小義釋 2.17 Pārāyanatthutigāthāniddesa 彼岸道結語偈

2.17 Pārāyanatthutigāthāniddesa 彼岸道結語偈

93. Idamavoca bhagavā magadhesu viharanto pāsāṇake cetiye, paricārakasoḷasānaṃ [paricāritasoḷasannaṃ (syā. ka.)] brāhmaṇānaṃ ajjhiṭṭho puṭṭho puṭṭho pañhaṃ byākāsi.

Idamavoca bhagavāti idaṃ pārāyanaṃ avoca. Bhagavāti gāravādhivacanametaṃ…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ bhagavāti – idamavoca bhagavā. Magadhesu viharantoti magadhanāmake janapade viharanto iriyanto vattento pālento yapento yāpento. Pāsāṇake cetiyeti pāsāṇakacetiyaṃ vuccati buddhāsananti – magadhesu viharanto pāsāṇake cetiye. Paricārakasoḷasānaṃ brāhmaṇānanti piṅgiyo [siṅgiyo (ka.)] brāhmaṇo bāvarissa brāhmaṇassa paddho paddhacaro paricārako [paricāriko (syā. ka.)] sisso. Piṅgiyena [tena (ka.)] te soḷasāti – evampi paricārakasoḷasānaṃ brāhmaṇānaṃ. Atha vā, te soḷasa brāhmaṇā buddhassa bhagavato paddhā paddhacarā paricārakā sissāti – evampi paricārakasoḷasānaṃ brāhmaṇānaṃ.

Ajjhiṭṭho puṭṭho puṭṭho pañhaṃ byākāsīti. Ajjhiṭṭhoti ajjhiṭṭho ajjhesito. Puṭṭho puṭṭhoti puṭṭho puṭṭho pucchito pucchito yācito yācito ajjhesito ajjhesito pasādito pasādito. Pañhaṃ byākāsīti pañhaṃ byākāsi ācikkhi desesi paññapesi paṭṭhapesi vivari vibhaji uttānīākāsi pakāsesīti – ajjhiṭṭho puṭṭho puṭṭho pañhaṃ byākāsi. Tenetaṃ vuccati –

“Idamavoca bhagavā magadhesu viharanto pāsāṇake cetiye, paricārakasoḷasānaṃ brāhmaṇānaṃ ajjhiṭṭho puṭṭho puṭṭho pañhaṃ byākāsī”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

第十七 學童所問結語之義釋

「世尊且住於摩竭陀國之波沙那迦塔廟，已說以上〔之諸偈〕。

為門弟子之十六人婆羅門所請，所問，所問而解說質問」。
「世尊說以上」，說以上之彼岸道（波羅延）。

「世尊」者，是尊重之同義語……乃至（一二頁以下參照）……此謂世尊〔語〕……是與作證共同施設者。

此是「世尊說以上」〔之義〕。
「且住摩竭陀國」者，是且住於名摩偈陀地方，且動作，且活動，且護持身，且持續，且維持。

「波沙那迦塔廟」者，是佛之坐所言波沙那迦塔廟。此是「且住於摩竭陀國之波沙那迦塔廟」〔之義〕。
「門弟之十六人婆羅門」，賓祗耶婆羅門是婆和利婆羅門之最勝、最第一之門弟子。彼等與賓祗耶共同十六人。

如斯，為門弟子十六人之婆羅門〔之義〕。或又彼等十六人之婆羅門應為佛世尊之最勝最第一之門弟子。

如斯亦是「門弟十六人之婆羅門」〔之義〕。「所請，所問，所問而解答質問」〔之句中〕，「所請」者，是被求。

「所問所問」者是所問、質問，被乞、求、信樂。

「於解答質問」者，是解答於質問而言、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。

此是「所請，所問，問而解答質問」〔之義〕。

☸.....................................................................

94. Ekamekassa cepi pañhassa atthamaññāya dhammamaññāya dhammānudhammaṃ paṭipajjeyya, gaccheyyeva jarāmaraṇassa pāraṃ. Pāraṅgamanīyā ime dhammāti. Tasmā imassa dhammapariyāyassa “pārāyana”nteva adhivacanaṃ.

Ekamekassa cepi pañhassāti ekamekassa cepi ajitapañhassa, ekamekassa cepi tissametteyyapañhassa, ekamekassa cepi puṇṇakapañhassa, ekamekassa cepi mettagūpañhassa, ekamekassa cepi dhotakapañhassa, ekamekassa cepi upasīvapañhassa, ekamekassa cepi nandakapañhassa, ekamekassa cepi hemakapañhassa, ekamekassa cepi todeyyapañhassa, ekamekassa cepi kappapañhassa, ekamekassa cepi jatukaṇṇipañhassa, ekamekassa cepi bhadrāvudhapañhassa, ekamekassa cepi udayapañhassa, ekamekassa cepi posālapañhassa, ekamekassa cepi mogharājapañhassa, ekamekassa cepi piṅgiyapañhassāti – ekamekassa cepi pañhassa.

Atthamaññāya dhammamaññāyāti sveva pañho dhammo, visajjanaṃ [vissajjanaṃ (ka.)] atthoti atthaṃ aññāya jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvāti – atthamaññāya. Dhammamaññāyāti dhammaṃ aññāya jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvāti – dhammamaññāyāti – atthamaññāya dhammamaññāya. Dhammānudhammaṃ paṭipajjeyyāti sammāpaṭipadaṃ anulomapaṭipadaṃ apaccanīkapaṭipadaṃ anvatthapaṭipadaṃ dhammānudhammapaṭipadaṃ paṭipajjeyyāti – dhammānudhammaṃ paṭipajjeyya. Gaccheyyeva jarāmaraṇassa pāranti jarāmaraṇassa pāraṃ vuccati amataṃ nibbānaṃ. Yo so sabbasaṅkhārasamatho sabbūpadhippaṭinissaggo taṇhakkhayo virāgo nirodho nibbānaṃ. Gaccheyyeva jarāmaraṇassa pāranti jarāmaraṇassa pāraṃ gaccheyya, pāraṃ adhigaccheyya, pāraṃ adhiphasseyya, pāraṃ sacchikareyyāti – gaccheyyeva jarāmaraṇassa pāraṃ. Pāraṅgamanīyā ime dhammāti ime dhammā pāraṅgamanīyā. Pāraṃ pāpenti pāraṃ sampāpenti pāraṃ samanupāpenti, jarāmaṇassa taraṇāya [tāraṇāya (syā.)] saṃvattantīti – pāraṅgamanīyā ime dhammāti.

Tasmā imassa dhammapariyāyassāti. Tasmāti tasmā taṃkāraṇā taṃhetu tappaccayā taṃnidānāti – tasmā. Imassa dhammapariyāyassāti imassa pārāyanassāti – tasmā imassa dhammapariyāyassa. Pārāyananteva adhivacananti pāraṃ vuccati amataṃ nibbānaṃ…pe… nirodho nibbānaṃ. Ayanaṃ vuccati maggo, seyyathidaṃ – sammādiṭṭhi…pe… sammāsamādhi. Adhivacananti saṅkhā samaññā paññatti vohāro nāmaṃ nāmakammaṃ nāmadheyyaṃ nirutti byañjanaṃ abhilāpoti – pārāyananteva adhivacanaṃ. Tenetaṃ vuccati –

“Ekamekassa cepi pañhassa atthamaññāya dhammamaññāya dhammānudhammaṃ paṭipajjeyya, gaccheyyeva jarāmaraṇassa pāraṃ. Pāraṅgamanīyā ime dhammāti. Tasmā imassa dhammapariyāyassa ‘pārāyana’nteva adhivacanan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

「若了知一一質問之義，已了知法者，應行道法隨法，應到於老死之彼岸。

此等諸法是令到於彼岸者故，此法教名稱為彼岸道」。
「若一一之質問」者，是若一一之阿耆多所問〔經〕，若一一之帝須彌勒所問〔經〕，若一一之富那迦所問〔經〕，

若一一之彌多求所問〔經〕，若一一之度多迦所問〔經〕，若一一之優波私婆所問〔經〕，若一一之難陀所問〔經〕，

若一一之醯摩迦所問〔經〕，若一一之刀提耶所問〔經〕，若一一之劫波所問〔經〕，若一一之闍都乾耳所問〔經〕，

若一一之跋陀羅浮陀所問〔經〕，若一一之優陀耶所問〔經〕，若一一之布沙羅所問〔經〕，若一一之莫伽羅闍所問〔經〕，

若一一之賓祗耶所問〔經〕。此是「若一一之質問」。
「了知義，已了知法者」〔之句中〕，法者，是此質問。義者，是解答。了知義、知、考量、度知、辨知、明暸。

此是「了知義」已了知法者，是了知法、知、考量、度知、辨知、明瞭。此是「了知義已了知法」〔之義〕。
「應行道法隨法」者，是正行道、隨順之行道、無害敵之行道、隨義之行道、應行道法隨法之行道。

此是「應行道法隨法」〔之義〕。「應到老死之彼岸」〔之句中〕，老死之彼岸者，是不死、涅槃。

〔即〕所有彼一切行之止、一切依之捨遣、渴愛之盡滅、離貪、滅、涅槃。「應到老死之彼岸」者，可到彼岸，

可達於彼岸，可觸達於彼岸，可作證彼岸。此是「應到老死之彼岸」〔之義〕。
「此等諸法可令到彼岸者」，是此等諸法可令到彼岸者，令達於彼岸，令到著於彼岸，令到達於彼岸，令至於度老死。

此是「此等諸法可令到於彼岸者」〔之義〕。
「故在此之法教」〔之句中〕，「故」者，故是彼之理由，彼之因，彼之緣，彼之因緣。此是「故」。

「在此之法教」者，在此彼岸道（波羅延）。此是「故在此之法教」〔之義〕。
「有名稱彼岸道」〔之句中〕，「彼岸」者，是不死、涅槃。

〔即〕所有彼一切行之止，一切依之捨遣、渴愛之盡滅、離貪、滅、涅槃。「道」者，道也。

所謂正見、〔正思惟、正語、正業、正命、正精進、正念〕正定。

名稱（增語）者名、稱、名稱、施設……乃至（一○頁參照）……稱呼。

此是「有名稱彼岸道」〔之義〕。
☸.....................................................................

95.
Ajito tissametteyyo, puṇṇako atha mettagū;
Dhotako upasīvo ca, nando ca atha hemako.
☸---------------------------------------------------------------------

一 阿耆多、帝須彌勒 富那迦又彌多求
度多迦、優波私婆 難陀又與醯摩迦 （一一二四）
☸.....................................................................

96.
Todeyyakappā dubhayo, jatukaṇṇī ca paṇḍito;
Bhadrāvudho udayo ca, posālo cāpi brāhmaṇo;
Mogharājā ca medhāvī, piṅgiyo ca mahāisi.
☸---------------------------------------------------------------------

二 刀提耶、劫波兩人 闍都乾耳為賢者
〔還〕有跋陀羅浮陀 優陀耶與布沙羅
莫伽羅闍有慧者 乃至賓祗耶大仙 （一一二五）
☸.....................................................................

97.
Ete buddhaṃ upāgacchuṃ, sampannacaraṇaṃ isiṃ;
Pucchantā nipuṇe pañhe, buddhaseṭṭhaṃ upāgamuṃ.

Ete buddhaṃ upāgacchunti. Eteti soḷasa pārāyaniyā brāhmaṇā. Buddhoti yo so bhagavā sayambhū anācariyako pubbe ananussutesu dhammesu sāmaṃ saccāni abhisambujjhi, tattha ca sabbaññutaṃ patto balesu ca vasībhāvaṃ. Buddhoti kenaṭṭhena buddho? Bujjhitā saccānīti buddho, bodhetā pajāyāti buddho, sabbaññutāya buddho, sabbadassāvitāya buddho, abhiññeyyatāya buddho, visavitāya buddho, khīṇāsavasaṅkhātena buddho, nirupalepasaṅkhātena buddho, ekantavītarāgoti buddho, ekantavītadosoti buddho, ekantavītamohoti buddho, ekantanikkilesoti buddho, ekāyanamaggaṃ gatoti buddho, eko anuttaraṃ sammāsambodhiṃ abhisambuddhoti buddho, abuddhivihatattā buddhipaṭilābhāti buddho. Buddhoti netaṃ nāmaṃ mātarā kataṃ na pitarā kataṃ na bhātarā kataṃ na bhaginiyā kataṃ na mittāmaccehi kataṃ na ñātisālohitehi kataṃ na samaṇabrāhmaṇehi kataṃ na devatāhi kataṃ. Vimokkhantikametaṃ buddhānaṃ bhagavantānaṃ bodhiyā mūle saha sabbaññutañāṇassa paṭilābhā sacchikā paññatti, yadidaṃ buddhoti. Ete buddhaṃ upāgacchunti ete buddhaṃ upāgamiṃsu upasaṅkamiṃsu payirupāsiṃsu paripucchiṃsu paripañhiṃsūti – ete buddhaṃ upāgacchuṃ.

Sampannacaraṇaṃ isinti caraṇaṃ vuccati sīlācāranibbatti. Sīlasaṃvaropi caraṇaṃ, indriyasaṃvaropi caraṇaṃ, bhojane mattaññutāpi caraṇaṃ, jāgariyānuyogopi caraṇaṃ, sattapi saddhammā caraṇaṃ, cattāripi jhānāni caraṇaṃ. Sampannacaraṇanti sampannacaraṇaṃ seṭṭhacaraṇaṃ viseṭṭhacaraṇaṃ [visiṭṭhacaraṇaṃ (ka.)] pāmokkhacaraṇaṃ uttamacaraṇaṃ pavaracaraṇaṃ. Isīti isi bhagavā mahantaṃ sīlakkhandhaṃ esī gavesī pariyesīti isi…pe… mahesakkhehi vā sattehi esito gavesito pariyesito – “kahaṃ buddho, kahaṃ bhagavā, kahaṃ devadevo kahaṃ narāsabho”ti – isīti – sampannacaraṇaṃ isiṃ.

Pucchantā nipuṇe pañheti. Pucchantāti pucchantā yācantā ajjhesantā pasādentā. Nipuṇe pañheti gambhīre duddase duranubodhe sante paṇīte atakkāvacare nipuṇe paṇḍitavedanīye pañheti – pucchantā nipuṇe pañhe.

Buddhaseṭṭhaṃ upāgamunti. Buddhoti yo so bhagavā…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ buddhoti. Seṭṭhanti aggaṃ seṭṭhaṃ viseṭṭhaṃ pāmokkhaṃ uttamaṃ pavaraṃ buddhaṃ upāgamuṃ upāgamiṃsu upasaṅkamiṃsu payirupāsiṃsu paripucchiṃsu paripañhiṃsūti – buddhaseṭṭhaṃ upāgamuṃ. Tenetaṃ vuccati –

“Ete buddhaṃ upāgacchuṃ, sampannacaraṇaṃ isiṃ;
Pucchantā nipuṇe pañhe, buddhaseṭṭhaṃ upāgamun”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

三 彼等接近佛〔世尊〕 乃具足行之仙人〔佛〕
為諸微妙之質問 乃是接近最勝佛 （一一二六）
「彼等接近佛世尊」〔之句中〕，彼等者，是婆羅門。佛者，是彼世尊自存者、無師者。

於未曾聞之諸法自正覺真諦，又於其處得一切知性，得自在性者。佛者，是由何之義而為佛耶？

覺〔真〕諦故而為佛（覺者）。人人之令覺者故是佛。一切知者故是佛。一切見者故是佛。知道者故是佛。

明照者故是佛。由漏盡者之稱是佛。由無煩惱者之稱是佛。一向離貪者故是佛。一向離瞋者故是佛。

一向離痴者故是佛。一向無煩惱故是佛。行一行道故是佛。正覺獨一無上正等覺故是佛。

破害不覺故，獲得覺故是佛。

佛之名，非由母作，非由父作，非由兄弟作，非由姊妹作，非由友人、同僚作，非由親戚者作，非由沙門、

婆羅門作，非由諸天神作。

此佛是諸佛世尊於菩提樹下一切智者之獲得作證已共同之施設者。此是「於佛」。

「彼等接近於佛」者，是彼等行近於佛、近至、近侍、遍問而遍問。此是「彼等接近佛世尊」〔之義〕。
「乃具足行之仙人」〔之句中〕，「行」者，是戒行之完成。亦行戒律儀，亦行根律儀，亦行知食（適）量，

亦行向警寤之勤勵，亦行七妙法，亦行四禪。

「令具足行」者，令具足行，有最勝行，有秀逸行，有最上行，有勝妙行。此是令「具足行」。

「仙人者」，是仙人（大求者）。

世尊求大戒蘊、覓求、遍求故是仙人（求者）……乃至（九○頁參照）……又由有大權勢諸有情，「佛是於何處耶」？

「世尊是於何處耶」？「天中天是於何處耶」？「人牛王是於何處耶」？被求、覓求、遍求故是仙人。

此是「乃具足行之仙人」。
「為諸微妙之質問」〔之句中〕，「為質問」者，是問、乞、求、信樂。「諸微妙之質問」者，是甚深、難見、難隨覺、

善、勝妙、不入於思擇、微妙，賢者知得之質問。此是「為諸微妙之質問」〔之義〕。
「乃是接近最勝佛」〔之句中〕，「佛」是彼世尊……乃至（二七三頁以下參照）……
此謂佛名…是與作證共同施設者。「最勝」者，是最高、最勝、最殊勝、秀逸、最上、
勝妙。此是「最勝」。「近」者，是行至近，近至、近侍、遍問而遍問。此是「乃是接近最勝佛」〔之義〕。
故如斯能說：
彼等接近〔佛世尊〕 乃具足行之仙人
為諸微妙之質問 乃是接近最勝佛
☸.....................................................................

98.
Tesaṃ buddho pabyākāsi, pañhaṃ puṭṭho yathātathaṃ;
Pañhānaṃ veyyākaraṇena, tosesi brāhmaṇe muni.

Tesaṃ buddho pabyākāsīti. Tesanti soḷasānaṃ pārāyaniyānaṃ brāhmaṇānaṃ. Buddhoti yo so bhagavā…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ buddhoti. Pabyākāsīti tesaṃ buddho pabyākāsi ācikkhi desesi paññapesi paṭṭhapesi vivari vibhaji uttānīakāsi pakāsesīti – tesaṃ buddho pabyākāsi.

Pañhaṃ puṭṭho yathātathanti. Pañhaṃ puṭṭhoti pañhaṃ puṭṭho pucchito yācito ajjhesito pasādito. Yathātathanti yathā ācikkhitabbaṃ tathā ācikkhi, yathā desitabbaṃ tathā desesi, yathā paññapetabbaṃ tathā paññapesi, yathā paṭṭhapetabbaṃ tathā paṭṭhapesi, yathā vivaritabbaṃ tathā vivari, yathā vibhajitabbaṃ tathā vibhaji, yathā uttānīkātabbaṃ tathā uttānīakāsi, yathā pakāsitabbaṃ tathā pakāsesīti – pañhaṃ puṭṭho yathātathaṃ.

