ hitvā mamāyitāni;
Jātiṃ jaraṃ sokapariddavañca, idheva vidvā pajaheyya dukkhan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

八 如斯〔無執著〕 住念不放逸
行作之比丘 捨〔愛見〕我執
〔捨棄〕生與老 愁苦與悲泣
茲知如斯者 應以捨斷苦 （一○五六）
「如斯而住，有念不放逸」〔之句中〕，「如斯而住」者，是捨所喜與執著、於行俱
起之識、業有、結生再有捨斷、除去、滅除、令之滅無。此是「如斯而住」〔之義〕。
「有念」者，是由四行相而有念，〔即〕對於身而修習身隨觀念住……乃至（三○頁參
照）……言彼為有念。「不放逸」者，是恭敬作諸善法，常作、堅住作、不萎縮而行、
不放棄（行之）欲、不放棄責任。「我某時之日未圓滿戒蘊令圓滿耶？」又「我既已令
圓滿之戒蘊於彼時時以慧助長。」對諸善法彼有所有之欲、精進、勇猛、努力、不退、
念、正知、熱心、精勤、決意、勤勵、不放逸。「我某時之日，未圓滿之定蘊、慧
蘊、解脫蘊、解脫智見蘊令圓滿耶？」又「我既圓滿之解脫智見蘊，彼時時以慧令助
長。」對諸善法，於彼處所有欲、精進、勇猛、努力、不退、念、正知、熱心、精勤、
決意、勤勵、不放逸。又「我某時之日可遍知未遍知之苦耶？可捨斷未捨斷之煩惱耶？
可修習未修習之道耶？可作證未作證之滅耶？」於彼處所有欲、精進、勇猛、努力、
不退、念、正知、熱心、精勤、決意、勤勵、不放逸。此是「如斯而住，有念不放逸」〔之義〕。
「行作之比丘，捨我執」〔之句中〕，比丘者，是善凡夫比丘又有學比丘。「行」者，
是有行、行作、動作、活動、獲持、持續、維持不斷。「我執，」是愛我執與見我執
之二我執……乃至（四○頁參照）……此是愛我執……乃至（四○頁參照）……此
是見我執。捨斷愛我執、捨遣見我執、捨我執、是遍捨、除去、滅除、令之滅無。
此是「行作之比丘，捨我執」〔之義〕。
「〔捨〕棄生老愁悲泣，茲知如斯者，應為捨斷苦」〔之句中〕，「生」者，是彼彼
之有情於彼彼之有情眾生、發生、入來、生起、諸蘊之現前、〔內六〕處之獲得。「老」
者，是彼彼之有情於彼彼之有情聚老、老耄、齒落、白髮、皺皮、壽之損耗、諸根
之毀熟。「愁」者，是失親戚、失財富、由病而失〔健康〕、失戒、失〔正〕見、又失
任何者，又於遭遇任何不幸者之愁苦、憂愁、愁心、內愁、內遍愁、內熱、內熱惱、
心之燒熱、憂、愁箭。「悲泣」者，是失親戚、失財富、由病而失〔健康〕、失〔正〕
見、又失任何者，又遭遇任何不幸者之哭、悲哭、涕哭、悲泣、哭嘆、泣言、涕泣、
號泣、慟哭。「茲」者，是於此之見……乃至（二六頁參照）……於此之人世間。「知
者」，是智者、明達者、有智者、辨知者、慧者。「苦」者，是生苦……乃至（七七頁
參照）……是愁悲苦、憂惱苦。
「〔捨〕棄生、老愁悲泣，茲知如斯者，應捨斷苦」者，是知者、明達者、有智者、
辨知者、慧者於茲捨斷生、老愁悲泣，除去、滅除、令之滅無。此是「捨棄生老愁悲
泣，茲知如斯者，應捨斷苦」〔之義〕。故世尊宣示：
如斯〔無執著〕 有念不放逸
行作之比丘 捨〔愛見〕我執
捨棄生與老 愁苦與悲泣
茲知如斯者 應為捨斷苦
☸.....................................................................

26.
Etābhinandāmi vaco mahesino, sukittitaṃ gotamanūpadhīkaṃ;
Addhā hi bhagavā pahāsi dukkhaṃ, tathā hi te vidito esa dhammo.

Etābhinandāmi vaco mahesinoti. Etanti tuyhaṃ vacanaṃ byappathaṃ desanaṃ anusāsanaṃ anusiṭṭhaṃ nandāmi abhinandāmi modāmi anumodāmi icchāmi sādiyāmi patthayāmi pihayāmi abhijappāmi. Mahesinoti kiṃ mahesi bhagavā? Mahantaṃ sīlakkhandhaṃ esī gavesī pariyesīti mahesi…pe… kahaṃ narāsabhoti mahesīti – etābhinandāmi vaco mahesino.

