小義釋2.14~2.16

2.14 Posālamāṇavapucchāniddesa 波娑羅問 

81.
Yo atītaṃ ādisati, [iccāyasmā posālo]
Anejo chinnasaṃsayo;
Pāraguṃ [pāragū (syā. ka.)] sabbadhammānaṃ, atthi pañhena āgamaṃ.

Yo atītaṃ ādisatīti. Yoti yo so bhagavā sayambhū. Anācariyako pubbe ananussutesu dhammesu sāmaṃ saccāni abhisambujjhi, tattha ca sabbaññutaṃ patto, balesu ca vasībhāvaṃ. Atītaṃ ādisatīti bhagavā attano ca paresañca atītampi ādisati, anāgatampi ādisati, paccuppannampi ādisati.

Kathaṃ bhagavā attano atītaṃ ādisati? Bhagavā attano atītaṃ ekampi jātiṃ ādisati, dvepi jātiyo ādisati, tissopi jātiyo ādisati, catassopi jātiyo ādisati, pañcapi jātiyo ādisati, dasapi jātiyo ādisati, vīsampi jātiyo ādisati, tiṃsampi jātiyo ādisati, cattālīsampi jātiyo ādisati, paññāsampi jātiyo ādisati, jātisatampi…pe… jātisahassampi… jātisatasahassampi… anekepi saṃvaṭṭakappe… anekepi vivaṭṭakappe… anekepi saṃvaṭṭavivaṭṭakappe ādisati – “amutrāsiṃ evaṃnāmo evaṃgotto evaṃvaṇṇo evamāhāro evaṃsukhadukkhappaṭisaṃvedī evamāyupariyanto, so tato cuto amutra udapādiṃ; tatrāpāsiṃ evaṃnāmo evaṃgotto evaṃvaṇṇo evamāhāro evaṃsukhadukkhappaṭisaṃvedī evamāyupariyanto, so tato cuto idhūpapanno”ti. Iti sākāraṃ sauddesaṃ anekavihitaṃ pubbenivāsaṃ ādisati. Evaṃ bhagavā attano atītaṃ ādisati.

Kathaṃ bhagavā paresaṃ atītaṃ ādisati? Bhagavā paresaṃ atītaṃ ekampi jātiṃ ādisati, dvepi jātiyo ādisati…pe… anekepi saṃvaṭṭavivaṭṭakappe ādisati – “amutrāsi evaṃnāmo evaṃgotto evaṃvaṇṇo evamāhāro evaṃsukhadukkhappaṭisaṃvedī evamāyupariyanto, so tato cuto amutra udapādi; tatrāpāsi evaṃnāmo evaṃgotto evaṃvaṇṇo evamāhāro evaṃsukhadukkhappaṭisaṃvedī evamāyupariyanto, so tato cuto idhūpapanno”ti. Iti sākāraṃ sauddesaṃ anekavihitaṃ pubbenivāsaṃ ādisati. Evaṃ bhagavā paresaṃ atītaṃ ādisati.

Bhagavā pañca jātakasatāni bhāsanto attano ca paresañca atītaṃ ādisati, mahāpadāniyasuttantaṃ [mahādhaniyasuttaṃ (syā.)] bhāsanto attano ca paresañca atītaṃ ādisati, mahāsudassaniyasuttantaṃ bhāsanto attano ca paresañca atītaṃ ādisati, mahāgovindiyasuttantaṃ bhāsanto attano ca paresañca atītaṃ ādisati, maghadeviyasuttantaṃ bhāsanto attano ca paresañca atītaṃ ādisati.

Vuttañhetaṃ bhagavatā – “atītaṃ kho, cunda, addhānaṃ ārabbha tathāgatassa satānusāriñāṇaṃ [satānussariyañāṇaṃ (ka.) passa dī. ni. 3.187] hoti. So yāvatakaṃ ākaṅkhati tāvatakaṃ anussarati. Anāgatañca kho, cunda…pe… paccuppannañca kho, cunda, addhānaṃ ārabbha tathāgatassa bodhijaṃ ñāṇaṃ uppajjati – ‘ayamantimā jāti, natthidāni punabbhavo’”ti.

Indriyaparopariyattañāṇaṃ [indriyaparopariyattiñāṇaṃ (ka.) aṭṭhakathā oloketabbā] tathāgatassa tathāgatabalaṃ, sattānaṃ āsayānusayañāṇaṃ tathāgatassa tathāgatabalaṃ, yamakapāṭihīre ñāṇaṃ [yamakapāṭihiriyañāṇaṃ (syā.)] tathāgatassa tathāgatabalaṃ, mahākaruṇāsamāpattiyā ñāṇaṃ tathāgatassa tathāgatabalaṃ, sabbaññutañāṇaṃ tathāgatassa tathāgatabalaṃ, anāvaraṇañāṇaṃ tathāgatassa tathāgatabalaṃ, sabbattha asaṅgamappaṭihatamanāvaraṇañāṇaṃ tathāgatassa tathāgatabalaṃ. Evaṃ bhagavā attano ca paresañca atītampi ādisati anāgatampi ādisati paccuppannampi ādisati ācikkhati deseti paññapeti paṭṭhapeti vivarati vibhajati uttānīkaroti pakāsetīti – yo atītaṃ ādisati.

Iccāyasmā posāloti. Iccāti padasandhi…pe… āyasmāti piyavacanaṃ…pe… posāloti tassa brāhmaṇassa nāmaṃ…pe… abhilāpoti – iccāyasmā posālo.

Anejo chinnasaṃsayoti ejā vuccati taṇhā. Yo rāgo sārāgo…pe… abhijjhā lobho akusalamūlaṃ. Sā ejā taṇhā buddhassa bhagavato pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammā. Tasmā buddho anejo. Ejāya pahīnattā anejo. Bhagavā lābhepi na iñjati…pe… dukkhepi na iñjati na calati na vedhati nappavedhati na sampavedhatīti anejo. Chinnasaṃsayoti saṃsayo vuccati vicikicchā. Dukkhe kaṅkhā…pe… chambhitattaṃ cittassa manovilekho. So saṃsayo buddhassa bhagavato pahīno chinno ucchinno samucchinno vūpasanto paṭinissaggo paṭippassaddho abhabbuppattiko ñāṇagginā daḍḍho. Tasmā buddho chinnasaṃsayoti – anejo chinnasaṃsayo.

Pāraguṃ sabbadhammānanti bhagavā sabbadhammānaṃ abhiññāpāragū pariññāpāragū pahānapāragū bhāvanāpāragū sacchikiriyāpāragū samāpattipāragū abhiññāpāragū sabbadhammānaṃ…pe… jātimaraṇasaṃsāro natthi tassa punabbhavoti – pāragū sabbadhammānaṃ.

Atthi pañhena āgamanti pañhena atthiko āgatomhi…pe… “vahassetaṃ bhāran”ti – atthi pañhena āgamaṃ. Tenāha so brāhmaṇo –

“Yo atītaṃ ādisati, [iccāyasmā posālo]
Anejo chinnasaṃsayo;
Pāraguṃ sabbadhammānaṃ, atthi pañhena āgaman”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

第十四 布沙羅學童所問之義釋

一 尊者布沙羅曰：
說示過去之所之 不動而為斷疑惑
諸法到彼岸者（佛） 我已前來為欲問 （一一一二）
「說示過去之所之」〔之句中〕，「所之」者，是彼世尊、自存者、無師者、於未曾
聞之諸法自正覺真諦者、其時得一切知者、力自在〔得者〕。此是「所之」。「說示過
去」者，是世尊亦說示自己及他人之過去，亦說示未來，亦說示現在。
世尊說示自己之過去者云何？世尊對自己之過去，亦說示一生，亦說示二生，
亦說示三生，亦說示四生，亦說示五生，亦說示十生，亦說示二十生，亦說示三十
生，亦說示四十生，亦說示五十生，亦說示百生、千生、十萬生、諸多之壞劫、諸
多之成劫、諸多之壞成劫。〔即〕「在我於某處已有斯名、斯姓、斯容貌、斯食物、
斯苦樂之享受、斯壽量。其〔我〕由彼死而生於某處。於彼處我有斯名、斯姓、斯
容貌、斯食物、斯苦樂之享受、斯壽量。其〔我〕由彼死而生於此〔人界〕」斯多說示宿住之樣相或素姓。
世尊說示他人之過去者云何？世尊對他人之過去亦說一生，亦說二生……乃至……亦說示諸多之壞成劫。

〔即〕「〔彼〕於某處有斯名、斯姓、斯容貌、斯食物、斯苦樂之享受、斯壽量。彼由彼死而生於某處者。

於彼處〔彼〕有斯名、斯姓、斯容貌、斯食物、斯苦樂之享受、斯壽量。

彼由彼死而生於此人界」說示斯多之宿住之樣相或素姓。
世尊說五百本生談而說示自己及他人之過去。大本經而說示自己及他人之過去。

大善見經說示自己及他人之過去。大典尊經說示自己及他人之過去。大天林經而說示自己及他人之過去。
又世尊已如斯說：「純陀！關於過去世如來有念隨念之識。只彼所望之物一切隨念。

純陀！未來……乃至……純陀！關於現在世如來生起覺所生之智，『此是最後之生，今無再有』」。

根上下智是如來之如來力。諸有情之意樂隨眠智是如來之如來力。

雙變智是如來之如來力。大悲定智是如來之如來力。一切智是如來之如來力。
無障智是如來之如來力。於一切處無著、無害、無障智是如來之如來力。

如斯世尊亦說示自己及他人之過去，亦說示未來，亦說示現在，言、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。

此是「說示過去之所之」。「尊者布沙羅曰」〔之句中〕，「曰」（斯）者，是句之接續。尊者是敬語。

「布沙羅」者，是彼婆羅門之名……乃至（一○頁參照）……稱呼。此是「尊者布沙羅曰」〔之義〕。
「不動而為斷疑惑」〔之句中〕，〔動」者是渴愛。

即所有貪、染貪……乃至（一三頁參照）……貪欲、貪、不善根。

佛世尊捨斷彼之動、渴愛、根絕，如截頂之多羅樹成為滅無，於未來不生起者。

故佛是不動〔者〕。動之捨斷故是不動。

世尊於利得亦不動，於不利得亦不動，於名聲亦不動，於不名聲亦不動，於賞讚亦不動，於毀訾亦不動，

於樂亦不動，於苦亦不動，不動、不怖動、不動搖、不震、不震動、不震駭。

此是不動。「斷疑惑」〔之句中〕，疑惑者，〔即〕對苦猶豫……乃至（一○五頁參照）……心之硬直意困惑。

此之疑惑世尊已斷，斷絕、正斷、寂滅、安息，不得生起，以智火所燒。故佛是斷疑惑。

此是「不動斷疑惑」〔之義〕。
「一切諸法之到彼岸者」，佛世尊由知通是一切諸法之到彼岸者，由遍知是到彼岸者，由捨斷是到彼岸者，

由修習是到彼岸者，由作證是到彼岸者，由等至（定）是到彼岸者。

由一切法之知通是到彼岸者……乃至（二一四頁以下參照）……最後之生、老、死、輪迴，而彼無再有。

此是「一切諸法之到彼岸」〔之義〕。
「我已前來為欲問」，我已前來為欲問……乃至（二一五頁參照）……說示，得語。

如斯「我已前來為欲問」〔之義〕。故彼婆羅門言。
尊者布沙羅曰：
「說示過去之所之 不動而為斷疑惑
諸法到彼岸者〔佛〕 我已前來為欲問」
☸.....................................................................

82.
Vibhūtarūpasaññissa, sabbakāyappahāyino;
Ajjhattañca bahiddhā ca, natthi kiñcīti passato;
Ñāṇaṃ sakkānupucchāmi, kathaṃ neyyo tathāvidho.

Vibhūtarūpasaññissāti katamā rūpasaññā? Rūpāvacarasamāpattiṃ samāpannassa vā upapannassa vā diṭṭhadhammasukhavihārissa vā saññā sañjānanā sañjānitattaṃ – ayaṃ rūpasaññā. Vibhūtarūpasaññissāti catasso arūpasamāpattiyo paṭiladdhassa [lābhissa (syā.)] rūpasaññā vibhūtā honti vigatā atikkantā samatikkantā vītivattāti – vibhūtarūpasaññissa.

Sabbakāyappahāyinoti sabbo tassa paṭisandhiko rūpakāyo pahīno, tadaṅgasamatikkamā vikkhambhanappahānena pahīno tassa rūpakāyoti – sabbakāyappahāyino.

Ajjhattañca bahiddhā ca, natthi kiñcīti passatoti. Natthi kiñcīti ākiñcaññāyatanasamāpatti. Kiṃkāraṇā? Natthi kiñcīti ākiñcaññāyatanasamāpatti. Yaṃ viññāṇañcāyatanasamāpattiṃ sato samāpajjitvā tato vuṭṭhahitvā taññeva viññāṇaṃ abhāveti, vibhāveti, antaradhāpeti, “natthi kiñcī”ti passati – taṃkāraṇā natthi kiñcīti ākiñcaññāyatanasamāpattīti – ajjhattañca bahiddhā ca natthi kiñcīti passato.

Ñāṇaṃ sakkānupucchāmīti. Sakkāti – sakko. Bhagavā sakyakulā pabbajitotipi sakko …pe… pahīnabhayabheravo vigatalomahaṃsotipi sakko. Ñāṇaṃ sakkānupucchāmīti tassa ñāṇaṃ pucchāmi, paññaṃ pucchāmi, sambuddhaṃ pucchāmi. “Kīdisaṃ kiṃsaṇṭhitaṃ kiṃpakāraṃ kiṃpaṭibhāgaṃ ñāṇaṃ icchitabban”ti – ñāṇaṃ sakkānupucchāmi.

Kathaṃ neyyo tathāvidhoti kathaṃ so netabbo vinetabbo anunetabbo paññapetabbo nijjhāpetabbo pekkhetabbo pasādetabbo? Kathaṃ tena [kathamassa (syā.)] uttari ñāṇaṃ uppādetabbaṃ? Tathāvidhoti tathāvidho tādiso tassaṇṭhito tappakāro tappaṭibhāgo yo so ākiñcaññāyatanasamāpattilābhīti – kathaṃ neyyo tathāvidho. Tenāha so brāhmaṇo –

“Vibhūtarūpasaññissa, sabbakāyappahāyino;
Ajjhattañca bahiddhā ca, natthi kiñcīti passato;
Ñāṇaṃ sakkānupucchāmi, kathaṃ neyyo tathāvidho”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二 無有色想事 捨斷一切身
內外無何物 見者之觀處
我問釋迦智〔佛〕 斯人如何導 （一一一三）
「無有色想事」〔之句中〕，色想者云何？色界定之入定者，〔於色界〕生起者，
又於〔色界〕現法樂住者之想、想念、已想念，此是色想。「無有色想事」者，是得
四無色定者之無有色想事，為非有、超、超越、離越。此是「無有色想事」〔之義〕。
「捨斷一切身」者，彼一切之結生，色身由彼分〔捨斷〕、超越〔捨斷〕、鎮伏捨斷而捨斷。

彼之色身是捨斷故為〔捨斷一切身」。
「內外無何物，見者之觀處」〔之句中〕，無何物者，是無所有處定。由何無何物是無所有處定耶？

於識無邊處定有念而入定，由彼出定而其識是無，非有，觀消滅亦無何物。由此無何物者，是無所有處定。

此是「內外無何物，見者之觀處」。
「我問釋迦智」〔之句中〕，釋迦！是釋迦〔族〕。世尊由釋迦族出家，故是釋迦……乃至（一一七頁參照）

……是怖畏恐怖之捨斷者、身毛豎立之離去者故是釋迦。
「我問釋迦智」，我問者，是彼於如何，如何之住立，如何類之，欲如何智耶？此是「我問釋迦智」〔之義〕。
「斯人如何導」？彼應如何導耶？應調伏耶？應指導耶？應令知耶？應令省思耶？應令觀察耶？應令信樂耶？

如何令彼生起上級智耶？「斯人」者，如斯，如彼，令住立彼，為彼之類、彼部類之人。即得彼無所有處定者。

此是「斯人如何導」〔之義〕。故彼婆羅門言：
無有色想事 捨斷一切身
內外無何物 見者之觀處
我問釋迦智〔佛〕 斯人如何導
☸.....................................................................

83.
Viññāṇaṭṭhitiyo sabbā, [posālāti bhagavā]
Abhijānaṃ tathāgato;
Tiṭṭhantamenaṃ jānāti, dhimuttaṃ tapparāyaṇaṃ;

Viññāṇaṭṭhitiyo sabbāti bhagavā abhisaṅkhāravasena catasso viññāṇaṭṭhitiyo jānāti, paṭisandhivasena satta viññāṇaṭṭhitiyo jānāti. Kathaṃ bhagavā abhisaṅkhāravasena catasso viññāṇaṭṭhitiyo jānāti? Vuttañhetaṃ bhagavatā – “rūpupayaṃ [rūpūpāyaṃ (syā. ka.) passa saṃ. ni. 3.53] vā, bhikkhave, viññāṇaṃ tiṭṭhamānaṃ tiṭṭheyya [tiṭṭhati (syā. ka.)], rūpārammaṇaṃ rūpappatiṭṭhaṃ nandūpasecanaṃ vuddhiṃ virūḷhiṃ vepullaṃ āpajjeyya. Vedanupayaṃ vā, bhikkhave…pe… saññupayaṃ vā, bhikkhave…pe… saṅkhārupayaṃ vā, bhikkhave, viññāṇaṃ tiṭṭhamānaṃ tiṭṭheyya, saṅkhārārammaṇaṃ saṅkhārappatiṭṭhaṃ nandūpasecanaṃ vuddhiṃ virūḷhiṃ vepullaṃ āpajjeyyā”ti. Evaṃ bhagavā abhisaṅkhāravasena catasso viññāṇaṭṭhitiyo jānāti.