Pañhānaṃ veyyākaraṇenāti pañhānaṃ veyyākaraṇena ācikkhanena desanena paññapanena paṭṭhapanena vivaraṇena vibhajanena uttānīkammena pakāsanenāti – pañhānaṃ veyyākaraṇena.

Tosesi brāhmaṇe munīti. Tosesīti tosesi vitosesi pasādesi ārādhesi attamane akāsi. Brāhmaṇeti soḷasa pārāyaniye brāhmaṇe. Munīti monaṃ vuccati ñāṇaṃ…pe… saṅgajālamaticca so munīti – tosesi brāhmaṇe muni. Tenetaṃ vuccati –

“Tesaṃ buddho pabyākāsi, pañhaṃ puṭṭho yathātathaṃ;
Pañhānaṃ veyyākaraṇena, tosesi brāhmaṇe munī”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

四 佛向彼等之質問 世尊如實為解說
由向諸問之解說 牟尼滿足婆羅門 （一一二七）
「佛向彼等已解說」〔之句中〕，「向彼等」者，是十六人應到彼岸之婆羅門。

佛，是彼世尊……乃至（二七三頁以下參照）……此謂佛之名……已與作證共同施設者。
「已解說」者，是佛已向彼等解說，言、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。
此是「佛向彼等已解說」〔之義〕。
「所質問於如實」〔之句中〕，質問者，是以問問，乞、求、信樂。如實者，如應
說而說，如應說示而說示，如應施設而施設，如應確立而確立，如應開顯而開顯，
如應分別而分別，如應顯示而顯示，如應說明而說明。此是「所質問於如實」〔之義〕。
「由向諸問之解說」者，是由向諸問之解說而宣說、說示、施設、確立、開顯、
分別、顯示，說明。此是「由向諸問之解說」〔之義〕。
「牟尼滿足婆羅門」〔之句中〕，已令滿足者，是令滿足、滿悅、信樂、愉悅、適
意。諸婆羅門，是十六人到彼岸之婆羅門。牟尼者，以智言牟那。即所有慧、知解
……乃至（一○三頁參照）……超越著、網之此牟尼。此是「牟尼滿足婆羅門」〔之義〕故如斯說：
佛向彼等之質問 世尊如實為解說
由向諸問之解說 牟尼滿足婆羅門
☸.....................................................................

99.
Te tositā cakkhumatā, buddhenādiccabandhunā;
Brahmacariyamacariṃsu, varapaññassa santike.

Te tositā cakkhumatāti. Teti soḷasa pārāyaniyā brāhmaṇā. Tositāti tositā vitositā pasāditā ārādhitā attamanā katāti – te tositā. Cakkhumatāti bhagavā pañcahi cakkhūhi cakkhumā – maṃsacakkhunāpi cakkhumā, dibbacakkhunāpi cakkhumā, paññācakkhunāpi cakkhumā, buddhacakkhunāpi cakkhumā, samantacakkhunāpi cakkhumā. Kathaṃ bhagavā maṃsacakkhunāpi cakkhumā…pe… evaṃ bhagavā samantacakkhunāpi cakkhumāti – te tositā cakkhumatā.

Buddhenādiccabandhunāti. Buddhoti yo so bhagavā…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ buddhoti. Ādiccabandhunāti ādicco vuccati sūriyo. So gotamo gottena, bhagavāpi gotamo gottena, bhagavā sūriyassa gottañātako gottabandhu. Tasmā buddho ādiccabandhūti – buddhenādiccabandhunā.

Brahmacariyamacariṃsūti brahmacariyaṃ vuccati asaddhammasamāpattiyā ārati virati paṭivirati veramaṇī viramaṇaṃ akiriyā akaraṇaṃ anajjhāpatti velāanatikkamo setughāto. Api ca, nippariyāyavasena brahmacariyaṃ vuccati ariyo aṭṭhaṅgiko maggo, seyyathidaṃ – sammādiṭṭhi, sammāsaṅkappo, sammāvācā, sammākammanto, sammāājīvo, sammāvāyāmo, sammāsati, sammāsamādhi. Brahmacariyamacariṃsūti brahmacariyaṃ cariṃsu acariṃsu samādāya vattiṃsūti – brahmacariyamacariṃsu.

Varapaññassa santiketi varapaññassa aggapaññassa seṭṭhapaññassa viseṭṭhapaññassa pāmokkhapaññassa uttamapaññassa pavarapaññassa. Santiketi santike sāmantā āsanne avidūre upakaṭṭheti – varapaññassa santike. Tenetaṃ vuccati –

“Te tositā cakkhumatā, buddhenādiccabandhunā;
Brahmacariyamacariṃsu, varapaññassa santike”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

五 彼等依日種具眼 佛世尊甚示滿足
最勝優異慧者許 〔出家〕而為行梵行 （一一二八）
「彼等依具眼〔者〕示甚滿足」〔之句中〕，彼等者，是到彼岸十六人之婆羅門。
「示滿足」者，是滿足、滿悅、信樂、愉悅、適意。具眼〔者〕，是世尊由五眼具眼者。
即由肉眼為具眼者，由天眼為具眼者，由慧眼為具眼者，由佛眼為具眼者，由普眼
為具眼者。世尊由肉眼為具眼者云何？……乃至（二四○頁以下參照）……如斯世
尊由普眼為具眼者。此是「彼等依具眼（者）示甚滿足」〔之義〕。
「日種佛」〔之句中〕，「佛」者，是彼世尊……乃至（二七三頁以下參照）……此謂佛之名……是與作證為共同施設者。

「日種」〔之句中〕，太陽言日。彼〔太陽之〕姓是瞿曇，世尊姓亦是瞿曇。

世尊由姓為太陽之親戚，由姓為親類。故佛日種（太陽之親戚）。此是「日種佛」〔之義〕。
「為行梵行」〔之句中〕，「梵行」者，遠離犯不妙法，離、離去，

〔不如法之〕離、離去、不作、不行、不干犯、不越限，為橋之破壞。

又不依教說（經典說），〔依於阿毗達摩說而言〕，梵行者，

是八支聖道，所謂正見、正思惟、正語、正業、正命、
正精進、正念、正定。

「行梵行」者，是行梵行、受持而行動。此是「為行梵行」〔之義〕。
「最勝優異慧者許」〔之句中〕，「優異之慧者」者，是最高之慧者、最勝之慧者、秀逸之慧者、最上之慧者、勝妙之慧者。

「許」者，是於許，於周邊，於近，於不遠，而近在。此是「最勝優異慧者許」〔之義〕。

故斯言：
彼等依日種具眼 佛世尊甚示滿足
最勝優異慧者許 〔出家〕而為行梵行
☸.....................................................................

100.
Ekamekassa pañhassa, yathā buddhena desitaṃ;
Tathā yo paṭipajjeyya, gacche pāraṃ apārato.

Ekamekassa pañhassāti ekamekassa ajitapañhassa, ekamekassa tissametteyyapañhassa…pe… ekamekassa piṅgiyapañhassāti – ekamekassa pañhassa.

Yathā buddhena desitanti. Buddhoti yo so bhagavā sayambhū…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ buddhoti. Yathā buddhena desitanti yathā buddhena ācikkhitaṃ desitaṃ paññapitaṃ paṭṭhapitaṃ vivaritaṃ vibhajitaṃ [vibhattaṃ (syā.)] uttānīkataṃ pakāsitanti – yathā buddhena desitaṃ.

Tathā yo paṭipajjeyyāti sammāpaṭipadaṃ anulomapaṭipadaṃ apaccanīkapaṭipadaṃ anvatthapaṭipadaṃ dhammānudhammapaṭipadaṃ paṭipajjeyyāti – tathā yo paṭipajjeyya.

Gacche pāraṃ apāratoti pāraṃ vuccati amataṃ nibbānaṃ…pe… nirodho nibbānaṃ; apāraṃ vuccanti kilesā ca khandhā ca abhisaṅkhārā ca. Gacche pāraṃ apāratoti apārato pāraṃ gaccheyya, pāraṃ adhigaccheyya, pāraṃ phasseyya, pāraṃ sacchikareyyāti – gacche pāraṃ apārato. Tenetaṃ vuccati –

“Ekamekassa pañhassa, yathā buddhena desitaṃ;
Tathā yo paṭipajjeyya, gacche pāraṃ apārato”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

六 對一一之問 由佛如所示
如欲行道者 此岸到彼岸 （一一二九）
「對一一之問」者，是對一一之阿耆多之質問，對一一帝須彌勒之質問……乃至……對一一賓祗耶之質問。

此是「對一一之問」。
「由佛如所示」〔之句中〕，佛者，是彼世尊……乃至（二○○頁參照）……此謂佛之名……是與作證共同施設者。

「由佛如所示」者，是由佛如所說，如所示，如所施設，如所確立，如所開顯，如所分別，如所顯示，如所說明。

此是「由佛如所示」。
「如欲行道者」，是正行道、隨順之行道、無害敵之行道、隨義之行道、法隨法之行道者。此是「如欲行道者」。
「由此岸到彼岸」〔之句中〕，「彼岸」者，是不死、涅槃。〔即〕所有一切行之止，
一切依之捨遣，渴愛之盡滅、離貪、滅、涅槃。「此岸」者，是煩惱與蘊之行。

「由此岸可到彼岸」者，是由此岸可到彼岸，可到達彼岸，可觸達彼岸，可作證彼岸。

此是「由此岸到彼岸」〔之義〕。故彼斯言：
對一一之問 由佛如所示
如欲行道者 此岸到彼岸
☸.....................................................................

101.
Apārā pāraṃ gaccheyya, bhāvento maggamuttamaṃ;
Maggo so pāraṃ gamanāya, tasmā pārāyanaṃ iti.

Apārā pāraṃ gaccheyyāti apāraṃ vuccanti kilesā ca khandhā ca abhisaṅkhārā ca; pāraṃ vuccati amataṃ nibbānaṃ…pe… taṇhakkhayo virāgo nirodho nibbānaṃ. Apārā pāraṃ gaccheyyāti apārā pāraṃ gaccheyya, pāraṃ adhigaccheyya, pāraṃ phasseyya, pāraṃ sacchikareyyāti – apārā pāraṃ gaccheyya.

Bhāvento maggamuttamanti maggamuttamaṃ vuccati ariyo aṭṭhaṅgiko maggo, seyyathidaṃ – sammādiṭṭhi…pe… sammāsamādhi. Maggamuttamanti maggaṃ aggaṃ seṭṭhaṃ viseṭṭhaṃ pāmokkhaṃ uttamaṃ pavaraṃ. Bhāventoti bhāvento āsevanto bahulīkarontoti – bhāvento maggamuttamaṃ.

Maggo so pāraṃ gamanāyāti –

Maggo pantho patho pajjo [addho (ka.)], añjasaṃ vaṭumāyanaṃ;
Nāvā uttarasetu ca, kullo ca bhisi saṅkamo [saṅgamo (syā. ka.) passa-dhātumālāyaṃ maggadhātuvaṇṇanāyaṃ].

Pāraṃ gamanāyāti pāraṃ gamanāya pāraṃ sampāpanāya pāraṃ samanupāpanāya jarāmaraṇassa taraṇāyāti – maggo so pāraṃ gamanāya.

Tasmā pārāyanaṃ itīti. Tasmāti tasmā taṃkāraṇā taṃhetu tappaccayā taṃnidānā. Pāraṃ vuccati amataṃ nibbānaṃ…pe… nirodho nibbānaṃ. Ayanaṃ vuccati maggo. Itīti padasandhi…pe… padānupubbatāpetaṃ itīti – tasmā pārāyanaṃ iti. Tenetaṃ vuccati –

“Apārā pāraṃ gaccheyya, bhāvento maggamuttamaṃ;
Maggo so pāraṃ gamanāya, tasmā pārāyanaṃ itī”ti.
Pārāyanatthutigāthāniddeso sattarasamo.
☸---------------------------------------------------------------------

七 修習最上之道者 由此岸可到彼岸
彼可到彼岸之道 是故〔稱為〕彼岸道 （一一三○）
「由此岸可到彼岸」〔之句中〕，「此岸」者，是煩惱與蘊之行。「彼岸」者，是不死
涅槃。〔即〕所有一切行之止、一切依之捨遣、渴愛之盡滅，離貪、滅、涅槃。「由
此岸到彼岸」者，是由此岸可到彼岸，可到達彼岸，可觸達彼岸，可作證彼岸。此是「由此岸可到彼岸」〔之義〕。
「修習最上道者」〔之句中〕，道者，是八支正道，正見……乃至……正定。

「最上」者，是最高、最勝、最殊勝、秀逸、最上勝妙也。

此是「最上之道」。修習者，是修習、習行、多作者。此是「修習最上之道者」〔之義〕。
「彼可到彼岸道」〔之句中〕，道者，是道、道路、路徑、直道徑路、船、渡橋、迴廊通路。

「可到彼岸」，可到彼岸，可到著彼岸，可到達彼岸，可度生死。此是「彼可到彼岸道」〔之義〕。
「是故〔稱〕及彼岸道」〔之句中〕，「故」者，是故，於彼之理由，於彼之因，於彼之緣，於彼之因緣。

彼岸者，是不死、涅槃。〔即〕所有彼一切行之止、一切依之捨遣、渴愛之盡滅，離貪、滅、涅槃。道者，道也。

「及」者，乃此句之接續……乃至（一○頁參照）……句之次第。此是「是故稱及彼岸道」〔之義〕。
☸.....................................................................

2.18 Pārāyanānugītigāthāniddesa 彼岸道讚頌偈 

102.
Pārāyanamanugāyissaṃ, [iccāyasmā piṅgiyo]
Yathāddakkhi tathākkhāsi, vimalo bhūrimedhaso;
Nikkāmo nibbano nāgo, kissa hetu musā bhaṇe.

Pārāyanamanugāyissanti gītamanugāyissaṃ kathitamanukathayissaṃ [kathitamanugāyissaṃ (syā.) evaṃ sabbapadesu anugāyissanti āgataṃ] bhaṇitamanubhaṇissaṃ lapitamanulapissaṃ bhāsitamanubhāsissanti – pārāyanamanugāyissaṃ. Iccāyasmā piṅgiyoti. Iccāti padasandhi…pe… padānupubbatāpetaṃ – iccāti. Āyasmāti piyavacanaṃ garuvacanaṃ sagāravasappatissādhivacanametaṃ – āyasmāti. Piṅgiyoti tassa therassa nāmaṃ saṅkhā samaññā paññatti vohāro nāmaṃ nāmakammaṃ nāmadheyyaṃ nirutti byañjanaṃ abhilāpoti – iccāyasmā piṅgiyo.

Yathāddakkhi tathākkhāsīti yathā addakkhi tathā akkhāsi ācikkhi desesi paññapesi paṭṭhapesi vivari vibhaji uttānīakāsi pakāsesi. “Sabbe saṅkhārā aniccā”ti yathā addakkhi tathā akkhāsi ācikkhi desesi paññapesi paṭṭhapesi vivari vibhaji uttānīakāsi pakāsesi. “Sabbe saṅkhārā dukkhā”ti…pe… “sabbe dhammā anattā”ti… “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti yathā addakkhi tathā akkhāsi ācikkhi desesi paññapesi paṭṭhapesi vivari vibhaji uttānīakāsi pakāsesīti – yathāddakkhi tathākkhāsi.

Vimalo bhūrimedhasoti. Vimaloti rāgo malaṃ, doso malaṃ, moho malaṃ, kodho… upanāho…pe… sabbākusalābhisaṅkhārā malā. Te malā buddhassa bhagavato pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammā. Amalo buddho vimalo nimmalo malāpagato malavippahīno malavimutto sabbamalavītivatto. Bhūri vuccati pathavī. Bhagavā tāya [bhagavā imāya (syā.)] pathavisamāya paññāya vipulāya vitthatāya samannāgato. Medhā vuccati paññā. Yā paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi. Bhagavā imāya medhāya paññāya upeto samupeto upāgato samupāgato upapanno samupapanno samannāgato, tasmā buddho sumedhasoti – vimalo bhūrimedhaso.

Nikkāmo nibbano nāgoti. Kāmāti uddānato dve kāmā – vatthukāmā ca kilesakāmā ca…pe… ime vuccanti vatthukāmā…pe… ime vuccanti kilesakāmā. Buddhassa bhagavato vatthukāmā pariññātā kilesakāmā pahīnā vatthukāmānaṃ pariññātattā kilesakāmānaṃ pahīnattā. Bhagavā na kāme kāmeti na kāme icchati na kāme pattheti na kāme piheti na kāme abhijappati. Ye kāme kāmenti kāme icchanti kāme patthenti kāme pihenti kāme abhijappanti te kāmakāmino rāgarāgino saññasaññino. Bhagavā na kāme kāmeti na kāme icchati na kāme pattheti na kāme piheti na kāme abhijappati. Tasmā buddho akāmo nikkāmo cattakāmo vantakāmo muttakāmo pahīnakāmo paṭinissaṭṭhakāmo vītarāgo vigatarāgo cattarāgo vantarāgo muttarāgo pahīnarāgo paṭinissaṭṭharāgo nicchāto nibbuto sītibhūto sukhappaṭisaṃvedī brahmabhūtena attanā viharatīti – nikkāmo.

Nibbanoti rāgo vanaṃ, doso vanaṃ, moho vanaṃ, kodho vanaṃ, upanāho vanaṃ…pe… sabbākusalābhisaṅkhārā vanā. Te vanā buddhassa bhagavato pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammā. Tasmā buddho avano vivano nibbano vanāpagato vanavippahīno vanavimutto sabbavanavītivattoti – nibbano. Nāgoti nāgo; bhagavā āguṃ na karotīti nāgo, na gacchatīti nāgo, na āgacchatīti nāgo…pe… evaṃ bhagavā na āgacchatīti nāgoti – nikkāmo nibbano nāgo.

Kissa hetu musā bhaṇeti. Kissa hetūti kissa hetu kiṃhetu kiṃkāraṇā kiṃnidānā kiṃpaccayāti – kissa hetu. Musā bhaṇeti musā bhaṇeyya katheyya dīpeyya vohareyya; musā bhaṇeti mosavajjaṃ bhaṇeyya, musāvādaṃ bhaṇeyya, anariyavādaṃ bhaṇeyya. Idhekacco sabhāgato [sabhaggato (syā.)] vā parisāgato [parisaggato (syā.)] vā ñātimajjhagato vā pūgamajjhagato vā rājakulamajjhagato vā abhinīto sakkhipuṭṭho – “ehambho [ehi bho (syā.) passa ma. ni. 3.112] purisa, yaṃ jānāsi taṃ vadehī”ti, so ajānaṃ vā āha – “jānāmī”ti, jānaṃ vā āha – “na jānāmī”ti, apassaṃ vā āha – “passāmī”ti, passaṃ vā āha – “na passāmī”ti. Iti attahetu vā parahetu vā āmisakiñcikkhahetu vā sampajānamusā bhāsati, idaṃ vuccati mosavajjaṃ.