Sukittitaṃ gotamanūpadhīkanti. Sukittitanti sukittitaṃ suācikkhitaṃ sudesitaṃ supaññapitaṃ supaṭṭhapitaṃ suvivaritaṃ suvibhajitaṃ suuttānīkataṃ supakāsitanti – sukittitaṃ. Gotamanūpadhīkanti upadhī vuccanti kilesā ca khandhā ca abhisaṅkhārā ca. Upadhippahānaṃ upadhivūpasamaṃ upadhipaṭinissaggaṃ upadhipaṭipassaddhaṃ amataṃ nibbānanti – sukittitaṃ gotamanūpadhīkaṃ.

Addhā hi bhagavā pahāsi dukkhanti. Addhāti ekaṃsavacanaṃ nissaṃsayavacanaṃ nikkaṅkhāvacanaṃ advejjhavacanaṃ adveḷhakavacanaṃ nirodhavacanaṃ appaṇakavacanaṃ avatthāpanavacanametaṃ – addhāti. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti. Pahāsi dukkhanti jātidukkhaṃ jarādukkhaṃ byādhidukkhaṃ maraṇadukkhaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadukkhaṃ pahāsi pajahi vinodesi byantīkarosi anabhāvaṃ gamesīti – addhā hi bhagavā pahāsi dukkhaṃ.

Tathā hi te vidito esa dhammoti tathā hi te vidito tulito tīrito vibhūto vibhāvito esa dhammoti – tathā hi te vidito esa dhammo. Tenāha so brāhmaṇo –

“Etābhinandāmi vaco mahesino, sukittitaṃ gotamanūpadhīkaṃ;
Addhā hi bhagavā pahāsi dukkhaṃ, tathā hi te vidito esa dhammo”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

九 大仙此語我歡喜 瞿曇善告無依〔涅槃〕
世尊確已捨斷苦 此法尊師如實知 （一○五七）
「大仙此語我歡喜」〔之句中〕，「此」者，是尊師之語、語路、說示、示教、教
訓。「我歡喜」者，是我歡、歡喜、喜、隨喜、欲、樂、冀求、希望、熱望。「大仙」
者，是世尊求大戒蘊，覓求，遍求故是大仙（大求者）……乃至（九○頁參照）……
「人牛王於何處耶」？被求，覓求，遍求故是大仙。此是「大仙此語我歡喜」〔之義〕。
「瞿曇善告無依〔涅槃〕」〔之句中〕，「善告」者，是善告、善言、善示、善施設、
善確立、善開顯、善分別、善顯示、善說明。此是「善告」〔之義〕。「瞿曇！無依」〔之
句中〕，「依」者，是煩惱、蘊、行。「無依」者，是依之捨斷、依之寂滅、依之捨遣、
依之安息、不死、涅槃。此是「瞿曇！無依為善告」〔之義〕。
「世尊確已捨斷苦」〔之句中〕，「確」者，是此一向之語、無疑語、無疑惑語、不
二之語、確實之語、嚴密之語、純粹之語、確立之語。「世尊」者，此是尊重之同義
語……乃至……此言世尊〔語〕……與作證共同之施設。「已捨斷苦」者，是捨斷生
苦、老苦、病苦、死苦、愁悲苦、憂惱苦、除去、滅除、令之滅無。此是「世尊確已捨斷苦」〔之義〕。
「此法尊師如實知」者，此法如實尊師知，識、考量、度知、辨知、明暸。此是
「此法尊師如實知」〔之義〕。故彼婆羅門言：
大仙此語我歡喜 瞿曇善告無依〔涅槃〕
世尊確已捨斷苦 此法尊師如實知
☸.....................................................................

27.
Te cāpi nūnappajaheyyu dukkhaṃ, ye tvaṃ munī aṭṭhitaṃ ovadeyya;
Taṃ taṃ namassāmi samecca nāga, appeva maṃ bhagavā aṭṭhitaṃ ovadeyya.

Te cāpi nūnappajaheyyu dukkhanti. Te cāpīti khattiyā ca brāhmaṇā ca vessā ca suddā ca gahaṭṭhā ca pabbajitā ca devā ca manussā ca. Pajaheyyu dukkhanti jātidukkhaṃ jarādukkhaṃ byādhidukkhaṃ maraṇadukkhaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadukkhaṃ pajaheyyuṃ vinodeyyuṃ byantīkareyyuṃ anabhāvaṃ gameyyunti – te cāpi nūnappajaheyyu dukkhaṃ.

Ye tvaṃ munī aṭṭhitaṃ ovadeyyāti. Yeti khattiye ca brāhmaṇe ca vesse ca sudde ca gahaṭṭhe ca pabbajite ca deve ca manusse ca. Tvanti bhagavantaṃ bhaṇati. Munīti monaṃ vuccati ñāṇaṃ…pe… saṅgajālamaticca so muni. Aṭṭhitaṃ ovadeyyāti aṭṭhitaṃ ovadeyya sakkaccaṃ ovadeyya abhiṇhaṃ ovadeyya punappunaṃ ovadeyya anusāseyyāti – ye tvaṃ munī aṭṭhitaṃ ovadeyya.