Kathaṃ bhagavā paṭisandhivasena satta viññāṇaṭṭhitiyo jānāti? Vuttañhetaṃ bhagavatā – “santi, bhikkhave, sattā nānattakāyā nānattasaññino – seyyathāpi manussā ekacce ca devā ekacce ca vinipātikā. Ayaṃ paṭhamā viññāṇaṭṭhiti.

“Santi, bhikkhave, sattā nānattakāyā ekattasaññino, seyyathāpi devā brahmakāyikā paṭhamābhinibbattā. Ayaṃ dutiyā viññāṇaṭṭhiti.

“Santi, bhikkhave, sattā ekattakāyā nānattasaññino, seyyathāpi devā ābhassarā. Ayaṃ tatiyā viññāṇaṭṭhiti.

“Santi, bhikkhave, sattā ekattakāyā ekattasaññino, seyyathāpi devā subhakiṇhā. Ayaṃ catutthī [catutthā (syā.) passa a. ni. 7.44] viññāṇaṭṭhiti.

“Santi, bhikkhave, sattā sabbaso rūpasaññānaṃ samatikkamā paṭighasaññānaṃ atthaṅgamā nānattasaññānaṃ amanasikārā, ananto ākāsoti ākāsānañcāyatanūpagā. Ayaṃ pañcamī [pañcamā (syā.)] viññāṇaṭṭhiti.

“Santi, bhikkhave, sattā sabbaso ākāsānañcāyatanaṃ samatikkamma, anantaṃ viññāṇanti viññāṇañcāyatanūpagā. Ayaṃ chaṭṭhī [chaṭṭho (syā.)] viññāṇaṭṭhiti.

“Santi, bhikkhave, sattā sabbaso viññāṇañcāyatanaṃ samatikkamma, natthi kiñcīti ākiñcaññāyatanūpagā. Ayaṃ sattamī [sattamā (syā.)] viññāṇaṭṭhiti”. Evaṃ bhagavā paṭisandhivasena satta viññāṇaṭṭhitiyo jānātīti – viññāṇaṭṭhitiyo sabbā.

Posālāti bhagavāti. Posālāti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – posālāti bhagavā.

Abhijānaṃ tathāgatoti. Abhijānanti abhijānanto vijānanto paṭivijānanto paṭivijjhanto tathāgato. Vuttañhetaṃ bhagavatā – “atītaṃ cepi kho, cunda, hoti abhūtaṃ atacchaṃ anatthasañhitaṃ, na taṃ tathāgato byākaroti. Atītaṃ cepi, cunda, hoti bhūtaṃ tacchaṃ anatthasañhitaṃ, tampi tathāgato na byākaroti. Atītaṃ cepi kho, cunda, hoti bhūtaṃ tacchaṃ atthasañhitaṃ, tatra kālaññū tathāgato hoti tasseva pañhassa veyyākaraṇāya. Anāgataṃ cepi, cunda, hoti…pe… paccuppannaṃ cepi, cunda, hoti abhūtaṃ atacchaṃ anatthasañhitaṃ, na taṃ tathāgato byākaroti. Paccuppannaṃ cepi, cunda, hoti bhūtaṃ tacchaṃ anatthasañhitaṃ, tampi tathāgato na byākaroti. Paccuppannaṃ cepi, cunda, hoti bhūtaṃ tacchaṃ atthasañhitaṃ, tatra kālaññū tathāgato hoti tassa pañhassa veyyākaraṇāya. Iti kho, cunda, atītānāgatapaccuppannesu dhammesu tathāgato kālavādī bhūtavādī atthavādī dhammavādī vinayavādī. Tasmā tathāgatoti vuccati.

“Yaṃ kho, cunda, sadevakassa lokassa samārakassa sabrahmakassa sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya diṭṭhaṃ sutaṃ mutaṃ viññātaṃ pattaṃ pariyesitaṃ anuvicaritaṃ manasā, sabbaṃ taṃ tathāgatena abhisambuddhaṃ. Tasmā tathāgatoti vuccati. Yañca, cunda, rattiṃ tathāgato anuttaraṃ sammāsambodhiṃ abhisambujjhati, yañca rattiṃ anupādisesāya nibbānadhātuyā parinibbāyati, yaṃ etasmiṃ antare bhāsati lapati niddisati sabbaṃ taṃ tatheva hoti no aññathā. Tasmā tathāgatoti vuccati. Yathāvādī, cunda, tathāgato tathākārī; yathākārī tathāvādī. Iti yathāvādī tathākārī, yathākārī tathāvādī. Tasmā tathāgatoti vuccati. Sadevake, cunda, loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya tathāgato abhibhū anabhibhūto aññadatthudaso vasavattī. Tasmā tathāgatoti vuccatī”ti – abhijānaṃ tathāgato.

Tiṭṭhantamenaṃ jānātīti bhagavā idhatthaññeva [idhaṭṭhaññeva (syā.)] jānāti kammābhisaṅkhāravasena – “ayaṃ puggalo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjissatī”ti. Bhagavā idhatthaññeva jānāti kammābhisaṅkhāravasena – “ayaṃ puggalo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā tiracchānayoniṃ upapajjissatī”ti. Bhagavā idhatthaññeva jānāti kammābhisaṅkhāravasena – “ayaṃ puggalo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā pettivisayaṃ upapajjissatī”ti. Bhagavā idhatthaññeva jānāti kammābhisaṅkhāravasena – “ayaṃ puggalo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā manussesu uppajjissatī”ti. Bhagavā idhatthaññeva jānāti kammābhisaṅkhāravasena – “ayaṃ puggalo suppaṭipanno kāyassa bhedā paraṃ maraṇā sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjissatī”ti.

Vuttañhetaṃ bhagavatā – “idha panāhaṃ, sāriputta, ekaccaṃ puggalaṃ evaṃ cetasā ceto paricca pajānāmi – ‘tathāyaṃ puggalo paṭipanno, tathā ca iriyati, tañca maggaṃ samārūḷho, yathā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjissatī’ti.

“Idha panāhaṃ, sāriputta, ekaccaṃ puggalaṃ evaṃ cetasā ceto paricca pajānāmi – ‘tathāyaṃ puggalo paṭipanno tathā ca iriyati tañca maggaṃ samārūḷho, yathā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā tiracchānayoniṃ upapajjissatī’ti.

“Idha panāhaṃ, sāriputta, ekaccaṃ puggalaṃ evaṃ cetasā ceto paricca pajānāmi – ‘tathāyaṃ puggalo paṭipanno tathā ca iriyati tañca maggaṃ samārūḷho, yathā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā pettivisayaṃ upapajjissatī’ti.

“Idha panāhaṃ, sāriputta, ekaccaṃ puggalaṃ evaṃ cetasā ceto paricca pajānāmi – ‘tathāyaṃ puggalo paṭipanno tathā ca iriyati tañca maggaṃ samārūḷho, yathā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā manussesu uppajjissatī’ti.

“Idha panāhaṃ, sāriputta, ekaccaṃ puggalaṃ evaṃ cetasā ceto paricca pajānāmi – ‘tathāyaṃ puggalo paṭipanno tathā ca iriyati tañca maggaṃ samārūḷho, yathā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjissatī’ti.

“Idha panāhaṃ, sāriputta, ekaccaṃ puggalaṃ evaṃ cetasā ceto paricca pajānāmi – ‘tathāyaṃ puggalo paṭipanno tathā ca iriyati tañca maggaṃ samārūḷho, yathā āsavānaṃ khayā anāsavaṃ cetovimuttiṃ paññāvimuttiṃ diṭṭheva dhamme sayaṃ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharatī’”ti – tiṭṭhantamenaṃ jānāti.

Dhimuttaṃ tapparāyaṇanti. Dhimuttanti ākiñcaññāyatanaṃ. Dhimuttanti vimokkhena dhimuttaṃ tatrādhimuttaṃ tadadhimuttaṃ tadādhipateyyaṃ. Atha vā, bhagavā jānāti – “ayaṃ puggalo rūpādhimutto saddādhimutto gandhādhimutto rasādhimutto phoṭṭhabbādhimutto kulādhimutto gaṇādhimutto āvāsādhimutto lābhādhimutto yasādhimutto pasaṃsādhimutto sukhādhimutto cīvarādhimutto piṇḍapātādhimutto senāsanādhimutto gilānapaccayabhesajjaparikkhārādhimutto suttantādhimutto vinayādhimutto abhidhammādhimutto āraññakaṅgādhimutto piṇḍapātikaṅgādhimutto paṃsukūlikaṅgādhimutto tecīvarikaṅgādhimutto sapadānacārikaṅgādhimutto khalupacchābhattikaṅgādhimutto nesajjikaṅgādhimutto yathāsanthatikaṅgādhimutto paṭhamajjhānādhimutto dutiyajjhānādhimutto tatiyajjhānādhimutto catutthajjhānādhimuttoākāsānañcāyatanasamāpattādhimutto viññāṇañcāyatanasamāpattādhimutto ākiñcaññāyatanasamāpattādhimutto nevasaññānāsaññāyatanasamāpattādhimutto”tidhimuttaṃ.

Tapparāyaṇanti ākiñcaññāyatanamayaṃ tapparāyaṇaṃ kammaparāyaṇaṃ vipākaparāyaṇaṃ kammagarukaṃ paṭisandhigarukaṃ. Atha vā, bhagavā jānāti – “ayaṃ puggalo rūpaparāyaṇo…pe… nevasaññānāsaññāyatanasamāpattiparāyaṇo”ti – dhimuttaṃ tapparāyaṇaṃ. Tenāha bhagavā –

“Viññāṇaṭṭhitiyo sabbā, [posālāti bhagavā]
Abhijānaṃ tathāgato;
Tiṭṭhantamenaṃ jānāti, dhimuttaṃ tapparāyaṇan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

三 世尊宣示：「布沙羅！
一切之識住 知通如來言
知〔有情〕止住 解脫與趣至」 （一一一四）
「一切之識住」者，世尊是（一）知由行四識住，（二）知由結生七識住。
（一）知四識住者云何？即世尊已如斯說：「諸比丘！近著於色識是續存立
而住，以色為所緣，住立於色，受用喜，〔自〕增大、生長而為廣大。

諸比丘！或近著於受……乃至……諸比丘！或近著於想……乃至……諸比丘！或近著於行，識乃續存立而住，

以行為所緣，住立於行，受用喜，〔自〕增大、生長而廣大」。如斯，世尊知由行四識住。
（二）世尊知由結生七識住者云何？即世尊如斯說。「諸比丘！有此等之七識住。
七者云何？諸比丘！有種種身、種種想之諸有情，所謂一部之人與一部之天是〔一
切之〕墮處（惡趣），此是第一識住。諸比丘！種種身同一想之諸有情，所謂最初生
記為梵眾天（初禪天），此是第二識住。諸比丘！同一身種種想之諸有情，所謂光音
天（第二禪天），此是第三識住。諸比丘！同一身同一想之諸有情，所謂遍淨天（第
三禪天），此是第四識住。諸比丘！普超越色想，滅沒有對想，不作意種種想，「虛
空是無邊」至空無邊處諸有情，此是第五識住。諸比丘！普超空無邊處，〔識是無邊」
至識無邊處諸有情，此是第六識住。諸比丘！普超識無邊處，「已無何物」至無所有
處諸有情，此是第七識住」。如斯，世尊知由結生七識住。此是〔一切之識住」〔之義〕。
「世尊宣：布沙羅！」〔之句中〕，「布沙羅」者，是世尊呼彼婆羅門之名。「世尊」
者，是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂世尊〔語〕……是與作
證共同施設者。此是「世尊宣示：布沙羅！」〔之義〕。
「知通如來」〔之句中〕，「知通」者，是知通、別知、通達。「如來」者，即世尊〔關
於如來〕如斯說：「純陀！若過去之〔事〕，不實不真〔其說〕不伴利益者，如來
〔即〕不解說此。純陀！若過去〔之事〕如實、如真〔其說〕不伴利益，如來亦不
解說此。純陀！若過去〔之事〕如實、如真〔其說〕如伴利益，如來其時知其質問
應為解說之時。純陀！若未來〔之事〕……乃至……純陀！若現在〔之事〕而不實、
不真，〔其說彼亦〕不伴利益，如來不解說此。純陀！若現在〔之事〕而如實、如真
〔其說〕不伴利益，如來亦不解說此。純陀！若現在〔之事〕而如實、如真〔其說〕
伴利益，如來其時知其質問應解說之時。如斯純陀！對過去、未來、現在之諸法如
來是時說者、如實說者、義說者、法說者、律說者。故言如來。純陀！於。含天、
含魔、含梵天世界〔之人人〕，於含沙門、婆羅門，含天、人之人人見、聞、覺、識、
得、遍求，以意所尋求之一切，此由如來所現之正覺，故言如來。又純陀！如來現
正覺無上正等覺之夜於無餘涅槃界般涅槃，於夜之中間說、話、說示一切之物如而
不異，故言如來。純陀！如來如說而行，如行而說，如斯說而行，行如說故言如來。
於含天、含魔、含梵天之世界，於含沙門、婆羅門，含天、人之人人之間，而如來
自勝，不他所勝，見所有之物而得自在，故言如來」。此是「知通如來」〔之義〕。
「知其止助」者，是世尊由〔有情之〕業行，「此者身壞死後，應生於苦界、惡趣、
墮處、地獄」而知此之狀態。世尊由（有情之）業行，「此者身壞死後，應生於畜生
界」，而知此之狀態。世尊由業行，「此者身壞死後，應生於餓鬼界」，而知此之狀態。
世尊由業行，「此者身壞死後，應生於人中」，而知此之狀態。世尊由業行，「此者身
壞死後，應生於善趣天界」，而知此之狀態。
即世尊如斯說：「舍利弗！茲我以〔自己之〕心而悉知某者之心，『如此者身
壞死後，應生苦界、惡趣、墮處、地獄，如其行道，如其動作，以進斯道』」。又舍
利弗！茲我以〔自己之〕心悉知某者之心，〔如此者身壞死後，應生於畜生界，如其
行道，如其動作，以進斯道』。又舍利弗！茲我以〔自己之〕斯心悉知某者之心，『如
此者身壞死後，應生於餓鬼界，如其行道，如其動作，以進斯道』。又舍利弗！茲我
以〔自己之〕心悉知某者之心，『如此者身壞死後，應生於人中，如其行道，如其動
作，以進斯道』。又舍利弗！茲我以〔自己之〕心悉知某者之心，『如此者身壞死後，
應生於善趣天界，如其行道，如其動作，以進斯道』。又舍利弗！茲我以〔自己之〕
心悉知某者之心，『如此者諸漏盡，無漏心解脫、慧解脫於現世，自知通作證具足而
住，如其行道，如其動作，以進斯道』。此是「知彼之止住」〔之義〕。
「解脫與趣至」〔之句中〕，「解脫」者，是於無所有處而解脫，信解此，以此為主。
又或世尊知「此者信解色，信解聲，信解香，信解味，信解觸。信解施主家，信解眾，
信解住居，信解利得，信解名聲，信解賞讚，信解樂，信解衣服，信解食物，信解
臥坐所，信解病者之資具醫藥。信解經，信解律，信解論，信解糞掃衣支，信解但
三衣支，信解常乞食支，信解次第乞食支，信解一坐食支，信解一缽食支，信解食
後不食支，信解阿練若住支，信解樹下住支，信解露地住支，信解塚間住支，信解
隨處住支，信解常坐不臥支，信解初禪，信解第二禪，信解第三禪，信解第四禪，
信解空無邊處定，信解識無邊處定，信解無所有處定，信解非想非非處定」。此是「解
脫」者。「其趣至」，是無所有處所成之其趣至。〔即無所有處所成之〕業趣至、異熟
之趣至、應重業，應重結生。又或世尊知「此者以色為趣至（依據）……乃至
（前方參照）……以非想非非想為趣至」。此是門解脫與趣至」〔之義〕。

故世尊宣示：世尊宣示：「布沙羅！
一切之識住 知通如來〔言〕
知彼之止住 解脫與趣至」
☸.....................................................................

84.
Ākiñcaññāsambhavaṃ ñatvā, nandisaṃyojanaṃ iti;
Evametaṃ abhiññāya, tato tattha vipassati;
Etaṃ ñāṇaṃ tathaṃ tassa, brāhmaṇassa vusīmato.