Api ca, tīhākārehi musāvādo hoti. Pubbevassa hoti – “musā bhaṇissan”ti, bhaṇantassa hoti – “musā bhaṇāmī”ti, bhaṇitassa hoti – “musā mayā bhaṇitan”ti – imehi tīhākārehi musāvādo hoti. Api ca, catūhākārehi musāvādo hoti. Pubbevassa hoti – “musā bhaṇissan”ti, bhaṇantassa hoti – “musā bhaṇāmī”ti, bhaṇitassa hoti – “musā mayā bhaṇitan”ti, vinidhāya diṭṭhiṃ – imehi catūhākārehi musāvādo hoti. Api ca, pañcahākārehi…pe… chahākārehi… sattahākārehi… aṭṭhahākārehi musāvādo hoti. Pubbevassa hoti – “musā bhaṇissan”ti, bhaṇantassa hoti – “musā bhaṇāmī”ti, bhaṇitassa hoti – “musā mayā bhaṇitan”ti, vinidhāya diṭṭhiṃ, vinidhāya khantiṃ, vinidhāya ruciṃ, vinidhāya saññaṃ, vinidhāya bhāvaṃ – imehi aṭṭhahākārehi musāvādo hoti mosavajjaṃ. Kissa hetu musā bhaṇeyya katheyya dīpeyya vohareyyāti – kissa hetu musā bhaṇe. Tenāha thero piṅgiyo –

“Pārāyanamanugāyissaṃ, [iccāyasmā piṅgiyo]
Yathāddakkhi tathākkhāsi, vimalo bhūrimedhaso;
Nikkāmo nibbano nāgo, kissa hetu musā bhaṇe”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

八 尊者賓祗耶〔婆和利〕曰：
「我將隨誦彼岸道 〔世尊〕離垢廣智者
已如所見之為說 無欲無藪之龍象
以何因是語虛妄」。 （一一三一）
「我將隨誦彼岸道」者，我將由〔佛〕誦而隨誦，我將由〔佛〕語而隨誦。我將
由〔佛〕告而隨誦。我將由〔佛〕話而隨誦。此是「我將隨誦彼岸道」〔之義〕。
「尊者賓祗耶曰」〔之句中〕，曰（斯）者，是此句之接續……乃至（一○頁參照）
……句之次第。「尊者」，此是敬語、敬重語、尊敬語。「賓祗耶」是彼長老之名、稱、
名稱、施設（概念），世間之言說、名、名業、命名詞文、稱呼。此是「尊者賓祗耶曰」〔之義〕。
「已如所見之說」者，是已如所見之說，言、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。

〔即〕「一切行是無常」……乃至（一九頁以下參照）……

「所有集法皆是此滅法」已如所見之說，言、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。

此是「已如所見之說」〔之義〕。
「離垢廣智者」〔之句中〕，「離垢」者，貪是垢，瞋是垢，痴是垢，忿是垢，恨是垢……乃至（三九頁參照）……

一切不善行是垢。

彼等諸垢於佛世尊所捨斷、根絕，如截頂之羅樹成為滅無，於未來不生起者。

故佛是無垢者、離垢者、非垢者、垢之離去者、垢之捨斷者、垢之離脫者、一切垢之離越者。

「廣」者，是言地。世尊等於此地，廣大，擴而具備慧。智者是慧也。

即所有慧、知解……乃至（一八頁參照）……是不痴、擇法、正見。

世尊具此之智慧、正具、達、成、正成之具備故佛是廣智者。此是「離垢廣智者」〔之義〕。
「無欲藪之龍象」〔之句中〕，「欲者，」概言之，則事欲與煩惱欲之二欲……乃至（二七頁參照）……

此等言為事欲……乃至（二八頁參照）……此等言為煩惱欲。
佛世尊遍知事欲，以捨斷煩惱欲。

事欲之遍知故，煩惱欲之捨斷故，世尊不欲諸欲，不冀求諸欲，不希望諸欲，不熱望諸欲。

欲諸欲，冀求，希望，熱望諸欲所之人人，是欲之欲者、貪之貪者、想之想者。

世尊不欲諸欲，不冀求諸欲，不希望諸欲，不熱望諸欲。

故佛而為無欲者、非欲者、捨斷者、唾棄欲者、脫欲者、捨斷欲者、捨遣欲者、離欲者、離去貪者、捨貪者、

唾棄貪者、脫貪者、捨斷貪者、捨遣貪者、無愛者、〔煩惱〕消滅者、清涼者、樂之覺受者、為梵而自住。

此是「無欲」〔之義〕。
「無藪」者，貪是藪，瞋是藪，痴是藪，忿是藪，恨是藪，……乃至（三九頁參照）……

一切不善行是藪必彼等赭藪於佛世尊已捨斷、根絕，如截頂之多羅樹成為滅無，於未來不生起者。

故佛是「無藪者」、非藪者（涅槃者）、藪之離去者、藪之捨斷者、藪之離脫者、一切藪之離越者。此是無藪。

龍象者，是世尊不行罪惡故是龍象，不行故是龍象，不來故是龍象……乃至（一○○頁以下參照）……

如斯不來故是龍象。此是「無欲無藪之龍象」〔之義〕。
「以何因耶語虛妄者」〔之句中〕，「以何因耶」是以何因耶，由何理由耶，由何緣耶。此是「以何因耶」〔之義〕。

「語虛妄」 者，是語妄言，語妄語，語非聖語。於此或者在集會中，又在會合中，又在親戚之問，

又在法廷中被連出作為證人，於被問時「卿！須語汝所知」，彼不知而言，「我知」，知而言：「我不知」，

未見而言：「我見」，又已見而言：「我未見」。

如斯，為自己，又為他人，又為某等之利益語故意之妄語。此言為妄言。又由三行相而有妄語。

〔即〕（一）於彼豫「我有妄語」〔之心〕。（二）於現且有〔妄〕言者「我於現有妄言」〔之心〕。

（三）於既妄言者「我有妄言」〔之心〕。由此等三行相而有妄語。又由四行相而有妄語。

〔即〕曰於彼豫「我將有妄語」〔之心〕……乃至……由五行相、六行相、七行相、八行相而有妄語。

〔即〕（一）彼豫「我有妄語」〔之心〕。（二）於現且有妄言者〔我現有妄言」〔之心〕。

（三）於既妄言者「我有妄言」〔之心〕。（四）自己之見相異，（五）忍於相異，（六）意欲相異，

（七）想相異，（八）於鬘況相異而〔妄語〕。
由此等八行相而有妄語。〔佛〕以何因耶而語虛妄、說、說明、言說，此是「以何因耶而妄語」〔之義〕。

故賓祗耶長老言。
尊者賓祗耶曰：
「我將隨誦彼岸道 世尊離垢廣智者
已如所見之為說 無欲無藪之龍象
以何因是語虛妄。
☸.....................................................................

103.
Pahīnamalamohassa, mānamakkhappahāyino;
Handāhaṃ kittayissāmi, giraṃ vaṇṇūpasaṃhitaṃ.

Pahīnamalamohassāti. Malanti rāgo malaṃ, doso malaṃ, moho malaṃ, māno malaṃ, diṭṭhi malaṃ, kileso malaṃ, sabbaduccaritaṃ malaṃ, sabbabhavagāmikammaṃ malaṃ.

Mohoti yaṃ dukkhe aññāṇaṃ…pe… avijjālaṅgī moho akusalamūlaṃ. Ayaṃ vuccati moho. Malañca moho ca buddhassa bhagavato pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammā. Tasmā buddho pahīnamalamohoti – pahīnamalamohassa.

Mānamakkhappahāyinoti. Mānoti ekavidhena māno – yā cittassa unnati [uṇṇati (syā. ka.)]. Duvidhena māno – attukkaṃsanamāno, paravambhanamāno. Tividhena māno – seyyohamasmīti māno, sadisohamasmīti māno, hīnohamasmīti māno. Catubbidhena māno – lābhena mānaṃ janeti, yasena mānaṃ janeti, pasaṃsāya mānaṃ janeti, sukhena mānaṃ janeti. Pañcavidhena māno – lābhimhi manāpikānaṃ rūpānanti mānaṃ janeti, lābhimhi manāpikānaṃ saddānaṃ…pe… gandhānaṃ… rasānaṃ… phoṭṭhabbānanti mānaṃ janeti. Chabbidhena māno – cakkhusampadāya mānaṃ janeti, sotasampadāya…pe… ghānasampadāya… jivhāsampadāya… kāyasampadāya… manosampadāya mānaṃ janeti. Sattavidhena māno – māno, atimāno, mānātimāno, omāno, avamāno, asmimāno, micchāmāno. Aṭṭhavidhena māno – lābhena mānaṃ janeti, alābhena omānaṃ janeti, yasena mānaṃ janeti, ayasena omānaṃ janeti, pasaṃsāya mānaṃ janeti, nindāya omānaṃ janeti, sukhena mānaṃ janeti, dukkhena omānaṃ janeti. Navavidhena māno – seyyassa seyyohamasmīti māno, seyyassa sadisohamasmīti māno, seyyassa hīnohamasmīti māno, sadisassa seyyohamasmīti māno, sadisassa sadisohamasmīti māno, sadisassa hīnohamasmīti māno, hīnassa seyyohamasmīti māno, hīnassa sadisohamasmīti māno, hīnassa hīnohamassīti māno. Dasavidhena māno – idhekacco mānaṃ janeti jātiyā vā gottena vā kolaputtiyena vā vaṇṇapokkharatāya vā dhanena vā ajjhenena vā kammāyatanena vā sippāyatanena vā vijjāṭṭhānena [vijjāṭhānena (ka.)] vā sutena vā paṭibhānena vā aññataraññatarena vā vatthunā. Yo evarūpo māno maññanā maññitattaṃ unnati unnamo dhajo sampaggāho ketukamyatā cittassa – ayaṃ vuccati māno.

Makkhoti yo makkho makkhāyanā makkhāyitattaṃ niṭṭhuriyaṃ niṭṭhuriyakammaṃ [nitthuriyakammaṃ (ka.) passa vibha. 892] – ayaṃ vuccati makkho. Buddhassa bhagavato māno ca makkho ca pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammā. Tasmā buddho mānamakkhappahāyīti – mānamakkhappahāyino.

Handāhaṃ kittayissāmi giraṃ vaṇṇūpasaṃhitanti. Handāhanti padasandhi padasaṃsaggo padapāripūrī akkharasamavāyo byañjanasiliṭṭhatā padānupubbatāpetaṃ – handāhanti. Kittayissāmi giraṃ vaṇṇūpasaṃhitanti vaṇṇena upetaṃ samupetaṃ upāgataṃ samupāgataṃ upapannaṃ samupapannaṃ samannāgataṃ vācaṃ giraṃ byappathaṃ udīraṇaṃ [odīraṇaṃ (syā.)] kittayissāmi desessāmi paññapessāmi paṭṭhapessāmi vivarissāmi vibhajissāmi uttānīkarissāmi pakāsessāmīti – handāhaṃ kittayissāmi giraṃ vaṇṇūpasaṃhitaṃ. Tenāha thero piṅgiyo –

“Pahīnamalamohassa, mānamakkhappahāyino;
Handāhaṃ kittayissāmi, giraṃ vaṇṇūpasaṃhitan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

九 捨斷垢與痴 捨斷慢與覆〔佛〕
言辭表讚歎 如何我將述 （一一三二）
「捨斷垢與痴」〔之句中〕，垢者，貪是垢，瞋是垢，痴是垢，慢是垢，見成為垢，煩惱是垢，一切惡行是垢。

「痴者」，對苦而無智……乃至（一二頁參照）……是無明閂、痴、不善根。

以此言痴。垢與痴，佛世尊已捨斷、根絕，如截頂之多羅樹成為滅無，於未來不生起者。故佛是「捨斷垢與痴」。

此是「捨斷垢與痴」〔之義〕。「捨斷慢與覆」〔佛〕〔之句中〕，「慢」者，（一）有一種慢。〔即〕所有心之高貢。

（二）有二種慢。〔即〕稱揚自己之慢與貶下他人之慢。（三）有三種慢。〔即〕我勝之慢、我等之慢、我劣之慢。

（四）有四種慢。〔即〕由利得而生慢、由名聲而生慢、由稱讚而生慢、由樂而生慢。（五）有五種慢。

〔即〕我得可意之色而生慢、我得可意之聲、香、味、觸而生慢。

（六）有六種慢。〔即〕由眼之具足而生慢、由耳之具足、鼻之具足、舌之具足、身之具足、意之具足而生慢。

（七）有七種慢。〔即〕慢、過慢、慢過慢、卑慢、增上慢、我慢、邪慢。

（八）有八種慢。〔即〕由利得而生慢，由不利得而生卑慢、由名聲而生慢、由不名聲而生卑慢、由稱讚而生慢、

由毀訾而生卑慢、由樂而生慢、由苦而生卑慢。

（九）有九種慢。〔即〕勝者「我勝」之慢，勝者「我等」之慢，勝者「我劣」之慢，等者「我勝」之慢，等者「我等」之慢，

等者「我劣」之慢，劣者「我勝」之慢，劣、劣者「我等」之慢，劣者我劣之慢。

（十）有十種慢。〔即〕於茲或者生、姓、家世、麗容財、誦學、事業、技術、學術、博識、

辨舌又由某種之根據而生慢。

如斯所有慢、慢心、高慢、高貢、高舉〔心之〕幢幡、傲慢、心之旗幟，以此言慢。

「覆」者是覆、覆偽、偽善、嫉視業。以此言覆。

於佛世尊慢、覆已捨斷，根絕，如截頂之多羅樹成為滅無，於未來不生起者。故佛是捨斷慢、覆。

此是「捨斷慢與覆」〔之義〕。
「言辭表讚歎，如何我將述」〔之句中〕，「然我」者，「然」是此句之接續……乃至（一○頁參照）……句之次第。

「將述」者，是具讚辭、正具、達、正達、成、正成、具備「言辭」、語、語路、我將述發言、示、施設、確立、

開顯、分別、顯示，說明。
此是召口辭表讚歎，如何我將述」〔之義〕。故賓祗耶長老言：
捨斷垢與痴 捨斷慢與覆〔佛〕
言辭表讚歎 如何我將述
☸.....................................................................

104.
Tamonudo buddho samantacakkhu, lokantagū sabbabhavātivatto;
Anāsavo sabbadukkhappahīno, saccavhayo brahme upāsito me.

Tamonudo buddho samantacakkhūti. Tamonudoti rāgatamaṃ dosatamaṃ mohatamaṃ mānatamaṃ diṭṭhitamaṃ kilesatamaṃ duccaritatamaṃ andhakaraṇaṃ aññāṇakaraṇaṃ paññānirodhikaṃ vighātapakkhikaṃ anibbānasaṃvattanikaṃ nudi panudi pajahi vinodesi byantīakāsi anabhāvaṃ gamesi. Buddhoti yo so bhagavā…pe… sacchikā paññatti; yadidaṃ buddhoti. Samantacakkhu vuccati sabbaññutañāṇaṃ…pe… tathāgato tena samantacakkhūti – tamonudo buddho samantacakkhu.

Lokantagū sabbabhavātivattoti. Lokoti eko loko – bhavaloko. Dve lokā – bhavaloko ca sambhavaloko ca; sampattibhavaloko ca sampattisambhavaloko ca; vipattibhavaloko ca vipattisambhavaloko ca [dve lokā sampatti ca bhavaloko vipatti ca bhavaloko (syā.)]. Tayo lokā – tisso vedanā. Cattāro lokā – cattāro āhārā. Pañca lokā – pañcupādānakkhandhā. Cha lokā – cha ajjhattikāni āyatanāni. Satta lokā – sattaviññāṇaṭṭhitiyo. Aṭṭha lokā – aṭṭha lokadhammā. Nava lokā – nava sattāvāsā. Dasa lokā – dasa āyatanāni. Dvādasa lokā – dvādasāyatanāni. Aṭṭhārasa lokā – aṭṭhārasa dhātuyo. Lokantagūti bhagavā lokassa antagato antappatto koṭigato koṭippatto… nibbānagato nibbānappatto. So vutthavāso ciṇṇacaraṇo… jātimaraṇasaṃsāro natthi tassa punabbhavoti – lokantagū.

Sabbabhavātivattoti. Bhavāti dve bhavā – kammabhavo ca paṭisandhiko ca punabbhavo. Katamo kammabhavo? Puññābhisaṅkhāro apuññābhisaṅkhāro āneñjābhisaṅkhāro – ayaṃ kammabhavo. Katamo paṭisandhiko punabbhavo? Paṭisandhikā rūpā vedanā saññā saṅkhārā viññāṇaṃ – ayaṃ paṭisandhiko punabbhavo. Bhagavā kammabhavañca paṭisandhikañca punabbhavaṃ ativatto [upātivatto (ka.)] atikkanto vītivattoti – lokantagū sabbabhavātivatto.

Anāsavo sabbadukkhappahīnoti. Anāsavoti cattāro āsavā – kāmāsavo, bhavāsavo, diṭṭhāsavo, avijjāsavo. Te āsavā buddhassa bhagavato pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammā. Tasmā buddho anāsavo. Sabbadukkhappahīnoti sabbaṃ tassa paṭisandhikaṃ jātidukkhaṃ jarādukkhaṃ byādhidukkhaṃ maraṇadukkhaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadukkhaṃ …pe… diṭṭhibyasanadukkhaṃ pahīnaṃ samucchinnaṃ vūpasantaṃ paṭippassaddhaṃ abhabbuppattikaṃ ñāṇagginā daḍḍhaṃ. Tasmā buddho sabbadukkhappahīnoti – anāsavo sabbadukkhappahīno.

Saccavhayo brahme upāsito meti. Saccavhayoti saccavhayo sadisanāmo sadisavhayo saccasadisavhayo. Vipassī bhagavā, sikhī bhagavā, vessabhū bhagavā, kakusandho bhagavā, koṇāgamano bhagavā, kassapo bhagavā. Te buddhā bhagavanto sadisanāmā sadisavhayā. Bhagavāpi sakyamuni tesaṃ buddhānaṃ bhagavantānaṃ sadisanāmo sadisavhayoti – tasmā buddho saccavhayo.