Taṃ taṃ namassāmi samecca nāgāti. Tanti bhagavantaṃ bhaṇati. Namassāmīti kāyena vā namassāmi, vācāya vā namassāmi, cittena vā namassāmi, anvatthapaṭipattiyā vā namassāmi, dhammānudhammapaṭipattiyā vā namassāmi, sakkaromi garuṃ karomi [garukaromi (syā.)] mānemi pūjemi. Sameccāti samecca abhisamecca samāgantvā abhisamāgantvā sammukhā taṃ namassāmi. Nāgāti nāgo ca bhagavā āguṃ na karotīti – nāgo, na gacchatīti – nāgo, na āgacchatīti – nāgo. Kathaṃ bhagavā āguṃ na karotīti – nāgo? Āgu vuccati pāpakā akusalā dhammā saṃkilesikā ponobhavikā sadarā dukkhavipākā āyatiṃ jātijarāmaraṇiyā.

Āguṃ na karoti kiñci loke, [sabhiyāti bhagavā]
Sabbasaṃyoge [sabbayoge (ka.), su. ni. 527] visajja bandhanāni;
Sabbattha na sajjatī vimutto, nāgo tādi pavuccate tathattāti.
Evaṃ bhagavā āguṃ na karotīti – nāgo.

Kathaṃ bhagavā na gacchatīti – nāgo. Bhagavā na chandāgatiṃ gacchati, na dosāgatiṃ gacchati, na mohāgatiṃ gacchati, na bhayāgatiṃ gacchati, na rāgavasena gacchati, na dosavasena gacchati, na mohavasena gacchati, na mānavasena gacchati, na diṭṭhivasena gacchati, na uddhaccavasena gacchati, na vicikicchāvasena gacchati, na anusayavasena gacchati, na vaggehi dhammehi yāyati nīyati [niyyati (syā. ka.)] vuyhati saṃharīyati. Evaṃ bhagavā na gacchatīti – nāgo.

Kathaṃ bhagavā na āgacchatīti – nāgo. Sotāpattimaggena ye kilesā pahīnā te kilese na puneti na pacceti na paccāgacchati. Sakadāgāmimaggena…pe… anāgāmimaggena… arahattamaggena ye kilesā pahīnā te kilese na puneti na pacceti na paccāgacchati. Evaṃ bhagavā na āgacchatīti nāgoti – taṃ taṃ namassāmi samecca nāga.

Appeva maṃ bhagavā aṭṭhitaṃ ovadeyyāti appeva maṃ bhagavā aṭṭhitaṃ ovadeyya sakkaccaṃ ovadeyya abhiṇhaṃ ovadeyya punappunaṃ ovadeyya anusāseyyāti – appeva maṃ bhagavā aṭṭhitaṃ ovadeyya. Tenāha so brāhmaṇo –

“Te cāpi nūnappajaheyyu dukkhaṃ, ye tvaṃ munī aṭṭhitaṃ ovadeyya;
Taṃ taṃ namassāmi samecca nāga, appeva maṃ bhagavā aṭṭhitaṃ ovadeyyā”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

一○ 牟尼！尊師懇切所教誡 人人亦應捨斷苦
龍象〔佛〕近至禮拜尊師 世尊懇切教誡我 （一○五八）
「人人亦應捨斷苦否？」〔之句中〕，「人人」者，是剎帝利、婆羅門、毘舍、首陀、
在家者、出家者、天、人亦捨斷耶，若〔捨斷〕？是捨斷生苦、老苦、病苦、死苦、
愁悲苦、憂惱苦、除去、滅除、令之滅無。此是「人人亦捨斷苦否？」〔之義〕。
「尊師懇切所教誡」〔之句中〕，「所」者，是剎帝利、婆羅門、毘舍、首陀、在家
者、出家者、天、人。「尊師」者，是言世尊。「牟尼」者，言智為牟那……乃至（八
四頁以下參照）……超越著、網此是牟尼。「懇切教誡」者，是殷勤教誡、反復教誡、
再三教誡、教訓。此是「尊師懇切所教誡」〔之義〕。
「近至禮拜尊師」〔之句中〕，「尊師」是言世尊。「禮拜」是由身而禮拜、由語而
亦禮拜、由意而亦禮拜、由隨義之行道而亦禮拜、由法隨法之行道而亦禮拜，恭敬、
尊重、尊敬、奉事、敬重也。「近至」者，是至近、真至近、相會、謁見、面前而禮拜尊師。
「龍象」者，是龍象。世尊（一）不行罪惡故是龍象，（二）不行故是龍象，（三）不來故是龍象。
（一）不行罪惡故是龍象者云何？罪惡者有雜染、有寶再有之苦報，是齎未來生老死惡不善法。
世尊宣示：「薩毘耶！
不行罪惡於世間 捨離一切結結縛
解脫染著一切處 斯者其故言龍象」
如斯「不行罪惡故是龍象」。
（二）不行故是龍象者云何？不行於欲趣、不行於瞋趣、不行於痴趣、不行於怖畏
趣，由於貪而不行、由於瞋而不行、由於痴而不行、由於慢而不行、由於見而不行、
由於掉舉而不行、由於疑而不行、由於隨眠而不行、由於違和之諸法而不趣、不導、不運、不將來。