Ākiñcaññāsambhavaṃ ñatvāti ākiñcaññāsambhavoti vuccati ākiñcaññāyatanasaṃvattaniko kammābhisaṅkhāro. Ākiñcaññāyatanasaṃvattanikaṃ kammābhisaṅkhāraṃ ākiñcaññāsambhavoti ñatvā, laggananti ñatvā, bandhananti ñatvā, palibodhoti ñatvā jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvāti – ākiñcaññāsambhavaṃ ñatvā.

Nandisaṃyojanaṃ itīti nandisaṃyojanaṃ vuccati arūparāgo. Arūparāgena taṃ kammaṃ laggaṃ laggitaṃ palibuddhaṃ arūparāgaṃ nandisaṃyojananti ñatvā, laggananti ñatvā, bandhananti ñatvā, palibodhoti ñatvā jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvā. Itīti padasandhi padasaṃsaggo padapāripūrī akkharasamavāyo byañjanasiliṭṭhatā padānupubbatāpetaṃ itīti – nandisaṃyojanaṃ iti.

Evametaṃ abhiññāyāti evaṃ etaṃ abhiññāya jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvāti – evametaṃ abhiññāya.

Tato tattha vipassatīti. Tatthāti ākiñcaññāyatanaṃ samāpajjitvā tato vuṭṭhahitvā tattha jāte cittacetasike dhamme aniccato vipassati, dukkhato vipassati, rogato…pe… nissaraṇato vipassati dakkhati oloketi nijjhāyati upaparikkhatīti – tato tattha vipassati.

Etaṃ ñāṇaṃ tathaṃ tassāti etaṃ ñāṇaṃ tacchaṃ bhūtaṃ yāthāvaṃ aviparītaṃ tassāti – etaṃ ñāṇaṃ tathaṃ tassa.

Brāhmaṇassa vusīmatoti. Brāhmaṇoti sattannaṃ dhammānaṃ bāhitattā brāhmaṇo…pe… asito tādi pavuccate sa brahmāti. Brāhmaṇassa vusīmatoti puthujjanakalyāṇaṃ upādāya satta sekkhā appattassa pattiyā anadhigatassa adhigamāya asacchikatassa sacchikiriyāya vasanti saṃvasanti āvasanti parivasanti; arahā vusitavā katakaraṇīyo ohitabhāro anuppattasadattho parikkhīṇabhavasaṃyojano sammadaññā vimutto; so vutthavāso ciṇṇacaraṇo…pe… jātimaraṇasaṃsāro; natthi tassa punabbhavoti – brāhmaṇassa vusīmato. Tenāha bhagavā –

“Ākiñcaññāsambhavaṃ ñatvā, nandisaṃyojanaṃ iti;
Evametaṃ abhiññāya, tato tattha vipassati;
Etaṃ ñāṇaṃ tathaṃ tassa, brāhmaṇassa vusīmato”ti.

Saha gāthāpariyosānā…pe… satthā me, bhante bhagavā, sāvakohamasmīti.
Posālamāṇavapucchāniddeso cuddasamo.
☸---------------------------------------------------------------------

四 無所有〔處〕發生 喜結為障礙
及斯已知通 然後觀其處
彼有如實智 住梵婆羅門 （一一一五）
「知無所有之發生」〔之句中〕，「無所有之發生〔因〕」者，是至無所有處之業行。
至無所有處業行知無所有之發生，知懸著、知結縛、知礙著、識、考量、度知、辨知、明暸。

此是「知無所有之發生」〔之義〕。「喜結為障礙」〔之句中〕，「喜結」者，是無色貪。

由無色貪而其業是懸、懸著、礙著。

知喜結是無色貪，知懸著，知結縛，知礙著、識、考量、度知、辨知、明暸。
及者，是此句之接續……乃至（一○頁參照）……句之次第也。此是「喜結為障礙」〔之義〕。
「斯此已知通」者，是如斯此已知通、知、考量、度知、辨知、明暸。此是「如是斯此已知通」〔之義〕。
「然後觀其處」者，於無所有處入定，由其處出定而觀於其處所生之心心所法無
常，觀苦，病……乃至（三○頁參照）……觀無皈依所、見、眺、省思、普觀。此是「然後觀其處」〔之義〕。
「彼有此如實智」者，彼有此之如理、事實、如真、不顛倒智。此是「彼有此如實智」〔之義〕。
「住者婆羅門」〔之句中〕，婆羅門者，是拒外七法故為婆羅門……乃至（一○一頁參照）……無依止者此言婆羅門。

此是「婆羅門」。「住者」，是善凡夫及七有學為得未得，為得達未得達，為作證未作證而住、止住、遍住。

阿羅漢已住〔梵行〕，所作已辨，卸下重擔，隨得妙義，遍盡有結，有完全智、解脫，彼〔梵行〕已成，

所作已辨……乃至（一○二頁參照）……為〔最後之〕生、老、死輪迴，於彼無再有。
此是「住者婆羅門」〔之義〕。故世尊宣示：
無所有發生 喜結為〔障礙〕
及斯已知通 然後觀其處
彼有如實智 住者婆羅門
偈終否……乃至（三二頁參照）……「尊師！世尊是我師，我是弟子」而坐。
布沙羅學童所問之義釋第十四〔畢〕
☸.....................................................................

2.15 Mogharājamāṇavapucchāniddesa 摩伽羅諸問 

85.
Dvāhaṃ sakkaṃ apucchissaṃ, [iccāyasmā mogharājā]
Na me byākāsi cakkhumā;
Yāvatatiyañca devīsi [devisi (syā.)], byākarotīti me sutaṃ.

Dvāhaṃ sakkaṃ apucchissanti so brāhmaṇo dvikkhattuṃ buddhaṃ bhagavantaṃ pañhaṃ apucchi. Tassa bhagavā pañhaṃ puṭṭho na byākāsi – “tadantarā [cakkhusamanantarā (syā.)] imassa brāhmaṇassa indriyaparipāko bhavissatī”ti. Sakkanti sakko. Bhagavā sakyakulā pabbajitotipi sakko. Atha vā, aḍḍho mahaddhano dhanavātipi sakko. Tassimāni dhanāni, seyyathidaṃ – saddhādhanaṃ sīladhanaṃ hiridhanaṃ ottappadhanaṃ sutadhanaṃ cāgadhanaṃ paññādhanaṃ satipaṭṭhānadhanaṃ sammappadhānadhanaṃ iddhipādadhanaṃ indriyadhanaṃ baladhanaṃ bojjhaṅgadhanaṃ maggadhanaṃ phaladhanaṃ nibbānadhanaṃ. Imehi anekavidhehi dhanaratanehi aḍḍho mahaddhano dhanavātipi sakko. Atha vā, sakko pahu visavī alamatto sūro vīro vikkanto abhīrū acchambhī anutrāsī apalāyī pahīnabhayabheravo vigatalomahaṃsotipi sakko. Dvāhaṃ sakkaṃ apucchissanti dvāhaṃ sakkaṃ apucchissaṃ ayācissaṃ ajjhesissaṃ pasādayissanti – dvāhaṃ sakkaṃ apucchissaṃ.

Iccāyasmā mogharājāti. Iccāti padasandhi…pe… āyasmāti piyavacanaṃ…pe… mogharājāti tassa brāhmaṇassa nāmaṃ…pe… abhilāpoti – iccāyasmā mogharājā.

Na me byākāsi cakkhumāti. Na me byākāsīti na me byākāsi na ācikkhi na desesi na paññapesi na paṭṭhapesi na vivari na vibhaji na uttānīakāsi na pakāsesi. Cakkhumāti bhagavā pañcahi cakkhūhi cakkhumā – maṃsacakkhunāpi cakkhumā, dibbacakkhunāpi [dibbena cakkhunāpi (ka.)] cakkhumā, paññācakkhunāpi cakkhumā, buddhacakkhunāpi cakkhumā, samantacakkhunāpi cakkhumā.

Kathaṃ bhagavā maṃsacakkhunāpi cakkhumā? Maṃsacakkhumhi bhagavato pañca vaṇṇā saṃvijjanti – nīlo ca vaṇṇo, pītako ca vaṇṇo, lohitako ca vaṇṇo, kaṇho ca vaṇṇo, odāto ca vaṇṇo. Yattha ca akkhilomāni patiṭṭhitāni taṃ nīlaṃ hoti sunīlaṃ pāsādikaṃ dassaneyyaṃ umāpupphasamānaṃ [ummārapupphasamānaṃ (syā.) mahāni. 156]. Tassa parato pītakaṃ hoti supītakaṃ suvaṇṇavaṇṇaṃ pāsādikaṃ dassaneyyaṃ kaṇikārapupphasamānaṃ. Ubhato ca akkhikūṭāni bhagavato lohitakāni honti sulohitakāni pāsādikāni dassaneyyāni indagopakasamānāni. Majjhe kaṇhaṃ hoti sukaṇhaṃ alūkhaṃ siniddhaṃ pāsādikaṃ dassaneyyaṃ addāriṭṭhakasamānaṃ [aḷāriṭṭhakasamānaṃ (syā.)]. Tassa parato odātaṃ hoti suodātaṃ setaṃ paṇḍaraṃ pāsādikaṃ dassaneyyaṃ osadhitārakasamānaṃ. Tena bhagavā pākatikena maṃsacakkhunā attabhāvapariyāpannena purimasucaritakammābhinibbattena samantā yojanaṃ passati divā ceva rattiñca. Yadā hi caturaṅgasamannāgato andhakāro hoti sūriyo ca atthaṅgato [atthaṅgamito (syā. ka.)] hoti; kāḷapakkho ca uposatho hoti, tibbo ca vanasaṇḍo hoti, mahā ca kāḷamegho [akālamegho (syā. ka.) passa mahāni. 156] abbhuṭṭhito hoti. Evarūpe caturaṅgasamannāgate andhakāre samantā yojanaṃ passati. Natthi so kuṭṭo vā kavāṭaṃ vā pākāro vā pabbato vā gaccho vā latā vā āvaraṇaṃ rūpānaṃ dassanāya. Ekaṃ ce tilaphalaṃ nimittaṃ katvā tilavāhe pakkhipeyya, taṃyeva tilaphalaṃ uddhareyya. Evaṃ parisuddhaṃ bhagavato pākatikaṃ maṃsacakkhu. Evaṃ bhagavā maṃsacakkhunāpi cakkhumā.

Kathaṃ bhagavā dibbena cakkhunāpi cakkhumā? Bhagavā dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe; sugate duggate yathākammūpage satte pajānāti – “ime vata bhonto sattā kāyaduccaritena samannāgatā vacīduccaritena samannāgatā manoduccaritena samannāgatā ariyānaṃ upavādakā micchādiṭṭhikā micchādiṭṭhikammasamādānā, te kāyassa bhedā paraṃ maraṇā apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapannā; ime vā pana bhonto sattā kāyasucaritena samannāgatā vacīsucaritena samannāgatā manosucaritena samannāgatā ariyānaṃ anupavādakā sammādiṭṭhikā sammādiṭṭhikammasamādānā, te kāyassa bhedā paraṃ maraṇā sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapannā”ti. Iti dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate, yathākammūpage satte pajānāti. Ākaṅkhamāno ca bhagavā ekampi lokadhātuṃ passeyya, dvepi lokadhātuyo passeyya, tissopi lokadhātuyo passeyya, catassopi lokadhātuyo passeyya, pañcapi lokadhātuyo passeyya, dasapi lokadhātuyo passeyya, vīsampi lokadhātuyo passeyya, tiṃsampi lokadhātuyo passeyya, cattālīsampi lokadhātuyo passeyya, paññāsampi lokadhātuyo passeyya, satampi lokadhātuyo passeyya, sahassimpi cūḷanikaṃ lokadhātuṃ passeyya, dvisahassimpi majjhimikaṃ lokadhātuṃ passeyya, tisahassimpi lokadhātuṃ passeyya, mahāsahassimpi [tisahassiṃ mahāsahassampi (ka.)] lokadhātuṃ passeyya, yāvatakaṃ vā [yāvatā (sī. ka.)] pana ākaṅkheyya tāvatakaṃ passeyya. Evaṃ parisuddhaṃ bhagavato dibbacakkhu. Evaṃ bhagavā dibbena cakkhunāpi cakkhumā.

Kathaṃ bhagavā paññācakkhunāpi cakkhumā? Bhagavā mahāpañño puthupañño javanapañño hāsapañño tikkhapañño nibbedhikapañño paññāpabhedakusalo pabhinnañāṇo adhigatapaṭisambhidappatto catuvesārajjappatto dasabaladhārī purisāsabho purisasīho purisanāgo purisājañño purisadhorayho anantañāṇo anantatejo anantayaso aḍḍho mahaddhano dhanavā netā vinetā anunetā paññāpetā nijjhāpetā pekkhetā pasādetā. So hi bhagavā anuppannassa maggassa uppādetā asañjātassa maggassa sañjanetā anakkhātassa maggassa akkhātā, maggaññū maggavidū maggakovido maggānugā ca pana etarahi sāvakā viharanti pacchā samannāgatā.

So hi bhagavā jānaṃ jānāti, passaṃ passati, cakkhubhūto ñāṇabhūto dhammabhūto brahmabhūto vattā pavattā atthassa ninnetā amatassa dātā dhammassāmī [dhammasāmi (syā. ka.)] tathāgato. Natthi tassa bhagavato aññātaṃ adiṭṭhaṃ aviditaṃ asacchikataṃ aphassitaṃ [aphusitaṃ (syā. ka.)] paññāya. Atītaṃ anāgataṃ paccuppannaṃ [atītānāgatapaccuppannaṃ (syā.)] upādāya sabbe dhammā sabbākārena buddhassa bhagavato ñāṇamukhe āpāthaṃ āgacchanti. Yaṃ kiñci neyyaṃ nāma atthi jānitabbaṃ [atthi dhammaṃ jānitabbaṃ (ka.)] attattho vā parattho vā ubhayattho vā diṭṭhadhammiko vā attho samparāyiko vā attho uttāno vā attho gambhīro vā attho gūḷho vā attho paṭicchanno vā attho neyyo vā attho nīto vā attho anavajjo vā attho nikkileso vā attho vodāno vā attho paramattho vā [paramattho vā attho (ka.)], sabbaṃ taṃ anto buddhañāṇe parivattati.

Sabbaṃ kāyakammaṃ buddhassa bhagavato ñāṇānuparivatti, sabbaṃ vacīkammaṃ ñāṇānuparivatti, sabbaṃ manokammaṃ ñāṇānuparivatti. Atīte buddhassa bhagavato appaṭihataṃ ñāṇaṃ, anāgate appaṭihataṃ ñāṇaṃ, paccuppanne appaṭihataṃ ñāṇaṃ, yāvatakaṃ neyyaṃ tāvatakaṃ ñāṇaṃ, yāvatakaṃ ñāṇaṃ tāvatakaṃ neyyaṃ. Neyyapariyantikaṃ ñāṇaṃ, ñāṇapariyantikaṃ neyyaṃ, neyyaṃ atikkamitvā ñāṇaṃ nappavattati, ñāṇaṃ atikkamitvā neyyapatho natthi. Aññamaññapariyantaṭṭhāyino te dhammā. Yathā dvinnaṃ samuggapaṭalānaṃ sammāphusitānaṃ heṭṭhimaṃ samuggapaṭalaṃ uparimaṃ nātivattati, uparimaṃ samuggapaṭalaṃ heṭṭhimaṃ nātivattati, aññamaññapariyantaṭṭhāyino; evameva buddhassa bhagavato neyyañca ñāṇañca aññamaññapariyantaṭṭhāyino. Yāvatakaṃ neyyaṃ tāvatakaṃ ñāṇaṃ, yāvatakaṃ ñāṇaṃ tāvatakaṃ neyyaṃ, neyyapariyantikaṃ ñāṇaṃ, ñāṇapariyantikaṃ neyyaṃ. Neyyaṃ atikkamitvā ñāṇaṃ nappavattati, ñāṇaṃ atikkamitvā neyyapatho natthi. Aññamaññapariyantaṭṭhāyino te dhammā.

Sabbadhammesu buddhassa bhagavato ñāṇaṃ pavattati. Sabbe dhammā buddhassa bhagavato āvajjanapaṭibaddhā ākaṅkhapaṭibaddhā manasikārapaṭibaddhā cittuppādapaṭibaddhā. Sabbasattesu buddhassa bhagavato ñāṇaṃ pavattati. Sabbesañca sattānaṃ bhagavā āsayaṃ jānāti, anusayaṃ jānāti, caritaṃ jānāti, adhimuttiṃ jānāti, apparajakkhe mahārajakkhe tikkhindriye mudindriye svākāre dvākāre suviññāpaye duviññāpaye bhabbābhabbe satte jānāti. Sadevako loko samārako sabrahmako sassamaṇabrāhmaṇī pajā sadevamanussā antobuddhañāṇe parivattati.