Brahme upāsito meti so mayā bhagavā āsito upāsito payirupāsito paripucchito paripañhitoti – saccavhayo brahme upāsito me. Tenāha thero piṅgiyo –

“Tamonudo buddho samantacakkhu, lokantagū sabbabhavātivatto;
Anāsavo sabbadukkhappahīno, saccavhayo brahme upāsito me”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

一○ 世尊除闇者 覺者普眼者
知世間邊者 越度一切有
〔佛〕為無漏者 捨斷一切苦
切實名梵者 使我為近坐 （一一三三）
「世尊除闇者，覺者、普眼者」〔之句中〕，除闇者，世尊是除、排除、捨斷、除
去、滅除、已滅無貪闇、瞋闇、痴闇、慢闇、見闇、煩惱闇、惡行闇、闇黑者、無
眼者、無智者、滅慧者、害敵之黨不至涅槃者。此是除闇者。覺者彼世尊……乃至
（二七三頁參照）……此之覺者（佛）之名……與作證共同施設者。普眼者〔之句
中〕，普眼是一切知智……乃至（一一六頁參照）……如來〔已具備〕彼之普眼。此是「世尊除闇者，覺者、普眼者」。
「知世間邊者，越度一切有」〔之句中〕，世間者，有一世間，有世間。有二世間，
是成具之有世間與毀失之有世間。有三世間，是三受。有四世間，是四食。有五世
問，是五取蘊。有六世間，是六內處。有七世間，是七識住。有八世間，是八世間
法。有九世間，是九有情居。有十世間，十隨煩惱。有十一世間，是十一慾有。
有十二世間，是十二處。有十八世間，是十八界。「知世間邊者」，世尊到世間之終
邊，達於終邊，到於終點，達於終點……乃至（一○三頁參照）……到於涅槃，達
於涅槃。彼（梵行）已成，所作已辦……乃至（一○二頁以下參照）……為最後之
生、老、死輪迴，彼無再有。此是「知世間邊者」。「越度一切有」〔之句中〕，有者，
是業有與結生再有之二有。業有者云何？是福行、非福行、不動行。此是業有。結
生之再有者云何？結生色、受、想、行、識。此是結生再有。世尊越度業有與結生再有、超越、離越。

此是「知世間邊者，越度一切有」。
「佛為無漏者，捨斷一切苦」〔之句中〕，無漏者！「漏」者是慾漏、有漏、見漏、
無明漏之四漏──此等之漏，佛世尊已捨斷、根絕，如截頂之多羅樹成為滅無，於
未來不生起者。故佛是無漏者。「捨斷一切苦，彼〔世尊〕是一切結生之生苦、老苦、
病苦、死苦、愁悲苦、憂惱苦……乃至（一四頁以下參照）……失正見苦之捨斷、
根絕，如截頂之多羅樹成為滅無，於未來不生起者」。故佛是「捨斷一切苦」。
「切實名梵者，使我為近坐」〔之句中〕，「有切實之名者」，是等於真實之名。〔即〕
毘婆尸世尊、尸棄世尊、毘沙浮世尊、迦鳩孫陀世尊，拘那伽摩那世尊、迦葉世尊
與佛世尊有同等之名，同等真實之名。是故「切實名梵〔者〕」。「使我為近坐於梵者」
是我彼侍坐世尊，近坐、近侍、遍問、速遍問。此是「切實名梵者，使我為近坐」〔之
義〕。故賓祗耶長老言：
世尊除闇者 覺者普眼者
知世間邊者 越度一切有
〔佛〕為無漏者 捨斷一切苦
切實名梵者 我使為近坐
☸.....................................................................

105.
Dijo yathā kubbanakaṃ pahāya, bahupphalaṃ kānanamāvaseyya;
Evamahaṃ appadasse pahāya, mahodadhiṃ haṃsoriva ajjhapatto [ajja patto (ka.)] .

Dijo yathā kubbanakaṃ pahāya, bahupphalaṃ kānanamāvaseyyāti. Dijo vuccati pakkhī. Kiṃkāraṇā dijo vuccati pakkhī? Dvikkhattuṃ jāyatīti dijo, mātukucchimhā ca aṇḍakosamhā ca. Taṃkāraṇā dijo vuccati pakkhīti – dijo. Yathā kubbanakaṃ pahāyāti yathā dijo kubbanakaṃ parittavanakaṃ appaphalaṃ appabhakkhaṃ appodakaṃ pahāya jahitvā atikkamitvā samatikkamitvā vītivattetvā aññaṃ bahupphalaṃ bahubhakkhaṃ bahūdakaṃ [bahurukkhaṃ (syā.)] mahantaṃ kānanaṃ vanasaṇḍaṃ adhigaccheyya vindeyya paṭilabheyya, tasmiñca vanasaṇḍe vāsaṃ kappeyyāti – dijo yathā kubbanakaṃ pahāya bahupphalaṃ kānanaṃ āvaseyya.

Evamahaṃ appadasse pahāya, mahodadhiṃ haṃsoriva ajjhapattoti. Evanti opammasampaṭipādanaṃ. Appadasse pahāyāti yo ca bāvarī brāhmaṇo ye caññe tassa ācariyā buddhaṃ bhagavantaṃ upādāya appadassā parittadassā thokadassā omakadassā lāmakadassā chatukkadassā [jatukkadassā (syā.), jatukadassā (sī. aṭṭha.)] vā. Te appadasse parittadasse thokadasse omakadasse lāmakadasse chatukkadasse pahāya pajahitvā atikkamitvā samatikkamitvā vītivattetvā buddhaṃ bhagavantaṃ appamāṇadassaṃ aggadassaṃ seṭṭhadassaṃ viseṭṭhadassaṃ pāmokkhadassaṃ uttamadassaṃ pavaradassaṃ asamaṃ asamasamaṃ appaṭisamaṃ appaṭibhāgaṃ appaṭipuggalaṃ devātidevaṃ narāsabhaṃ purisasīhaṃ purisanāgaṃ purisājaññaṃ purisanisabhaṃ purisadhorayhaṃ dasabaladhāriṃ [dasabalaṃ tādiṃ (syā.)] adhigacchiṃ vindiṃ paṭilabhiṃ. Yathā ca haṃso mahantaṃ mānasakaṃ [mānusakataṃ (syā.)] vā saraṃ anotattaṃ vā dahaṃ mahāsamuddaṃ vā akkhobhaṃ amitodakaṃ jalarāsiṃ adhigaccheyya vindeyya paṭilabheyya, evameva buddhaṃ bhagavantaṃ akkhobhaṃ amitatejaṃ pabhinnañāṇaṃ vivaṭacakkhuṃ paññāpabhedakusalaṃ adhigatapaṭisambhidaṃ catuvesārajjappattaṃ suddhādhimuttaṃ setapaccattaṃ advayabhāṇiṃ tādiṃ tathāpaṭiññaṃ aparittaṃ mahantaṃ gambhīraṃ appameyyaṃ duppariyogāhaṃ pahūtaratanaṃ sāgarasamaṃ chaḷaṅgupekkhāya samannāgataṃ atulaṃ vipulaṃ appameyyaṃ, taṃ tādisaṃ pavadataṃ maggavādinaṃ [pavaramaggavādinaṃ (ka.)] merumiva nagānaṃ garuḷamiva dijānaṃ sīhamiva migānaṃ udadhimiva aṇṇavānaṃ adhigacchiṃ, taṃ satthāraṃ jinapavaraṃ mahesinti – evamahaṃ appadasse pahāya mahodadhiṃ haṃsoriva ajjhapatto. Tenāha thero piṅgiyo –

“Dijo yathā kubbanakaṃ pahāya, bahupphalaṃ kānanamāvaseyya;
Evamahaṃ appadasse pahāya, mahodadhiṃ haṃsoriva ajjhapatto”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

一一 譬如鳥捨於山林 止住果多之森林
斯我捨諸少見者 如鷲鳥到大海洋 （一一三四）
「譬如烏捨山於林，止住果多之森林」〔之句中〕，鳥（二生者），鳥是（有翼者）。
由何言鳥為二生者耶？二生者（鳥）是由母胎、卵殼之二回生。因此而言鳥為二生
者。「譬如捨山林」者，譬如鳥於山林，〔即〕捨、棄、越去、離越食少、水少、貧乏
之林，而得達於他之果多、食多、樹多之大林森林，所有、獲得、於彼森林以營住
居。此是「譬如鳥捨於山林，止住果多大森林」〔之義〕。
「斯我捨諸少見者，如鷲鳥到大海洋」〔之句中〕，「斯」者，是譬喻與事實照合之
句。「捨諸少見者」，是婆和利婆羅門及他之彼諸師比於佛世尊為少見者、小見者、
僅少見者、下劣見者、賤劣見者、劣小見者。捨少見者、小見者、僅少見者、下劣
見者、賤劣見者、劣小見者之彼等婆羅門、捨斷、過去、超越而得達最高見者、最
勝見者、最殊勝見者、最上見者、勝妙者、無等者、無等等者、無比類者、無比肩
者、天中天、人牡牛、人獅子、人龍、人良馬、人牛王、人軛獸、十力者、如同者
佛世尊使我所有、獲得。譬如鵝鳥為不動而得達無量水之大人工池、阿耨達池、又
大海洋，所有、獲得、斯賓祗耶婆羅門不動而有無量威力，有明了智、明開之眼，
證得巧慧分別無礙解，達於四無畏，淨信解，有白蓋〔者〕，說不二而如同，公言
如實不小，偉大、甚深、不可量、難沉潛、有多實、等同海洋、具備不分捨、無比、
廣大、為如不可量之同者， 勝道之說者、山、嶽中之須彌，二生者（鳥）中之金
翅鳥、獸中之獅子、河海中之大洋，勝妙之勝者、得達，所有，獲得之佛世尊。此
是「斯我捨諸少見者，如鷲鳥到大海洋」〔之義〕。故賓祗耶婆羅門言：
譬如烏捨於山林 止住果多之森林
斯我捨諸少見者 如鷲鳥到大海洋
☸.....................................................................

106.
Ye me pubbe viyākaṃsu,
Huraṃ gotamasāsanā ‘iccāsi iti bhavissati’;
Sabbaṃ taṃ itihītihaṃ, sabbaṃ taṃ takkavaḍḍhanaṃ.

Ye me pubbe viyākaṃsūti. Yeti yo ca bāvarī brāhmaṇo ye caññe tassa ācariyā, te sakaṃ diṭṭhiṃ sakaṃ khantiṃ sakaṃ ruciṃ sakaṃ laddhiṃ sakaṃ ajjhāsayaṃ sakaṃ adhippāyaṃ byākaṃsu ācikkhiṃsu desayiṃsu paññapiṃsu paṭṭhapiṃsu vivariṃsu vibhajiṃsu uttānīakaṃsu pakāsesunti – ye me pubbe viyākaṃsu.

Huraṃ gotamasāsanāti huraṃ gotamasāsanā, paraṃ gotamasāsanā, pure gotamasāsanā, paṭhamataraṃ gotamasāsanā buddhasāsanā jinasāsanā tathāgatasāsanā [tathāgatasāsanā devasāsanā (syā. ka.)] arahantasāsanāti – huraṃ gotamasāsanā.

Iccāsi iti bhavissatīti evaṃ kira āsi, evaṃ kira bhavissatīti – iccāsi iti bhavissati.

Sabbaṃ taṃ itihītihanti sabbaṃ taṃ itihītihaṃ itikirāya paramparāya piṭakasampadāya takkahetu nayahetu ākāraparivitakkena diṭṭhinijjhānakkhantiyā na sāmaṃ sayamabhiññātaṃ na attapaccakkhaṃ dhammaṃ yaṃ kathayiṃsūti – sabbaṃ taṃ itihītihaṃ.

Sabbaṃ taṃ takkavaḍḍhananti sabbaṃ taṃ takkavaḍḍhanaṃ vitakkavaḍḍhanaṃ saṅkappavaḍḍhanaṃ kāmavitakkavaḍḍhanaṃ byāpādavitakkavaḍḍhanaṃ vihiṃsāvitakkavaḍḍhanaṃ ñātivitakkavaḍḍhanaṃ janapadavitakkavaḍḍhanaṃ amarāvitakkavaḍḍhanaṃ parānudayatāpaṭisaṃyuttavitakkavaḍḍhanaṃ lābhasakkārasilokapaṭisaṃyuttavitakkavaḍḍhanaṃ anavaññattipaṭisaṃyuttavitakkavaḍḍhananti – sabbaṃ taṃ takkavaḍḍhanaṃ. Tenāha thero piṅgiyo –

“Ye me pubbe viyākaṃsu, huraṃ gotamasāsanā;
‘Iccāsi iti bhavissa’ti;
Sabbaṃ taṃ itihītihaṃ, sabbaṃ taṃ takkavaḍḍhanan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

一二 瞿曇教之前 人人曾語我
「有斯應有斯」 已為之解說
一切此〔之語〕 成為受賣說
一切此思擇 （忘相）增〔尋〕物 （一一三五）
「人人曾向我解說事」〔之句中〕，「事」者，是婆和利婆羅門及其他彼阿闍梨〔師〕
等「解說」自己之見、自己之忍、自己之意欲、自己之持說、自己之意樂、自己之意
趣，說、示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。此是「人人曾向我解說」〔之義〕。
「瞿曇之教前」者，由瞿曇之教前，由瞿曇之教以外，由瞿曇之教以前，是由瞿
曇之教、佛之教、勝者之教、如來之教、阿羅漢之教開始。此是由「瞿曇之教前〕。
「有斯應有斯」者，實有如斯，實應有如斯。此是「有斯應有斯」〔之義〕。
「一切此為受賣說」者，此一切是受賣之說（傳聞）。

由於傳說，由於傳承，由於藏〔經〕之說，由於思擇，由於推論，由於行相之審思而由見、省思、忍之物，

而非自己知通〔之語〕，而非自現見法之語。此是「一切此為受賣說」〔之義〕。
「一切此思擇為增物」，一切增此思擇，增尋，增思惟，增愛尋，增恚尋，增害尋，增親里尋，增國土尋，

增不死尋，增關係他人之憐憫尋，增關係利得恭敬讚歎尋，增關係不輕賤尋之物。此是「一切此思擇為增物」〔之義〕。

故賓祗耶長老言：
瞿曇教之前 人人曾語我
「有斯應有斯」 已為之解說
一切此之語 成為受賣說
一切此思擇 （忘想）增〔尋〕物
☸.....................................................................

107.
Eko tamonudāsīno, jutimā so pabhaṅkaro;
Gotamo bhūripaññāṇo, gotamo bhūrimedhaso.

Eko tamonudāsīnoti. Ekoti bhagavā pabbajjasaṅkhātena eko, adutiyaṭṭhena eko, taṇhāya pahānaṭṭhena eko, ekantavītarāgoti eko, ekantavītadosoti eko, ekantavītamohoti eko, ekantanikkilesoti eko, ekāyanamaggaṃ gatoti eko, eko anuttaraṃ sammāsambodhiṃ abhisambuddhoti eko.

Kathaṃ bhagavā pabbajjasaṅkhātena eko? Bhagavā daharova samāno susu kāḷakeso bhadrena yobbanena samannāgato paṭhamena vayasā akāmakānaṃ mātāpitūnaṃ assumukhānaṃ rodantānaṃ vilapantānaṃ ñātisaṅghaṃ sabbaṃ gharāvāsapalibodhaṃ chinditvā puttadārapalibodhaṃ chinditvā ñātipalibodhaṃ chinditvā mittāmaccapalibodhaṃ chinditvā kesamassuṃ ohāretvā kāsāyāni vatthāni acchādetvā agārasmā anagāriyaṃ pabbajitvā akiñcanabhāvaṃ upagantvā eko carati viharati iriyati vatteti pāleti yapeti yāpeti. Evaṃ bhagavā pabbajjasaṅkhātena eko.

Kathaṃ bhagavā adutiyaṭṭhena eko? Evaṃ pabbajito samāno eko araññavanapatthāni pantāni senāsanāni paṭisevati appasaddāni appanigghosāni vijanavātāni manussarāhasseyyakāni [manussarāhaseyyakāni (syā. ka.)] paṭisallānasāruppāni [paṭisallāṇasāruppāni (ka.)]. So eko gacchati, eko tiṭṭhati, eko nisīdati, eko seyyaṃ kappeti, eko gāmaṃ piṇḍāya pavisati, eko abhikkamati, eko paṭikkamati, eko raho nisīdati, eko caṅkamaṃ adhiṭṭhāti, eko carati viharati iriyati vatteti pāleti yapeti yāpeti. Evaṃ bhagavā adutiyaṭṭhena eko.

Kathaṃ bhagavā taṇhāya pahānaṭṭhena eko? So evaṃ eko adutiyo appamatto ātāpī pahitatto viharanto najjā nerañjarāya tīre bodhirukkhamūle mahāpadhānaṃ padahanto māraṃ sasenaṃ kaṇhaṃ namuciṃ pamattabandhuṃ vidhamitvā taṇhājāliniṃ [taṇhaṃ jāliniṃ (syā.)] visaṭaṃ [saritaṃ (syā.) mahāni. 191] visattikaṃ pajahi vinodesi byantīakāsi anabhāvaṃ gamesi.

“Taṇhādutiyo puriso, dīghamaddhāna saṃsaraṃ;
Itthabhāvaññathābhāvaṃ, saṃsāraṃ nātivattati.

“Etamādīnavaṃ [evamādīnavaṃ (ka.) passa itivu. 15] ñatvā, taṇhaṃ [taṇhā (syā. ka.) mahāni. 191] dukkhassa sambhavaṃ;
Vītataṇho anādāno, sato bhikkhu paribbaje”ti.

Evaṃ bhagavā taṇhāya pahānaṭṭhena eko.

Kathaṃ bhagavā ekantavītarāgoti eko? Rāgassa pahīnattā ekantavītarāgoti eko, dosassa pahīnattā ekantavītadosoti eko, mohassa pahīnattā ekantavītamohoti eko, kilesānaṃ pahīnattā ekantanikkilesoti eko.

Kathaṃ bhagavā ekāyanamaggaṃ gatoti eko? Ekāyanamaggo vuccati cattāro satipaṭṭhānā…pe… ariyo aṭṭhaṅgiko maggo.

“Ekāyanaṃ jātikhayantadassī, maggaṃ pajānāti hitānukampī;
Etena maggena tariṃsu [atariṃsu (ka.) passa saṃ. ni. 5.409; mahāni. 191] pubbe, tarissanti ye ca taranti oghan”ti.

Evaṃ bhagavā ekāyanamaggaṃ gatoti eko.

Kathaṃ bhagavā eko anuttaraṃ sammāsambodhiṃ abhisambuddhoti eko. Bodhi vuccati catūsu maggesu ñāṇaṃ paññā paññindriyaṃ paññābalaṃ dhammavicayasambojjhaṅgo vīmaṃsā vipassanā sammādiṭṭhi. Bhagavā tena bodhiñāṇena “sabbe saṅkhārā aniccā”ti bujjhi, “sabbe saṅkhārā dukkhā”ti bujjhi, “sabbe dhammā anattā”ti bujjhi…pe… “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti bujjhi. Atha vā, yaṃ bujjhitabbaṃ anubujjhitabbaṃ paṭibujjhitabbaṃ sambujjhitabbaṃ adhigantabbaṃ phassitabbaṃ sacchikātabbaṃ sabbaṃ taṃ tena bodhiñāṇena bujjhi anubujjhi paṭibujjhi sambujjhi adhigacchi phassesi sacchākāsi. Evaṃ bhagavā eko anuttaraṃ sammāsambodhiṃ abhisambuddhoti eko.