如是「不行故是龍象」。
（三）不來故是龍象者云何？由須陀洹道捨斷所有之煩惱，一切於此〔彼〕不再來、不返、不還。

由斯陀含道、阿那含道捨斷所有之煩惱，一切於此不再來、不返、不還。

由阿羅漢道捨斷所有之煩惱，一切於此不再來、不返、不還。如是「不來故是龍象」。

此是「龍象！近至禮拜尊師」〔之義〕。
「世尊懇切教誡我」者，是世尊懇切、殷勤教誡、反復教誡、再三教誡、教訓。
故彼婆羅門言：
牟尼！尊師懇切所教誡 人人亦應捨斷苦
龍象！近至禮拜尊師 世尊懇切教誡我
☸.....................................................................

28.
Yaṃ brāhmaṇaṃ vedagumābhijaññā, akiñcanaṃ kāmabhave asattaṃ;
Addhā hi so oghamimaṃ atāri, tiṇṇo ca pāraṃ akhilo akaṅkho.

Yaṃ brāhmaṇaṃ vedagumābhijaññāti. Brāhmaṇoti sattannaṃ dhammānaṃ bāhitattā brāhmaṇo. Sakkāyadiṭṭhi bāhitā hoti, vicikicchā bāhitā hoti, sīlabbataparāmāso bāhito hoti, rāgo bāhito hoti, doso bāhito hoti, moho bāhito hoti, māno bāhito hoti. Bāhitāssa honti pāpakā akusalā dhammā saṃkilesikā ponobhavikā sadarā dukkhavipākā āyatiṃ jātijarāmaraṇiyā.

Bāhitvā sabbapāpakāni, [sabhiyāti bhagavā]
Vimalo sādhusamāhito ṭhitatto;
Saṃsāramaticca kevalī so, asito [anissito (syā.) su. ni. 524] tādi pavuccate sa brahmā.

Vedagūti vedo vuccati catūsu maggesu ñāṇaṃ…pe… sabbaṃ vedamaticca vedagū soti. Abhijaññāti abhijāneyya ājāneyya vijāneyya paṭivijāneyya paṭivijjheyyāti – yaṃ brāhmaṇaṃ vedagumābhijaññā.

Akiñcanaṃ kāmabhave asattanti. Akiñcananti rāgakiñcanaṃ dosakiñcanaṃ mohakiñcanaṃ mānakiñcanaṃ diṭṭhikiñcanaṃ kilesakiñcanaṃ duccaritakiñcanaṃ, yassete kiñcanā pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭipassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhā, so vuccati akiñcano. Kāmāti uddānato dve kāmā – vatthukāmā ca kilesakāmā ca…pe… ime vuccanti vatthukāmā…pe… ime vuccanti kilesakāmā. Bhavāti dve bhavā – kammabhavo ca paṭisandhiko ca punabbhavo …pe… ayaṃ paṭisandhiko punabbhavo. Akiñcanaṃ kāmabhave asattanti akiñcanaṃ puggalaṃ kāmabhave ca asattaṃ alaggaṃ alaggitaṃ apalibuddhaṃ nikkhantaṃ nissaṭaṃ vippamuttaṃ visaññuttaṃ vimariyādikatena cetasā viharantanti – akiñcanaṃ kāmabhave asattaṃ.

Addhā hi so oghamimaṃ atārīti. Addhāti ekaṃsavacanaṃ…pe… avatthāpanavacanametaṃ – addhāti. Oghanti kāmoghaṃ bhavoghaṃ diṭṭhoghaṃ avijjoghaṃ. Atārīti uttari patari samatikkami vītivattayīti – addhā hi so oghamimaṃ atāri.