Yathā ye keci macchakacchapā antamaso timitimiṅgalaṃ [timitipiṅgalaṃ (ka.)] upādāya antomahāsamudde parivattanti, evameva sadevako loko samārako loko sabrahmako loko sassamaṇabrāhmaṇī pajā sadevamanussā antobuddhañāṇe parivattati. Yathā ye keci pakkhī antamaso garuḷaṃ venateyyaṃ upādāya ākāsassa padese parivattanti, evameva yepi te sāriputtasamā paññāya samannāgatā tepi buddhañāṇassa padese parivattanti; buddhañāṇaṃ devamanussānaṃ paññaṃ pharitvā abhibhavitvā tiṭṭhati.

Yepi te khattiyapaṇḍitā brāhmaṇapaṇḍitā gahapatipaṇḍitā samaṇapaṇḍitā nipuṇā kataparappavādā vālavedhirūpā vobhindantā [te bhindantā (syā. ka.)] maññe caranti paññāgatena diṭṭhigatāni, te pañhe abhisaṅkharitvā abhisaṅkharitvā tathāgataṃ upasaṅkamitvā pucchanti gūḷhāni ca paṭicchannāni. Kathitā visajjitā ca te pañhā bhagavatā [bhagavato (ka.)] honti niddiṭṭhakāraṇā. Upakkhittakā ca te bhagavato sampajjanti. Atha kho bhagavāva tattha atirocati – yadidaṃ paññāyāti. Evaṃ bhagavā paññācakkhunāpi cakkhumā.

Kathaṃ bhagavā buddhacakkhunāpi cakkhumā? Bhagavā buddhacakkhunā lokaṃ volokento [olokento (ka.)] addasa satte apparajakkhe mahārajakkhe tikkhindriye mudindriye svākāre dvākāre suviññāpaye duviññāpaye appekacce paralokavajjabhayadassāvino [para … dassāvine (ka.)] viharante. Seyyathāpi nāma uppaliniyaṃ vā paduminiyaṃ vā puṇḍarīkiniyaṃ vā appekaccāni uppalāni vā padumāni vā puṇḍarīkāni vā udake jātāni udake saṃvaḍḍhāni udakānuggatāni antonimuggaposīni [antonimmuggaposīni (ka.)], appekaccāni uppalāni vā padumāni vā puṇḍarīkāni vā udake jātāni udake saṃvaḍḍhāni samodakaṃ ṭhitāni, appekaccāni uppalāni vā padumāni vā puṇḍarīkāni vā udake jātāni udake saṃvaḍḍhāni udakā accuggamma tiṭṭhanti anupalittāni udakena; evamevaṃ bhagavā buddhacakkhunā lokaṃ volokento addasa satte apparajakkhe mahārajakkhe tikkhindriye mudindriye svākāre dvākāre suviññāpaye duviññāpaye appekacce paralokavajjabhayadassāvino viharante. Jānāti bhagavā – “ayaṃ puggalo rāgacarito, ayaṃ dosacarito, ayaṃ mohacarito, ayaṃ vitakkacarito, ayaṃ saddhācarito, ayaṃ ñāṇacarito”ti. Rāgacaritassa bhagavā puggalassa asubhakathaṃ katheti; dosacaritassa bhagavā puggalassa mettābhāvanaṃ ācikkhati; mohacaritassa bhagavā puggalassa uddese paripucchāya kālena dhammassavane kālena dhammasākacchāya garusaṃvāse niveseti; vitakkacaritassa bhagavā puggalassa ānāpānassatiṃ ācikkhati; saddhācaritassa bhagavā puggalassa pasādanīyaṃ nimittaṃ ācikkhati buddhasubodhiṃ [buddhasubuddhataṃ (ka.)] dhammasudhammataṃ saṅghasuppaṭipattiṃ sīlāni ca; attano ñāṇacaritassa bhagavā puggalassa vipassanānimittaṃ ācikkhati aniccākāraṃ dukkhākāraṃ anattākāraṃ.

“Sele yathā pabbatamuddhaniṭṭhito, yathāpi passe janataṃ samantato;
Tathūpamaṃ dhammamayaṃ sumedha, pāsādamāruyha samantacakkhu;
Sokāvatiṇṇaṃ [sokāvakiṇṇaṃ (syā.)] janatamapetasoko, avekkhassu jātijarābhibhūtan”ti.

Evaṃ bhagavā buddhacakkhunāpi cakkhumā.

Kathaṃ bhagavā samantacakkhunāpi cakkhumā? Samantacakkhu vuccati sabbaññutañāṇaṃ. Bhagavā sabbaññutañāṇena upeto samupeto upāgato samupāgato upapanno samupapanno samannāgato.

“Na tassa addiṭṭhamidhatthi kiñci, atho aviññātamajānitabbaṃ;
Sabbaṃ abhiññāsi yadatthi neyyaṃ, tathāgato tena samantacakkhū”ti.

Evaṃ bhagavā samantacakkhunāpi cakkhumāti – na me byākāsi cakkhumā.

Yāvatatiyañca devīsi, byākarotīti me sutanti yāvatatiyaṃ buddho sahadhammikaṃ pañhaṃ puṭṭho byākaroti no saṃsāretīti [sampāyatīti (syā.)] – evaṃ mayā uggahitaṃ, evaṃ mayā upadhāritaṃ, evaṃ mayā upalakkhitaṃ. Devīsīti bhagavā ceva isi cāti – devīsi. Yathā rājā pabbajitā vuccanti rājisayo, brāhmaṇā pabbajitā vuccanti brāhmaṇisayo, evameva bhagavā devo ceva isi cāti – devīsi.

Atha vā, bhagavā pabbajitotipi isi. Mahantaṃ sīlakkhandhaṃ esī gavesī pariyesītipi isi. Mahantaṃ samādhikkhandhaṃ…pe… mahantaṃ paññākkhandhaṃ… mahantaṃ vimuttikkhandhaṃ… mahantaṃ vimuttiñāṇadassanakkhandhaṃ esī gavesī pariyesītipi isi. Mahato tamokāyassa padālanaṃ esī gavesī pariyesītipi isi. Mahato vipallāsassa pabhedanaṃ esī gavesī pariyesītipi isi. Mahato taṇhāsallassa abbahanaṃ… mahato diṭṭhisaṅghāṭassa viniveṭhanaṃ… mahato mānaddhajassa papātanaṃ… mahato abhisaṅkhārassa vūpasamaṃ… mahato oghassa nittharaṇaṃ… mahato bhārassa nikkhepanaṃ… mahato saṃsāravaṭṭassa upacchedaṃ… mahato santāpassa nibbāpanaṃ… mahato pariḷāhassa paṭippassaddhiṃ… mahato dhammaddhajassa ussāpanaṃ esī gavesī pariyesītipi isi. Mahante satipaṭṭhāne… mahante sammappadhāne… mahantāni indriyāni… mahantāni balāni… mahante bojjhaṅge… mahantaṃ ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ… mahantaṃ paramatthaṃ ṃ1ataṃ nibbānaṃ esī gavesī pariyesītipi isi. Mahesakkhehi vā sattehi esito gavesito pariyesito – “kahaṃ buddho, kahaṃ bhagavā, kahaṃ devadevo, kahaṃ narāsabho”tipi isīti – yāvatatiyañca devīsi byākarotīti me sutaṃ. Tenāha so brāhmaṇo –

“Dvāhaṃ sakkaṃ apucchissaṃ, [iccāyasmā mogharājā]
Na me byākāsi cakkhumā;
Yāvatatiyañca devīsi, byākarotīti me sutan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

第十五 莫伽羅闍學童所問之義釋

一 尊者莫伽羅闍曰：
「釋迦（佛）！我先二度問 具眼者！不為我解脫
及至第三回 天仙為解說」 （一一一六）
「釋迦！我先二度問」者，是彼婆羅門二回向佛世尊質問。

世尊於彼質問而不為解說，而〔思考：〕「 於其直後，此婆羅門之根成熟」。

「釋迦」者，是世尊由釋迦族出家故而為釋迦。

又或有富有者、大富者、具財者故亦為釋迦。彼有此等諸財，所謂信財、戒財、慚財、愧財、聞財、捨財、

慧財、念住財、神足財、根財、力財、覺支財、道財、果財、涅槃財。由此等多數之財寶而為富者、大富者、

具財者故亦為釋迦。

又或為可能者、有能者、有力者、有用者、勇者、英雄、戰士、無怖者、無懼者、無駭者、無敗去者、

怖畏恐怖之捨斷者、身毛豎立之離去者故亦為釋迦。
「問」者，釋迦！我二度問、乞、求、信樂。此是「釋迦！我先二度問」〔之義〕。
「尊者莫伽羅闍曰」〔之句中〕，曰者，是句之接續。尊者是敬語。

「莫伽羅闍」者，是彼婆羅門之名……乃至（一○頁參照）……稱呼。

此是「尊者莫伽羅闍曰」〔之義〕。
「具眼者不為我解說」，已不為我解說、不言、不示、不施設、不確立、不開顯、不分別、不顯示、不說明。

「具眼者，〕是世尊由五眼而為具眼者。

〔即〕（一）由肉眼為具眼者（二）由天眼為具眼者（三）由慧眼為具眼者（四）由佛眼為具眼者

（五）由普眼為具眼者。
（一）世尊由肉眼為具眼者云何？於世尊之肉眼存在青色、黃色、赤色、黑色、白色之五色。

於此有眼毛而青，如烏摩羅華，美麗紺碧。彼之〔眼毛之〕根元如黃羯尼迦華，美麗正黃之黃金色。

世尊之兩眼球赤如赤色甲蟲，美麗深紅。〔其〕中央黑如濡濕之木患子，美麗不粗、濕潤之漆黑。

彼之深奧白如明星（太白金星），美麗淨白、白、銀白。

世尊屬於身體之宿世善行業而生起彼自然肉眼，於日中、夜中亦普見一由旬（三四里）。

具備四支有闇黑之時亦〔即〕太陽沒，於黑份（新月）之布薩時，於鬱茂密林中，出現大非時之雨雲，如斯，

具備四支於闇黑之中亦普見一由旬。
對於見色彼之屋頂、門戶、壁柵、山岳、林藪、蔓藤不為障礙。

假令一粒之胡麻置在〔數百粒〕胡麻之中亦可取出彼之胡麻粒。如斯世尊之肉眼原來是遍淨。

如斯，世尊由肉眼而為具眼者。
（二）世尊由天眼為具眼者云何？

世尊以超人之〔眼〕為清淨天眼，見諸有情之有死、生，知諸有情隨業而趣於劣、勝、美、醜幸與不幸。

〔即〕「汝等！此等之有情具身惡行，具語惡行，具意惡行，誹謗諸聖者，有邪見，取得邪見業。

彼等身壞死後，生於苦界、惡趣、墮處、地獄。

或又汝等！此等之有情具身善行，具語善行，具意善行，不誹謗諸聖者，有正行，取得正見業，彼等身壞死後，

生善趣天界」，如斯以超人清淨天「眼」，見諸有情之死、生，知隨諸有情之業而趣於劣、勝、美、醜、幸與不幸。

又世尊如願意者，亦見一世界，亦見二世界，亦見三世界，亦見四世界，亦見五世界，亦見十世界，亦見二十世界，

亦見三十世界，亦見四十世界，亦見五十世界，亦見一小千世界，亦見二中千世界，亦見三千〔大千〕世界。

或又只要願意亦可見〔其他〕者。如斯世尊之天眼是遍淨。如斯「世尊由為具眼者」。
（三）世尊由慧眼為明眼者云何？

世尊是大慧者、博慧者、疾慧者、速慧者、利慧者、擇慧者、於慧分別善巧而有明了智。

證得無礙解，達於四無畏，是十力之保持者、人牡牛、人獅子、人龍、人良馬、人軛獸、無邊智者、無邊威力者、

無邊名聲者、富者、大財者、有財者、指導者、調伏者、教導者、令知者、令解者、令觀者、令信樂者。

彼世尊鬘是未起之道令起者、未生之道令生者、未說之道宣說者、知道者、解道者、達道者。

又現今隨從道之彼諸弟子，倣〔世尊〕而具備〔諸德〕而住，彼世尊鬘知應知之物，見應見之物，眼者、智者、法者、

梵天者。告示者、告說者、義之將來者、不死之施與者、法主、如來者也。

彼世尊無有由慧而不能知者、不能見者、不能解者、不能作證者、不能觸者。經過去未來現在，

一切諸法由一切行相而現來於佛世尊之智門。

如有所有應知，應所知之物，無論〔其〕自義、他義、俱義、現世之義、來世之義、明白之義、甚深之義、隱密之義、

覆蔽之義、未了之義、已了之義，無罪之義、無煩惱之義、淨白之義、第一義，其一切作用於佛智之中。
一切之身業隨佛世尊之智而起。一切之語業，隨〔佛〕智而起。一切之意業隨〔佛〕智而起。

關於過去於佛世尊無有障害智。關於未來於佛世尊無有障害智。關於現在於佛世尊無有障害智。

限於應知之物一切是佛智，限於有佛智一切是應知之物。佛智以應知之物為限界。應知之物以佛智為限界。

超越應知之物無佛智之作用。超越佛智無有應知之義。彼等〔智與可知〕諸法相互同在一限界。

譬如在於正相合致之函與蓋之二者，函對蓋無餘，蓋對函無餘，相互同在一限界，

如斯於佛世尊應知之物與智相互同在一限界，應知限度之物一切是〔佛〕智。

有佛智限度一切是應知之物。佛智以知之物為限界。

超越應知之物而無〔佛〕智之作用，超越佛智無有應知之物。

彼等諸法相互（同在一）限界。佛世尊智之作用於一切諸法。

一切諸法關係於佛世尊之〔意門〕轉〔心〕，關係於意欲〔速行心〕，關係於作意，關係於心之生起。

佛世尊智之作用對於一切有情。

世尊知一切有情之意樂，知隨眠、知所作、知信解、了知小塵垢、大塵垢、利根、鈍根、善行相、惡行相、

易教化、難教化、能、不能之有情。

含天，含魔，含梵天之世界，及含沙門、婆羅門，含天、人之人人於佛智之中而活動。

譬如任何之魚龜乃至吞舟之大魚為止，在大海中而活動，如斯含天，含魔，含梵天之世界，及含沙門、婆羅門，

含天、人之人人亦在佛智中而活動。
譬如任何之鳥乃至金翅鳥為止，在虛空之方域而活動，如斯等於舍利弗有慧之人人亦一切在佛智之方域而活動。

佛智遍滿天與人之慧，而勝於〔彼〕。

所有賢剎帝利、賢婆羅門、賢居士、賢沙門之聰敏而長於議論，亦以射貫毛髮程度之〔練達〕，

以慧解能摧破〔他之〕諸惡見而行之人人頻為質問而接近如來，質問隱密覆蔽〔之義〕而彼等之質問由世尊而解說，解答。

而〔彼〕解答之理由說示，而至彼等歸投於世尊。如斯於茲世尊所謂由慧而極耀。

如斯，「世尊由慧眼而為具眼者」。
（四）世尊由佛眼為具眼者云何？世尊以佛眼眺世間，見諸有情之小塵垢、大塵垢、
利根、鈍根、善行相、惡行相、易教化、難教化，或又見來世罪之怖畏而見住者。
譬如於青蓮之池、紅蓮之池、白蓮之池、一部之青蓮、紅蓮、白蓮在水中生，在水
中生長，尚未由水中出，沒在水中而發育，一部之青蓮、紅蓮、白蓮在水中生，在
水中生長，而在水面之所，一部之青蓮、紅蓮、白蓮在水中生，在水中生長，由水
出不染著於水。如斯，世尊以佛眼眺世間，見諸有情之小塵垢、大塵垢、利根、鈍
根、善行相、惡行相、易教化、難教化、或又見來世罪之怖畏而見住者。世尊知「此
者是貪行者，此是瞋行者，此是痴行者，此是尋行者，此是信行者，此是智行者」。
世尊對貪行者說不淨說。世尊對瞋行者告慈修習。世尊對痴行者總說（聖典）與遍
問（義釋）為時使聽法，時使語法使與師共住。世尊對尋行者告安般念（數息觀）。
世尊對信行者應信樂之相，〔即〕告以佛之善覺、法之善法性、僧之善行道及自己之
戒。世尊對智行者告以無常相、苦相、無我相之〔如〕觀（毘缽舍耶）之相。
譬如山巔站立者 普見下界諸人人
又如彼之善慧者 升法所成之殿堂
打敗生老普眼者 瞰視沉愁世間人
如斯，「世尊由佛眼而為具眼者」。
（五）世尊由普眼為具眼者云何？普眼者為一切知智。世尊具一切知智，正具、達、
正達、成、正成、具備。
彼所不見者 此世無何物
又不識之物 無可知之物
應知皆知通 如來故普眼
如斯，世尊由普眼為具眼者。此是「具眼者不為我解說」〔之義〕。
「及至第三回，天仙為解說」，及至第三回佛被正當之質問而解說，不與拒絕，
斯我把持，斯我保持，斯我為觀察。天仙者，世尊是天而且是仙人故為天仙。譬如
王之出家者言王仙，婆羅門之出家者言婆羅門仙。斯世尊是天而且是仙人故為天仙。
或又世尊是出家者故亦為仙。求、覓求、遍求大戒蘊故亦為仙（求者）。求、覓求、
遍求大定蘊、大慧蘊、大解脫蘊、大解脫智見蘊故亦為仙。求、覓求、遍求大闇身
之摧破、大顛倒之破壞、大愛箭之拔除，大見葛藤之開解，大慢幢之撒去，大行作
之寂滅，大暴流之度越、大重擔之放下、大輪迴輪轉之斷絕、大熱苦之消滅、大熱
惱之安息、大法幢之舉揚故亦為仙。求、覓求、遍求大念住、大正勤、大神足、大
根、大力、大覺支、大八支聖道、大第一義、不死、涅槃故亦為仙。求、覓求、遍
求有大權勢諸有情「佛者何處耶」？「世尊者何處耶」？「天中天者何處耶」？故亦為
仙。此「及至第三回，天仙為解說」〔之義〕。故彼之婆羅門言。
尊者莫伽羅闍曰：
釋迦佛！我先二度問 具眼者！不為我解說
及至第三回 天仙為解說

☸.....................................................................