Tamonudoti bhagavā rāgatamaṃ dosatamaṃ mohatamaṃ diṭṭhitamaṃ kilesatamaṃ duccaritatamaṃ andhakaraṇaṃ acakkhukaraṇaṃ aññāṇakaraṇaṃ paññānirodhikaṃ vighātapakkhikaṃ anibbānasaṃvattanikaṃ nudi panudi pajahi vinodesi byantīakāsi anabhāvaṃ gamesi. Āsīnoti nisinno bhagavā pāsāṇake cetiyeti – āsīno [āsino (ka.)].

Nagassa passe āsīnaṃ, muniṃ dukkhassa pāraguṃ;
Sāvakā payirupāsanti, tevijjā maccuhāyinoti.

Evampi bhagavā āsīno…pe… atha vā, bhagavā sabbossukkapaṭippassaddhattā āsīno so vutthavāso ciṇṇacaraṇo…pe… jātimaraṇasaṃsāro natthi tassa punabbhavoti, evampi bhagavā āsīnoti – eko tamonudāsīno.

Jutimā so pabhaṅkaroti. Jutimāti jutimā matimā paṇḍito paññavā buddhimā ñāṇī vibhāvī medhāvī. Pabhaṅkaroti pabhaṅkaro ālokakaro obhāsakaro dīpaṅkaro padīpakaro ujjotakaro pajjotakaroti – jutimā so pabhaṅkaro.

Gotamo bhūripaññāṇoti gotamo bhūripaññāṇo ñāṇapaññāṇo paññādhajo paññāketu paññādhipateyyo vicayabahulo pavicayabahulo okkhāyanabahulo samokkhāyanadhammo vibhūtavihārī taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappoṇo tappabbhāro tadadhimutto tadadhipateyyo.

Dhajo rathassa paññāṇaṃ, dhūmo [dhumo (syā.)] paññāṇamaggino;
Rājā raṭṭhassa paññāṇaṃ, bhattā paññāṇamitthiyāti.

Evameva gotamo bhūripaññāṇo ñāṇapaññāṇo paññādhajo paññāketu paññādhipateyyo vicayabahulo pavicayabahulo okkhāyanabahulo samokkhāyanadhammo vibhūtavihārī taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappoṇo tappabbhāro tadadhimutto tadadhipateyyoti – gotamo bhūripaññāṇo.

Gotamo bhūrimedhasoti bhūri vuccati pathavī. Bhagavā tāya pathavisamāya paññāya vipulāya vitthatāya samannāgato. Medhā vuccati paññā. Yā paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi. Bhagavā imāya medhāya upeto samupeto upāgato samupāgato upapanno samupapanno samannāgato, tasmā buddho sumedhasoti [bhūrimedhasoti (syā.) evamuparipi] – gotamo bhūrimedhaso. Tenāha thero piṅgiyo –

“Eko tamonudāsīno, jutimā so pabhaṅkaro;
Gotamo bhūripaññāṇo, gotamo bhūrimedhaso”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

一三〔煩惱之〕闇獨坐除 彼具光者光照者
瞿曇乃是廣慧者 瞿曇是為廣智者 （一一三六）
「煩惱之闇獨坐除」〔之句中〕，「獨」者，是世尊（一）由出家之稱為獨。（二）由無伴義為獨。

（三）由渴愛之捨斷義為獨。（四）一向離貪故為獨。一向離瞋故為獨。一向離痴故為獨。一向無煩惱故為獨。

（五）行一行道（一乘道）故為獨。（六）獨自正覺無上正等覺故為獨。
（一）世尊由出家之稱為獨者云何？世尊年少而黑髮之青年，具備善福，青春，於〔人生〕之第一期。

不欲〔捨〕〔彼出家〕淚顏涕泣之父母，〔捨〕親戚眾，斷一切家居之障礙，斷妻子之障礙，斷親戚之障礙，

斷友人同僚之障礙，剃除鬚髮，著袈裟衣，由家出家而非家，為無一物之狀態、獨行、行作、動作、活動、

獲持、持續、維持。如斯「世尊由出家之稱為獨」。
（二）世尊由無伴義而獨者云何？彼如斯出家，（獨）住阿練若、森林之邊鄙、無〔人〕聲、無〔騷〕音、

無人之境觀隱人而住，於禪思用適當之臥坐所，彼獨行，獨立，獨坐，獨臥，獨入村行乞，獨由行乞歸，

獨密坐禪，獨為經行，獨行，行作，動作，活動，護持，持續，維持。如斯，「世尊由無伴義為獨」。
（三）世尊渴愛之捨斷故為獨者云何？彼如斯無伴，不放逸而熱心住於精勤，於尼連禪河畔之菩提樹下精勤大精勤，

擊破放逸親類之惡魔障解脫之軍，捨斷渴愛、網罟、〔輪迴之〕流，捨斷、愛著、除去、滅除、令之滅無。
渴愛為友之人人 長時〔不斷〕入輪迴
由此狀態他狀態 向彼輪迴為超度
渴愛苦發生之緣 如此知為大過患
離去渴愛無有取 有念比丘應普行
如斯，「世尊渴愛之捨斷故為獨」。
（四）世尊一向離貪故為獨者云何？貪之捨斷故，一行離貪故為獨。瞋之捨斷故一向離瞋故為獨。

痴之捨斷故一向離痴故為獨。煩惱之捨斷故一向離煩惱故為獨。
（五）世尊行一行道故為獨者云何？一行道者，是四念住……乃至……是八支聖道。
有情利益者 見生盡滅邊
憐愍者〔之佛〕 知解一行道
過去由此道 〔諸佛〕是已度
現在亦正度 未來度暴流
如斯，「世尊行一行道故稱為獨」。
（六）世尊獨正覺無上正等覺故為獨者云何？覺（菩提）者，是於四〔沙門〕道智、慧、慧根、慧力……

乃至……擇法覺支、觀慧、觀（毘婆舍那）、正見。

世尊由彼覺智而覺「一切行是無常」……乃至（一九頁以下參照）……已覺「所有集法皆是此滅法」。

或又所有應覺、隨覺、別覺、正覺、得達、觸達、所作證之一切物由覺智而覺、隨覺、別覺、正覺、得達、

觸達、作證。如斯，「世尊獨正覺無上正等覺故為獨」。
「除闇」者，是世尊對貪闇、瞋闇、痴闇、慢闇、見闇、煩惱闇、惡行闇，令除闇黑者、無眼者、無智者、

滅慧者、害敵之黨不至涅槃者，排除、捨斷、除去、滅除、令之滅無。坐者，是請世尊能坐於波沙那迦塔廟。
苦之彼岸已到達 牟尼而坐於山側
有三明而破死神 諸弟子來為近侍
如斯世尊「坐」。或又世尊於一切齷齪之安息故，梵行已成，〔所作〕已辨而坐……
乃至（一○二頁參照）……為最後之生、老、死、輪迴，彼無再有。如斯亦世尊「坐」。
此是「獨坐除闇」〔之義〕。
「彼具光者照者」〔之句中〕，「具光者」，是具光者、賢者、具慧者、覺慧者、有
智者、辨知者、具智者。「光照者」，是明照者、光耀者、燃燈者、照耀者、輝耀者。
此是「彼具光者光照者」〔之義〕。
「瞿曇是廣慧者」，瞿曇以廣〔慧〕為標識，以智為標識，以慧為旗幟，以慧為
幢幡，以慧為主，思擇多，簡擇多，沉思多，默考多，明暸法而住，行此，多為
此，重此，向於此，傾於此，赴於此，信解此，以此為主。
旗幟乃車之標識 煙乃是火之標識
王是國家之標識 夫是〔妻〕女之標識
如斯瞿曇以廣慧為標識，以智為標識，以慧為旗幟，以慧為幢幡，以慧為主，
思擇多，簡擇多，沉思多，默考多，明暸法而住，行此，多為此，重此，向於此，
傾於此，赴於此，信解此，以此為主。此是「瞿曇為廣慧者」〔之義〕。
「瞿曇是廣智者」〔之句中〕，「廣」者，是言地，世尊等於此地，具備廣大、擴展之慧。「智」者是慧。

即所有慧、知解……乃至（一八頁參照）……是不痴、擇法、正見。

世尊具此之智慧，正具、達、正達、成、正成、具備。故佛是廣智者。

此是「瞿曇為廣智者」〔之義〕。故賓祗耶長老言：
煩惱之闇獨坐除 彼具光者光照者
瞿曇乃是廣慧者 瞿曇是為廣智者
☸.....................................................................

108.
Yo me dhammamadesesi, sandiṭṭhikamakālikaṃ;
Taṇhakkhayamanītikaṃ, yassa natthi upamā kvaci.

Yo me dhammadesesīti. Yoti yo so bhagavā sayambhū anācariyako pubbe ananussutesu dhammesu sāmaṃ saccāni abhisambujjhi, tattha ca sabbaññutaṃ patto balesu ca vasībhāvaṃ. Dhammamadesesīti. Dhammanti ādikalyāṇaṃ majjhekalyāṇaṃ pariyosānakalyāṇaṃ sātthaṃ sabyañjanaṃ kevalaparipuṇṇaṃ parisuddhaṃ brahmacariyaṃ, cattāro satipaṭṭhāne…pe… ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ nibbānañca nibbānagāminiñca paṭipadaṃ ācikkhi desesi paññapesi paṭṭhapesi vivari vibhaji uttānīakāsi pakāsesīti – yo me dhammamadesesi.

Sandiṭṭhikamakālikanti sandiṭṭhikaṃ akālikaṃ ehipassikaṃ opaneyyikaṃ paccattaṃ veditabbaṃ viññūhīti – evaṃ sandiṭṭhikaṃ. Atha vā, yo diṭṭheva dhamme ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ bhāveti, tassa maggassa anantarā samanantarā adhigacchateva phalaṃ vindati paṭilabhatīti, evampi sandiṭṭhikaṃ. Akālikanti yathā manussā kālikaṃ dhanaṃ datvā anantarā na labhanti kālaṃ āgamenti, nevāyaṃ dhammo. Yo diṭṭheva dhamme ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ bhāveti, tassa maggassa anantarā samanantarā adhigacchateva phalaṃ vindati paṭilabhati, na parattha na paraloke, evaṃ akālikanti – sandiṭṭhikamakālikaṃ.

Taṇhakkhayamanītikanti. Taṇhāti rūpataṇhā…pe… dhammataṇhā. Taṇhakkhayanti taṇhakkhayaṃ rāgakkhayaṃ dosakkhayaṃ mohakkhayaṃ gatikkhayaṃ upapattikkhayaṃ paṭisandhikkhayaṃ bhavakkhayaṃ saṃsārakkhayaṃ vaṭṭakkhayaṃ. Anītikanti īti vuccanti kilesā ca khandhā ca abhisaṅkhārā ca. Ītippahānaṃ ītivūpasamaṃ ītipaṭinissaggaṃ ītipaṭippassaddhiṃ amataṃ nibbānanti – taṇhakkhayamanītikaṃ.

Yassa natthi upamā kvacīti. Yassāti nibbānassa. Natthi upamāti upamā natthi, upanidhā natthi, sadisaṃ natthi, paṭibhāgo natthi na sati na saṃvijjati nupalabbhati. Kvacīti kvaci kimhici katthaci ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ajjhattabahiddhā vāti – yassa natthi upamā kvaci. Tenāha thero piṅgiyo –

“Yo me dhammamadesesi, sandiṭṭhikamakālikaṃ;
Taṇhakkhayamanītikaṃ, yassa natthi upamā kvacī”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

一四 即時有果現〔能〕見 盡滅渴愛無患惱
〔彼已〕向我說示法 決無可譬於彼者 （一一三七）
「彼向我說示法」〔之句中〕，「彼」者，是彼世尊、自存者、無師者。

於未曾聞之諸法自正等覺真諦，又於其處而得一切知性，於諸力而得自在性者。

「說示法」〔之句中〕，「法」者，是初善、中善、後善、有義有文，是完全圓滿遍淨之梵行、

四念住……乃至……八支聖道、涅槃、至涅槃行道。

說〔彼法〕，「說示」、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。此是「彼向我說示法」〔之義〕。
「現見即時有（果）」者，是自見，無時的，可證見，導引，智識者是各自可知者。如斯是「現見即時有（果）」。

或又於現世而修習八支聖道者，彼聖之無間直後證得〔聖〕果，所有、獲得。如斯亦是「現見即時有（果）」〔之義〕。

譬如人人某時佈施財，無間（直後）非得於〔彼果〕，待〔迄得果〕時，如斯者非此之法。

於現世而修習八支聖道者，彼（聖）道之無間直後證得〔聖〕果，所有、獲得，不在於他處，不在於他世間。

如斯亦是「現見即時有（果）」〔之義〕。此是「現見即時有果」。
「盡滅渴愛無患惱」〔之句中〕，「渴愛」者，是色愛、聲愛、香愛、味愛、觸愛、法愛。

「盡滅渴愛」者，是令渴愛盡滅、貪盡滅、瞋盡滅、痴盡滅、趣盡滅、生起盡滅、結生盡滅、有盡滅、

輪迴盡滅、輪轉盡滅也。

「無患惱」者──患惱是煩惱、蘊、行──是患惱之捨斷、患惱之寂滅、患惱之捨遣、患惱之安息、不死、涅槃。

此是「盡滅渴愛無患惱」〔之義〕。「決無可譬於彼者」〔之句中〕，「彼〕者，是涅槃。

「無可譬者〕，是可譬無可比較者，無等者，無可比肩者，不存在，不能得。

「決」者，是決，於任何，於何處，於內，於外，於內外亦是。此是「決無可譬於彼者」〔之義〕。

故賓祗耶長老言：
即時有果現〔能〕見 盡滅渴愛無患惱
〔彼已〕向我說示法 決無可譬於彼者
☸.....................................................................

109.
Kiṃ nu tamhā vippavasi, muhuttamapi piṅgiya;
Gotamā bhūripaññāṇā, gotamā bhūrimedhasā.

Kiṃ nu tamhā vippavasīti kiṃ nu buddhamhā vippavasi apesi apagacchi [apagacchasi (syā. ka.)] vinā hosīti – kiṃ nu tamhā vippavasi.

Muhuttamapi piṅgiyāti muhuttampi khaṇampi layampi vayampi addhampīti – muhuttamapi. Piṅgiyāti bāvarī taṃ nattāraṃ nāmena ālapati.

Gotamā bhūripaññāṇāti gotamā bhūripaññāṇā ñāṇapaññāṇā paññādhajā paññāketumhā paññādhipateyyamhā vicayabahulā pavicayabahulā okkhāyanabahulā samokkhāyanadhammā vibhūtavihārimhā taccaritā tabbahulā taggarukā tanninnā tappoṇā tappabbhārā tadadhimuttā tadadhipateyyamhāti – gotamā bhūripaññāṇā.

Gotamā bhūrimedhasāti bhūri vuccati pathavī. Bhagavā tāya pathavisamāya paññāya vipulāya vitthatāya samannāgato. Medhā vuccati paññā. Yā paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi. Bhagavā imāya medhāya paññāya upeto samupeto upāgato samupāgato upapanno samupapanno samannāgato, tasmā buddho sumedhasoti – gotamā bhūrimedhasā. Tenāha so brāhmaṇo –

“Kiṃnu tamhā vippavasi, muhuttamapi piṅgiya;
Gotamā bhūripaññāṇā, gotamā bhūrimedhasā”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

一五 賓祗耶！雖須臾間 汝由彼而離住耶
由有廣慧之瞿曇 由有廣智之瞿曇 （一一三八）
「汝由彼而離住耶」？汝由彼佛離而住耶？離耶？離去耶？無佛而住耶？此是「汝由彼而離住耶」〔之義〕。
「賓祗耶！雖須臾間」者，是雖須臾、剎那、一時、 暫時、瞬時亦是也。此是「雖須臾間」〔之義〕。

「賓祗耶」者，是婆和利呼彼甥之名。此是「賓祗耶！雖須臾間」〔之義〕。
「由有廣慧之瞿曇」，以廣〔慧〕為標識，以智為標識，以慧為標識，以慧為幢幡，以慧為主，思擇多、簡擇多、

沉思多、默考多、明暸法而住，行此，多為此，重此，向於此，傾於此，赴於此，信解此，由以瞿曇為主。

此是「由有廣慧之瞿曇」〔之義〕。
「由有廣智之瞿曇」〔之句中〕，廣者，是言地。世尊等於此地，具備廣大，擴展之慧。

智者是慧。即所有慧、知解……乃至（一八頁參照）……是不痴、擇法、正見。

世尊具此之智慧、正具、達、正達、成、正成、具備。故佛是廣智者。此是「由有廣智之瞿曇」〔之義〕。

故彼婆和利婆羅門言：
賓祗耶！雖須臾間 汝由彼而離住耶
由有廣慧之瞿曇 由有廣智之瞿曇
☸.....................................................................

110.
Yo te dhammamadesesi, sandiṭṭhikamakālikaṃ;
Taṇhakkhayamanītikaṃ, yassa natthi upamā kvaci.

Yo te dhammamadesesīti yo so bhagavā…pe… tattha ca sabbaññutaṃ patto balesu ca vasībhāvaṃ. Dhammamadesesīti dhammanti ādikalyāṇaṃ majjhekalyāṇaṃ…pe… nibbānañca nibbānagāminiñca paṭipadaṃ ācikkhi desesi paññapesi paṭṭhapesi vivari vibhaji uttānīakāsi pakāsesīti – yo te dhammamadesesi.

Sandiṭṭhikamakālikanti sandiṭṭhikaṃ akālikaṃ ehipassikaṃ opaneyyikaṃ paccattaṃ veditabbaṃ viññūhīti – evaṃ sandiṭṭhikaṃ. Atha vā, yo diṭṭheva dhamme ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ bhāveti, tassa maggassa anantarā samanantarā adhigacchateva phalaṃ vindati paṭilabhatīti – evampi sandiṭṭhikaṃ. Akālikanti yathā manussā kālikaṃ dhanaṃ datvā anantarā na labhanti, kālaṃ āgamenti, nevāyaṃ dhammo. Yo diṭṭheva dhamme ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ bhāveti; tassa maggassa anantarā samanantarā adhigacchateva phalaṃ vindati paṭilabhati, na parattha na paraloke, evaṃ akālikanti – sandiṭṭhikamakālikaṃ.

Taṇhakkhayamanītikanti. Taṇhāti rūpataṇhā…pe… dhammataṇhā. Taṇhakkhayanti taṇhakkhayaṃ rāgakkhayaṃ dosakkhayaṃ mohakkhayaṃ gatikkhayaṃ upapattikkhayaṃ paṭisandhikkhayaṃ bhavakkhayaṃ saṃsārakkhayaṃ vaṭṭakkhayaṃ. Anītikanti īti vuccanti kilesā ca khandhā ca abhisaṅkhārā ca. Ītippahānaṃ ītivūpasamaṃ ītipaṭinissaggaṃ ītipaṭippassaddhiṃ amataṃ nibbānanti – taṇhakkhayamanītikaṃ.