Tiṇṇo ca pāraṃ akhilo akaṅkhoti. Tiṇṇoti kāmoghaṃ tiṇṇo, bhavoghaṃ tiṇṇo, diṭṭhoghaṃ tiṇṇo, avijjoghaṃ tiṇṇo, saṃsārapathaṃ tiṇṇo uttiṇṇo nitthiṇṇo [nittiṇṇo (syā.)] atikkanto samatikkanto vītivatto. So vutthavāso [vuṭṭhavāso (syā.) mahāni. 6] ciṇṇacaraṇo gataddho gatadiso gatakoṭiko pālitabrahmacariyo uttamadiṭṭhippatto bhāvitamaggo, pahīnakileso paṭividdhākuppo sacchikatanirodho. Dukkhaṃ tassa pariññātaṃ, samudayo pahīno, maggo bhāvito, nirodho sacchikato, abhiññeyyaṃ abhiññātaṃ, pariññeyyaṃ pariññātaṃ, pahātabbaṃ pahīnaṃ, bhāvetabbaṃ bhāvitaṃ, sacchikātabbaṃ sacchikataṃ. So ukkhittapaligho saṃkiṇṇaparikkho abbuḷhesiko niraggaḷo ariyo pannaddhajo pannabhāro visaññutto pañcaṅgavippahīno chaḷaṅgasamannāgato ekārakkho caturāpasseno panuṇṇapaccekasacco [paṇunnapaccekasacco (ka.)] samavayasaṭṭhesano anāvilasaṅkappo passaddhakāyasaṅkhāro suvimuttacitto suvimuttapañño kevalī vusitavā uttamapuriso paramapuriso paramapattippatto. So neva ācināti na apacināti, apacinitvā ṭhito. Neva pajahati na upādiyati, pajahitvā ṭhito. Neva visineti na ussineti, visinetvā ṭhito. Neva vidhūpeti na sandhūpeti, vidhūpetvā ṭhito. Asekkhena sīlakkhandhena samannāgatattā ṭhito. Asekkhena samādhikkhandhena…pe… paññākkhandhena… vimuttikkhandhena… vimuttiñāṇadassanakkhandhena samannāgatattā ṭhito. Saccaṃ sampaṭipādayitvā [paṭipādayitvā (syā.)] ṭhito. Ejaṃ samatikkamitvā ṭhito. Kilesaggiṃ pariyādiyitvā ṭhito. Aparigamanatāya ṭhito. Kathaṃ [kaṭaṃ (syā.) kāmasuttaniddesaṭṭhakathā oloketabbā] samādāya ṭhito? Vimuttipaṭisevanatāya ṭhito. Mettāya pārisuddhiyā ṭhito. Karuṇāya …pe… muditāya… upekkhāya pārisuddhiyā ṭhito. Accantapārisuddhiyā ṭhito. Atammayatāya [akammaññatāya (syā.)] pārisuddhiyā ṭhito. Vimuttattā ṭhito. Santussitattā ṭhito. Khandhapariyante ṭhito. Dhātupariyante ṭhito. Āyatanapariyante ṭhito. Gatipariyante ṭhito. Upapattipariyante ṭhito. Paṭisandhipariyante ṭhito. Bhavapariyante ṭhito. Saṃsārapariyante ṭhito. Vaṭṭapariyante ṭhito. Antimabhave ṭhito. Antime samussaye ṭhito. Antimadehadharo arahā.

Tassāyaṃ pacchimako bhavo, carimoyaṃ samussayo;
Jātimaraṇasaṃsāro, natthi tassa punabbhavoti.

Tiṇṇo ca pāranti pāraṃ vuccati amataṃ nibbānaṃ. Yo so sabbasaṅkhārasamatho sabbūpadhipaṭinissaggo taṇhakkhayo virāgo nirodho nibbānaṃ. So pāragato pārappatto antagato antappatto koṭigato koṭippatto pariyantagato pariyantappatto vosānagato vosānappatto tāṇagato tāṇappatto leṇagato leṇappatto saraṇagato saraṇappatto abhayagato abhayappatto accutagato accutappatto amatagato amatappatto nibbānagato nibbānappatto. So vuttavāso ciṇṇacaraṇo…pe… jātimaraṇasaṃsāro, natthi tassa punabbhavoti – tiṇṇo ca pāraṃ.

Akhiloti rāgo khilo, doso khilo, moho khilo, kodho khilo, upanāho khilo…pe… sabbākusalābhisaṅkhārā khilā. Yassete khilā pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭipassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhā so vuccati akhilo. Akaṅkhoti dukkhe kaṅkhā, dukkhasamudaye kaṅkhā, dukkhanirodhe kaṅkhā, dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya kaṅkhā, pubbante kaṅkhā, aparante kaṅkhā, pubbantāparante kaṅkhā, idappaccayatāpaṭiccasamuppannesu dhammesu kaṅkhā, yā evarūpā kaṅkhā kaṅkhāyanā kaṅkhāyitattaṃ vimati vicikicchā dveḷhakaṃ dvedhāpatho saṃsayo anekaṃsaggāho āsappanā parisappanā apariyogāhanā chambhitattaṃ cittassa manovilekho. Yassete kaṅkhā pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭipassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhā so vuccati akaṅkhoti – tiṇṇo ca pāraṃ akhilo akaṅkho. Tenāha bhagavā –

“Yaṃ brāhmaṇaṃ vedagumābhijaññā, akiñcanaṃ kāmabhave asattaṃ;
Addhā hi so oghamimaṃ atāri, tiṇṇo ca pāraṃ akhilo akaṅkho”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

一一 婆羅門吠陀達人 乃是無所有者也
向慾有之無著者 為〔汝〕所知通之
彼確度此之暴流 度彼無〔心〕栽猶豫 （一○五九）
「婆羅門吠陀之達人所汝知通」〔之句中〕，婆羅門者，是拒外七法故是婆羅門，
〔即〕是拒外有身見，拒外疑、拒外戒禁取、拒外貪、拒外瞋、拒外痴、拒外慢彼
是雜染資再有有不安、苦報，於未來拒外資生老死諸惡不善法。
世尊宣示：「薩毘耶！
離垢一切斥諸惡 等持善〔心〕自住立
超越輪迴有〔功德〕 無依止者婆羅門」
「吠陀之達人」〔之句中〕，吠陀者，是於四（沙門）道智……乃至（七二頁參照）
……超一切受，此是吠陀之達人。知通者，是知通、了知、識知、別知、通達。