86.
Ayaṃ loko paro loko, brahmaloko sadevako;
Diṭṭhiṃ te nābhijānāti, gotamassa yasassino.

Ayaṃ loko paro lokoti. Ayaṃ lokoti manussaloko. Paro lokoti manussalokaṃ ṭhapetvā sabbo paro lokoti – ayaṃ loko paro loko.

Brahmaloko sadevakoti sadevako loko samārako sabrahmako sassamaṇabrāhmaṇī pajā sadevamanussāti – brahmaloko sadevako.

Diṭṭhiṃ te nābhijānātīti tuyhaṃ diṭṭhiṃ khantiṃ ruciṃ laddhiṃ ajjhāsayaṃ adhippāyaṃ loko na jānāti – “ayaṃ evaṃdiṭṭhiko evaṃkhantiko evaṃruciko evaṃladdhiko evaṃajjhāsayo evaṃadhippāyo”ti na jānāti na passati na dakkhati nādhigacchati na vindati na paṭilabhatīti – diṭṭhiṃ te nābhijānāti.

Gotamassa yasassinoti bhagavā yasappattoti yasassī. Atha vā, bhagavā sakkato garukato mānito pūjito apacito lābhī cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhārānantipi yasassīti – gotamassa yassino. Tenāha so brāhmaṇo –

“Ayaṃ loko paro loko, brahmaloko sadevako;
Diṭṭhiṃ te nābhijānāti, gotamassa yasassino”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二 此世界與他世界 含諸天之梵天界
有名聲尊師瞿曇 之見乃不知通也 （一一一七）
「此世界與他世界」〔之句中〕，此世界者，是人世界。他世界者，除人世界之其他一切世界。此是此世界與他世界。
「含諸天之梵天界」者，是含天，含魔之梵天界亦含沙門、婆羅門，含天、人之人人，此是「含諸天之梵天界」。
「尊師之見不知通」者，世間〔之人人〕不知尊師之見，忍、意欲、持說、意樂、意圖。

〔即〕不知、不見、不觀、不得達、不存、不獲得：「此人之斯見，斯忍者，斯意者，斯持說者，斯意樂者，斯意圖者」。

此是「尊師之見不知通」〔之義〕。「有名聲瞿曇」者，世尊得名聲故，「有名聲」。

或者世尊被恭敬、尊重、尊敬、奉事、敬重、得衣服、食物、臥坐所、病者之資具藥品。

此是「有名聲瞿曇」。故彼婆羅門言：
此世界與他世界 含諸天之梵天界
有名聲尊師瞿曇 之見乃不知通也
☸.....................................................................

87.
Evaṃ abhikkantadassāviṃ, atthi pañhena āgamaṃ;
Kathaṃ lokaṃ avekkhantaṃ, maccurājā na passati.

Evaṃ abhikkantadassāvinti evaṃ abhikkantadassāviṃ aggadassāviṃ seṭṭhadassāviṃ viseṭṭhadassāviṃ pāmokkhadassāviṃ uttamadassāviṃ paramadassāvinti – evaṃ abhikkantadassāviṃ.

Atthi pañhena āgamanti pañhena atthiko āgatomhi…pe… vahassetaṃ bhāranti, evampi atthi pañhena āgamaṃ.

Kathaṃ lokaṃ avekkhantanti kathaṃ lokaṃ avekkhantaṃ paccavekkhantaṃ tulayantaṃ tīrayantaṃ vibhāvayantaṃ vibhūtaṃ karontanti – kathaṃ lokaṃ avekkhantaṃ.

Maccurājā na passatīti maccurājā na passati na dakkhati nādhigacchati na vindati na paṭilabhatīti – maccurājā na passati. Tenāha so brāhmaṇo –

“Evaṃ abhikkantadassāviṃ, atthi pañhena āgamaṃ;
Kathaṃ lokaṃ avekkhantaṃ, maccurājā na passatī”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

三 如斯優異之見者 我已前來欲將問
如何觀察世間者 死王無有見彼事 （一一一八）
「如斯優異之見者」，如斯優異之見者、最高之見者、最勝之見者、最殊勝之見
者、秀逸之見者、最上之見者、勝妙之見者。此是「如斯優異之見者」〔之義〕。
「我已前來欲將問」，我已前來欲質問……乃至（四七頁參照）……說示、得語。
如斯亦是「我已前來欲將問」〔之義〕。
「如何觀察世間者，以如何觀察、觀見、考量、度知、辨知、明暸者」。此是「如何觀察世間者」。
「死王無有見彼事」者，乃死王不見耶？不觀耶？不得達耶？無所有耶？不獲得耶？此是「死王無有見彼事」〔之義〕。

故彼婆羅門言：
如斯優異之見者 我已前來欲將問
如何觀察世間者 死王無有見彼事
☸.....................................................................

88.
Suññato lokaṃ avekkhassu, mogharāja sadā sato;
Attānudiṭṭhiṃ ūhacca, evaṃ maccutaro siyā;
Evaṃ lokaṃ avekkhantaṃ, maccurājā na passati.

Suññato lokaṃ avekkhassūti. Lokoti nirayaloko tiracchānaloko pettivisayaloko manussaloko devaloko khandhaloko dhātuloko āyatanaloko ayaṃ loko paro loko brahmaloko sadevako [sadevako loko (ka.)]. Aññataro bhikkhu bhagavantaṃ etadavoca – “loko lokoti, bhante, vuccati. Kittāvatā nu kho, bhante, lokoti vuccatī”ti? “Lujjatīti kho, bhikkhu, tasmā lokoti vuccati. Kiñca lujjati? Cakkhu kho bhikkhu lujjati, rūpā lujjanti, cakkhuviñāṇaṃ lujjati, cakkhusamphasso lujjati, yampidaṃ [yamidaṃ (ka.) passa saṃ. ni. 4.82] cakkhusamphassapaccayā uppajjati vedayitaṃ sukhaṃ vā dukkhaṃ vā adukkhamasukhaṃ vā tampi lujjati; sotaṃ lujjati, gandhā lujjanti…pe… kāyo lujjati, phoṭṭhabbā lujjanti; mano lujjati, dhammā lujjanti, manoviññāṇaṃ lujjati, manosamphasso lujjati; yampidaṃ manosamphassapaccayā uppajjati vedayitaṃ sukhaṃ vā dukkhaṃ vā adukkhamasukhaṃ vā tampi lujjati. Lujjatīti kho, bhikkhu, tasmā lokoti vuccati”.

Suññato lokaṃ avekkhassūti dvīhi kāraṇehi suññato lokaṃ avekkhati – avasiyapavattasallakkhaṇavasena [avassiyapavatta … (syā.)] vā tucchasaṅkhārasamanupassanāvasena vā. Kathaṃ avasiyapavattasallakkhaṇavasena suññato lokaṃ avekkhati? Rūpe vaso na labbhati, vedanāya vaso na labbhati, saññāya vaso na labbhati, saṅkhāresu vaso na labbhati, viññāṇe vaso na labbhati. Vuttañhetaṃ bhagavatā [passa saṃ. ni. 3.59] – “rūpaṃ, bhikkhave, anattā. Rūpañca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissa, nayidaṃ rūpaṃ ābādhāya saṃvatteyya; labbhetha ca rūpe – ‘evaṃ me rūpaṃ hotu, evaṃ me rūpaṃ mā ahosī’ti. Yasmā ca kho, bhikkhave, rūpaṃ anattā, tasmā rūpaṃ ābādhāya saṃvattati na ca labbhati rūpe – ‘evaṃ me rūpaṃ hotu, evaṃ me rūpaṃ mā ahosī’ti.

“Vedanā anattā. Vedanā ca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissa, nayidaṃ vedanā ābādhāya saṃvatteyya; labbhetha ca vedanāya – ‘evaṃ me vedanā hotu, evaṃ me vedanā mā ahosī’ti. Yasmā ca kho, bhikkhave, vedanā anattā, tasmā vedanā ābādhāya saṃvattati, na ca labbhati vedanāya – ‘evaṃ me vedanā hotu, evaṃ me vedanā mā ahosī’ti.

“Saññā anattā. Saññā ca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissa, nayidaṃ saññā ābādhāya saṃvatteyya; labbhetha ca saññāya – ‘evaṃ me saññā hotu, evaṃ me saññā mā ahosī’ti. Yasmā ca kho, bhikkhave, saññā anattā, tasmā saññā ābādhāya saṃvattati, na ca labbhati saññāya – ‘evaṃ me saññā hotu, evaṃ me saññā mā ahosī’ti.

“Saṅkhārā anattā. Saṅkhārā ca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissaṃsu, nayidaṃ saṅkhārā ābādhāya saṃvatteyyuṃ; labbhetha ca saṅkhāresu – ‘evaṃ me saṅkhārā hontu, evaṃ me saṅkhārā mā ahesun’ti. Yasmā ca kho, bhikkhave, saṅkhārā anattā, tasmā saṅkhārā ābādhāya saṃvattanti, na ca labbhati saṅkhāresu – ‘evaṃ me saṅkhārā hontu, evaṃ me saṅkhārā mā ahesun’ti.

“Viññāṇaṃ anattā. Viññāṇañca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissa, nayidaṃ viññāṇaṃ ābādhāya saṃvatteyya; labbhetha ca viññāṇe – ‘evaṃ me viññāṇaṃ hotu, evaṃ me viññāṇaṃ mā ahosī’ti. Yasmā ca kho, bhikkhave, viññāṇaṃ anattā, tasmā viññāṇaṃ ābādhāya saṃvattati, na ca labbhati viññāṇe – ‘evaṃ me viññāṇaṃ hotu, evaṃ me viññāṇaṃ mā ahosī’”ti.

Vuttañhetaṃ bhagavatā – “nāyaṃ, bhikkhave, kāyo tumhākaṃ, napi aññesaṃ [paresaṃ (syā.) passa saṃ. ni. 2.37]. Purāṇamidaṃ, bhikkhave, kammaṃ abhisaṅkhataṃ abhisañcetayitaṃ vedaniyaṃ daṭṭhabbaṃ. Tatra kho, bhikkhave, sutavā ariyasāvako paṭiccasamuppādaṃyeva sādhukaṃ yoniso manasi karoti – ‘iti imasmiṃ sati idaṃ hoti, imassuppādā idaṃ uppajjati; imasmiṃ asati idaṃ na hoti, imassa nirodhā idaṃ nirujjhati, yadidaṃ – avijjāpaccayā saṅkhārā, saṅkhārapaccayā viññāṇaṃ, viññāṇapaccayā nāmarūpaṃ, nāmarūpapaccayā saḷāyatanaṃ, saḷāyatanapaccayā phasso, phassapaccayā vedanā, vedanāpaccayā taṇhā, taṇhāpaccayā upādānaṃ, upādānapaccayā bhavo, bhavapaccayā jāti, jātipaccayā jarāmaraṇaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā sambhavanti – evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti’”.

“Avijjāya tveva asesavirāganirodhā saṅkhāranirodho, saṅkhāranirodhā viññāṇanirodho …pe… jātinirodhā jarāmaraṇaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā nirujjhanti, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotī”ti. Evaṃ avasiyapavattasallakkhaṇavasena suññato lokaṃ avekkhati.

Kathaṃ tucchasaṅkhārasamanupassanāvasena suññato lokaṃ avekkhati? Rūpe sāro na labbhati, vedanāya sāro na labbhati, saññāya sāro na labbhati, saṅkhāresu sāro na labbhati, viññāṇe sāro na labbhati; rūpaṃ assāraṃ nissāraṃ sārāpagataṃ niccasārasārena vā sukhasārasārena vā attasārasārena vā niccena vā dhuvena vā sassatena vā avipariṇāmadhammena vā. Vedanā assārā nissārā sārāpagatā…pe… saññā assārā nissārā sārāpagatā… saṅkhārā assārā nissārā sārāpagatā… viññāṇaṃ assāraṃ nissāraṃ sārāpagataṃ niccasārasārena vā sukhasārasārena vā attasārasārena vā niccena vā dhuvena vā sassatena vā avipariṇāmadhammena vā. Yathā naḷo assāro nissāro sārāpagato, yathā ca eraṇḍo…pe… yathā ca udumbaro assāro nissāro sārāpagato, yathā ca setagaccho [setavaccho (ka.)] assāro nissāro sārāpagato, yathā ca pālibhaddako [pāḷibhaddako (ka.)] assāro nissāro sārāpagato, yathā ca pheṇapiṇḍo [pheṇupiṇḍo (syā.)] assāro nissāro sārāpagato, yathā ca udakapubbuḷaṃ [pubbulakaṃ (syā.)] assāraṃ nissāraṃ sārāpagataṃ, yathā ca marīci assārā nissārā sārāpagatā, yathā kadalikkhandho assāro nissāro sārāpagato, yathā māyā assārā nissārā sārāpagatā – evameva rūpaṃ assāraṃ nissāraṃ sārāpagataṃ niccasārasārena vā sukhasārasārena vā attasārasārena vā niccena vā dhuvena vā sassatena vā avipariṇāmadhammena vā. Vedanā assārā nissārā sārāpagatā…pe… saññā assārā nissārā sārāpagatā… saṅkhārā assārā nissārā sārāpagatā… viññāṇaṃ assāraṃ nissāraṃ sārāpagataṃ niccasārasārena vā sukhasārasārena vā attasārasārena vā niccena vā dhuvena vā sassatena vā avipariṇāmadhammena vā. Evaṃ tucchasaṅkhārasamanupassanāvasena suññato lokaṃ avekkhati. Imehi dvīhi kāraṇehi suññato lokaṃ avekkhati.

Api ca, chahākārehi suññato lokaṃ avekkhati. Cakkhu suññaṃ [syā. … potthake imasmiṃ ṭhāne aññathā dissati] attena vā attaniyena vā niccena vā dhuvena vā sassatena vā avipariṇāmadhammena vā, sotaṃ suññaṃ…pe… ghānaṃ suññaṃ… jivhā suññā… kāyo suñño… mano suñño attena vā attaniyena vā niccena vā dhuvena vā sassatena vā avipariṇāmadhammena vā. Rūpā suññā…pe… saddā suññā… gandhā suññā… rasā suññā… phoṭṭhabbā suññā… dhammā suññā attena vā attaniyena vā niccena vā dhuvena vā sassatena vā avipariṇāmadhammena vā. Cakkhuviññāṇaṃ suññaṃ…pe… manoviññāṇaṃ suññaṃ… cakkhusamphasso suñño … manosamphasso suñño… cakkhusamphassajā vedanā suññā… manosamphassajā vedanā suññā… rūpasaññā suññā… dhammasaññā suññā… rūpasañcetanā suññā… dhammasañcetanā suññā… rūpataṇhā suññā… rūpavitakko suñño… rūpavicāro suñño… dhammavicāro suñño attena vā attaniyena vā niccena vā dhuvena vā sassatena vā avipariṇāmadhammena vā. Evaṃ chahākārehi suññato lokaṃ avekkhati.

Api ca, dasahākārehi suññato lokaṃ avekkhati. Rūpaṃ rittato tucchato suññato anattato asārakato vadhakato vibhavato aghamūlato sāsavato saṅkhatato; vedanaṃ…pe… saññaṃ… saṅkhāre… viññāṇaṃ… cutiṃ… upapattiṃ… paṭisandhiṃ… bhavaṃ… saṃsāravaṭṭaṃ rittato tucchato suññato anattato asārakato vadhakato vibhavato aghamūlato sāsavato saṅkhatato. Evaṃ dasahākārehi suññato lokaṃ avekkhati.

Api ca, dvādasahākārehi suññato lokaṃ avekkhati. Rūpaṃ na satto na jīvo na naro na māṇavo na itthī na puriso na attā na attaniyaṃ nāhaṃ na mama na koci na kassaci; vedanā…pe… saññā… saṅkhārā… viññāṇaṃ na satto na jīvo na naro na māṇavo na itthī na puriso na attā na attaniyaṃ nāhaṃ na mama na koci na kassaci. Evaṃ dvādasahākārehi suññato lokaṃ avekkhati.