Yassa natthi upamā kvacīti. Yassāti nibbānassa. Natthi upamāti upamā natthi, upanidhā natthi, sadisaṃ natthi, paṭibhāgo natthi na sati na saṃvijjati nupalabbhati. Kvacīti kvaci kimhici katthaci ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ajjhattabahiddhā vāti – yassa natthi upamā kvaci. Tenāha so brāhmaṇo –

“Yo te dhammamadesesi, sandiṭṭhikamakālikaṃ;
Taṇhakkhayamanītikaṃ, yassa natthi upamā kvacī”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

十六 現能見即時有〔果〕 盡滅渴愛無患惱
決無可譬於彼者 向汝之所說示法 （一一三九）
「向汝之所說示法」〔之句中〕，「之所」者，是彼世尊……乃至（二九五頁參照）……於其處而得一切知性，

於諸力已得自在性者。

「說示法」〔之句中〕，「法」者，是初善……乃至（八七頁以下參照）……

說至於涅槃行道，說示、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明也。

此是「向汝之所說示法」〔之義〕。
「現見即時有果〕，是自可見，無時的，可證見，導引，智識者是各自可知者。如斯是（現見即時有果」。

或又現世修習八支聖道者，於彼〔聖〕道之無間直後證得〔聖〕果，所有、獲得，如斯亦是「現見即時有（果）」。

譬如人人於某時為佈施財，於無間〔直後〕非得〔彼果〕，〔待迄得果〕時，而於斯者非此之法。

於現世修習八支聖道者，彼〔聖〕道之無間直後證得〔聖〕果、所有、獲得，不於他處，不於他世間。

如斯亦是「現見即時有（果）」〔之義〕。此是「現見即時有（果）」。
「盡滅渴愛無患惱」〔之句中〕，「渴愛者」，是色愛、聲愛、香愛、味愛、觸愛、法愛。

「盡滅渴愛」者，是令盡滅渴愛、盡滅貪、盡滅瞋、盡滅痴、盡滅趣、盡滅生起、盡滅結生、

盡滅有、盡滅輪迴、盡滅輪轉。

無患惱──患惱者，是煩惱、蘊、行──是患惱之捨斷、患惱之寂滅、患惱之捨遣、患惱之安息、不死、涅槃。

此是「盡滅渴愛無患惱」〔之義〕。
「決無可譬於彼者」〔之句中〕，「彼」者，是涅槃。「無可譬者」，是無可譬者，無可比較者，無有等者，

無可比肩者，不存在，不能得。「決」者，是決，於任何，於何處，於內，於外，於內外亦是。此是「決無可譬於彼者」。

故彼婆和利婆羅門言：
現能見即時有〔果〕 盡滅渴愛無患惱
決無可譬於彼者 向汝之所說示法

☸.....................................................................

111.
Nāhaṃ tamhā vippavasāmi, muhuttamapi brāhmaṇa;
Gotamā bhūripaññāṇā, gotamā bhūrimedhasā.

Nāhaṃ tamhā vippavasāmīti nāhaṃ buddhamhā vippavasāmi apemi apagacchāmi vinā homīti – nāhaṃ tamhā vippavasāmi.

Muhuttamapi brāhmaṇāti muhuttampi khaṇampi layampi vayampi addhampīti muhuttamapi. Brāhmaṇāti gāravena mātulaṃ ālapati.

Gotamā bhūripaññāṇāti gotamā bhūripaññāṇā ñāṇapaññāṇā paññādhajā paññāketumhā paññādhipateyyamhā vicayabahulā pavicayabahulā okkhāyanabahulā samokkhāyanadhammā vibhūtavihārimhā taccaritā tabbahulā taggarukā tanninnā tappoṇā tappabbhārā tadadhimuttā tadadhipateyyamhāti – gotamā bhūripaññāṇā.

Gotamā bhūrimedhasāti bhūri vuccati pathavī. Bhagavā tāya pathavisamāya paññāya vipulāya vitthatāya samannāgato. Medhā vuccati paññā. Yā paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi. Bhagavā imāya medhāya paññāya upeto samupeto upāgato samupāgato upapanno samupapanno samannāgato. Tasmā buddho sumedhasoti – gotamā bhūrimedhasā. Tenāha thero piṅgiyo –

“Nāhaṃ tamhā vippavasāmi, muhuttamapi brāhmaṇa;
Gotamā bhūripaññāṇā, gotamā bhūrimedhasā”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

一七 婆羅門！雖須臾〔間〕 我不由彼為離住
由有廣慧之瞿曇 由有廣智之瞿曇 （一一四○）
「我不由彼為離住」，我不離彼佛而住，不離、不離去而非無佛。此為「我不由彼為離住」〔之義〕。
「婆羅門！雖須臾間」者，雖須臾、剎那、一時，暫時、瞬時亦是。「婆羅門！」是尊敬稱呼叔父。
「由有廣慧之瞿曇」，以廣慧為標識，以智為標識，以慧為旗幟，以慧為幢幡，以慧為主，思擇多、簡擇多、

沉思多、默考多、明暸法而住，行此，多為此，重此，向於此，傾於此，赴於此，信解此，瞿曇為彼之主。

此是「由有廣慧之瞿曇」〔之義〕。
「由廣智之瞿曇」〔之句中〕，「廣」是言地。世尊等於此地，具備廣大擴展之慧。「智」者，是慧。

即所有慧、知解……乃至（一八頁參照）……不痴、擇法、正見。
世尊具此之智慧，正具、達、正達、成、正成、具備。故佛正是廣智者。此是「由有廣智之瞿曇」〔之義〕。

故彼婆和利婆羅門言：
賓祗耶！雖須臾間 我由彼而不離住
由有廣慧之瞿曇 由有廣智之瞿曇
☸.....................................................................

112.
Yo me dhammamadesesi, sandiṭṭhikamakālikaṃ;
Taṇhakkhayamanītikaṃ, yassa natthi upamā kvaci.

Yo me dhammamadesesīti yo so bhagavā sayambhū anācariyako pubbe ananussutesu dhammesu sāmaṃ saccāni abhisambujjhi, tattha ca sabbaññutaṃ patto balesu ca vasībhāvaṃ. Dhammamadesesīti. Dhammanti ādikalyāṇaṃ majjhekalyāṇaṃ pariyosānakalyāṇaṃ sātthaṃ sabyañjanaṃ kevalaparipuṇṇaṃ parisuddhaṃ brahmacariyaṃ, cattāro satipaṭṭhāne cattāro sammappadhāne cattāro iddhipāde pañcindriyāni pañca balāni satta bojjhaṅge ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ nibbānañca nibbānagāminiñca paṭipadaṃ ācikkhi desesi paññapesi paṭṭhapesi vivari vibhaji uttānīakāsi pakāsesīti – yo me dhammamadesesi.

Sandiṭṭhikamakālikanti sandiṭṭhikaṃ akālikaṃ ehipassikaṃ opaneyyikaṃ paccattaṃ veditabbaṃ viññūhīti, evaṃ sandiṭṭhikaṃ. Atha vā, yo diṭṭheva dhamme ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ bhāveti, tassa maggassa anantarā samanantarā adhigacchateva phalaṃ vindati paṭilabhatīti, evampi sandiṭṭhikaṃ. Akālikanti yathā manussā kālikaṃ dhanaṃ datvā anantarā na labhanti, kālaṃ āgamenti, nevāyaṃ dhammo. Yo diṭṭheva dhamme ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ bhāveti, tassa maggassa anantarā samanantarā adhigacchateva phalaṃ vindati paṭilabhati, na parattha na paraloke, evaṃ akālikanti – sandiṭṭhikamakālikaṃ.

Taṇhakkhayamanītikanti. Taṇhāti rūpataṇhā…pe… dhammataṇhā. Taṇhakkhayanti taṇhakkhayaṃ rāgakkhayaṃ dosakkhayaṃ mohakkhayaṃ gatikkhayaṃ upapattikkhayaṃ paṭisandhikkhayaṃ bhavakkhayaṃ saṃsārakkhayaṃ vaṭṭakkhayaṃ. Anītikanti īti vuccanti kilesā ca khandhā ca abhisaṅkhārā ca. Ītippahānaṃ ītivūpasamaṃ ītipaṭippassaddhiṃ amataṃ nibbānanti – taṇhakkhayamanītikaṃ.

Yassa natthi upamā kvacīti. Yassāti nibbānassa. Natthi upamāti upamā natthi, upanidhā natthi, sadisaṃ natthi, paṭibhāgo natthi na atthi na saṃvijjati nupalabbhati. Kvacīti kvaci kimhici katthaci ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ajjhattabahiddhā vāti – yassa natthi upamā kvaci. Tenāha thero piṅgiyo –

“Yo me dhammamadesesi, sandiṭṭhikamakālikaṃ;
Taṇhakkhayamanītikaṃ, yassa natthi upamā kvacī”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

一八 現能見即時有果 盡滅渴愛無患惱
決無可譬於彼者 為我之所說示法 （一一四一）
「為我之所說示法」〔之句中〕，「之所」者，是彼世尊，自存者、無師者。

於未曾聞之諸法而自正等覺〔真〕諦，又於其處而得一切知性，於諸力得自在性者。

「說示法」〔之句中〕，「法」者，是初善、中善、後善、有義有文，為完全圓滿遍淨之梵行、四念住、四正勤、

四神足、五根、五力、七覺支、八支聖道、涅槃，是至於涅槃行道。

說〔彼法〕，是「說示」、施設、確立、開顯、分別、顯示、說明。此是「為我之所說示法」。
「現能見即時有〔果〕」，是自可見，無時的，可證見，導引，智識者是各自可知者。

如斯是現見即時有〔果〕。或又於現世修習八支聖道者，於彼之〔聖〕道之無間直後證得〔聖〕果，所有、獲得、

如斯為「現見即時有〔果〕。

譬如人人某時佈施財，於無間〔直後〕而非得〔彼果〕，待〔迄得果〕時，於斯者非此之法。

於現世為修習八支聖道者，於彼之聖道之無間直後證得〔聖〕果，所有、獲得，不於他處，不於他世間。

如斯亦是「現見即時有〔果〕」〔之義〕。此是「現能見即時有〔果〕」。
「盡滅渴愛無患惱」者，渴愛者是色愛、聲愛、香愛、味愛、觸愛、法愛。

盡滅渴愛者，是令盡滅貪、盡滅瞋、盡滅痴、盡滅趣、盡滅生起、盡滅結生、盡滅有、盡滅輪迴、盡滅輪轉。

「無患惱」！「患惱」者，是煩惱、蘊、行！是患惱之捨斷，患惱之寂滅，患惱之捨遣，患惱之安息、不死，涅槃。

此是「盡滅渴愛無患惱」〔之義〕。
「決無可譬於彼者」〔之句中〕，「彼」者，是涅槃。「無可譬」者，是無可譬者，無可比較者，無等者，無可比肩者，

不存在，不能得。「決」者，是決定，於任何，於何處，於內，於外，於內外亦是。此是「決無可譬於彼者」。

故賓祗耶長老言：
現能見即時有〔果〕 盡滅渴愛無患惱
決無可譬於彼者 為我之所說示法
☸.....................................................................

113.
Passāmi naṃ manasā cakkhunāva, rattindivaṃ brāhmaṇa appamatto;
Namassamāno vivasemi [namassamānova vasemi (sī. aṭṭha.) … vivasāmi (syā.)] rattiṃ, teneva maññāmi avippavāsaṃ.

Passāmi naṃ manasā cakkhunāvāti yathā cakkhumā puriso āloke rūpagatāni passeyya dakkheyya olokeyya nijjhāyeyya upaparikkheyya, evamevāhaṃ buddhaṃ bhagavantaṃ manasā passāmi dakkhāmi olokemi nijjhāyāmi upaparikkhāmīti – passāmi naṃ manasā cakkhunāva.

Rattindivaṃ brāhmaṇa appamattoti rattiñca divā ca buddhānussatiṃ manasā bhāvento appamattoti – rattindivaṃ brāhmaṇa appamatto.

Namassamāno vivasemi rattinti. Namassamānoti kāyena vā namassamāno, vācāya vā namassamāno, cittena vā namassamāno, anvatthapaṭipattiyā vā namassamāno, dhammānudhammapaṭipattiyā vā namassamāno sakkāramāno garukāramāno mānayamāno pūjayamāno rattindivaṃ vivasemi atināmemi atikkamemīti – namassamāno vivasemi rattiṃ.

Teneva maññāmi avippavāsanti tāya buddhānussatiyā bhāvento avippavāsoti taṃ maññāmi, avippavuṭṭhoti taṃ maññāmi jānāmi. Evaṃ jānāmi evaṃ ājānāmi evaṃ vijānāmi evaṃ paṭivijānāmi evaṃ paṭivijjhāmīti – teneva maññāmi avippavāsaṃ. Tenāha thero piṅgiyo –

“Passāmi naṃ manasā cakkhunāva, rattindivaṃ brāhmaṇa appamatto;
Namassamāno vivasemi rattiṃ, teneva maññāmi avippavāsan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

十九 「婆羅門！」晝夜不放逸 我以意眼見世尊
過夜繼續禮拜〔彼〕 故我思惟不離住 （一一四二）
「我以意眼見世尊」，譬如以眼眺人，見諸色、睹、眺、省思、普觀，如斯我以意見佛世尊，睹、眺、省思、普觀。

此是「我以意眼見世尊」〔之義〕。
「婆羅門！晝夜不放逸」者，是夜、晝以意繼續修習而不放逸。此是「婆羅門！晝夜不放逸」。
「過夜繼續禮拜彼」〔之句中〕，「繼續禮拜」者，是由身不斷禮拜，由語不斷禮拜，由意不斷禮拜，

由隨義之行道不斷禮拜，由法隨義之行道不斷禮拜，不斷恭敬、不斷尊重、不斷尊敬、不斷奉事、不斷敬重、

過晝夜、過暮。此是「過夜繼續為禮拜」〔之義〕。
「故我思惟不離住」，我思惟修習彼佛隨念〔與佛〕不離住，我思惟不離住，斯知、斯了知、斯識知、斯別知、

此是「故我思惟不離住」〔之義〕。

故賓祗耶長老言：
「婆羅門！」晝夜不放逸 我以意眼見世尊
過夜繼續禮拜彼 故我思惟不離住
☸.....................................................................

114.
Saddhā ca pīti ca mano sati ca, nāpentime gotamasāsanamhā;
Yaṃ yaṃ disaṃ vajati bhūripañño, sa tena teneva natohamasmi.

Saddhā ca pīti ca mano sati cāti. Saddhāti yā ca bhagavantaṃ ārabbha saddhā saddahanā [saddhahanā (ka.)] okappanā abhippasādo saddhā saddhindriyaṃ saddhābalaṃ. Pītīti yā bhagavantaṃ ārabbha pīti pāmojjaṃ [pāmujjaṃ (syā.)] modanā āmodanā pamodanā hāso pahāso vitti tuṭṭhi odagyaṃ attamanatā cittassa. Manoti yañca bhagavantaṃ ārabbha cittaṃ mano mānasaṃ hadayaṃ paṇḍaraṃ mano manāyatanaṃ manindriyaṃ viññāṇaṃ viññāṇakkhandho tajjā manoviññāṇadhātu. Satīti yā bhagavantaṃ ārabbha sati anussati sammāsatīti – saddhā ca pīti ca mano sati ca.

Nāpentime gotamasāsanamhāti ime cattāro dhammā gotamasāsanā buddhasāsanā jinasāsanā tathāgatasāsanā arahantasāsanā nāpenti na gacchanti na vijahanti na vināsentīti – nāpentime gotamasāsanamhā.

Yaṃ yaṃ disaṃ vajati bhūripaññoti. Yaṃ yaṃ disanti puratthimaṃ vā disaṃ pacchimaṃ vā disaṃ dakkhiṇaṃ vā disaṃ uttaraṃ vā disaṃ vajati gacchati kamati abhikkamati. Bhūripaññoti bhūripañño mahāpañño tikkhapañño puthupañño hāsapañño javanapañño nibbedhikapañño. Bhūri vuccati pathavī. Bhagavā tāya pathavisamāya paññāya vipulāya vitthatāya samannāgatoti – yaṃ yaṃ disaṃ vajati bhūripañño.

Sa tena teneva natohamasmīti so yena buddho tena teneva nato tanninno tappoṇo tappabbhāro tadadhimutto tadadhipateyyoti – sa tena teneva natohamasmi. Tenāha thero piṅgiyo –

“Saddhā ca pīti ca mano sati ca, nāpentime gotamasāsanamhā;
Yaṃ yaṃ disaṃ vajati bhūripañño, sa tena teneva natohamasmī”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二○ 我信與喜與意念 此等不離瞿曇教
廣慧者赴各方角 其處必是我歸向 （一一四三）
「我信與喜與意念」〔之句中〕，「信」者，是對於世尊所有信、信憑、信賴、信樂、信根、信力。

「喜」者是對於世尊所有喜、悅喜、歡喜、喜悅、幸福、雀躍、適意、心之甚欣樂。

「意」者，是對於世尊所有心、意、意所、心臟、淨白（心）、意、意處、意根、識、識蘊、隨順於〔觸等法〕之意識界。「念」者，是對世尊所有念、隨念……乃至（一八頁參照）……正念。此是「信與喜與意念」。
「此等不離瞿曇教」，此等四法是瞿曇之教、佛之教、勝者之教、如來之教、阿羅漢之教不離、不去、不捨離、不失。

此是「不離瞿曇教」〔之義〕。
「廣慧者赴各方角」者，是〔世尊〕「趣」、行、步、過於「所有方角」，即於東方，於西方，於南方，於北方亦是。

「廣慧者」是廣慧者、大慧者、利慧者、博慧者、疾慧者、速慧者、擇慧者。此是「廣慧者赴各方角」。
「其處必是我歸向」，此〔我〕必歸向於彼佛之處，向於彼處，傾於彼處，赴於彼處，信解於彼處，以彼處為主。

此是「其處必是我歸向」〔之義〕。故賓祗耶長老言：
我信與喜與意念 此等不離瞿曇教
廣慧者赴各方角 其處必是我歸向

☸.....................................................................

115.
Jiṇṇassa me dubbalathāmakassa, teneva kāyo na paleti tattha;
Saṅkappayantāya vajāmi niccaṃ, mano hi me brāhmaṇa tena yutto.

Jiṇṇassa me dubbalathāmakassāti jiṇṇassa vuḍḍhassa mahallakassa addhagatassa vayoanuppattassa. Dubbalathāmakassāti dubbalathāmakassa appathāmakassa parittathāmakassāti – jiṇṇassa me dubbalathāmakassa.