此是「汝所知通婆羅門、吠陀之達人」〔之義〕。
「向慾有無著者，是無所有者」〔之句中〕，無所有者……〔所有〕者，是貪所有、
瞋所有、痴所有、慢所有、見所有、煩惱所有、惡行所有……捨斷此等諸所有、正
斷、令寂滅、令安息、不得令生起、以智火所燒之人言為無所有者。「欲」者，概言
之是事欲與煩惱欲之二欲……乃至（二七頁參照）……此等言為事欲……乃至（二
七頁參照）……此等言為煩惱欲。「有」者，是業有與結生再有之二有……乃至（九
三頁參照）……此是業有……乃至（九三頁參照）……此是結生再有。「向慾有無著
者，是無所有者」，無所有而不懸於慾有、不懸者、是不礙著者。此是「向慾有無著者，是無所有者」。
「彼確度此暴流」〔之句中〕，「彼確」者，此是一向之語……乃至（九八頁參照）
……是確立之語。「暴流」者，是欲流、有流、見流、無明流。「度」者，是度、越度、
度過、超越、離越。此是「彼確度此暴流」〔之義〕。
「度彼無栽無猶豫，」〔之句中〕，「度」者，是度欲流、度有流、度見流、度無明
流、是越度、度過、超越、離越。彼〔梵行〕已成、〔所作〕已辨、過去〔輪迴〕道、
到〔涅槃之〕方域、到終點、護梵行、達最上之見、修習道、捨斷煩惱、通達不動
之阿羅漢果，已作證滅（涅槃）。於彼能遍知苦、捨斷集、修習道、作證滅、已知通
可知通、能遍知可遍知、能捨斷可捨斷、能修習可修習、能作證可作證。彼放捨障
礙，埋沒〔輪迴之〕濠、拔除門柱（渴愛）、無有關鑰（五下分結）、而為聖、卸〔慢〕
幢、卸重擔、離繫、捨斷五支〔蓋〕、具備六支〔捨〕、守護一〔念〕、〔由慧而有習
行、迴避、除去、捨斷〕四依、除去獨一諦（遍見）、完全遣求覓、有不混濁之思惟、
有安息身行、有善解脫心、有善解脫慧。而為獨存（完全）、已住〔於梵行〕而為最
上人第一人，得達第一之得達。彼無積〔善惡之報〕、無除去、已除而住立。無捨斷
（煩惱）無執取、已捨斷而住立。無由離〔煩惱〕、〔無由慢〕而高亢、已離而住立。
令具備無學之戒蘊故而住立、具備無學之定蘊、無學之慧運、無學之解脫蘊、無學
之解脫智見蘊故已住立。體得〔真〕諦而住立，超越動搖而住立，消盡煩惱火而住
立，不迴行輪迴而住立，取達運而住立，由解脫習行而住立。依遍淨慈而住立，依
遍淨悲、喜、捨而住立，依究竟清淨而住立，依遍淨無煩惱性而住立，解脫故而住
立，知足故而住立。於蘊之終邊而住立，於界之終邊而住立，於處之終邊而住立，
於趣之終邊而住立，於結生之終邊而住立，於有之終邊而住立，於輪迴之終邊而住
立，於輪轉之終邊而住立，於最後之終邊而住立，於最後之人界而住立。最後之持身者，是阿羅漢。
此是彼之最後有 此是最後之身體
成為〔最後〕生老死 彼無再有輪迴事
此是「度」。「彼岸」者是不死（甘露）、涅槃。〔即〕是彼一切行之止寂、一切依
之捨遣、渴愛之滅盡、離貪、滅、涅槃。彼已到於彼岸、達於彼岸、到於終邊、達
於終邊、到於終點、達於終點、到於究竟、達於究竟、到於最終、達於最終、到於
救護所、達於求護所、到於避難所、達於避難所、到於皈依所、達於皈依所、到於
無畏、達於無畏、到於無死、達於無死、到於不死（甘露）、達於不死、到於涅槃、
達於涅槃。彼梵行已成，〔所作〕已辨……乃至（一○二頁以下參照）……是〔最後
之〕生、老、死輪迴，於彼無再有。此是「又度彼岸」〔之義〕。
「無有栽」〔之句中〕，栽（頑迷）者，貪是栽、瞋是栽、痴是栽、忿是栽、恨是
栽……乃至（四一頁參照）……一切不善行是栽。捨斷此等諸栽，為正斷、令寂滅、
令安息、令不得生起、以智火所燒者言為無栽者。「無猶豫」〔之句中〕，「猶豫」者，
是對苦猶豫（疑）、對苦集猶豫、對苦滅猶豫、對苦滅之道猶豫、對前際猶豫、對後
際猶豫、對前後際猶豫、對此緣性之諸緣起法猶豫，是所有如斯猶豫、疑問、猶豫
性、疑念、疑、迷惑、二路、疑惑、多岐取、不決定、不確定、不沉潛、心之硬直、
意困惑。捨斷此等之猶豫、正斷、令寂滅、令安息、使不得生起、以智火所燒者，
言為「無猶豫」者。此是「無有（心）栽無猶豫」〔之義〕。故世尊宣示：
婆羅門吠陀達人 乃是無所有者也
向慾有之無著者 為〔汝〕所知通之
彼確度此之暴流 彼度無（心）栽猶豫
☸.....................................................................