Vuttañhetaṃ bhagavatā – “yaṃ, bhikkhave, na tumhākaṃ taṃ pajahatha. Taṃ vo pahīnaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya bhavissati. Kiñca, bhikkhave, na tumhākaṃ? Rūpaṃ, bhikkhave, na tumhākaṃ; taṃ pajahatha. Taṃ vo pahīnaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya bhavissati. Vedanā, bhikkhave, na tumhākaṃ; taṃ pajahatha. Sā vo pahīnā dīgharattaṃ hitāya sukhāya bhavissati. Saññā, bhikkhave, na tumhākaṃ; taṃ pajahatha. Sā vo pahīnā dīgharattaṃ hitāya sukhāya bhavissati. Saṅkhārā, bhikkhave, na tumhākaṃ; te pajahatha. Te vo pahīnā dīgharattaṃ hitāya sukhāya bhavissanti. Viññāṇaṃ, bhikkhave, na tumhākaṃ; taṃ pajahatha. Taṃ vo pahīnaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya bhavissati. Seyyathāpi [taṃ kiṃ maññatha (syā. ka.) passa saṃ. ni. 3.33], bhikkhave, yaṃ imasmiṃ jetavane tiṇakaṭṭhasākhāpalāsaṃ taṃ jano hareyya vā ḍaheyya vā yathāpaccayaṃ vā kareyya. Api nu tumhākaṃ evamassa – ‘amhe jano harati vā ḍahati vā yathāpaccayaṃ vā karotī’ti? ‘No hetaṃ, bhante’. ‘Taṃ kissa hetu’? ‘Na hi no etaṃ, bhante, attā vā attaniyaṃ vā’ti. Evameva kho, bhikkhave, yaṃ na tumhākaṃ taṃ pajahatha; taṃ vo pahīnaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya bhavissati. Kiñca, bhikkhave, na tumhākaṃ? Rūpaṃ, bhikkhave, na tumhākaṃ; taṃ pajahatha. Taṃ vo pahīnaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya bhavissati. Vedanā…pe… saññā… saṅkhārā… viññāṇaṃ, bhikkhave, na tumhākaṃ; taṃ pajahatha. Taṃ vo pahīnaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya bhavissatī”ti. Evampi suññato lokaṃ avekkhati.

Āyasmā ānando bhagavantaṃ etadavoca – “‘suñño [suññato (ka.) passa saṃ. ni. 4.85] loko, suñño loko’ti, bhante, vuccati. Kittāvatā nu kho, bhante, suñño lokoti vuccatī”ti? “Yasmā ca kho, ānanda, suññaṃ attena vā attaniyena vā, tasmā suñño lokoti vuccati. Kiñcānanda, suññaṃ attena vā attaniyena vā? Cakkhu kho, ānanda, suññaṃ attena vā attaniyena vā. Rūpā suññā…pe… cakkhuviññāṇaṃ suññaṃ… cakkhusamphasso suñño… yampidaṃ cakkhusamphassapaccayā uppajjati vedayitaṃ sukhaṃ vā dukkhaṃ vā adukkhamasukhaṃ vā tampi suññaṃ attena vā attaniyena vā. Sotaṃ suññaṃ… saddā suññā… ghānaṃ suññaṃ… gandhā suññā… jivhā suññā… rasā suññā… kāyo suñño … phoṭṭhabbā suññā… mano suñño… dhammā suññā… manoviññāṇaṃ suññaṃ… manosamphasso suñño… yampidaṃ suññaṃ manosamphassapaccayā uppajjati vedayitaṃ sukhaṃ vā dukkhaṃ vā adukkhamasukhaṃ vā tampi suññaṃ attena vā attaniyena vā. Yasmā ca kho, ānanda, suññaṃ attena vā attaniyena vā, tasmā suñño lokoti vuccatī”ti. Evampi suññato lokaṃ avekkhati.

“Suddhaṃ dhammasamuppādaṃ, suddhasaṅkhārasantatiṃ;
Passantassa yathābhūtaṃ, na bhayaṃ hoti gāmaṇi.

“Tiṇakaṭṭhasamaṃ lokaṃ, yadā paññāya passati;
Nāññaṃ [na aññaṃ (sī. syā. ka.)] patthayate kiñci, aññatrappaṭisandhiyā”ti.

Evampi suññato lokaṃ avekkhati.

Vuttañhetaṃ bhagavatā [passa saṃ. ni. 4.246] – “evameva kho, bhikkhave, bhikkhu rūpaṃ samannesati yāvatā rūpassa gati, vedanaṃ samannesati yāvatā vedanāya gati, saññaṃ samannesati yāvatā saññāya gati, saṅkhāre samannesati yāvatā saṅkhārānaṃ gati, viññāṇaṃ samannesati yāvatā viññāṇassa gati. Tassa rūpaṃ [tassa bhikkhuno rūpaṃ (syā.)] samannesato yāvatā rūpassa gati, vedanaṃ…pe… saññaṃ… saṅkhāre… viññāṇaṃ samannesato yāvatā viññāṇassa gati, yampissa taṃ hoti ahanti vā mamanti vā asmīti vā, tampi tassa na hotī”ti. Evampi suññato lokaṃ avekkhati.

Suññato lokaṃ avekkhassūti suññato lokaṃ avekkhassu paccavekkhassu dakkhassu tulehi tīrehi vibhāvehi vibhūtaṃ karohīti – suññato lokaṃ avekkhassu.

Mogharāja sadā satoti. Mogharājāti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Sadāti sabbakālaṃ…pe… pacchime vayokhandhe. Satoti catūhi kāraṇehi sato – kāye kāyānupassanāsatipaṭṭhānaṃ bhāvento sato…pe… so vuccati satoti – mogharāja sadā sato.

Attānudiṭṭhiṃ ūhaccāti attānudiṭṭhi vuccati vīsativatthukā sakkāyadiṭṭhi. Idha assutavā puthujjano ariyānaṃ adassāvī ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinīto sappurisānaṃ adassāvī sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinīto rūpaṃ attato samanupassati rūpavantaṃ vā attānaṃ attani vā rūpaṃ rūpasmiṃ vā attānaṃ, vedanaṃ…pe… saññaṃ… saṅkhāre… viññāṇaṃ attato samanupassati viññāṇavantaṃ vā attānaṃ attani vā viññāṇaṃ viññāṇasmiṃ vā attānaṃ. Yā evarūpā diṭṭhi diṭṭhigataṃ diṭṭhigahanaṃ diṭṭhikantāro diṭṭhivisūkāyikaṃ diṭṭhivipphanditaṃ diṭṭhisaṃyojanaṃ gāho paṭiggāho abhiniveso parāmāso kummaggo micchāpatho micchattaṃ titthāyatanaṃ vipariyesaggāho viparītaggāho vipallāsaggāho micchāgāho ayāthāvakasmiṃ yāthāvakanti gāho yāvatā dvāsaṭṭhi diṭṭhigatāni, ayaṃ attānudiṭṭhi. Attānudiṭṭhiṃ ūhaccāti attānudiṭṭhiṃ ūhacca samūhacca [uhacca samuhacca (ka.) saddanītiyā pana sameti] uddharitvā samuddharitvā uppāṭayitvā samuppāṭayitvā pajahitvā vinodetvā byantīkaritvā anabhāvaṃ gametvāti – attānudiṭṭhiṃ ūhacca.

Evaṃ maccutaro siyāti evaṃ maccupi tareyyāsi, jarāpi tareyyāsi, maraṇampi tareyyāsi uttareyyāsi patareyyāsi samatikkameyyāsi vītivatteyyāsīti – evaṃ maccutaro siyā.

Evaṃ lokaṃ avekkhantanti evaṃ lokaṃ avekkhantaṃ paccavekkhantaṃ tulayantaṃ tīrayantaṃ vibhāvayantaṃ vibhūtaṃ karontanti – evaṃ lokaṃ avekkhantaṃ.

Maccurājā na passatīti maccupi maccurājā, māropi maccurājā, maraṇampi maccurājā. Na passatīti maccurājā na passatī na dakkhati nādhigacchati na vindati na paṭilabhati. Vuttañhetaṃ bhagavatā – “seyyathāpi, bhikkhave, āraññiko migo araññe pavane caramāno vissattho gacchati vissattho [vissaṭṭho (ka.)] tiṭṭhati vissattho nisīdati vissattho seyyaṃ kappeti. Taṃ kissa hetu? Anāpāthagato [anāpātagato (ka.)], bhikkhave, luddassa. Evameva kho, bhikkhave, bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, ‘bhikkhu andhamakāsi [antamakāsi (ka.) passa ma. ni. 1.271] māraṃ, apadaṃ vadhitvā māracakkhuṃ adassanaṃ gato pāpimato’.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu vitakkavicārānaṃ vūpasamā ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ…pe… tatiyaṃ jhānaṃ… catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, ‘bhikkhu andhamakāsi māraṃ, apadaṃ vadhitvā māracakkhuṃ adassanaṃ gato pāpimato’.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu sabbaso rūpasaññānaṃ samatikkamā, paṭighasaññānaṃ atthaṅgamā, nānattasaññānaṃ amanasikārā, ananto ākāsoti ākāsānañcāyatanaṃ upasampajja viharati. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, ‘bhikkhu andhamakāsi māraṃ, apadaṃ vadhitvā māracakkhuṃ adassanaṃ gato pāpimato’.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu sabbaso ākāsānañcāyatanaṃ samatikkamma anantaṃ viññāṇanti viññāṇañcāyatanaṃ upasampajja viharati…pe….

“Puna caparaṃ, bhikkhave, sabbaso viññāṇañcāyatanaṃ samatikkamma natthi kiñcīti ākiñcaññāyatanaṃ upasampajja viharati…pe….

“Puna caparaṃ, bhikkhave, sabbaso ākiñcaññāyatanaṃ samatikkamma nevasaññānāsaññāyatanaṃ upasampajja viharati…pe….

“Puna caparaṃ, bhikkhave, sabbaso nevasaññānāsaññāyatanaṃ samatikkamma saññāvedayitanirodhaṃ upasampajja viharati; paññāya cassa disvā āsavā parikkhīṇā honti. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, ‘bhikkhu andhamakāsi māraṃ, apadaṃ vadhitvā māracakkhuṃ adassanaṃ gato pāpimato, tiṇṇo loke visattikan’ti. So vissattho gacchati vissattho tiṭṭhati vissattho nisīdati vissattho seyyaṃ kappeti. Taṃ kissa hetu? Anāpāthagato bhikkhu pāpimato”ti – maccurājā na passati. Tenāha bhagavā –

“Suññato lokaṃ avekkhassu, mogharāja sadā sato;
Attānudiṭṭhiṃ ūhacca, evaṃ maccutaro siyā;
Evaṃ lokaṃ avekkhantaṃ, maccurājā na passatī”ti.

Saha gāthāpariyosānā…pe… satthā me, bhante bhagavā, sāvakohamasmīti.
Mogharājamāṇavapucchāniddeso pannarasamo.
☸---------------------------------------------------------------------

四 莫伽羅闍常有念 害破自我之〔諸〕見
世間空也須觀察 如斯可度死〔神關〕
如斯觀察世間者 死王無有見彼事 （一一一九）
「世間空也須觀察」〔之句中〕，「世間」者，是地獄世間、畜生世間、餓鬼世間、
人世間、天世間、蘊世間、界世間、處世間、此世間、他世間、梵世間、天世間。
有一比丘，白世尊言：「尊師示！世尊宣：『世間』、『世間』。尊師！如何意義而
言為世間耶」？「比丘！破壞故言為世間。然則何者是破壞耶？乃眼破壞，色破壞，
眼識破壞，眼觸破壞，緣於眼觸所生起樂苦又不苦不樂之受亦破壞。耳破壞，聲破
壞。鼻破壞，香破壞。舌破壞，味破壞。身破壞，觸破壞。意破壞，法破壞。意識
破壞，意觸破壞，緣於意觸所生起樂苦又不苦不樂之受亦破壞。比丘！破壞故言為世間」。
「世間空也須觀察」者，是由二行相觀察世間是空。〔即〕（一）由不自在之正察，又（二）由空無行之正觀
（一）由不自在之正察而觀察世間空無者云何？於色中不得自在，於受中不得自
在，於想中不得自在，於行中不得自在，於識中不得自在。即世尊曾如斯說：「諸
比丘！色是無我。諸比丘！若色是我者，此色可不至於病。又於色可得謂：『我色
有斯！我色勿有斯〕。然諸比丘！色是無我故，色至於病。又於色不得謂：〔我色有
斯，我色勿有斯」。受是無我。諸比丘！若受是我，此受可不至於病。又於受可得謂：
『我受有斯，我受勿有斯』然諸比丘 受是無我故，受至於病。又於受不得謂：『我
受有斯，我受勿有斯』。想是無我。諸比丘！若想是我者，此想可不至於病。又於想
可得謂：『我想有斯，我想勿有斯』。然諸比丘！想是無我故，想至於病。又於想不
得謂：『我想有斯，我想勿有斯』。行是無我。諸比丘！若行是我者，此行可不至於
病。又於行可得謂：『我行有斯，我行勿有斯』。然諸比丘！行是無我故，行至於病。
又於行不得謂：『我行有斯，我行勿有斯〕。識是無我。諸比丘！若識是我者，此識
可不至於病。又於識可得謂：『我識有斯，我識勿有斯』。然諸比丘！識是無我故，
識至於病。又於識不得謂：『我識有斯，我識勿有斯』。
又世尊如斯說：「諸比丘！此身不成汝等之物，又不為他人之物。諸比丘！此
可見由先業所行作、意思、感受之物。諸比丘！於此有聞（博識）之聖弟子善緣起
如理作意。〔即〕此有時〔故〕此有。此生故此生。無此時〔故〕無此。此滅故此滅」。
「緣無明而有行，緣行而有識，緣識而有名色，緣名色而有六處，緣六處而有觸，緣
觸而有受，緣受而有愛，緣愛而有取，緣取而有有，緣有而有生，緣生而有生、老、
死、愁、悲、苦、憂惱。如斯，有此一切苦蘊之集。然無明之無餘滅故而行之滅，
行滅故而識滅，識滅故而名色滅，名色滅故而六處滅，六處滅故而觸滅，觸滅故而
受滅，受滅故而愛滅，愛滅故而取滅，取滅故而有滅，有滅故而生滅，生滅故而老、
死、愁、悲、苦、憂、惱滅。如斯有此一切苦蘊之滅」。如斯「由不自在之正察而觀察世間空」。
（二）由空無行之正觀而觀察世間空者云何？於色中不得堅實，於受中不得堅實，
於想中不得堅實，於行中不得堅實，於識中不得堅實。色由常堅實而〔無〕堅實故，
由樂堅實而〔無〕堅實故，由我堅實而〔無〕堅實故，常恒、〔不〕常恒故，〔不〕
不變易法故，不堅實而非堅實，以離堅實也。受不堅實而非堅實，以離堅實。想不
堅實而非堅實，以離堅實。行不堅實而非堅實，以離堅實。識由常堅實而〔無〕堅
實故，由樂堅實而〔無〕堅實故，由我堅實而〔無〕堅實故，常恒不常恒故，不不
變易法故不堅實而非堅實，以離堅實。譬如葦〔中空〕而不堅實，不堅實髓，以離
堅實也，譬如伊蘭無堅實〔之髓〕以離堅實。譬如白〔花之〕藪不堅實，不堅實以
離堅實。譬如肉色花樹不堅實，不堅實以離堅實。譬如泡沬不堅實，不堅實以離堅
鬘。譬如水泡不堅實，不堅實以離堅實。譬如陽炎不堅實，不堅實以離堅實。譬
如芭蕉之幹不堅實，不堅實以離堅實。譬如幻術不堅實，不堅實以離堅實，如斯色
由常堅實而〔無〕堅實故，由樂堅實而〔無〕堅實故，由我堅實而〔無〕堅實故，
常恒〔不〕常恒故，不不變易法故，不堅實而非堅實，以離堅實。受不堅實而非堅
鬘，以離堅實。想不堅實而非堅實，以離堅實。行不堅實而非堅實，以離堅實。識
由常堅實而〔無〕堅實故，由樂堅實而〔無〕堅實故，由我堅實而〔無〕堅實故，
常恒〔不〕常恒故而不不變易法故，不堅實而非堅實，以離堅實。如斯「由空無行之
正觀而觀察世間空」。由此等二行相而觀察世間空。
又由六行相而觀察世間空。〔即〕觀察色（一）無主，（二）無欲作，（三）無樂決定，（四）無
自在，（五）他，（六）種種（別離）。觀察受、想、行、識無主，無欲作，無樂決定，
無自在，他，種種。如斯由六行相而觀察世間空。
又由十行相而觀察世間空。〔即〕觀察色（一）是絕無，（二）是空無，（三）是空，（四）是無
我，（五）是無堅實，（六）是殺戮者，（七）是非有，（八）是痛根，（九）是有漏，（ 十）是有為。觀察
受、想、行、識是絕無、空無、空、無我、無堅實、殺戮者、非有、痛根、有漏，有為。

如斯，由十行相而觀察世間空。
又由十二行相而觀察世間空。〔即〕觀察色（一）非有情。（二）非命者。（三）非人士。（四）
非人。（五）非摩奴之子。（六）非女人。（七）非男子。（八）非我。（九）非我所。