Teneva kāyo na paleti tatthāti kāyo yena buddho tena na paleti na vajati na gacchati nātikkamatīti – teneva kāyo na paleti tattha.

Saṅkappayantāya vajāmi niccanti saṅkappagamanena vitakkagamanena ñāṇagamanena paññāgamanena buddhigamanena vajāmi gacchāmi atikkamāmīti – saṅkappayantāya vajāmi niccaṃ.

Mano hi me brāhmaṇa tena yuttoti. Manoti yaṃ cittaṃ mano mānasaṃ…pe… tajjā manoviññāṇadhātu. Mano hi me brāhmaṇa tena yuttoti mano yena buddho tena yutto payutto saṃyuttoti – mano hi me brāhmaṇa tena yutto. Tenāha thero piṅgiyo –

“Jiṇṇassa me dubbalathāmakassa, teneva kāyo na paleti tattha;
Saṅkappayantāya vajāmi niccaṃ, mano hi me brāhmaṇa tena yutto”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二一 我老而為力弱身 是故身無至彼處
〔然欲〕思惟為常赴 婆羅門！我意與彼佛結合 （一一四四）
「我老而為力弱身」〔之句中〕，是「老」者，是老、長、老年、重齡、達於老齡，「成為老」。

「力弱」者，是力弱、力少、力小。此是「我老而為力弱身」。
「是故身無至彼處」，身弱無至佛之處，不赴、不行、無趣至。此是「是故身無至彼處」〔之義〕。
「然欲思惟為常赴」，以思惟令行，以尋令行，以智令行，以慧令行，以覺令行而我赴、行、趣至。

此是「然欲思惟為常赴」〔之義〕。
「婆羅門！我意與彼為結合」〔之句中〕，「意」者，是所有心、意、意所、心臟、淨白（、心）、意、意處、

意根、識、識蘊、隨順於〔觸等法〕之意識界。

「婆羅門！我意與彼為結合」者，是我意與彼佛結合、相應。此是「婆羅門！我意與彼為結合」〔之義〕。

故賓祗耶長老言：
我老而為力弱身 是故身無至彼處
然欲思惟為常赴 婆羅門！我意與彼為結合
☸.....................................................................

116.
Paṅke sayāno pariphandamāno, dīpā dīpaṃ upallaviṃ;
Athaddasāsiṃ sambuddhaṃ, oghatiṇṇamanāsavaṃ.

Paṅke sayāno pariphandamānoti. Paṅke sayānoti kāmapaṅke kāmakaddame kāmakilese kāmabaḷise kāmapariḷāhe kāmapalibodhe semāno sayamāno vasamāno āvasamāno parivasamāno [avasemāno parisemāno (syā.)] ti – paṅke sayāno. Pariphandamānoti taṇhāphandanāya phandamāno, diṭṭhiphandanāya phandamāno, kilesaphandanāya phandamāno, payogaphandanāya phandamāno, vipākaphandanāya phandamāno, manoduccaritaphandanāya phandamāno, ratto rāgena phandamāno, duṭṭho dosena phandamāno, mūḷho mohena phandamāno, vinibandho mānena phandamāno, parāmaṭṭho diṭṭhiyā phandamāno, vikkhepagato uddhaccena phandamāno, aniṭṭhaṅgato vicikicchāya phandamāno, thāmagato anusayehi phandamāno, lābhena phandamāno, alābhena phandamāno, yasena phandamāno, ayasena phandamāno, pasaṃsāya phandamāno, nindāya phandamāno, sukhena phandamāno, dukkhena phandamāno, jātiyā phandamāno, jarāya phandamāno, byādhinā phandamāno, maraṇena phandamāno, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsehi phandamāno, nerayikena dukkhena phandamāno, tiracchānayonikena dukkhena phandamāno, pettivisayikena dukkhena phandamāno, mānusikena dukkhena…pe… gabbhokkantimūlakena dukkhena… gabbhaṭṭhitimūlakena dukkhena… gabbhavuṭṭhānamūlakena dukkhena… jātassūpanibandhakena dukkhena… jātassa parādheyyakena dukkhena… attūpakkamena dukkhena… parūpakkamena dukkhena… saṅkhāradukkhena… vipariṇāmadukkhena… cakkhurogena dukkhena… sotarogena dukkhena… ghānarogena dukkhena… jivhārogena dukkhena… kāyarogena dukkhena… sīsarogena dukkhena… kaṇṇarogena dukkhena… mukharogena dukkhena… dantarogena dukkhena… oṭṭharogena dukkhena… kāsena… sāsena… pināsena… ḍāhena [dāhena (ka.) mahāni. 11] … jarena… kucchirogena… mucchāya… pakkhandikāya… sūlāya… visūcikāya… kuṭṭhena… gaṇḍena… kilāsena… sosena… apamārena … dadduyā… kaṇḍuyā… kacchuyā… rakhasāya… vitacchikāya… lohitapittena [lohitena. pittena (syā. ka.)] … madhumehena… aṃsāya… piḷakāya… bhagandalena [bhagandalāya (syā.)] … pittasamuṭṭhānena ābādhena… semhasamuṭṭhānena ābādhena… vātasamuṭṭhānena ābādhena… sannipātikena ābādhena… utupariṇāmajena ābādhena… visamaparihārajena ābādhena… opakkamikena ābādhena… kammavipākajena ābādhena… sītena… uṇhena… jighacchāya … pipāsāya… uccārena… passāvena… ḍaṃsamakasavātātapasarīsapasamphassena dukkhena… mātumaraṇena dukkhena… pitumaraṇena dukkhena… puttamaraṇena dukkhena… dhītumaraṇena dukkhena… ñātibyasanena dukkhena… bhogabyasanena dukkhena… rogabyasanena dukkhena… sīlabyasanena dukkhena… diṭṭhibyasanena dukkhena phandamāno pariphandamāno pavedhamāno sampavedhamānoti – paṅke sayāno pariphandamāno.

Dīpā dīpaṃ upallavinti satthārato satthāraṃ dhammakkhānato dhammakkhānaṃ gaṇato gaṇaṃ diṭṭhiyā diṭṭhiṃ paṭipadāya paṭipadaṃ maggato maggaṃ pallaviṃ upallaviṃ sampallavinti – dīpā dīpaṃ upallaviṃ.

Athaddasāsiṃ sambuddhanti. Athāti padasandhi padasaṃsaggo padapāripūrī akkharasamavāyo byañjanasiliṭṭhatā padānupubbatāpetaṃ – athāti. Addasāsinti addasaṃ addakkhiṃ apassiṃ paṭivijjhiṃ. Buddhoti yo so bhagavā sayambhū anācariyako…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ buddhoti – athaddasāsiṃ sambuddhaṃ.

Oghatiṇṇamanāsavanti. Oghatiṇṇanti bhagavā kāmoghaṃ tiṇṇo, bhavoghaṃ tiṇṇo, diṭṭhoghaṃ tiṇṇo, avijjoghaṃ tiṇṇo, sabbasaṃsārapathaṃ tiṇṇo uttiṇṇo nitthiṇṇo atikkanto samatikkanto vītivatto, so vutthavāso ciṇṇacaraṇo…pe… jātimaraṇasaṃsāro, natthi tassa punabbhavoti – oghatiṇṇaṃ. Anāsavanti cattāro āsavā – kāmāsavo, bhavāsavo, diṭṭhāsavo, avijjāsavo. Te āsavā buddhassa bhagavato pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammā. Tasmā buddho anāsavāti – oghatiṇṇamanāsavaṃ. Tenāha thero piṅgiyo –

“Paṅke sayāno pariphandamāno, dīpā dīpaṃ upallaviṃ;
Athaddasāsiṃ sambuddhaṃ, oghatiṇṇamanāsavan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二二 不斷戰慄臥泥中 洲渚洲渚我漂流
我見無漏正覺者 彼乃已度於暴流 （一一四五）
「不斷戰慄臥泥中」〔之句中〕，「臥泥中」者，是臥於欲泥、欲污泥、欲染、欲釣、欲熱惱、欲障礙、伏臥、且橫臥。

此是「臥於泥中」〔之義〕。

「不斷戰慄」，由愛顫而顫動，由見顫而顫動，由煩惱顫而顫動，由加行顫而顫動，由異熟顫而顫動，由惡行顫而顫動，

由貪所染而顫動，由瞋怒而顫動，由痴蒙昧而顫動，由慢所結縛而顫動，由見所執取而顫動，由掉舉散亂而顫動，

由疑不決定而顫動，由隨眠強力而顫動，由利得而顫動，由不利得而顫動，由名聲而顫動，由不名聲而顫動，

由毀訾而顫動，由賞讚而顫動，由樂而顫動，由苦而顫動，由生而顫動，由於老而顫動，由病而顫動，由死而顫動，

由愁悲苦憂惱而顫動，由地獄苦而顫動，由畜生界苦而顫動，由餓鬼界苦而顫動，人界之苦，以入胎原因之苦、

在胎原因之苦、出胎原因之苦、隨結生者之苦、生者之受他所支配苦、令自苦之苦、為他所苦之苦、行苦、壞苦、

眼病之苦、耳病之苦、鼻病之苦、舌病之苦、身病之苦、頭病之苦、外耳病之苦、口腔病之苦、齒病之苦、咳、喘息、

外鼻病、熱病、老腹病、氣絕、赤痢、腹痛、虎列刺、癲、癰、庖瘡、肺病、癲痣、輪癬、疥癬、風癬、抓傷、皸裂、

出血、糖尿病、痔痰、疙疸、潰瘍、膽汁等起病、痰等起病、風等起病、〔膽汁、疾風〕集合病、氣候變化所生病、

不等姿勢所生病、傷害所生病、業報所生病、寒、暑、飢、渴、大便、小便、虻、蚊、風、炎熱、

與爬行類之接觸〔之苦〕，母死之苦、父死之苦、兄弟死之苦、姊妹死之苦、親子死之苦、親女死之苦、失親戚之苦、

失財富之苦、失〔健康〕疾病之苦、失戒之苦、由失〔正〕見之苦而顫、戰慄、佈動、顫動。

此是「不斷戰慄臥泥中」〔之義〕。
「洲渚洲渚我漂流」者，是由師向師，由法說向法說，由眾向眾，由見向見，由行道向行道，由道向道，我漂流、流浪。

此是「洲渚洲渚我漂流」〔之義〕。
「時我得見正覺者」〔之句中〕，「時」者，是此句之接續……乃至（一○頁參照）……句之次第。

「得見」者，是見、觀、通達。

「正覺者」，是彼世尊……乃至（二七三頁以下參照）……此謂佛名……與作證共同為施設者。

此是「時我得見正覺者」〔之義〕。
「度暴流」者，是世尊度欲流、度有流、度見流、度無明流、越度、超度、超、超越、離越。彼〔梵行〕已成，

所作已辨……乃至（八二頁以下參照）……為〔最後之〕生、老、死、輪迴，彼無再有。此是「度暴流」〔之義〕。

「無漏」─ 漏者，欲漏，有漏，見漏，無明漏之四漏……

此等之漏，於佛世尊被已斷，根絕，如截頂之多羅樹於未來不生起者。

故佛是無漏〔者〕。此是「無漏度暴流」〔之義〕。故賓祗耶長老言：
不斷戰慄臥泥中 洲渚洲渚我漂流
我見無漏正覺者 彼乃已度於暴流
☸.....................................................................

117.
Yathā ahū vakkali muttasaddho, bhadrāvudho āḷavigotamo ca;
Evameva tvampi pamuñcassu saddhaṃ, gamissasi tvaṃ piṅgiya maccudheyyassa pāraṃ.

Yathā ahū vakkali muttasaddho, bhadrāvudho āḷavigotamo cāti yathā vakkalitthero [vakkali (syā.)] saddho saddhāgaruko saddhāpubbaṅgamo saddhādhimutto saddhādhipateyyo arahattappatto, yathā bhadrāvudho thero saddho saddhāgaruko saddhāpubbaṅgamo saddhādhimutto saddhādhipateyyo arahattappatto, yathā āḷavigotamo thero saddho saddhāgaruko saddhāpubbaṅgamo saddhādhimutto saddhādhipateyyo arahattappattoti – yathā ahū vakkali muttasaddho bhadrāvudho āḷavigotamo ca.

Evameva tvampi pamuñcassu saddhanti evameva tvaṃ saddhaṃ muñcassu pamuñcassu sampamuñcassu adhimuñcassu okappehi. “Sabbe saṅkhārā aniccā”ti saddhaṃ muñcassu pamuñcassu sampamuñcassu adhimuñcassu okappehi. “Sabbe saṅkhārā dukkhā”ti…pe… “sabbe dhammā anattā”ti saddhaṃ muñcassu pamuñcassu sampamuñcassu adhimuñcassu okappehi… “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti saddhaṃ muñcassu pamuñcassu, sampamuñcassu adhimuñcassu okappehīti – evameva tvampi pamuñcassu saddhaṃ.

Gamissasi tvaṃ piṅgiya maccudheyyassa pāranti maccudheyyaṃ vuccanti kilesā ca khandhā ca abhisaṅkhārā ca. Maccudheyyassa pāraṃ vuccati amataṃ nibbānaṃ, yo so sabbasaṅkhārasamatho sabbūpadhipaṭinissaggo taṇhakkhayo virāgo nirodho nibbānaṃ. Gamissasi tvaṃ piṅgiya maccudheyyassa pāranti tvaṃ pāraṃ gamissasi, pāraṃ adhigamissasi, pāraṃ phassissasi, pāraṃ sacchikarissasīti – gamissasi tvaṃ piṅgiya maccudheyyassa pāraṃ. Tenāha bhagavā –

“Yathā ahū vakkali muttasaddho, bhadrāvudho āḷavigotamo ca;
Evameva tvampi pamuñcassu saddhaṃ,
Gamissasi tvaṃ piṅgiya maccudheyyassa pāran”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二三 譬如薄迦利 跋陀羅浮陀
阿邏毘瞿曇 彼已為信解
如斯賓祗耶 汝亦須信解
然汝死領域 將至於彼岸 （一一四六）
「譬如薄迦利，跋陀羅浮陀，阿邏毘瞿曇，彼已為信解」，譬如薄迦利信解，重信、以信為先，以信信解，

以信為主，已達於阿羅漢位，譬如跋陀羅浮陀信解，重信、以信為先、以信信解、以信為主，已達於阿羅漢位。

「譬如阿邏毘瞿曇信解，重信，以信為先，以信信解，以信為主，已達於阿羅漢位。此是「譬如薄迦利，

跋陀羅浮陀，阿邏毘瞿曇，彼已為信解」〔之義〕。
「如斯汝亦須信解」，如斯汝亦出信、放、放出、現出、置。

〔即〕「一切行是無常」……乃至（一九頁以下參照）……出信「所有集法皆是此滅法」，放、放出、現出、置。

此是「如斯汝亦須信解」〔之義〕。
「然賓祇耶！汝死領域，將至於彼岸」。「死之領域」者，是煩惱、蘊、行。「死之領域之彼岸」者是不死、涅槃。

〔即〕彼一切行之止，一切依之捨遣，渴愛之盡滅、離貪、滅、涅槃。

「然賓祇耶汝死領域，將至於彼岸」，此汝將至彼岸、到達、觸達、作證。

此是「然賓祇耶汝死領域，將至於彼岸」〔之義〕。

故世尊宣示：
譬如薄迦利 跋陀羅浮陀
阿邏毘瞿曇 彼已為信解
如斯賓祗耶 汝亦須信解
然汝死領域 將至於彼岸
☸.....................................................................

118.
Esa bhiyyo pasīdāmi, sutvāna munino vaco;
Vivaṭacchado [vivaṭacchadano (ka.) saddanītipadamālā oloketabbā] sambuddho, akhilo paṭibhānavā [paṭibhāṇavā (syā.)] 
Esa bhiyyo pasīdāmīti esa bhiyyo pasīdāmi, bhiyyo bhiyyo saddahāmi, bhiyyo bhiyyo okappemi, bhiyyo bhiyyo adhimuccāmi; “sabbe saṅkhārā aniccā”ti bhiyyo bhiyyo pasīdāmi, bhiyyo bhiyyo saddahāmi, bhiyyo bhiyyo okappemi, bhiyyo bhiyyo adhimuccāmi; “sabbe saṅkhārā dukkhā”ti bhiyyo bhiyyo pasīdāmi…pe… “sabbe dhammā anattā”ti bhiyyo bhiyyo pasīdāmi…pe… “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhamman”ti bhiyyo bhiyyo pasīdāmi, bhiyyo bhiyyo saddahāmi, bhiyyo bhiyyo okappemi, bhiyyo bhiyyo adhimuccāmīti – esa bhiyyo pasīdāmi.

Sutvāna munino vacoti. Munīti monaṃ vuccati ñāṇaṃ…pe… saṅgajālamaticca so muni. Sutvāna munino vacoti tuyhaṃ vacanaṃ byappathaṃ desanaṃ anusāsanaṃ anusiṭṭhaṃ sutvāna uggahetvāna upadhārayitvāna upalakkhayitvānāti – sutvāna munino vaco.

Vivaṭacchado sambuddhoti. Chadananti pañca chadanāni – taṇhāchadanaṃ, diṭṭhichadanaṃ, kilesachadanaṃ, duccaritachadanaṃ, avijjāchadanaṃ. Tāni chadanāni buddhassa bhagavato vivaṭāni viddhaṃsitāni samugghāṭitāni pahīnāni samucchinnāni vūpasantāni paṭippassaddhāni abhabbuppattikāni ñāṇagginā daḍḍhāni. Tasmā buddho vivaṭacchado. Buddhoti yo so bhagavā…pe… sacchikā paññatti, yadidaṃ buddhoti – vivaṭacchado sambuddho.

Akhilo paṭibhānavāti. Akhiloti rāgo khilo, doso khilo, moho khilo, kodho khilo, upanāho…pe… sabbākusalābhisaṅkhārā khilā. Te khilā buddhassa bhagavato pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammā. Tasmā buddho akhilo.

Paṭibhānavāti tayo paṭibhānavanto – pariyatti paṭibhānavā, paripucchāpaṭibhānavā, adhigamapaṭibhānavā. Katamo pariyattipaṭibhānavā? Idhekaccassa buddhavacanaṃ [pakatiyā (ka.)] pariyāputaṃ [pariyāpuṭaṃ (syā. ka.)] hoti suttaṃ geyyaṃ veyyākaraṇaṃ gāthā udānaṃ itivuttakaṃ jātakaṃ abbhutadhammaṃ vedallaṃ. Tassa pariyattiṃ nissāya paṭibhāti [paṭibhāyati (ka.)] – ayaṃ pariyattipaṭibhānavā.

Katamo paripucchāpaṭibhānavā? Idhekacco paripucchitā hoti atthe ca ñāye ca lakkhaṇe ca kāraṇe ca ṭhānāṭhāne ca. Tassa paripucchaṃ nissāya paṭibhāti – ayaṃ paripucchāpaṭibhānavā.