29.
Vidvā ca yo vedagū naro idha, bhavābhave saṅgamimaṃ visajja;
So vītataṇho anīgho nirāso, atāri so jātijaranti brūmi.

Vidvā ca yo vedagū naro idhāti. Vidvāti vijjāgato ñāṇī vibhāvī medhāvī. Yoti yo yādiso…pe… manusso vā. Vedagūti vedā vuccanti catūsu maggesu ñāṇaṃ paññā paññindriyaṃ paññābalaṃ dhammavicayasambojjhaṅgo vīmaṃsā vipassanā sammādiṭṭhi [ñāṇaṃ…pe… sabbavedamaticca vedagū soti. (syā.) passa mahāni. 81]. Tehi vedehi jātijarāmaraṇassa antagato antappatto koṭigato koṭippatto pariyantagato pariyantappatto vosānagato vosānappatto tāṇagato tāṇappatto leṇagato leṇappatto saraṇagato saraṇappatto abhayagato abhayappatto accutagato accutappatto amatagato amatappatto nibbānagato nibbānappatto. Vedānaṃ vā antagatoti vedagū, vedehi vā antagatoti vedagū, sattannaṃ vā dhammānaṃ viditattā vedagū. Sakkāyadiṭṭhi viditā hoti, vicikicchā…pe… sīlabbataparāmāso… rāgo… doso… moho… māno vidito hoti. Viditāssa honti pāpakā akusalā dhammā saṃkilesikā ponobhavikā sadarā dukkhavipākā āyatiṃ jātijarāmaraṇiyā.

Vedāni viceyya kevalāni, [sabhiyāti bhagavā]
Samaṇānaṃ yānīdhatthi brāhmaṇānaṃ;
Sabbavedanāsu vītarāgo, sabbaṃ vedamaticca vedagū so.

Naroti satto naro mānavo poso puggalo jīvo jāgu [jātu (syā.)] jantu indagu [indagū (syā.)] manujo. Idhāti imissā diṭṭhiyā…pe… imasmiṃ manussaloketi – vidvā ca yo vedagū naro idha.

Bhavābhave saṅgamimaṃ visajjāti. Bhavābhaveti bhavābhave kammabhave punabbhave kāmabhave, kammabhave kāmabhave punabbhave rūpabhave, kammabhave rūpabhave punabbhave arūpabhave, kammabhave arūpabhave punabbhave punappunabhave, punappunagatiyā punappunaupapattiyā punappunapaṭisandhiyā punappunaattabhāvābhinibbattiyā. Saṅgāti satta saṅgā – rāgasaṅgo, dosasaṅgo, mohasaṅgo, mānasaṅgo, diṭṭhisaṅgo, kilesasaṅgo, duccaritasaṅgo. Visajjāti saṅge vosajjetvā vā visajja. Atha vā, saṅge bandhe vibandhe ābandhe lagge laggite palibuddhe bandhane phoṭayitvā [mocayitvā (syā.)] vā visajja. Yathā yānaṃ vā vayhaṃ vā rathaṃ vā sakaṭaṃ vā sandamānikaṃ vā sajjaṃ visajjaṃ karonti vikopenti – evameva te saṅge vosajjetvā vā visajja. Atha vā, saṅge bandhe vibandhe ābandhe lagge laggite palibuddhe bandhane phoṭayitvā vā visajjāti – bhavābhave saṅgamimaṃ visajja.

So vītataṇho anīgho nirāso, atāri so jātijaranti brūmīti. Taṇhāti rūpataṇhā…pe… dhammataṇhā… yassesā taṇhā pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭipassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhā, so vuccati vītataṇho vigatataṇho cattataṇho vantataṇho muttataṇho pahīnataṇho paṭinissaṭṭhataṇho vītarāgo cattarāgo pahīnarāgo paṭinissaṭṭharāgo nicchāto nibbuto sītibhūto sukhappaṭisaṃvedī brahmabhūtena attanā viharatīti – so vītataṇho. Anīghoti rāgo nīgho, doso nīgho, moho nīgho, kodho nīgho, upanāho nīgho…pe… sabbākusalābhisaṅkhārā nīghā. Yassete nīghā pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭipassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhā, so vuccati anīgho. Nirāsoti āsā vuccati taṇhā. Yo rāgo sārāgo…pe… abhijjhā lobho akusalamūlaṃ. Yassesā āsā taṇhā pahīnā samucchinnā vūpasantā paṭipassaddhā abhabbuppattikā ñāṇagginā daḍḍhā, so vuccati nirāso. Jātīti yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ…pe… āyatanānaṃ paṭilābho. Jarāti yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ …pe… indriyānaṃ paripāko. Ayaṃ vuccati jarā. So vītataṇho anīgho nirāso, atāri so jātijaranti brūmīti yo so vītataṇho anīgho ca nirāso ca, so kho jātijarāmaraṇaṃ atari uttari patari samatikkami vītivattayīti brūmi ācikkhāmi desemi paññapemi paṭṭhapemi vivarāmi vibhajāmi uttānīkaromi pakāsemīti – so vītataṇho anīgho nirāso, atāri so jātijaranti brūmi. Tenāha bhagavā –