（十）非我。（十一）非我之物。（十二）任何者亦非。

觀察受、想、行、識非有情，非命者，非人士，非人，非摩奴之子，非女人，非男子，非我，非我所，非我，

非我之物，任何者亦非。如斯，由十二行相而觀察世間空。
又世尊如斯說：「諸比丘！非汝等之物，須捨斷之。其捨斷者，是汝等長時之利益安樂。

諸比丘！然非汝等之物者何耶？諸比丘！色非汝等之物，須捨斷之，其
捨斷者，是汝等長時之利益安樂。諸比丘！受非汝等之物，須捨斷之，其捨斷者，
是汝等長時之利益安樂。諸比丘！想非汝等之物，須捨斷之，其捨斷者，是汝等長
時之利益安樂。諸比丘！行非汝等之物，須捨斷之，其捨斷者，是汝等長時之利益
安樂。諸比丘！識非汝等之物，須捨斷之，其捨斷者，是汝等長時之利益安樂。諸
比丘！汝等云何思惟此耶？於此之祗樹園所有草、薪木、樹枝、樹葉為人人持去，
燃燒，又從於用途而應用。然時，汝等將斯思念：『人人持去我等，燃燒，又從於
用途而用』耶？尊師！不然。其何因耶？尊師！此是非我，非我所。諸比丘！如斯，
非汝等之物，須捨斷之，其捨斷者，是汝等長時之利益安樂。諸比丘！然非汝等之
物者何耶？諸比丘！色非汝等之物，須捨斷之，其捨斷者，是汝等長時之利益安樂。
諸比丘！受、想、行、識非汝等之物，須捨斷之，其捨斷者，是汝等長時之利益安樂」。

如斯，而亦「觀察世間空」。
尊者阿難白世尊言：「尊師！言『世間空，世間空』。

尊師！何故言『世間空耶』」？「阿難！我、我所亦空故言『世間空』。

阿難！我、我所亦空者云何？阿難！眼是空，色是空，眼識是空，眼觸是空，

由眼觸所生起樂苦又不樂不苦之受亦是，此我、我所無故是空。

耳是空，聲是空，鼻是空，香是空，舌是空，味是空，身是空，所觸是空，意是空，法是空，意識是空，

意觸是空，由意觸所生起樂苦又不苦不樂之受亦是，此我、我所〔無故〕亦是空。」

阿難！我、我所空故言「世間是空」。
如斯「觀察世間空」。
單法之生起 持續單諸行
有如實觀者 村長！無怖畏
世等草薪木 於以慧觀時
除不結生〔涅槃〕 何物不冀求
如斯亦是「觀察世間空」。
又世尊如斯說：「如斯諸比丘！有比丘至色之究極追求色，至受之究極追求
受，至想之究極追求想，至行之究極追求行，至識之究極追求識，至色之究極追求
色之彼，至受之究極追求受之彼，至想之究極追求想之彼，至行之究極追求行之彼，
至識之究極追求識之彼，人言「我」或「我物」或「有我」者，是無所有」。如斯亦是「觀察世間空」。
「世間空也須觀察」，須觀察世間空，須觀見、考量、度知、辨知、明暸。此是「世間空也須觀察」〔之義〕。
「莫伽羅闍常有念」〔之句中〕，莫伽羅闍！世尊呼彼婆羅門之名。「常」者，是於
一切時……乃至（三八頁參照）……於老年期。有念者，是由四行相而有念。〔即〕
對身修習身隨觀念住而有念……乃至（三八頁參照）……言彼有念。此是「莫伽羅闍！常有念」〔之義〕。
「害破自我之見」〔之句中〕，「自我之見」者，有二十事之有身見。

〔即〕於此無聞之凡夫不見諸聖，不熟達聖法，不於聖法中受教導，不見諸善人，不熟達善人
法，不於善人法中受教導，（一）觀色是我，（二）觀我有色，（三）觀我中有色，（四）觀色中有我，

（五）─（八）受、（九）─（十二）想、（十三）─（十六）行、（十七）觀識是我，（十八）〔觀〕我有識，

（十九）〔觀〕我中有識，（二十）〔觀〕識中有我，所有如斯類之見、惡見、見執、見難所、見曲邪、見
異動、見結、執、執取、住著、取、邪道、邪路、邪性、異學處、邪倒執、違邪執、
顛倒執、邪執、對不如實為如實執，乃至為六十二惡見。此是「自我之見」。害破自
我之見者，乃破自我之見，害破、取去、取除、壞、捨斷、除去、滅除、令之滅無。
此是「害破自我之見」〔之義〕。
「如斯可度死」者，如斯可度死〔神〕，亦可度老、度死、越度、超越、離越。此是「如斯可度死」〔之義〕。
「如斯觀察世間者」，是如斯觀察世間、觀見、考量、度知、辨知、明暸者。此是「如斯觀察世間者」〔之義〕。
「死王無有見彼事」〔之句中〕，魔亦是死王，死亦死王。「無見彼事」者，不見死
王，不睹、不得達、無所有、無獲得。即世尊如斯說：「諸比丘！譬如有林野之鹿，
遊於林野山林，安心而行，安心而立，安心而坐，安心而臥──其何因耶？諸比丘！
乃不至獵師之眼──。如斯諸比丘！有比丘，離諸慾，離諸不善法，有尋，有伺，
由離生喜、樂，具足初禪而住。諸比丘！此比丘言：『魔是盲目，魔眼完全亡失，
波旬至不見』。」更又諸比丘！有比丘，尋、伺寂滅故而內之淨，心之專一性，無尋
無伺，由定生喜、樂第二禪……第三禪……具足第四禪而住。諸比丘！此比丘言：
『魔是盲目，魔眼完全亡失，波旬至不見』。更又諸比丘！有比丘，普遍超越色想，
滅沒有對想，不作意種種想，謂：『虛空無邊』具足空無邊處而住。諸比丘！此比
丘言：『魔是盲目，魔眼完全亡失，波旬至不見』。更又諸比丘！有比丘，普遍超越
空無邊處，謂：『識無邊處』具足識無邊處而住……普遍超越識無邊處，謂：『無
何物』，具足無所有處而住……普遍超越無所有處，具足非想非非想處而住……普遍
超越非想非非想處，具足想受滅而住。又以慧見彼諸漏已盡滅。諸比丘！此比丘言：
『魔是盲目，魔眼完全亡失，波旬至不見，已度世間之愛著』。彼安心而行，安心而
立，安心而坐，安心而臥。其何因耶？諸比丘！不至惡魔之眼。此是「死王無有見彼
事」〔之義〕。故世尊宣：
莫伽羅闍常有念 害破自我之〔諸〕見
世間空也須觀察 如斯可度死〔神關〕
如斯觀察世間者 死王無有見彼事
偈終否……乃至（三二頁參照）……「尊師！世尊是我師！我是弟子」而坐。
莫伽羅闍學童所問之義釋第十五〔畢〕
☸.....................................................................

2.16 Piṅgiyamāṇavapucchāniddesa 賓吉耶問 

89.
Jiṇṇohamasmi abalo vītavaṇṇo [vivaṇṇo (syā.)], [iccāyasmā piṅgiyo]
Nettā na suddhā savanaṃ na phāsu;
Māhaṃ nassaṃ momuho antarāva [antarāya (syā. ka.)], ācikkha dhammaṃ yamahaṃ vijaññaṃ;
Jātijarāya idha vippahānaṃ.

Jiṇṇohamasmi abalo vītavaṇṇoti. Jiṇṇohamasmīti jiṇṇo vuḍḍho mahallako addhagato vayoanuppatto vīsavassasatiko jātiyā. Abaloti dubbalo appabalo appathāmo. Vītavaṇṇoti vītavaṇṇo vigatavaṇṇo vigacchitavaṇṇo. Yā sā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, ādīnavo pātubhūtoti – jiṇṇohamasmi abalo vītavaṇṇo.

Iccāyasmā piṅgiyoti. Iccāti padasandhi…pe…. Āyasmāti piyavacanaṃ…pe…. Piṅgiyoti tassa brāhmaṇassa nāmaṃ…pe… abhilāpoti – iccāyasmā piṅgiyo.

Nettā na suddhā savanaṃ na phāsūti nettā asuddhā avisuddhā aparisuddhā avodātā. No tathā cakkhunā rūpe passāmīti – nettā na suddhā. Savanaṃ na phāsūti sotaṃ asuddhaṃ avisuddhaṃ aparisuddhaṃ avodātaṃ. No tathā sotena saddaṃ suṇomīti – nettā na suddhā savanaṃ na phāsu.

Māhaṃ nassaṃ momuho antarāvāti. Māhaṃ nassanti māhaṃ nassa māhaṃ vinassaṃ māhaṃ panassaṃ. Momuhoti mohamuho avijjāgato aññāṇī avibhāvī duppañño. Antarāvāti tuyhaṃ dhammaṃ diṭṭhiṃ paṭipadaṃ maggaṃ anaññāya anadhigantvā aviditvā appaṭilabhitvā aphassayitvā asacchikaritvā antarāyeva kālaṅkareyyanti – māhaṃ nassaṃ momuho antarāva.

Ācikkha dhammaṃ yamahaṃ vijaññanti. Dhammanti ādikalyāṇaṃ majjhekalyāṇaṃ pariyosānakalyāṇaṃ sātthaṃ sabyañjanaṃ kevalaparipuṇṇaṃ parisuddhaṃ brahmacariyaṃ, cattāro satipaṭṭhāne, cattāro sammappadhāne, cattāro iddhipāde, pañcindriyāni, pañca balāni, satta bojjhaṅge, ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ, nibbānañca nibbānagāminiñca paṭipadaṃ ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehīti – ācikkha dhammaṃ. Yamahaṃ vijaññanti yamahaṃ jāneyyaṃ ājāneyyaṃ vijāneyyaṃ paṭivijāneyyaṃ paṭivijjheyyaṃ adhigaccheyyaṃ phasseyyaṃ sacchikareyyanti – ācikkha dhammaṃ yamahaṃ vijaññaṃ.

Jātijarāya idha vippahānanti idheva jātijarāmaraṇassa pahānaṃ vūpasamaṃ paṭinissaggaṃ paṭippassaddhiṃ amataṃ nibbānanti – jātijarāya idha vippahānaṃ. Tenāha so brāhmaṇo –

“Jiṇṇohamasmi abalo vītavaṇṇo, [iccāyasmā piṅgiyo]
Nettā na suddhā savanaṃ na phāsu;
Māhaṃ nassaṃ momuho antarāva, ācikkha dhammaṃ yamahaṃ vijaññaṃ;
Jātijarāya idha vippahānan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

第十六 賓祗耶學童所問之義釋

一 尊者賓祗耶曰：
「我老無力色衰者 聽力不佳視不明
使我中途勿蒙昧 勿亡〔勿死勿滅亡〕
須語我應識知法 捨斷生老於此世」 （一一二○）
「我老無力色衰者」〔之句中〕，「老」者，是老、長、耆年、重齡、達於老齡、生
而百二十歲。「無力」者，是力弱，力少，無力勢。「色衰」者，是容色已過，容色離
去，彼青年時美麗光輝之容色者，此已消失，過患（衰相）現前。此是「我老無力色衰者」〔之義〕。
「尊者賓祗耶曰」〔之句中〕，「曰」，是句之接續。尊者是敬語。

賓祗耶，是彼婆羅門之名……乃至（一○頁參照）……稱呼。

此是「尊者賓祗耶曰」〔之義〕。
「聽力不佳視力不明淨」〔之句中之視力成為不明淨〕，是視力不淨、不清淨、不遍淨、不淨白，我以眼不見如實色。

此是「視力不明淨」〔之義〕。「聽力不佳」，是耳不淨、不清淨、不遍淨、不淨白，我以耳不聞如實聲。

此是「視力不明淨聽力不佳視」〔之義〕。
「使我中途勿蒙昧、勿亡」，勿令我亡、死、滅亡。「蒙昧」，是無知而陷於無明、
無智不辨知，為惡慧。「中途」者，不了知道、不闡明、不知、不獲得、不觸、不作
證尊師之法、見、行道，於中途而應命終。此是「勿使中途我蒙昧、勿亡」〔之義〕。
「須語我應識知法」〔之句中〕，「須語法」者，須語初善、中善、後善、有義有文
而完全圓滿遍淨之梵行、四念住、四正勤、四神足、五根、五力、七覺支、八支正
道、至涅槃之行道，須告、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。此是「須語
法」〔之義〕。「我應識知」者，是我應知、應識知、別知、通達、得達、觸達、作證。此是「須語我應識知法」〔之義〕。
「捨斷生老於此世」者，是於此世生、老、死之捨斷、寂滅、捨遣、安息、不死、涅槃。此是「捨斷生老於此世」。

故彼婆羅門言。
尊者賓祗耶曰：
「我老無力色衰者 聽力不佳視不明
使我中途勿蒙昧 勿亡〔勿死勿滅亡〕
須語我應識知法 捨斷生老於此世」
☸.....................................................................

90.
Disvāna rūpesu vihaññamāne, [piṅgiyāti bhagavā]
Ruppanti rūpesu janā pamattā;
Tasmā tuvaṃ piṅgiya appamatto, jahassu rūpaṃ apunabbhavāya.

Disvāna rūpesu vihaññamāneti. Rūpanti cattāro ca mahābhūtā catunnañca mahābhūtānaṃ upādāya rūpaṃ. Sattā rūpahetu rūpappaccayā rūpakāraṇā haññanti vihaññanti upahaññanti upaghātiyanti [upaghātayanti (syā. ka.)]. Rūpe sati vividhakammakāraṇā [vividhakammakaraṇāni (ka.)] kārenti. Kasāhipi tāḷenti, vettehipi tāḷenti, aḍḍhadaṇḍakehipi tāḷenti, hatthampi chindanti, pādampi chindanti, hatthapādampi chindanti, kaṇṇampi chindanti, nāsampi chindanti, kaṇṇanāsampi chindanti, bilaṅgathālikampi karonti, saṅkhamuṇḍikampi karonti, rāhumukhampi karonti, jotimālikampi karonti, hatthapajjotikampi karonti, erakavattikampi karonti, cīrakavāsikampi karonti, eṇeyyakampi karonti, baḷisamaṃsikampi karonti, kahāpaṇikampi karonti, khārāpatacchikampi [khārāpaṭicchikampi (ka.)] karonti, palighaparivattikampi karonti, palālapīṭhakampi karonti, tattenapi telena osiñcanti, sunakhehipi khādāpenti, jīvantampi sūle uttāsenti, asināpi sīsaṃ chindanti. Evaṃ sattā rūpahetu rūpappaccayā rūpakāraṇā haññanti vihaññanti upahaññanti upaghātiyanti. Evaṃ haññamāne vihaññamāne upahaññamāne upaghātiyamāne disvā passitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvāti – disvāna rūpesu vihaññamāne.

Piṅgiyāti bhagavāti. Piṅgiyāti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – piṅgiyāti bhagavā.

Ruppanti rūpesu janā pamattāti. Ruppantīti ruppanti kuppanti pīḷayanti [pīḷiyanti (syā. ka.)] ghaṭṭayanti, byādhitā domanassitā honti. Cakkhurogena ruppanti kuppanti pīḷayanti ghaṭṭayanti, byādhitā domanassitā honti. Sotarogena…pe… kāyarogena…pe… ḍaṃsamakasavātātapasarīsapasamphassehi ruppanti kuppanti pīḷayanti ghaṭṭayanti, byādhitā domanassitā hontīti – ruppanti rūpesu.

Atha vā, cakkhusmiṃ hīyamāne hāyamāne parihāyamāne vemāne [vihāyamāne (ka.)] vigacchamāne antaradhāyamāne ruppanti…pe… domanassitā honti. Sotasmiṃ…pe… ghānasmiṃ… jivhāya… kāyasmiṃ… rūpasmiṃ… saddasmiṃ… gandhasmiṃ… rasasmiṃ… phoṭṭhabbasmiṃ… kulasmiṃ… gaṇasmiṃ… āvāsasmiṃ… lābhasmiṃ… yasasmiṃ… pasaṃsāya… sukhasmiṃ… cīvarasmiṃ… piṇḍapātasmiṃ… senāsanasmiṃ… gilānapaccayabhesajjaparikkhārasmiṃ hīyamāne hāyamāne parihāyamāne vemāne vigacchamāne antaradhāyamāne ruppanti kuppanti pīḷayanti ghaṭṭayanti, byādhitā domanassitā hontīti – evampi ruppanti rūpesu.

Janāti khattiyā ca brāhmaṇā ca vessā ca suddā ca gahaṭṭhā ca pabbajitā ca devā ca manussā ca. Pamattāti pamādo vattabbo kāyaduccaritena vā vacīduccaritena vā manoduccaritena vā pañcasu kāmaguṇesu cittassa vosaggo vosaggānuppadānaṃ kusalānaṃ vā dhammānaṃ bhāvanāya asakkaccakiriyatā asātaccakiriyatā anaṭṭhitakiriyatā olīnavuttitā nikkhittacchandatā nikkhittadhuratā anāsevanā abhāvanā abahulīkammaṃ [abahulikammaṃ (ka.)] anadhiṭṭhānaṃ ananuyogo pamādo. Yo evarūpo pamādo pamajjanā pamajjitattaṃ – ayaṃ vuccati pamādo. Iminā pamādena samannāgatā janā pamattāti – ruppanti rūpesu janā pamattā.