Katamo adhigamapaṭibhānavā? Idhekaccassa adhigatā honti cattāro satipaṭṭhānā, cattāro sammappadhānā, cattāro iddhipādā, pañcindriyāni, pañca balāni, satta bojjhaṅgā, ariyo aṭṭhaṅgiko maggo, cattāro ariyamaggā, cattāri sāmaññaphalāni, catasso paṭisambhidāyo, cha abhiññāyo. Tassa attho ñāto, dhammo ñāto, nirutti ñātā. Atthe ñāte attho paṭibhāti, dhamme ñāte dhammo paṭibhāti, niruttiyā ñātāya nirutti paṭibhāti. Imesu tīsu ñāṇesu ñāṇaṃ paṭibhānapaṭisambhidā. Bhagavā imāya paṭibhānapaṭisambhidāya upeto samupeto upāgato samupāgato upapanno samupapanno samannāgato. Tasmā buddho paṭibhānavā. Yassa pariyatti natthi, paripucchā natthi, adhigamo natthi, kiṃ tassa paṭibhāyissatīti – akhilo paṭibhānavā. Tenāha thero piṅgiyo –

“Esa bhiyyo pasīdāmi, sutvāna munino vaco;
Vivaṭacchado sambuddho, akhilo paṭibhānavā”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二四 而由聞牟尼之語 我益信樂此〔佛教〕
開煩惱蔽無栽（頑迷） 具應辯之正覺者 （一一四七）
「我益信樂此」者，是我益信樂此，信、信解、信賴。

〔即〕「一切行是無常」……乃至（一九頁以下參照）……「所有集法皆是此滅法」、我益信樂，信、信解、信賴。
此是「我益信樂此〔佛教〕」〔之義〕。
「而由聞牟尼之語」〔之句中〕，牟尼者，是言智為牟那。即所有慧、知解……乃至（九○頁以下參照）……

超越著、網，此是「牟尼」。

「而由聞牟尼之語」，由聞尊師之語、語路、說示、示教、教訓、聽、把取、保持、觀察。

此是「而由聞牟尼之語」〔之義〕。
「正覺者開煩惱蔽」〔之句中〕，「蔽」者，是愛蔽、見蔽、煩惱蔽、惡行蔽、無明蔽之五蔽。

彼等之蔽佛世尊已所開、摧破、害破、捨斷、正斷，令寂滅、安息、不得生起，以智火所燒。故佛「開蔽」〔者〕。

「正覺者」，是彼佛世尊……乃至（二七三頁以下參照）……此謂佛名……與作證共同施設者。

此是一正覺者開煩惱蔽」〔之義〕
「無栽具應辯」〔之句中〕，「無栽」── 人貝是栽（頑迷），瞋是栽，痴是栽，忿是栽，恨是栽……

乃至（三九頁參照）……一切不善行是栽──此等諸栽於佛世尊已捨斷、根絕，如多羅樹之截頂成為滅無，

於未來不生起者。故佛是「無栽」。

「具應辯」，是（一）對教說具應辯者，（二）對遍問具應辯者，（三）對證得具應辯者之三具應辯者。
（一）對教說應具辯者云何？於此或者是佛語。

〔即〕如為學得契經、祗夜、記說、偈、自說、如是語、本生、未曾有法、毘陀羅，依（彼之）教說而〔具應辯者〕應辯。

此是「對教說應具辯者」。
（二）對遍問應具辯者云何？於此某者遍問有關義、所知、相、原因、處非處（理非理）而遍問，

依彼遍問而〔應具辯者〕應辯。此是「對遍問應具辯者」。
（三）對證得應具辯者云何？於此某者證得四念住、四正勤、四神足、五根、五力、七覺支、八支聖道、

四沙門果、四無礙解、六神通，彼知義、知法、知詞（文法），〔應具辯者〕對於知義者應說義，知法者應說法，

知詞者應說詞。

對此等〔義、法、詞〕三者之智是應辯無礙解。世尊具此應辯無礙解，正具、達、正達、成、正成、具備。故佛「具應辯」。
亦無有教說，亦不遍問，亦未所證得者〔應具辯者〕將如何應辯。此是「無栽應能具應辯」〔之義〕。

故賓祗耶長老言：
而由聞牟尼之語 我益信樂此〔佛教〕
開煩惱蔽無栽（頑迷） 具應辯之正覺者
☸.....................................................................

119.
Adhideve [atideve (ka.)] abhiññāya, sabbaṃ vedi paroparaṃ [parovaraṃ (sī. aṭṭha.)] ;
Pañhānantakaro satthā, kaṅkhīnaṃ paṭijānataṃ.

Adhideve abhiññāyāti. Devāti tayo devā – sammutidevā [sammabhidevā (syā.)], upapattidevā, visuddhidevā. Katame sammutidevā? Sammutidevā vuccanti rājāno [katame sammatidevā rājāno (syā.) evamuparipi] ca rājakumāro ca deviyo ca. Ime vuccanti sammutidevā. Katame upapattidevā? Upapattidevā vuccanti cātumahārājikā devā tāvatiṃsā devā…pe… brahmakāyikā devā, ye ca devā taduttari. Ime vuccanti upapattidevā. Katame visuddhidevā? Visuddhidevā vuccanti tathāgatā tathāgatasāvakā arahanto khīṇāsavā, ye ca paccekasambuddhā. Ime vuccanti visuddhidevā. Bhagavā sammutideve adhidevāti abhiññāya upapattideve adhidevāti abhiññāya, visuddhideve adhidevāti abhiññāya jānitvā tulayitvā tīrayitvā vibhāvayitvā vibhūtaṃ katvāti – adhideve abhiññāya.

Sabbaṃ vedi paroparanti bhagavā attano ca paresañca adhidevakare dhamme vedi aññāsi aphassi paṭivijjhi. Katame attano adhidevakarā dhammā? Sammāpaṭipadā anulomapaṭipadā apaccanīkapaṭipadā anvatthapaṭipadā dhammānudhammapaṭipadā sīlesu paripūrakāritā indriyesu guttadvāratā bhojane mattaññutā jāgariyānuyogo satisampajaññaṃ cattāro satipaṭṭhānā…pe… ariyo aṭṭhaṅgiko maggo. Ime vuccanti attano adhidevakarā dhammā.

Katame paresaṃ adhidevakarā dhammā? Sammāpaṭipadā…pe… ariyo aṭṭhaṅgiko maggo. Ime vuccanti paresaṃ adhidevakarā dhammā. Evaṃ bhagavā attano ca paresañca adhidevakare dhamme vedi aññāsi aphassi paṭivijjhīti – sabbaṃ vedi paroparaṃ.

Pañhānantakaro satthāti bhagavā pārāyanikapañhānaṃ antakaro pariyantakaro paricchedakaro parivaṭumakaro; sabhiyapañhānaṃ [parisapañhānaṃ (syā.), piṅgiyapañhānaṃ (ka.)] antakaro pariyantakaro paricchedakaro parivaṭumakaro; sakkapañhānaṃ…pe… suyāmapañhānaṃ… bhikkhupañhānaṃ… bhikkhunīpañhānaṃ… upāsakapañhānaṃ… upāsikāpañhānaṃ… rājapañhānaṃ… khattiyapañhānaṃ… brāhmaṇapañhānaṃ… vessapañhānaṃ… suddapañhānaṃ… devapañhānaṃ… brahmapañhānaṃ antakaro pariyantakaro paricchedakaro parivaṭumakaroti – pañhānantakaro. Satthāti bhagavā satthavāho. Yathā satthavāho satthe kantāraṃ tāreti, corakantāraṃ tāreti, vāḷakantāraṃ tāreti, dubbhikkhakantāraṃ tāreti, nirudakakantāraṃ tāreti uttāreti nitthāreti [nittāreti (syā. ka.)] patāreti, khemantabhūmiṃ sampāpeti; evameva bhagavā satthavāho satte kantāraṃ tāreti, jātikantāraṃ tāreti, jarākantāraṃ…pe… byādhikantāraṃ… maraṇakantāraṃ… sokaparidevadukkhadomanassupāyāsakantāraṃ tāreti, rāgakantāraṃ tāreti, dosakantāraṃ… mohakantāraṃ… mānakantāraṃ… diṭṭhikantāraṃ… kilesakantāraṃ… duccaritakantāraṃ tāreti, rāgagahanaṃ tāreti, dosagahanaṃ tāreti, mohagahanaṃ… diṭṭhigahanaṃ… kilesagahanaṃ… duccaritagahanaṃ tāreti uttāreti nitthāreti patāreti; khemantaṃ amataṃ nibbānaṃ sampāpetīti – evampi bhagavā satthavāho.

Atha vā, bhagavā netā vinetā anunetā paññapetā nijjhāpetā pekkhatā pasādetāti, evaṃ bhagavā satthavāho. Atha vā, bhagavā anuppannassa maggassa uppādetā, asañjātassa maggassa sañjanetā, anakkhātassa maggassa akkhātā, maggaññū maggavidū maggakovido maggānugā ca pana etarahi sāvakā viharanti pacchā samannāgatāti, evampi bhagavā satthavāhoti – pañhānantakaro satthā.

Kaṅkhīnaṃ paṭijānatanti sakaṅkhā āgantvā nikkaṅkhā sampajjanti, sallekhā āgantvā nillekhā sampajjanti, sadveḷhakā āgantvā nidveḷahakā sampajjanti, savicikicchā āgantvā nibbicikicchā sampajjanti, sarāgā āgantvā vītarāgā sampajjanti, sadosā āgantvā vītadosā sampajjanti, samohā āgantvā vītamohā sampajjanti, sakilesā āgantvā nikkilesā sampajjantīti – kaṅkhīnaṃ paṭijānataṃ. Tenāha thero piṅgiyo –

“Adhideve abhiññāya, sabbaṃ vedi paroparaṃ;
Pañhānantakaro satthā, kaṅkhīnaṃ paṭijānatan”ti.
☸---------------------------------------------------------------------

二五 知通超天者 知彼此一切
師對諸質問 修令告其終
有疑問人人 公言無疑問 （一一四八）
「知通超天者」〔之句中〕，「天」者，是（一）世俗天、（二）生起天、（三）清淨天之三天。
（一）世俗天者云何？王、王子、王后。此等言世俗天。

（二）生起天者云何？是四大王天、三十三天、〔夜摩天、都率天、化樂天、他化自在天〕梵眾天及彼上之天。

此等言生起天。（三）清淨天者云何？是如來之弟子諸阿羅漢漏盡者及辟支佛。此等言清淨天。
知通「世尊是超世俗天中之天者」，知通「超生起天中之天者」，知通「超清淨天中之天者」、知、考量、度知、

辨知、明暸。此是「知通超天者」〔之義〕。
「知彼此一切」，世尊知、了知、觸知、已通達自己及他人之超天法。

（一）自己超天之法者云何？是正行道、隨順行道、無害敵行道、隨義行道、隨法行道、諸戒完成、諸根守護、

對食知量、向警寤之努力、念正知、四念住……乃至……八支正道。此等言自己超天之法。

（二）他人超天之法者云何？是正行道……乃至（前說參照）……八支聖道。此等言超天之法。

如斯世尊知、了知、觸知、已通達自己及他人超天之法。此是「知彼此之一切」〔之義〕。
「師對諸質問，終令告其終」，世尊對彼岸道之諸質問，終令告其終、告終邊、告斷滅、告終止。

對群集之諸質問令告其終、告終邊、告斷滅、告終止。

對賓祗耶之諸質問令告其終、告終邊、告斷滅、告終止。

對帝釋之諸質問、非人之諸質問、比丘之諸質問、比丘尼之諸質問、優婆塞之諸質問、優婆夷之諸質問、

王之諸質問、剎帝利之諸質問、婆羅門之諸質問、毘舍之諸質問、首陀之諸質問、梵天之諸質問，以令告其終、

告終邊、告斷滅、告終止。

此是「師對諸質問，終令告其終」。師是師（隊商）。世尊是隊商主（導師）。

譬如隊商主為諸隊商度難所，度盜賊難所，度猛獸難所，度饑饉難所，度無水難所，上度，下度，〔到達安隱地〕，

如斯世尊為隊商主，為諸有情令度難所、度生、老、病、死、愁悲苦憂惱之難所、度貪執、度瞋執、度痴執、度見、

煩惱、惡行執，令上度、下度、到達不死、涅槃之安穩地。如斯世尊是隊商主。

或又世尊是導者、調伏者、指導者、令知者、令解者、令觀者、令信樂者。

或又世尊是未起道之令起者、未生道之令生者、未說道之宣說者、知道者、解道者、達道者。又現今，

隨從道諸聲聞（弟子）倣世尊具備諸德而住。如斯世尊是隊商主（導師）。

此是「師對諸質問，終令告其終」〔之義〕。
「有疑問人人，公言〔無疑問〕」者，有疑問而來者令至無疑問，有困惑而來者令至無困惑，有迷惘而來者令至無迷惘，

有疑而來者令至無疑，有貪而來者令至離貪，有瞋而來者令至離瞋，有痴而來者令至離痴，有煩惱而來者令至無煩惱」。

此是「有疑問人人，公言無疑問」〔之義〕。

故賓祗耶長老言：
知通超天者 知彼此一切
師對諸質問 修令告其終
有疑問人人 公言無疑問
☸.....................................................................

120.
Asaṃhīraṃ asaṃkuppaṃ, yassa natthi upamā kvaci;
Addhā gamissāmi na mettha kaṅkhā, evaṃ maṃ dhārehi adhimuttacittaṃ.

Asaṃhīraṃ asaṃkuppanti asaṃhīraṃ vuccati amataṃ nibbānaṃ. Yo so sabbasaṅkhārasamatho sabbūpadhipaṭinissaggo taṇhakkhayo virāgo nirodho nibbānaṃ. Asaṃhīranti rāgena dosena mohena kodhena upanāhena makkhena paḷāsena issāya macchariyena māyāya sāṭheyyena thambhena sārambhena mānena atimānena madena pamādena sabbakilesehi sabbaduccaritehi sabbapariḷāhehi sabbāsavehi sabbadarathehi sabbasantāpehi sabbākusalābhisaṅkhārehi asaṃhāriyaṃ nibbānaṃ niccaṃ dhuvaṃ sassataṃ avipariṇāmadhammanti – asaṃhīraṃ.

Asaṃkuppanti asaṃkuppaṃ vuccati amataṃ nibbānaṃ. Yo so sabbasaṅkhārasamatho…pe… nirodho nibbānaṃ. Nibbānassa [yassa (syā.)] na uppādo paññāyati, vayo natthi, na tassa aññathattaṃ [tassa aññadatthu (syā.)] paññāyati. Nibbānaṃ niccaṃ dhuvaṃ sassataṃ avipariṇāmadhammanti – asaṃhīraṃ asaṃkuppaṃ.

Yassa natthi upamā kvacīti. Yassāti nibbānassa. Natthi upamāti upamā natthi, upanidhā natthi, sadisaṃ natthi, paṭibhāgo natthi, na sati na saṃvijjati nupalabbhati. Kvacīti kvaci kimhici katthaci ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ajjhattabahiddhā vāti – yassa natthi upamā kvaci.

Addhā gamissāmi na mettha kaṅkhāti. Addhāti ekaṃsavacanaṃ nissaṃsayavacanaṃ nikkaṅkhavacanaṃ advejjhavacanaṃ adveḷhakavacanaṃ niyogavacanaṃ apaṇṇakavacanaṃ aviraddhavacanaṃ avatthāpanavacanametaṃ – addhāti. Gamissāmīti gamissāmi adhigamissāmi phassissāmi sacchikarissāmīti – addhā gamissāmi. Na mettha kaṅkhāti. Etthāti nibbāne kaṅkhā natthi, vicikicchā natthi, dveḷhakaṃ natthi, saṃsayo natthi, na sati na saṃvijjati nupalabbhati, pahīno samucchinno vūpasanto paṭippassaddho abhabbuppattiko ñāṇagginā daḍḍhoti – addhā gamissāmi na mettha kaṅkhā.

Evaṃ maṃ dhārehi adhimuttacittanti. Evaṃ maṃ dhārehīti evaṃ maṃ upalakkhehi. Adhimuttacittanti nibbānaninnaṃ nibbānapoṇaṃ nibbānapabbhāraṃ nibbānādhimuttanti – evaṃ maṃ dhārehi adhimuttacittanti. Tenāha thero piṅgiyo –

“Asaṃhīraṃ asaṃkuppaṃ, yassa natthi upamā kvaci;
Addhā gamissāmi na mettha kaṅkhā, evaṃ maṃ dhārehi adhimuttacittan”ti.
Pārāyanānugītigāthāniddeso aṭṭhārasamo.
Pārāyanavaggo samatto.
☸---------------------------------------------------------------------

二六 無可譬之物 決為無所有
不搖與不動 〔不死之涅槃〕
確切我將至 茲我無有疑
我心令信解 如斯能認受 （一一四九）
「不搖與不動」〔之句中〕，「不搖」者，是不死、涅槃。即所有彼一切行之止，一切依之捨遣，渴愛之盡滅，

離貪、滅、涅槃。

「不搖」者，由貪、瞋、痴、忿、恨、覆、惱、嫉、慳、諂、誑、強情、激情、慢、過慢、憍、放逸、

一切煩惱、一切惡行、一切不安、一切熱惱、一切熱苦、一切不善行而不動搖常、恒、不變易法。此是「不搖」。

「不動」者，是不死、涅槃。即所有一切行之止、一切依之捨遣，渴愛之盡滅，離貪、滅、涅槃。

不認生起，對無所衰滅者，確承認為常、恒、常恒、不變易法涅槃。此是「不搖與不動」〔之義〕。
「無可譬之物，決為無所有」〔之句中〕，「所之」者，是涅槃。

「無有可譬之物」，無可譬之物，無可比較之物，無相等之物，無可比肩之物，不存在，不能得。

此是「無有可譬之物」。「決」者是決定，於任何、於何處、於內、於外，於內外亦是。

此是「無可譬之物，決為無所有之」。
「確切我將至。茲我無有疑」〔之句中〕，「確切我將至」者，是確切我將至，將到達，將觸達，將作證。

此是「確切我將至」〔之義〕。

「茲我無有疑」，關於得此涅槃，無疑問、無疑、無迷惘、無疑惑、不存在、不能得，〔疑〕已捨斷、正斷、寂滅、

安息，不得生起，以智火燒之。此是「確切我將至，茲我無有疑」〔之義〕。
「我心令信解，如斯能認受」〔之句中〕，「如斯能認受」者，是如斯省察我。

「我心令信解」者，是向於涅槃，傾於涅槃，赴於涅槃，信解涅槃。

此是「我心令信解，如斯能認受」〔之義〕。

故賓祗耶長老言：
無可譬之物 決為無所有
不搖與不動 〔不死之涅槃〕
確切我將至 茲我無有疑
我心令信解 如斯能認受
彼岸道〔之義釋〕畢