“Vidvā ca yo vedagū naro idha, bhavābhave saṅgamimaṃ visajja;
So vītataṇho anīgho nirāso, atāri so jātijaranti brūmī”ti.
Saha gāthāpariyosānā…pe… satthā me, bhante bhagavā, sāvakohamasmīti.
Mettagūmāṇavapucchāniddeso catuttho.
☸---------------------------------------------------------------------

一二 彼人知者達吠陀 對種種有遣去著
彼離愛無苦無求 我言彼已度生老 （一○六○）
「彼人知者達吠陀」〔之句中〕，知者，是知者、明達者、有智者、辨知者、慧者。
「彼」者〔無論剎帝利〕……無論人、如何容貌……乃至（八一頁參照）……〔任何
法之具備者〕。「達吠陀」〔之句中〕，吠陀者，是四〔沙門〕道智……乃至（七二頁
參照）……超一切受、此是吠陀之達人。「人」者，是有情、人、摩奴之子、士夫、
補特伽羅、命者、生死者、生者、根行者（自在行者）、摩奴所生者。「茲」於此之見
……乃至（二六頁參照）……於此人世間。此是「彼人知者達吠陀」〔之義〕。
「對種種有遣去著」〔之句中〕，「對種種有」者，是對於種種有之業有、再有。〔即〕
於慾有對業有、於慾有對再有、於色有對業有、於色有對再有、於無色有對業有、
於無色有對再有。是對再三之有、再三之生起、再三之結生、再三身體之發生。「著」
者，是貪著、瞋著、痴著、慢著、見著、煩惱著、惡行者之七著。「遣去」者，是棄
遣去諸著。或脫而遣去諸著、結、結縛、懸、懸著、礙著、縛。譬如著〔載〕於〔馬
象等〕之乘物、車、貨車、戰車之物離著（放下）推落、如是棄遣、遣去彼等諸著，
又脫、遣去諸著、結、結縛、懸、懸著、礙著、縛。此是「對種種諸有遣去著」〔之義〕。
「彼離渴愛無苦無求、我言彼已度生老」〔之句中〕，渴愛者，是色愛、聲愛、香
愛、味愛、觸愛、法愛。言捨斷此愛、正斷、令寂滅、令安息、令不得生起、以智
火所燒者是「離渴愛」者，捨渴愛者、唾棄渴愛者、脫渴愛者、捨斷渴愛者、捨遣渴
愛者、離貪者、捨貪者、唾棄貪者、脫貪者、捨斷貪者、捨遣貪者，〔彼〕無愛、〔煩
惱〕消滅，是清涼、覺受樂，自為梵而住。此是「彼離渴愛」〔之義〕。「無苦」者，貪
是苦、瞋是苦、痴是苦、忿是苦、恨是苦……乃至（三九頁參照）……一切不善行
是苦。言捨斷此苦、正斷、令寂滅、令安息、使不得生起、以智火所燒者為「無苦」
〔者〕。「無求」者，言〔無〕求渴愛。即所有貪、染貪……乃至（一三頁參照）……
貪欲、貪、是不善根。捨斷此之求、正斷、令寂滅、令安息、令不得生起、以智火
所燒者言為無求〔者〕。「生」者，於彼彼有情之彼彼有情聚生、發生、入來、生起、
諸蘊之現前、〔六內〕處之獲得。「老」者，是於彼彼有情之彼彼有情聚老、老耄、齒
落、白髮、皮、壽之損耗，是諸根之毀熟。「死」者，於彼彼有情之彼彼有情聚死沒、
死亡、破壞、滅失、死滅、死、命終、〔五蘊〕之破壞、屍骸之投棄、是命根之斷絕。
「彼離愛無苦無求，我言彼已度生老」者，是離渴愛，無苦無求之彼，度生、老、
死、越度、度過、超越、令離越，我言、語、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、
說明。此是「彼離渴愛無苦無求，我言彼已度生老」〔之義〕。故世尊宣示：
彼人知者達吠陀 對種種有遣去著
彼離愛無苦無求 我言彼已度生老
世尊之說法終……乃至（三二頁參照）……合掌禮拜世尊，說：「尊師！世尊是我師，我是弟子」而坐。