Tasmā tuvaṃ piṅgiya appamattoti. Tasmāti tasmā taṃkāraṇā taṃhetu tappaccayā taṃnidānā evaṃ ādīnavaṃ sampassamāno rūpesūti – tasmā tuvaṃ piṅgiya. Appamattoti sakkaccakārī sātaccakārī…pe… appamādo kusalesu dhammesūti – tasmā tuvaṃ piṅgiya appamatto.

Jahassu rūpaṃ apunabbhavāyāti. Rūpanti cattāro ca mahābhūtā catunnañca mahābhūtānaṃ upādāya rūpaṃ. Jahassu rūpanti jahassu rūpaṃ, pajahassu rūpaṃ, vinodehi rūpaṃ, byantīkarohi rūpaṃ, anabhāvaṃ gamehi rūpaṃ. Apunabbhavāyāti yathā te rūpaṃ idheva nirujjheyya, punapaṭisandhiko bhavo na nibbatteyya kāmadhātuyā vā rūpadhātuyā vā arūpadhātuyā vā, kāmabhave vā rūpabhave vā arūpabhave vā, saññābhave vā asaññābhave vā nevasaññānāsaññābhave vā, ekavokārabhave vā catuvokārabhave vā pañcavokārabhave vā, puna gatiyā vā upapattiyā vā paṭisandhiyā vā bhave vā saṃsāre vā vaṭṭe vā na janeyya na sañjaneyya na nibbatteyya nābhinibbatteyya, idheva nirujjheyya vūpasameyya atthaṃ gaccheyya paṭippassambheyyāti – jahassu rūpaṃ apunabbhavāya. Tenāha bhagavā –

“Disvāna rūpesu vihaññamāne, [piṅgiyāti bhagavā]
Ruppanti rūpesu janā pamattā;
Tasmā tuvaṃ piṅgiya appamatto, jahassu rūpaṃ apunabbhavāyā”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二 世尊宣示：「賓祗耶！
有色之故見蒙害 色故病患放逸人
故汝而為不放逸 為不再有須捨色」 （一一二一）
「有色之故見蒙害」〔之句中〕，色者，是四大種及四大種所造色。有情以色為因，
以色為緣，以色為源因而被害、蒙害、加害、惱害。色有時〔人人〕行種種之懲罰。
〔即〕以鞭笞，以杖笞，以棍棒笞，斷手，斷足，斷手足，斷耳，斷鼻，斷耳與鼻，
破頭蓋而入鐵丸，剝頭皮，磨〔頭蓋〕，向口中入燈火，捲油布而燒全身，捲油布而
燒手，捆倒而剝皮，剝下皮膚再行纏身，綁縛手足由四方放火，剝取皮、肉、腱令
身粉碎，擦灰汁於受傷之身，向耳孔突刺鐵串而旋轉，拔骨令〔身體〕如蒿蒲團，
灌澆熱油使狗噉食，於生中刺串，以刀斷首。如斯，有情以色為因，以色為緣，以
色為原因而被害，「蒙害」者，是被加害、惱害。如斯，見被害、蒙害、觀、考量、度知、辨知、明暸。

此是「有色之故見蒙害」〔之義〕。「世尊宣示：賓祗耶！」〔之句中〕，「賓祗耶」！是世尊呼彼婆羅門之名。

「世尊」者，是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂世尊〔語〕……是與作證共同施設者。

此是「世尊宣示：賓祗耶！」〔之義〕。
「色故病患放逸人」〔之句中〕，病患者，是病患、動心、惱心、受擊、痛心、憂心。

〔即〕由眼病而病患，動心、惱心、受擊、痛心、憂心。由耳病而……乃至（一四頁參照）……由虻、蚊、風、

炎熱、由與爬行類之接觸而病患、動心、惱心、受擊、痛心、憂心。

此是「色之故而有病患」〔之義〕。

或又眼減退、失、毀失、衰滅、離去，有消滅時，（人人）病患……乃至……憂心。耳、鼻、舌、身、色、

聲、香、味、觸、施主家、眾、住居、利得、名聲、賞讚、樂、衣服、食物、臥坐所、病者之資具藥品之減退、

失、毀失、衰滅、離去，有消滅時，〔人人〕病患、動心、惱心、受擊、痛心、憂心。

如斯亦是「色之故而有病患」〔之義〕。

「人人」者，是剎帝利、婆羅門、毘舍、首陀、在家者、出家者、天、人也。

「為放逸」〔之句中〕，「放逸」者，是身惡行、語惡行、意惡行、又對五種欲心之放縱、放縱之遂行，

又對諸善法之修習不作恭敬、不作永續、不作持續、萎縮行、〔為行〕欲之放棄、責任之放棄、不習行、不修習、

不多作、不受持、不專念、言為放逸。

即如斯所有放逸、放漫、放漫性。此言為放逸。具備此放逸之人人言為放逸者。此是「色故病患放逸人」〔之義〕。
「故汝而為不放逸」〔之句中〕，「故」者，是彼理由，彼之因，彼之緣，彼之因緣，如斯有見色之過患故。是故。

「汝不放逸」者，是恭敬而作，常為作……乃至（五六頁參照）……對諸善法而不放逸。

此是「故賓祇耶汝而不放逸」〔之義〕。
「為不再有須捨色」〔之句中〕，色是四大種及四大種所造色。

捨色，須捨色，須捨斷色，須除去色，須滅除色，令之滅無色。此是「須捨色」〔之義〕。

「為不再有」者，汝之色於此世滅，更結生有於慾界、色界、無色界、慾有、色有、無色有、想有、無想有、

非想非非想有、一蘊有、四蘊有、五蘊有、再趣、生起、結生、輪迴、輪轉為不再生，為不發生、為不起、

為不生起，於此世而滅、寂滅、滅沒、為安息。
此是「為不再有須捨色」〔之義〕。故世尊宣示。
世尊宣示：「賓祗耶！
有色之故見蒙害 色故病患放逸人
故汝而為不放逸 為不再有須捨色」
☸.....................................................................

91.
Disā catasso vidisā catasso, uddhaṃ adho dasa disā imāyo;
Na tuyhaṃ adiṭṭhaṃ assutaṃ amutaṃ, atho aviññātaṃ kiñci namatthi loke;
Ācikkha dhammaṃ yamahaṃ vijaññaṃ, jātijarāya idha vippahānaṃ.
Disā catasso vidisā catasso, uddhaṃ adho dasa disā imāyoti dasa disā.

Na tuyhaṃ adiṭṭhaṃ assutaṃ amutaṃ, atho aviññātaṃ kiñci namatthi loketi na tuyhaṃ adiṭṭhaṃ assutaṃ amutaṃ aviññātaṃ kiñci attattho vā parattho vā ubhayattho vā diṭṭhadhammiko vā attho samparāyiko vā attho uttāno vā attho gambhīro vā attho gūḷho vā attho paṭicchanno vā attho neyyo vā attho nīto vā attho anavajjo vā attho nikkileso vā attho vodāno vā attho paramattho vā natthi na sati na saṃvijjati nupalabbhatīti – na tuyhaṃ adiṭṭhaṃ assutaṃ amutaṃ, atho aviññātaṃ kiñci namatthi loke.

Ācikkha dhammaṃ yamahaṃ vijaññanti. Dhammanti ādikalyāṇaṃ…pe… nibbānañca nibbānagāminiñca paṭipadaṃ ācikkhāhi desehi paññapehi paṭṭhapehi vivarāhi vibhajāhi uttānīkarohi pakāsehi. Yamahaṃ vijaññanti yamahaṃ jāneyyaṃ ājāneyyaṃ vijāneyyaṃ paṭivijāneyyaṃ paṭivijjheyyaṃ adhigaccheyyaṃ phasseyyaṃ sacchikareyyanti – ācikkha dhammaṃ yamahaṃ vijaññaṃ.

Jātijarāya idha vippahānanti idheva jātijarāmaraṇassa pahānaṃ vūpasamaṃ paṭinissaggaṃ paṭippassaddhiṃ amataṃ nibbānanti – jātijarāya idha vippahānaṃ. Tenāha so brāhmaṇo –

“Disā catasso vidisā catasso, uddhaṃ adho dasa disā imāyo;
Na tuyhaṃ adiṭṭhaṃ assutaṃ amutaṃ, atho aviññātaṃ kiñci namatthi loke;
Ācikkha dhammaṃ yamahaṃ vijaññaṃ, jātijarāya idha vippahānan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

三 四方四維上與下 此等十方之世間
不聞不覺不見師 亦無何物又不識
須語我應識知法 捨斷生老於此世 （一一二二）
「四方四維上與下，此等十方之世間」者，是十方〔之一切世間〕，無論自義，無
論他義，無論兩義，無論現世之義，無論來世之義……乃至（二四二頁以下參照）
……無論第一義，何物亦不見尊師，不聞、不覺、不識、無有、不存、不存在、不得。

此是計於不聞不覺不見師，亦不識何物」〔之義〕。
「須語我應識知法」〔之句中〕，「須語法」者，是語初善……乃至（二六一頁參照）
……須語至涅槃之行道，告、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。此是「須
語法」〔之義〕。「我應識知」者，是我應知、識知、別知、通達、得達、觸達、作證。
此是「須語我應識知法」〔之義〕。
「捨斷生老於此世」者，是於此世生、老、死之捨斷，寂滅、捨遣、安息、不死，
涅槃。此是「捨斷生老於此世」。故彼婆羅門言：
四方四維上與下 此等十方之世間
不聞不覺不見師 亦無何物又不識
須語我應識知法 捨斷生老於此世
☸.....................................................................

92.
Taṇhādhipanne manuje pekkhamāno, [piṅgiyāti bhagavā]
Santāpajāte jarasā parete;
Tasmā tuvaṃ piṅgiya appamatto, jahassu taṇhaṃ apunabbhavāya.

Taṇhādhipanne manuje pekkhamānoti. Taṇhāti rūpataṇhā…pe… dhammataṇhā. Taṇhādhipanneti taṇhādhipanne [taṇhāya adhipanne (ka.)] taṇhānuge taṇhānugate taṇhānusaṭe taṇhāya panne paṭipanne abhibhūte pariyādinnacitte. Manujeti sattādhivacanaṃ. Pekkhamānoti pekkhamāno dakkhamāno olokayamāno nijjhāyamāno upaparikkhamānoti – taṇhādhipanne manuje pekkhamāno. Piṅgiyāti bhagavāti. Piṅgiyāti bhagavā taṃ brāhmaṇaṃ nāmena ālapati. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – piṅgiyāti bhagavā.

Santāpajāte jarasā pareteti. Santāpajāteti jātiyā santāpajāte, jarāya santāpajāte, byādhinā santāpajāte, maraṇena santāpajāte, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsehi santāpajāte, nerayikena dukkhena santāpajāte…pe… diṭṭhibyasanena dukkhena santāpajāte ītijāte upaddavajāte upasaggajāteti – santāpajāte. Jarasā pareteti jarāya phuṭṭhe parete samohite samannāgate. Jātiyā anugate jarāya anusaṭe byādhinā abhibhūte maraṇena abbhāhate atāṇe aleṇe asaraṇe asaraṇībhūteti – santāpajāte jarasā parete.

Tasmā tuvaṃ piṅgiya appamattoti. Tasmāti tasmā taṃkāraṇā taṃhetu tappaccayā taṃnidānā evaṃ ādīnavaṃ sampassamāno taṇhāyāti – tasmā tuvaṃ piṅgiya. Appamattoti sakkaccakārī…pe… appamādo kusalesu dhammesūti – tasmā tuvaṃ piṅgiya appamatto.

Jahassu taṇhaṃ apunabbhavāyāti. Taṇhāti rūpataṇhā…pe… dhammataṇhā. Jahassu taṇhanti jahassu taṇhaṃ pajahassu taṇhaṃ vinodehi taṇhaṃ byantīkarohi taṇhaṃ anabhāvaṃ gamehi taṇhaṃ. Apunabbhavāyāti yathā te…pe… punapaṭisandhiko bhavo na nibbatteyya kāmadhātuyā vā rūpadhātuyā vā arūpadhātuyā vā, kāmabhave vā rūpabhave vā arūpabhave vā, saññābhave vā asaññābhave vā nevasaññānāsaññābhave vā, ekavokārabhave vā catuvokārabhave vā pañcavokārabhave vā, punagatiyā vā upapattiyā vā paṭisandhiyā vā bhave vā saṃsāre vā vaṭṭe vā na janeyya na sañjaneyya na nibbatteyya nābhinibbatteyya, idheva nirujjheyya vūpasameyya atthaṃ gaccheyya paṭippassambheyyāti – jahassu taṇhaṃ apunabbhavāya. Tenāha bhagavā –

“Taṇhādhipanne manuje pekkhamāno, [piṅgiyāti bhagavā]
Santāpajāte jarasā parete;
Tasmā tuvaṃ piṅgiya appamatto, jahassu taṇhaṃ apunabbhavāyā”ti.

Saha gāthāpariyosānā ye te brāhmaṇena saddhiṃ ekacchandā ekapayogā ekādhippāyā ekavāsanavāsitā, tesaṃ anekapāṇasahassānaṃ virajaṃ vītamalaṃ dhammacakkhuṃ udapādi – “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti. Tassa ca brāhmaṇassa virajaṃ vītamalaṃ dhammacakkhuṃ udapādi – “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti. Saha dhammacakkhussa paṭilābhā ajinajaṭāvākacīratidaṇḍakamaṇḍalukesā ca massū ca antarahitā bhaṇḍukāsāyavatthavasano saṅghāṭipattacīvaradharo anvatthapaṭipattiyā pañjaliko bhagavantaṃ namassamāno nisinno hoti – “satthā me bhante bhagavā, sāvakohamasmī”ti.

Piṅgiyamāṇavapucchāniddeso [siṅgiyapañhaṃ (ka.)] soḷasamo.
☸---------------------------------------------------------------------

四 世尊宣示：「賓祗耶！
且見人人陷渴愛 為老所襲生熱苦
故汝而為不放逸 為不再有捨渴愛」 （一一二三）
「續見人人陷渴愛」〔之句中〕，渴愛者，是色愛，聲愛，香愛，味愛，觸愛，法愛。

「陷於渴愛者」，是從渴愛，渴愛之瀰漫，墮於渴愛，被打勝，有遍取心。人人者，是有情之同義語。

「且見」，是且見、睹、眺、省思、普觀。此是「且見人人陷渴愛」〔之義〕。
「賓祗耶」者，是世尊呼彼婆羅門之名。
「為老所襲生熱苦」〔之句中〕，生熱苦者，由於生而熱苦生，由於老而熱苦生，
由於病而熱苦生，由於死而熱苦生，由於愁悲苦憂惱而熱苦生，由於地獄之苦而熱苦生……

乃至（一四頁以下參照）……由於失（正）見苦而熱苦生、患惱生、災禍生、災厄之生者。

此是「熱苦之生」〔之義〕。

「為老所襲者」，是觸於老、被襲、圍、縱於生，為老所瀰漫，為病所打勝，為死所害破，無救護所，

無避難所，無皈依所，於無皈依之狀態。此是「為老所襲生熱苦」。
「故汝而為不放逸」〔之句中〕，「故」者，是彼之理由，彼之因，彼之緣，彼之因緣，如斯且見渴愛之過患故。

是「故」。「賓祇耶故汝而為不放逸」者，是恭敬而作，常作……乃至（九四頁參照）……對諸善法不放逸。

此是「故賓祇耶汝而為不放逸」〔之義〕。
「為不再有捨渴愛」〔之句中〕，「渴愛」者，是色愛、聲愛、香愛、味愛、觸愛、法愛。

「捨渴愛」者，是捨渴愛、捨斷渴愛、除去渴愛、滅除渴愛、令渴愛成為滅無。此是「捨渴愛」〔之義〕。

「為不再有」者，是汝之渴愛於此世滅，更作結生有、慾界、色界、無色界、慾有、色有、無色有、想有、

無想有、非想非非想有、一蘊有、四蘊有、五蘊有，再趣、生起、結生、輪迴、輪轉不令生，不發生，不起，

不生起，於此世而滅、寂滅、滅沒、為安息。

此是「為不再有捨渴愛」〔之義〕。故世尊宣示。
世尊宣：「賓祗耶！
且見人人陷渴愛 為老所襲生熱苦
故汝而為不放逸 為不再有捨渴愛」
偈終否？彼婆羅門對於同一欲、同一加行、同一意趣、同一熏習之熏習者之數千類。

言「所有集法皆是滅法」，遠塵離垢而法眼生。又彼婆羅門之心為無取而解脫諸漏。

將得阿羅漢果，消失羚羊皮、結髮、樹皮、衣、杖、曼陀羅、髮、鬚。

彼成為著黃色之袈裟衣，攜僧伽梨衣、缽衣之比丘，由隨義之行道而合掌，禮拜世尊，

「尊師！世尊是我師，我是弟子」而坐。

賓祗耶學童所問之義釋第十六〔畢〕